ab71bbfc-5bfa-4800-96ae-9c0f7283b348 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-232-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00051-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.; 2.6.10.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 24 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Godos Ambrasaitės-Balynienės, ArtÅ«ro Driuko ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės įmonės Turto banko ir atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės įmonės Turto banko ieÅ¡kinį atsakovei asociacijai Lietuvos bajorų karaliÅ¡kajai sÄ jungai, tretiesiems asmenims J.

R., vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei, VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“, VÅ¡Ä® „Duginsta“, UAB „Minties kelias“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo,                          Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos 624 397,30 Eur skolÄ , 72 656,69 Eur delspinigius, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad vieÅ¡oji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – CPVA) 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė su atsakove asociacija Lietuvos bajorų karaliÅ¡kÄ ja sÄ junga Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutartį Nr. 2004-LT0050-IP-1NOR (toliau–Sutartis). Koordinuojanti institucija buvo Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pagal Sutartį CPVA įsipareigojo kompensuoti atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis iki 641 816 Eur sumos Trakų Vokės dvaro rÅ«mų infrastruktÅ«ros atnaujinimui, siekiant iÅ¡saugoti pastatÄ ir pritaikyti jį kultÅ«ros ir kitoms vieÅ¡oms reikmėms.CPVA, atlikusi tyrimÄ nustatė ir 2012 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 2012-3453 informavo koordinuojančiÄ institucijÄ (Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ ), kad įgyvendinant pagal Sutartį numatytÄ projektÄ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 1K-239 patvirtinti administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 93.2 bei 93.3 punktuose įvirtinti reikalavimai, taip pat Sutarties 15.1-15.3 punktų nuostatos. CPVA pasiÅ«lė koordinuojančiai institucijai susigrÄ Å¾inti su iÅ¡vardintais pažeidimais susijusias atsakovei iÅ¡mokėtas paramos lėšas.Finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymu „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ Nr. 1K-213 nurodyta atsakovei grÄ Å¾inti 190 814,18 Eur (658 843,19 Lt) Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų bei 33 673,17 Eur (116 266,73 Lt) valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų.Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymÄ Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ skundė administracinės teisenos tvarka, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-786-281/2013 atsakovės skundas atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad vertinant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ teisėtumÄ , taikomas CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas – nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje (prejudicinių faktų).Taip pat ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad CPVA atliko dar vienÄ tyrimÄ ir 2013 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu Nr. 2013/2-4116 informavo koordinuojančiÄ institucijÄ , kad atsakovei buvo nustatyti terminai eilei pažeidimų paÅ¡alinti, tačiau atsakovė Å¡ių CPVA įpareigojimų neatliko.

Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovė pažeidė projekto įgyvendinimo Sutarties 8, 15.1-15.3, 15.12, 15.15, 15.22 punktuose įtvirtintus paramos gavėjos įsipareigojimus. CPVA, vadovaudamasi projekto įgyvendinimo sutarties 62 punktu, Finansavimo taisyklių 66.4, 96.2, 93.14 punktais rekomendavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijai priimti sprendimÄ papildomai susigrÄ Å¾inti (iÅ¡ieÅ¡koti) atitinkamas sumas. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, remdamasi pateikta informacija 2014 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ nurodė atsakovei grÄ Å¾inti 339 923,33 Eur Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšas bei 59 986,62 Eur valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšas.CPVA 2006 m. balandžio 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (7.22-52-06)-T5-67 pagrindu, 2014 m. rugsėjo 12 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2014/3-4-237/E8-1 perdavė ieÅ¡kovei VÄ® Turto bankui reikalavimo teisę į atsakovės 224 487,35 Eur skolÄ bei priskaičiuotus 51 789,23 Eur delspinigius, o 2015 m. balandžio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. E8-1 perdavė reikalavimo teisę į papildomÄ 399 909,95 Eur skolÄ bei priskaičiuotus 3 959,11 Eur delspinigius.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ bendra atsakovės skolos suma ieÅ¡kovei yra 624 397,30 Eur ir 72 656,69 Eur delspinigiai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu (3 t. 195–204) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei VÄ® Turto bankui iÅ¡ atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos 624 397,30 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 72 656,69 Eur delspinigių priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas atmetė. Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos 7 402 Eur žyminio mokesčio ir 37,42 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad pagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad vertinant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ teisėtumÄ , taikomas CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas – nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje (prejudicinių faktų).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-786-281/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013 nustatytas prejudicinis faktas, kad įgyvendinant pagal Sutartį numatytÄ projektÄ buvo pažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies, Administravimo taisyklių 93.2 bei 93.3 punktuose įvirtinti reikalavimai, taip pat Sutarties 15.1-15.3 punktų nuostatos ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“, kuriuo nutraukta Sutartis ir nurodyta atsakovei grÄ Å¾inti 190 814,18 Eur (658 843,19 Lt) Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų bei 33 673,17 Eur (116 266,73 Lt) valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų yra teisėtas. Taip pat nustatytas prejudicinis faktas, kad Sutartis nutraukta teisėtai.Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo J.

R. nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų, kad Sutarties pažeidimai realÅ«s. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais atsakovės ir trečiojo asmens J. R. argumentus dėl netinkamo reikalavimo teisę turinčio subjekto identifikavimo ir negalimumo Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu sukurti atsakovei civilinę prievolę grÄ Å¾inti paramÄ .Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ teisės aktuose nustatytas terminais ir tvarka atsakovė neskundė, nors įsakymo 4 punkte buvo konkrečiai nurodyta įsakymo apskundimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal esamÄ teismų praktikÄ ginčai, kilę tarp suinteresuotų asmenų ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl paramos skyrimo, nepaisant to, kad dėl paramos skyrimo yra sudaromos sutartys, priskirtini ginčams, kilusiems iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių, kurie sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Finansavimo sutarčių pagrindu sudaromos sutartys yra specifinio pobÅ«džio, turi atitikti pastarojoje sutartyje įtvirtintas nuostatas, todėl joms negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymÄ , vykdymÄ ir nutraukimÄ .

Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2008 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė paramos sutartį dėl projekto „Trakų Vokės dvaro rÅ«mų infrastruktÅ«ros atnaujinimas siekiant iÅ¡saugoti pastatÄ ir pritaikyti jį kultÅ«ros ir kitoms vieÅ¡oms reikmėms“ finansavimo. Remiantis Å¡ia paramos sutartimi, Lietuvos Respublikos finansų ministerija (koordinuojanti institucija), CPVA (įgyvendinančioji institucija) ir asociacija Lietuvos karaliÅ¡koji bajorų sÄ junga (paramos gavėja) 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutartį.Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad CPVA, įgyvendindama jai suteiktas teises, atliko neplanuotÄ patikrÄ vietoje, kurios metu nustatė darbų defektus.

CPVA 2012 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 2012-3453 pateikė iÅ¡vadÄ Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl nustatytų pažeidimų įgyvendinant projektÄ â€žTrakų Vokės dvaro rÅ«mų infrastruktÅ«ros atnaujinimas siekiant iÅ¡saugoti pastatÄ ir pritaikyti jį kultÅ«ros ir kitoms vieÅ¡oms reikmėms“. Tyrimo metu nustatyti Å¡ie pažeidimai: VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų, Administravimo taisyklių 93.2 punkto ir 93.3 punkto, Sutarties 15.1-15.3 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prejudiciniuose Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime Nr. 1-786-281/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose Nr. A602-2226/2013 konstatuota, kad Administravimo taisyklėse yra imperatyviai nustatytas įpareigojimas CPVA, kad ji, nustačiusi atitinkamus pažeidimus, teikia koordinavimo institucijai pasiÅ«lymÄ dėl projekto finansavimo nutraukimo ir (arba) paramos ir, jeigu skirta, specialiosios programos bendrojo finansavimo lėšų sumos arba jos dalies grÄ Å¾inimÄ .

Galutinį sprendimÄ susigrÄ Å¾inti lėšas, vadovaudamasi CPVA siÅ«lymu, priima koordinuojanti institucija, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Minėtuose administracinio teismo sprendimuose teismai darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi CPVA pasiÅ«lymu ir įvertinusi nurodytus pažeidimus, priėmė jos kompetencijai priskirtÄ sprendimÄ , kurį ji įpareigota priimti, nustačius, kad projekto vykdytojas nesilaikė tarptautinių sutarčių, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti šį sprendimÄ nėra teisinio pagrindo.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai rėmėsi CK 6.200 ir 6.205 straipsnių nuostatomis apie sutarties tinkamo ir sÄ Å¾iningo vykdymo privalomumÄ bei sutarties netinkamo vykdymo apibrėžimu, Sutartis nutraukta teisėtai ir sprendimai dėl paramos sugrÄ Å¾inimo priimti įgaliotų vieÅ¡ojo administravimo subjektų, nepažeidžiant procedÅ«rinių teisės aktų nuostatų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ pagrįstumas ir teisėtumas bei Sutarties nutraukimo teisėtumas.Aplinkybes, kad atsakovė praÅ¡omas priteisti lėšas jau investavo į Vilniaus savivaldybės valdomÄ turtÄ , kuriuo negali naudotis, ginče dėl skolos priteisimo teismas laikė nereikÅ¡mingomis ir vertino, kad Å¡ios aplinkybės neatleidžia atsakovės nuo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikÅ¡ti. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti delspinigius apskaičiuotus laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. ir anksčiau (1 t., b. l. 99; 2 t., b. l. 129).

