ab72c04a-39cc-4862-a111-7e7acf5ffdda · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2KT-80/2013Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2013-217/2013 A. B. pareikÅ¡tu nuÅ¡alinimu bylÄ nagrinėjančiam teisėjui R. Å ., visiems Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir visiems Kauno apygardos teismo teisėjams bei praÅ¡ymu perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui,   n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2013-217/2013 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, dėl antstolio veiksmų. IeÅ¡kovas A. B. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigia, kad bylÄ nagrinėjantis teisėjas R. Å ., visi kiti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai ir Kauno apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi ir susiję tokiais nusikalstamais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Lietuvos Respublika yra amžina ubagė ir kriminalinių nusikaltėlių valdoma teritorija, todėl joje nebuvo ir negali bÅ«ti vykdomas teisingumas, o teisė yra tik formali priemonė ir primityvi priedanga kyÅ¡iams, plėšimams, prievartavimams ir kitai nusikalstamai veiklai. Todėl Lietuvos teisėjai yra absoliučiai Å¡aliÅ¡ki ir priklausomi bylose, kuriose praÅ¡oma priteisti pinigų sumas į valstybės biudžetÄ , kadangi Å¡ių bylų baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms dirbti teisėjais.

Kadangi šioje nusikalstamoje veikloje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja teisėjas R. Š. ir visi Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai, civilinė byla Nr. 2-2013-217/2013 turi būti perduota kitos apygardos apylinkės teismui. Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams yra iškeltos bylos dėl, pareiškėjo nuomone, jam padarytos žalos atlyginimo, todėl šiuose teismuose civilinė byla Nr. 2-2013-217/2013 negali būti nešališkai išnagrinėta.

PareiÅ¡kimas dėl teismo nuÅ¡alinimo netenkintinas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.).

Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 65, 66, 71 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Tam, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-66/2012).Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Dėl ieÅ¡kinių atlyginti teisėjų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjui Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013), kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė, o ne teisėjas ar teismas.

Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo turinio galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas A.

B. iÅ¡ esmės yra nepatenkintas teismų priimtais sprendimais anksčiau nagrinėtose bylose, todėl mano, kad Lietuvos teismai ir teisėjai yra neobjektyvÅ«s ir reiÅ¡kia visiems Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams nuÅ¡alinimÄ bei praÅ¡o perduoti civilinę bylÄ Nr. 2-2013-217/2013 kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Pagrįstų argumentų, kodėl nepasitiki teismais ir teisėjais, pareiÅ¡kėjas nenurodo. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukÅ¡tesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. Be to, kadangi A. B., siekdamas nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo, reiÅ¡kia nepasitikėjimÄ visais Lietuvos teisėjais, tokio abstraktaus pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo tenkinimas neiÅ¡spręstų klausimo iÅ¡ esmės, o tik paskatintų reikÅ¡ti naujus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimus kitų teismų, kuriems Å¡i byla bÅ«tų perduota nagrinėti, teisėjams.Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog pareiÅ¡kėjo A.

B. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo argumentai, kad visi Lietuvos teisėjai Å¡aliÅ¡ki, yra nepagrįsti, o civilinė byla Nr. 2-2013-217/2013 gali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta tiek Jonavos rajono apylinkės teisme, tiek kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat ir Kauno apygardos teisme. Todėl nėra pagrindo tenkinti A. B. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-2013-217/2013 perdavimo nagrinėti iÅ¡ Jonavos rajono apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Netenkinti A. B. prašymo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo nušalinimo ir civilinės bylos Nr. 2-2013-217/2013 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                           Artūras Driukas