ab70631d-b5ba-4c76-b32c-e5f1781c49f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS G A L U T I N I S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Jurij Binevič, atsakovo atstovams direktoriui A. N., advokato padėjėjui Laurynui Adonui Matuliauskui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Vastan“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „BN Transport“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4200 Eur skolÄ , procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal Å¡alių vežimo sutartis ieÅ¡kovas įsipareigojo nuvežti ieÅ¡kovo pateiktus krovinius iÅ¡ Naujojo Nevėžio į MaskvÄ , o atsakovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas per 30 dienų po PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, CMR važtaraščio gavimo, tačiau neapmokėjo ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir liko skolingas 4200 Eur. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas apgadino krovinio pakuotes, neteikė atsakovui informacijos apie krovinio gabenimo eigÄ ir nesklandumus, taip pažeisdamas vežimo sutartis. Nurodė, kad ieÅ¡kovas tiesiogiai bendravo su atsakovo klientu ir jam siÅ«lė įsigyti vežimo paslaugas bei priėmė ne mažiau nei vienÄ užsakymÄ , atlikdamas vežimo sutartyse uždraustÄ klientų viliojimÄ bei konkuravimo draudimÄ . Už tokį pažeidimÄ sutartyse ieÅ¡kovui buvo numatyta 2 600 Eur bauda. Mano, kad yra visos teisėtos sÄ lygos dėl baudos įskaitymo, todėl praÅ¡o Å¡ioje dalyje skolÄ sumažinti.

Taip pat pažymėjo, kad sutartyse Å¡alys sulygo dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, todėl priteistos palÅ«kanos taip pat turėtų bÅ«ti sumažintos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė visiÅ¡kai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieÅ¡kinio dalimi nesutiko iÅ¡ esmės prieÅ¡taravimuose nurodytais motyvais. Preliminarus teismo sprendimas keistinas. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei teismo posėdžio metu apklaustais liudytojo parodymais nustatyta, kad Å¡alys sudarė tris sutartis: 2019-01-14 Nr. 2019/01/14-69. 2019-01/18 Nr. 2019/01/18-72, 2019-01-28 Nr. 2019/01/28, kurių pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui tris PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kiekvienÄ 1400 Eur sumai: 2019-01-22 Nr. VST 0236, 2019-01-28 Nr. VST 0240, 2019-02-07 Nr. VST 0243. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimų įvykdymÄ grindžia trimis CMR važtaraščiais:

Nr. 0959265, 636578, 0959255. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sÄ lygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ Å¡alių atstovų, liudytojo parodymų bei surinktų įrodymų matyti, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl vežimo sÄ lygų. Atsakovas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais dėl skolos priteisimo, tačiau praÅ¡o sumažinti priteistÄ skolÄ ieÅ¡kovui įskaitytina 2 600 Eur dydžio bauda už konkuravimo sÄ lygos pažeidimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas Å«kio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, (įskaitant informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui, siÅ«lymÄ konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui ir kt.).

Ä®statymas nenumato baigtinio nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų sÄ raÅ¡o, todėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais gali bÅ«ti pripažinti ir neįvardinti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje veiksmai, jeigu egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti konkuruojančio subjekto veiksmus prieÅ¡taraujančius įprastai Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ar geriems papročiams. Atsakovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovas pažeidė vežimo sutartyse sulygtÄ nekonkuravimo sÄ lygÄ ir siÅ«lė bei atliko bent vienÄ krovinių pervežimÄ tiesiogiai atsakovo klientui (kuriam pagal atsakovo užsakymus ieÅ¡kovas gabendavo krovinius).

Tai patvirtina teismui pateiktas 2019-02-11 CMR važtaraÅ¡tis Nr. 0959264, įrodantis tiesioginės sutarties su atsakovo klientu sudarymÄ ir vykdymÄ . Deliktinė atsakomybė už nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant Å¡ias sÄ lygas tenka ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam asmeniui.

Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet kai Å¡ie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis numato pareigÄ kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å iuo atveju iÅ¡klausius liudytojo parodymus, bei įvertinus pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vis dėlto ieÅ¡kovas pažeidė sutartyse suderėtÄ sÄ lygÄ dėl konkuravimo draudimo, todėl atsakovas pagrįstai reikalauja taikyti Å¡alių suderintÄ 2 600 Eur dydžio baudÄ . Atskirai pasisakytina dėl atsakovo praÅ¡ymo įskaityti prievolę. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Ä®skaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi;

Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-458/2014). Ä®skaitymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinio, nei dėl formos (bÅ«do) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios praneÅ¡imo formos, tai apie įskaitymÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ama įvairia forma.

PareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas. PareiÅ¡kime turėtų bÅ«ti nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Pamario produktai“ v. UAB „Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013). Kai atsakovas teisme pareiÅ¡kia, jog prievolė pagal ieÅ¡kinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iÅ¡kėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumÄ , t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas.

Tačiau įstatyme yra nustatyti ir atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iÅ¡ tokių konkrečių atvejų – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Tai reiÅ¡kia, kad tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas eliminuoja galimybę per reikalavimų įskaitymo institutÄ atlikti įskaitymÄ vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimu. Å i norma gali bÅ«ti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymÄ atlieka esant iÅ¡keltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad atsakovas neginčija savo skolinės prievolės ieÅ¡kovui, tačiau, nustačius ieÅ¡kovo veiksmuose pažeidimus, praÅ¡o tik skolÄ sumažinti, todėl laikytina, kad teismas nenustatė jokių atvejų, kuriais įskaitymas Å¡ioje byloje nebÅ«tų galimas. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. Å alies paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). (S) Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo prieÅ¡taravimus ir priteistÄ skolÄ sumažinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimÄ . Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims už termino praleidimÄ mokamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kita vertus, Å¡alims neužkertamas kelias susitarti dėl palÅ«kanų dydžio. PalÅ«kanų dydį taip pat gali numatyti tarptautiniai teisės aktai (direktyvos, reglamentai, konvencijos sutartys ir pan.).

Atsakovas, vadovaudamasis CMR konvencija, prašo priteistų procesinių palūkanų dydį sumažinti nuo 8 proc. iki 5 proc., motyvuodamas, kad šalių teisiniai santykiai buvo tarptautinis krovinių vežimas ir vėluojant atsiskaityti su vežėju konvencijoje reglamentuotas konkretus 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencija turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus (įskaitant ir Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas), teismas pripažįsta atsakovo argumentus teisėtais ir pagrįstais ir preliminariame sprendime priteistų 8 proc. dydžio metinių palūkanų dydį mažina iki 5 proc.

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas sumažintas žyminis mokestis (proporcingai patenkintai ieškinio daliai – 38 proc.), tai yra vietoje priteisto 47 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo priteisti 17 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 93 straipsniai). Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidos, todėl ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, pastarosios iš atsakovo nėra atlyginamos (CPK 88, 98 straipsniai.).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, atsakovui taip pat iÅ¡ dalies atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo patirtas 370 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali bÅ«ti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Spręsdamas dėl advokato (advokato padėjėjui) pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje 229 Eur atsakovo atstovavimo iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobÅ«dį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, laikytinas protingas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus 38 proc., praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos Å¡ia dalimis ir 229 Eur suma priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis CPK 262, 428, 429 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : Atsakovo prieÅ¡taravimus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimÄ , kuriuo nuspręsta „IeÅ¡kovo UAB „VASTAN“, juridinio asmens kodas 120774972, ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo „BN TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 304585426, 4200 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4200 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 47 Eur žyminio mokesčio“ pakeisti iÅ¡ iÅ¡dėstyti taip:

„IeÅ¡kovo UAB „VASTAN“, juridinio asmens kodas 120774972, ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo „BN TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 304585426, 1600 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1600 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 17 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „VASTAN“, juridinio asmens kodas 120774972, atsakovo „BN TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 304585426, naudai 229 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas.“ Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Seikalis