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl praleisto termino atstatymo, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius, pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl šį reikalavimÄ atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė asociacija Lietuvos bajorų karaliÅ¡koji sÄ junga apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 13–26) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, perskirstyti proceso Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas ir panaikinti atsakovės atžvilgiu byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ turėjo bÅ«ti į bylÄ Ä¯traukta ne trečiuoju asmeniu, o atsakove kartu su asociacija, kaip asociacijos partneris, atsakingas už projekto tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ . Å ias aplinkybes patvirtina:

1) atsakovės ir VšĮ „Dvarų kultūros centras“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis (2 t., b. l. 188; 3 t., b. l. 4);

2) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintos gairės pareiÅ¡kėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal pirmÄ jį kvietimÄ (toliau – gairės);

3) aplinkybė, kad 2012 m. leipos 5 d. skundu, pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, VÅ¡Ä® įstaiga „Dvarų kultÅ«ros centras“ ginčijo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymÄ Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir prašė jį panaikinti, patvirtindama savo materialinį suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje pripažino, kad asociacija ir VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ buvo jungtinės veiklos partneriai (3 t., b. l. 20).Apeliantės vertinimu, Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti keliamas klausimas, koks momentas yra laikomas paramos gavėjos įsipareigojimų pilnu įvykdymu – ar darbų užbaigimas pagal projekto įgyvendinimo planÄ prie projekto įgyvendinimo sutarties, ar pastato priežiÅ«ra po darbų užbaigimo.

Pažymėtina, kad Norvegijos finansavimo mechanizmo įgyvendinimo laikotarpis buvo 2004-2009 metais, kurio pagrindu sudaryta projekto įgyvendinimo Sutartis su asociacija. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad asociacija visiÅ¡kai įvykdė Sutartį, pateikusi darbų atlikimo tarpines ir galutinę ataskaitas, gavusi visas praÅ¡omas lėšas, pateikusi kitus tinkamÄ lėšų panaudojimÄ Ä¯rodančius dokumentus. Objekto priežiÅ«ra po projekto įgyvendinimo nepatenka į Sutarties dalykÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikdama patikrÄ CPVA atsakovės atliktus darbus tikrino pagal darbų pirkimo sutartis, o ne pagal paramos gavėjo CPVA pateiktus mokėjimo praÅ¡ymus ir jų pagrindimo dokumentus.

CPVA sistemiÅ¡kai nevertino visos CPVA turimos, iÅ¡ paramos gavėjo gautos ir patikrų metu surinktos informacijos, dalykus vertino neatsižvelgdama į protingumo, proporcingumo, bendradarbiavimo principus, veikė formaliai ir nenuosekliai. Atsakovė, vykdydama projektÄ panaudojo ir dalį savo lėšų. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esanti 2014 m. kovo 27 d. atsakovės pažyma, patvirtinanti, kad panaudota 4 068,73 Eur (14 048,51 Lt) atsakovės nuosavų lėšų. Byloje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, kad nurodytas įsakymas yra teisėtas. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nevertino CPVA konstatuotų pažeidimų pagrįstumo ir teisėtumo. Buvo vertinamas tik pirmasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“. Å ios bylos reikalavimo teisinį pagrindÄ sudaro pirmasis ir antrasis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai, papildomi CPVA pateikti dokumentai, Sutartis, CPVA raÅ¡tai Nr. 2012-3453, Nr. 2013/2-4116, kurių pagrindu keliamas reikalavimas ir kurių neįvertino administraciniai teismai.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 nustatyti faktai Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinami, kaip prejudiciniai.Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas liks nepakeistas, atsižvelgus į atsakovės finansinę situacijÄ ir į tai, kad jos veikla nuo 2014 metų iki Å¡iol yra paralyžuota dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, atsakovė bus priversta bankrutuoti ir ieÅ¡kovė lėšų neatgaus.

