2026-04-15 Nr. AB-7772-3-61-3-01274-2026-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-942-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2026-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 26S47874, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir, preliminariai įvertinęs pareiškėjo skundą, priėjo prie išvados, jog yra tenkinama viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas skundo pagrįstumas.

Spręsdamas dėl antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos), teismas nustatė, kad pareiškėjo darbdavys (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Topp still“) pateikė naują tarpininkavimo raštą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS ir yra pasirengęs jį įdarbinti izoliuotojo pareigose dirbti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos srityje. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus 2-ojoje darbo ginčų komisijoje 2026 m. kovo 24 d. bus nagrinėjama darbo byla (ginčas) pagal pareiškėjo prašymą bendrovei UAB „Topp still services“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Teismas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo: nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2026 m. vasario 4 d. bendrovėje UAB „Piano Ozas“, nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. vasario 18 d. bendrovėje UAB „Topp Still Services“. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo jam išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2027 m. vasario 27 d. (patikslinta pagal bylos medžiagą – galiojantį iki 2027 m. gruodžio 9 d.), kuris Sprendimu panaikintas dėl to, kad buvo nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai apie numatomus tęsti darbo santykius Lietuvoje, yra, tikėtina, teisingi. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas neturėtų teisėto pagrindo būti Lietuvoje, taigi turėtų išvykti iš Lietuvos, prarastų galimybę sklandžiai įsidarbinti, dalyvauti teisminiame procese šioje byloje ir ikiteisminiame procese darbo ginčų komisijoje, darbinių santykių Lietuvoje galimybei susigrąžinti turėtų patirti didelių laiko ir finansų sąnaudų. Teismas sutiko su argumentu, kad žalos dydis būtų didelis ir sunkiai įvertinamas.

Atsižvelgęs į skundo priėmimo procesinėje stadijoje nustatytas ir preliminariai įvertintas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui kiltų realios pasekmės, todėl prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą laikė proporcinga priemone. Teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą ir vykdymą bus pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. Teismas konstatavo, jog šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, byloje pritaikant pareiškėjo prašomą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį iš dalies, t. y. netaikyti pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo galiojimo ir vykdymo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o kitą nutarties dalį palikti galioti.

Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, toks teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nes:

1) Pareiškėjas skunde nepateikė tokių argumentų ir įrodymų, kurie būtini vertinant, ar būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas prašė sustabdyti Sprendimo vykdymą, kad galėtų „teisėtai likti Lietuvoje“, papildomai nurodė aplinkybes – kad, nors buvo įdarbintas, įmonė pareiškėjui neleido dirbti, nesudarė darbo sutarties, nemokėjo atlyginimo, pareiškėjas tapo nesąžiningos veiklos auka. Tačiau nors pareiškėjas ir nurodė, kad darbdavys su pareiškėju nesudarė darbo sutarties, vėliau jau teigė, kad buvo sudaręs galiojančią darbo sutartį su darbdaviu. Vien tai, kad pareiškėjas kreipėsi į VDI Vilniaus darbo ginčų komisiją, nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2) Teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes dėl naujo tarpininkavimo rašto ir pasirengimo pareiškėją įdarbinti. Pareiškėjas teismui teikė du skirtingus tarpininkavimo raštus – 2026 m. kovo 4 d. tarpininkavimo raštas Nr. 20260303-028223 (UAB „Topp still services“), dokumento numeris Lietuvos teismo elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) DOK-10799 ir 2026 m. kovo 5 d. su patikslintu prašymu (EPP DOK-11292) pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20260304-028779 (UAB „Topp still“). Tarpininkavimo raštas Nr. 20260303-028223 (UAB „Topp still services“) yra atšauktas (negaliojantis). Tokiu būdu teismas buvo suklaidintas ir nepagrįstai vertino, kad UAB „Topp still services“, kuris nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, yra pasirengęs jį įdarbinti. Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teikia kitas juridinis asmuo (UAB „Topp still“). Pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 2603-LLG-0618 yra priimtas 2026 m. kovo 5 d. ir bus nagrinėjamas.

3) Pareiškėjas šiuo metu nedirba jokiose Lietuvos įmonėse, o darbo ginčo ir administracinės bylos nagrinėjimas dėl Sprendimo užtruks, todėl teismas nepagrįstai sudarė sąlygas pareiškėjui gyventi Lietuvoje negaunant jokių pajamų. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, prarastų galimybę sklandžiai įsidarbinti, dalyvauti teisminiame procese šioje byloje (prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vėliau patikslino, kad sutinka su rašytiniu procesu, bet jei teismas nuspręstų surengti žodinį posėdį, prašo užtikrinti vertimą į anglų kalbą) ir ikiteisminiame procese darbo ginčų komisijoje (byla nagrinėjama 2026 m. kovo 24 d. nuotoliniu būdu). Dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas jį išsiųsti ar įpareigoti savanoriškai išvykti, todėl pareiškėjo teisės reikalavimo užtikrinimo priemone nepagrįstai ginamos prevenciškai.

4) Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirs didelę laiko ir finansų sąnaudų žalą darbinių santykių Lietuvoje galimybei susigrąžinti, tačiau toks teiginys nepagrindžia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių galėtų atsirasti didelė ir neatitaisoma žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Vien realių pasekmių kilimas nepagrindžia, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas nepagrįstai nustatė antrosios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės sąlygos egzistavimą.

5) Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes nutraukta darbo sutartis. Pareiškėjas neišsiunčiamas iš Lietuvos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aplinkybė, jog yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi vertinta kaip nesudaranti pagrindo konstatuoti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025). Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose, pavadintuose „Teisinis paaiškinimas ir atsakymas į Migracijos departamento apeliacinį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atmesti Migracijos departamento apeliacinį (atskirąjį) skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į 2026 m. kovo 5 d. pateiktą naują paraišką Nr. 2603-LLG-0618 per MIGRIS, nagrinėjamą Migracijos departamente.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose vadovaujasi ABTĮ 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir teigia, jog byloje egzistuoja abi sąlygos, būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Atsakovo atkreiptas dėmesys į painiavą dėl tarpininkavimo raštų atsirado dėl administracinės darbdavio klaidos, kuri buvo ištaisyta, pateikus tinkamus dokumentus. Ginčas tarp pareiškėjo ir darbdavio, nagrinėtas VDI, buvo galutinai išspręstas taikiai, santykiai – normalizuoti, darbdavys patvirtino ketinimą įdarbinti pareiškėją per tinkamą juridinį asmenį. Pareiškėjas šiuo metu dirba ir gauna stabilias pajamas, būtinas pragyventi Lietuvoje.

Pareiškėjo nuomone, taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės garantuoja, kad pareiškėjo paraiška būtų nagrinėjama laikantis gero administravimo, nešališkumo, proporcingumo bei teisinio tikrumo principų. Panaikinus šias priemones, pareiškėjas prarastų teisėto buvimo Lietuvoje pagrindą (jam jau buvo nurodyta išvykti per 14 d.), galimybę legaliai dirbti, patirtų finansinių sunkumų ir nestabilumą, būtų priverstas nutraukti gyvenamosios vietos susitarimus per labai trumpą laiką. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukelia jokios žalos Migracijos departamentui, o pareiškėjui sukelia rimtas pasekmes. Išvykus iš Lietuvos iki galutinio sprendimo priėmimo, pareiškėjo galimybė tinkamai dalyvauti procese būtų labai apsunkinta.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m balandžio 1 d. padavė procesinį dokumentą, pavadintą „Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisės būti Lietuvoje užtikrinimo ir žalos atlyginimo“, kuriame prašo atmesti Migracijos departamento atskirąjį skundą, taikyti proporcingumo ir teisingumo principus, laikinąsias apsaugos priemones, sudaryti pareiškėjui galimybę teisėtai susitvarkyti teisinį statusą.