Atsakovė gautomis lėšomis pagerino valstybei priklausantį turtÄ â€“ Trakų Vokės dvarÄ , tačiau neteko galimybės juo naudotis panaudos pagrindais (taip pat neteko ir galimų pajamų) ir Å¡iuo metu yra priversta gintis teisminiuose procesuose. IÅ¡ vieÅ¡ojoje erdvėje publikuojamos informacijos ir nuotraukų matyti, kad dvaras yra puikios bÅ«klės, jį nuomoja ir pajamas iÅ¡ Å¡io turto gauna VÅ¡Ä® „Trakų Vokės dvaro statyba“.IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 30–31) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 18 375,63 Eur dydžio delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas – kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos skolos ir delspinigių paskaičiavimo pažymos patvirtina, kad ieÅ¡kinio senatis dėl delspinigių priteisimo nėra praleista, t. y.

Å¡i suma skaičiuojama už 6 mėnesius iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio dalį dėl delspinigių priteisimo turėjo patenkinti.Pagal CPK 225 straipsnio 1 punktÄ teismui, priėmusiam ieÅ¡kinį, tenka pareiga prireikus patikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiga įrodinėti nebuvo tikslinama, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad praleista senatis visai praÅ¡omai priteisti delspinigių sumai. IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 37–39) praÅ¡o atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami teisiniai argumentai, kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas – Å¡ioje byloje nenagrinėjamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ teisėtumas, nes taip bÅ«tų pažeidžiamas rÅ«Å¡inis bylos teismingumas.

Nurodytų įsakymų legitimumÄ vertinti kompetentingas tik administracinis teismas. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ skųstas administracinės teisenos tvarka, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-281/2013, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013, skundas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ atsakovė nustatytais terminais neskundė. Abu įsakymai yra galiojantys, nepanaikinti, byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡iuo metu vyktų kokie nors teisminiai procesai dėl Å¡ių įsakymų administracinės teisenos tvarka.DidžiÄ jÄ dauguma apeliaciniame skunde nurodytų motyvų iÅ¡ esmės yra kvestionuojama Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai.

Tokie argumentai virÅ¡ija bylos nagrinėjimo pagrindÄ ir ribas – pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ginčijamame sprendime pasisakė, kad negali nesivadovauti galiojančiais įsakymais, juolab kai Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai yra įsiteisėję. Atsakovė nenurodė, kodėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nereiÅ¡kė praÅ¡ymo bendraatsakove įtraukti trečiÄ jį asmenį VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ – nagrinėjama byla nėra susijusi su darbo, santuokos ar bankroto santykiais, kai teismas turi ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus ir siÅ«lyti Å¡alims arba pats įtraukti byloje suinteresuotus asmenis.

TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ neturi ir materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi – ji nebuvo finansinės paramos gavėja pagal Sutartį, nėra nurodoma Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymuose, todėl nei ieÅ¡kovei, ne teismui nebuvo pagrindo įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ bendraatsakove.Apeliaciniame skunde atsakovė kaip prejudicinį faktÄ praÅ¡o įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 nustatytas aplinkybes.

Nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami buvusio atsakovės vadovo, trečiojo asmens J. R., veiksmų teisėtumas baudžiamajame įstatyme įtvirtintų teisės normų kontekste.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus (4 t., b. l. 42–46) praÅ¡o ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ patenkinti, o atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko apeliaciniu skundu dėl delspinigių priteisimo.

Vertina, kad ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 18 375,63 Eur dydžio delspinigius.Dėl atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos apeliacinio skundo argumentų, kad į bylÄ bendraatsakove turi bÅ«ti įtraukiama VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės apeliaciniame skunde sÄ moningai nutylima aplinkybė apie tai, kad administracinė byla pagal VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ skundÄ dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ buvo sujungta su analogiÅ¡ku atsakovės skundu dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“, o VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ 2013 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kimu atsisakė skundo ir prašė į administracinę bylÄ Ä¯traukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Šis VšĮ „Dvarų kultūros centras“ prašymas buvo patenkintas. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013, kuri turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.Dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, trečiasis asmuo nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo vertinami atsakovės atstovo įgalioto asmens galimai padaryti nusikalstami veiksmai.

Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje nenagrinėjo ir nevertino Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ pagrįstumo ir teisėtumo, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip turinčios prejudicinę reikÅ¡mę.Trečiasis asmuo J.

R. atsiliepime į ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus (4 t., b. l. 53–54) praÅ¡o ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos apeliacinį skundÄ patenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais visa apimtimi. Trečiasis asmuo CPVA atsiliepime į ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus (4 t., b. l. 55–57) praÅ¡o atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ patenkinti.

Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukta atsakove, o ne trečiuoju asmeniu. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, bÅ«tent asociacija vienasmeniÅ¡kai dėl įvykdytų pažeidimų įpareigojama grÄ Å¾inti jai iÅ¡mokėtas finansinės paramos lėšas.

Pastaruosiuose įsakymuose trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ nėra minimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad finansavimo sutarčių pagrindu sudaromos sutartys yra specifinio pobÅ«džio, todėl jomis negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymÄ ir nutraukimÄ . Atsakovės vertinimu, Å¡ie Vilniaus apygardos teismo teiginiai įrodo, kad VÄ® Turto bankas nepagrįstai savo reikalavimÄ grindė CK 6 knygos XVI skyriaus „Sutarčių vykdymas“ nuostatomis.

Trečiojo asmens vertinimu, tokie atsakovės apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes projektų įgyvendinimo sutartims CK nuostatos nėra netaikomos apskritai, jos, kaip nurodoma skundžiamame teismo sprendime, tik negali bÅ«ti taikomos besÄ lygiÅ¡kai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė, vykdydama projektÄ , panaudojo dalį ir savo piniginių lėšų. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog projekto vykdytojas (Å¡iuo atveju atsakovė) prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir savo lėšomis, nepaneigia jos atsakomybės dėl netinkamo atsakovei skirtos finansinės paramos lėšų panaudojimo. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Dėl trečiojo asmens įtraukimo bendraatsakovu Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ turėjo bÅ«ti į bylÄ Ä¯traukta ne trečiuoju asmeniu, o atsakove kartu su asociacija, kaip asociacijos partneris, atsakingas už projekto tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ .Vienas esminių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad, Å¡alys vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigÄ .

Å is principas yra analogiÅ¡ko principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktrinÄ Â dispozityvumas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi Å¡alys procese turi plačiÄ autonomijÄ , tačiau, atsižvelgiant į procesines teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas gali bÅ«ti pakeičiami tik esant ieÅ¡kovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama Å¡alis, turi teisę pasiÅ«lyti tai padaryti ieÅ¡kovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju Å¡ia procesine priemone gali disponuoti tik ieÅ¡kovas ir taip pasireiÅ¡kia dispozityvumo principo procesinis aspektas.

Toks proceso teisės normos aiÅ¡kinimas atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). PanaÅ¡ios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y., kai nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir Å¡iuo atveju Å¡ia procesine priemone gali disponuoti tik ieÅ¡kovas.

Teismo Å¡alių procesinių veiksmų kontrolė pasireiÅ¡kia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali bÅ«ti patrauktas kitas asmuo, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teises praÅ¡ant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ turi bÅ«ti įtraukta atsakove byloje visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimÄ Ä¯traukti trečiÄ jį asmenį VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ byloje atsakove.

Kita vertus, netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu, įskaitant bendraatsakovės įtraukimÄ galimas ir apeliacinėje instancijoje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei asociacijai Lietuvos bajorų karaliÅ¡kajai sÄ jungai ir trečiajam asmeniui VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“, kaip bendraatsakovei, kartu nesutinka (4 t., b. l. 37–39) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Antra, Sutartį sudarė CPVA, atsakovė – Lietuvos bajorų karaliÅ¡kÄ ja sÄ junga ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ nebuvo Sutarties Å¡alis. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ buvo priimti, vykdant Sutartį. Taigi apeliantei, kaip paramos gavėjai pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį, kyla pareiga grÄ Å¾inti Norvegijos finansinio mechanizmo paramos ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšas.

Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ turi bÅ«ti byloje įtrauktas atsakove, kadangi atsakovė ir VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ 2007 m. vasario 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė Lietuvos bajorų karaliÅ¡koji sÄ junga ir trečiasis asmuo „Dvarų kultÅ«ros centras“ 2007 m. vasario 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 1.1. punktÄ Å¡alys susitarė kooperuodamos savo turtÄ , darbÄ , žinias ir patirtį vykdyti jungtinės veiklos sutartyje numatytÄ bendrÄ jungtinę veiklÄ , siekdamos bendro tikslo –atnaujinti Trakų Vokės dvaro rÅ«mų infrastruktÅ«rÄ , finansuojant projekto iÅ¡laidas iÅ¡ numatomos gauti Lietuvos Respublikos, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos sutarties (2 t., b. l. 188–192).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad sudarydamos jungtinės veiklos sutartį jungtinės veiklos sutarties Å¡alys įgyvendino sutarčių laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnis). Atsakovė, siekdama įgyvendinti projektÄ â€žTrakų Vokės dvaro rÅ«mų infrastruktÅ«ros atnaujinimas, siekiant iÅ¡saugoti pastatÄ ir pritaikyti jį kultÅ«ros ir kitoms vieÅ¡osioms reikmėms“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, neįpareigojama teisės nuostatų privalomai pasirinkti partnerį projektui įgyvendinti, tačiau Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo vertinti, kad atsakovei nekyla pareiga grÄ Å¾inti paramos lėšas pagal Sutartį ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymus.

Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintose gairėse pareiÅ¡kėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal pirmÄ jį kvietimÄ 122, 122.1.,122.7 punktų nuostatas paramos gavėjas ir partneris atsako už projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytų sÄ lygų laikymÄ si kartu, tačiau ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kus reikalavimo trečiajam asmeniui VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“, o atsakovei pasirinkus trečiÄ jį asmenį partneriu savo iniciatyva, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo kitokiam atsakovės civilinės atsakomybės kvalifikavimo klausimui negu jį kvalifikavo pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintos gairės pareiÅ¡kėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal pirmÄ jį kvietimÄ yra tik poįstatyminis teisės aktas, kuris negali paneigti CK įtvirtintų sutarčių vykdymo nuostatų.Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ buvo pateikęs skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi proceso Å¡alis. Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“, nors ir buvo pateikusi skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau 2013 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kimu atsisakė Å¡io skundo ir prašė į bylÄ VÅ¡Ä® „Dvarų kultÅ«ros centras“ įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-786-281/2013 šį trečiojo asmens praÅ¡ymÄ patenkino (1 t., b. l. 84–87).

Be to, kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas anksčiau Å¡ioje nutartyje diskrecijos teisė pasirinkti tinkamÄ atsakovÄ yra ieÅ¡kovo prerogatyva. Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 nustatytos faktinės aplinkybės Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinamos, kaip prejudiciniai faktai.Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 trečiasis asmuo J.

R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus bei apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-209/2016 buvo vertinami J. R. veiksmai, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo įvertinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ teisėtumas ir pagrįstumas bei Sutartis. Kita vertus, net ir priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį trečiojo asmens J. R. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo J.

R. neatliko visų darbų, nurodytų CPVA 2011 m. lapkričio 29 d. patikros vietos lapo Nr. EEE/NOR2011/64 2 punkte „patikros eiga ir išvados“ (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-2019/2016 40 lapas).Dėl prejudicinių faktų byloje vertinimo Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad administraciniai teismai nevertino CPVA konstatuotų pažeidimų pagrįstumo ir teisėtumo. Buvo vertinamas tik pirmasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ios bylos reikalavimo teisinį pagrindÄ sudaro pirmasis ir antrasis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai, papildomi CPVA pateikti dokumentai, Sutartis, CPVA raÅ¡tai Nr. 2012-3453, Nr. 2013/2-4116, kurių pagrindu keliamas reikalavimas ir kurių neįvertino administraciniai teismai.Å iuo aspektu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė kildina reikalavimus atsakovei dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo ir Å¡iuo pagrindu priimtais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymu Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ.Lietuvos Respublikos finansų ministras 2012 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ įpareigojo atsakovę grÄ Å¾inti 190 814,16 Eur (658 843,13 Lt) Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų bei 33 673,17 Eur (116 266,73 Lt) valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų (1 t., b. l. 84–87).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-281/2013 atsakovės skundas dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-786-281/2013 paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 88–94).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-281/2013 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013 konstatavo prejudicinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes Å¡ioje byloje – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013 pažymėjo, kad apeliantė neginčijo CPVA 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 2012-3453 ir 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 2012/2-5029 pateiktų duomenų apie teisės aktų pažeidimus teisingumo. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. lapkričio 23 d. CPVA atliktos neplanuotos patikros vietoje buvo nustatyti tam tikri Trakų Vokės dvaro rūmų infrastruktūros atnaujinimo defektiniai darbai.

Apeliantė nepateikė patikimų argumentų, susijusių su tuo, kad CPVA nurodyti pažeidimai nustatyti neteisingai. Å iuo aspektu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-786-281/2013 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2226/2013 nustatytas prejudicinis faktas, kad įgyvendinant pagal Sutartį numatytÄ projektÄ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Administravimo taisyklių 93.2 ir 93.3 punktuose įtvirtinti reikalavimai, taip pat Sutarties 15.1-15.3 punktų nuostatos ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. 1K-213 yra teisėtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad CPVA atliko dar vienÄ tyrimÄ ir 2013 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu Nr. 2013/2-4116 informavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ , kad atsakovei buvo nustatyti terminai eilei pažeidimų paÅ¡alinti, tačiau atsakovė Å¡ių CPVA įpareigojimų neatliko. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, remdamasi pateikta informacija 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ įpareigojo atsakovę grÄ Å¾inti 339 923,33 Eur Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų bei 59 986,62 Eur valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ, kuriuo atsakovė įpareigota grÄ Å¾inti 339 923,33 Eur Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų ir 59 986,52 Eur valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka atsakovė neskundė, todėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 29 d.

įsakymas Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ privalo bÅ«ti vykdomas.Apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikdama patikrÄ CPVA atsakovės atliktus darbus tikrino pagal darbų pirkimo sutartis, o ne pagal paramos gavėjo CPVA pateiktus mokėjimo praÅ¡ymus ir jų pagrindimo dokumentus teisiÅ¡kai nėra aktualÅ«s, kadangi atsakovė, vertindama, kad yra kitaip nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakyme Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ turėjo teisę aplinkybes dėl įsakymuose nurodytų Sutarties pažeidimų ginčyti administracine tvarka ir įrodinėti, jos vertinimu, reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Sutiktina ir su VÄ® Turto bankas atsiliepime į atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikiami teisiniai argumentai, kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas – Å¡ioje byloje nenagrinėjamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 5 d.

įsakymo Nr. 1K-213 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ ir 2014 m. gruodžio 29 įsakymo Nr. 1K-492 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ teisėtumas, nes taip bÅ«tų pažeidžiamas rÅ«Å¡inis bylos teismingumas. Nurodytų įsakymų legitimumÄ vertinti kompetentingas tik administracinis teismas. Aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų teisėtumÄ gali įvertinti tik specializuoti administraciniai teismai buvo akcentavęs ir pirmosios instancijos teismas. Dėl delspinigių priteisimoIeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, spręsdamas delspinigių atlyginimo klausimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. ir anksčiau (1 t., b. l. 99, 2 t., b. l. 129). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikÅ¡ti, o ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkino.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

IeÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena Å¡ios taisyklės iÅ¡imčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytÄ taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo jÄ Â netinkamai. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 18 375,63 Eur dydžio delspinigius už 6 mėnesių laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, pateikė pažymÄ apie delspinigių paskaičiavimÄ (4 t., b. l. 32).

Atsižvelgdamas, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo buvo pareiÅ¡kusi tiek su pradiniu tiek su patikslintu ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismui, o atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikė, apeliacinės instancijos teismas patenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo ir Å¡ioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo sprendimÄ pakeičia, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiant 18 375,63 Eur dydžio delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui teisėjų kolegija nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės keistina, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieÅ¡kovės patenkinto ieÅ¡kinio dalis sudaro 92,21 proc. valstybei iÅ¡ atsakovės Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos priteistina 7 626,69 Eur žyminio mokesčio dalis už pateiktÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme ir 34,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Kadangi ieÅ¡kovė VÄ® Turto bankas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundÄ atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas, todėl valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 551 Eur žyminio mokesčio suma už ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės Lietuvos karaliÅ¡kosios bajorų sÄ jungos apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimÄ pakeisti ir Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei Valstybės įmonei Turto bankui (juridinio asmens kodas 112021042) priteisti iÅ¡ atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos (juridinio asmens kodas 191868349) 624 397,30 Eur skolÄ , 18 375,63 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (642 772,93 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos (juridinio asmens kodas 191868349) 7 626,69 Eur žyminio mokesčio ir 34,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės asociacijos Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos (juridinio asmens kodas 191868349) 551 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                                                   ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                     Konstantinas Gurinas