Pareiškėjas procesiniame dokumente nurodo, jog 2026 m. balandžio 1 d. jam tapo žinoma nauja aplinkybė – Migracijos departamentas patvirtino, kad pareiškėjo darbdaviui vieneriems metams yra uždrausta teikti tarpininkavimo dokumentus. Dėl to pareiškėjas ne dėl savo kaltės, be kita ko, prarado realią galimybę laiku susirasti kitą teisėtą darbą, pateko į situaciją, kurioje neturi teisės dirbti, teisės į socialines garantijas, neturi pragyvenimo šaltinio.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m balandžio 14 d. padavė procesinį dokumentą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2026 m. balandžio 8 d. pranešimą Nr. DGS-6126 (toliau – ir 2026 m. balandžio 8 d. pranešimas), kuriuo, be kita ko, pareiškėjas informuojamas, jog darbo byla atsakovui UAB „Topp still services“ bus nagrinėjama 2026 m. gegužės 5 d. nuotoliniu būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė šiuos įrodymus – pareiškėjo 2026 m. kovo 4 d. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2603-LLG-0618 (ketinu dirbti pagal darbo sutartį arba laikinojo darbo sutartį), informaciją apie prašymo (Nr. 2603-LLG-0618), priėmimą nagrinėti 2026 m. kovo 5 d., UAB „Topp still“ pateiktą tarpininkavimo raštą Nr. 20260304-028779 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo pareiškėjui, dokumentą, patvirtinantį, jog UAB „Topp still services“ išduotas tarpininkavimo raštas Nr. 20260303-028223 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo pareiškėjui buvo atšauktas 2026 m. kovo 4 d., bei Sprendimą.

Pareiškėjas kartu su procesiniais dokumentais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė šiuos įrodymus – UAB „Topp still“ pateiktą tarpininkavimo raštą Nr. 20260304-028779 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo pareiškėjui, UAB „Topp still services“ tarpininkavimo raštą Nr. 20260303-028223 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo pareiškėjui su prierašu „įvyko klaida, su darbuotoju išsprendėme viską taikiai, kaip įmonė esame suinteresuoti pratęsti su darbuotoju tolimesnius darbo santykius, todėl teikiame šį pranešimą siekiant atnaujinti užsieniečio laikiną leidimą gyventi Lietuvoje“, 2026 m. kovo 3 d. prašymą VDI Darbo ginčų komisijai „Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir darbo ginčo bylos nutraukimo“, informaciją apie prašymo (Nr. 2603-LLG-0618), priėmimą nagrinėti 2026 m. kovo 5 d., bei 2026 m. kovo 31 d. informaciją dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo, VDI darbo ginčų komisijos 2026 m. balandžio 8 d. pranešimą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; 2026 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-750-822/2026).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2027 m. gruodžio 9 d., nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu, galiojimą ir vykdymą – iš esmės grindė tuo, jog nukentės pareiškėjo interesai (negalės tęsti darbo santykių Lietuvoje, neturės teisėto pagrindo būti Lietuvoje, turės išvykti, praras galimybę sklandžiai įsidarbinti, dalyvauti procesuose (teisminiame ir ikiteisminiame (VDI)), jis patirs didelių laiko ir finansų sąnaudų, žalos dydis bus didelis ir sunkiai įvertinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir joje pateiktu vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes nutraukta darbo sutartis. Vien ta aplinkybė, kad yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos (byloje nėra tokių duomenų), todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, grindžiamas argumentais, susijusias su išvykimu, prarasta galimybe sklandžiai įsidarbinti (nauja paraiška su kito darbdavio tarpininkavimo raštu), reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025).

Pareiškėjo tvirtinimas, kad jis patirs didelių finansinių nuostolių, o žalos dydis bus sunkiai įvertinamas yra hipotetinis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjai neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-663-415/2024; ir kt.).

Argumentai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo galbūt pažeistų teisių teisme (ikiteisminiame procese), šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina kitų atsakovo atskirojo skundo bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento Sprendimo galiojimą. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiama dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo H. S. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis