ab69d949-aa2b-4273-bd2b-ae5eebaf71c4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2408-422/2016Proceso Nr. 3-62-3-00093-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3..;15.2.3.2.;21.;74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Č. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. Č. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 4-12) bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. - viso 405 dienas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ minimaliÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Gyvenamosiose patalpose neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti, todėl laisvalaikis buvo leidžiamas gyvenamojoje patalpoje, maistas laikomas paskirtoje miegamojoje vietoje, drabužiai ir avalynė džiovinama toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, o tai dar labiau mažino pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ . Sanitarinės patalpos buvo per mažos dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl pareiÅ¡kėjas trumpesnį laikÄ galėjo naudotis duÅ¡u.

Nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Akcentavo, jog būriuose, kuriuose jis buvo apgyvendintas, nebuvo evakuacinio išėjimo, langai buvo grotuoti, o dėl senos elektros instaliacijos nuolat kilo pavojus gaisro kilimui. Paminėjo, kad šiferinio stogo lakštuose yra asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Atsakovas kalinamų asmenų neaprūpino darbinėmis pajamomis, nemokėjo pašalpų iš socialinės paramos fondų, neišduodavo pagrindinių higienos priemonių – tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, muilo, priemonių indams plauti.

Patalynė buvo keičiama kas dvi savaites, paimti iÅ¡skalbti drabužiai ilgai buvo negrÄ Å¾inami. Lovos, kuriose ginčo laikotarpiu miegojo pareiÅ¡kėjas, buvo pasenusios, netvarkingos, netinkamos naudojimui, dėl to negalėjo ramiai iÅ¡simiegoti, jį kamuodavo nuovargis, jautė organizmo iÅ¡sekimÄ , sÄ narių, kaklo ir nugaros skausmus. Bijodamas, kad lova gali sulūžti, kentė didelę psichologinę įtampÄ . Visose gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, nuo lubų krito tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, ant sienų ir lubų buvo pelėsis.

Pasimatymų patalpose nebuvo sudarytos sÄ lygos pasikalbėti. PareiÅ¡kėjas tokias kalinimo sÄ lygas prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms ir pavojingoms sveikatai. Nurodė, jog jis patyrė didelius nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas, sutrikdyta sveikata – susirgo akies katarakta, atsirado problemų su kraujospÅ«džiu, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 8000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-25, 48-53) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma yra sÄ lyginis dydis, nes ne visada bendrabučio tipo patalpų visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pažymėjo, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan.

PareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas baldais bei higienos priemonėmis pagal galiojančias teisės aktų normas. BÅ«ryje, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjas, laisvalaikio kambarys nėra įrengtas. IÅ¡ jo, nuteistųjų praÅ¡ymu, padaryta virtuvėlė. PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtinius apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais), palaikoma tinkama patalpų temperatÅ«ra. Pataisos namai yra pasirašę sutartį dėl nuteistųjų patalynės skalbimo, pagal kurios nuostatas patalynė skalbiama ir keičiama 1 kartÄ Ä¯ savaitę, asmeniniai drabužiai nėra skalbiami, juos skalbiasi patys nuteistieji duÅ¡inėse.

Vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai, todėl jo argumentai dėl netinkamų pasimatymų sÄ lygų atmestini kaip nepagrįsti. Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, tuo tarpu, pataisos namuose nevykdomi jokie tokio pobÅ«džio darbai. Nuteistųjų lovos yra dviaukÅ¡tės, metalinės, pritaikytos statistiniam Lietuvos piliečiui. Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirÅ«pinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

Ä® Pataisos namus su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis, 2015 m. vasario 24 d. PravieniÅ¡kių PN-AL buvo gautas NVO „Iustitia est fundamentum atstovo R.M. praÅ¡ymas dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pateikimo, į kurį buvo tinkamai atsakyta. PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, neįrodė, kad jo minimi sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ atsakovo atsiliepime į skundÄ nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 20-25, 48-53).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas visÄ jo kalinimo laikotarpį gyveno 16 – o bÅ«rio 6 –oje brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 51,76 kv.m.

Joje įrengtos 22 miegamosios vietos. Atlikus aritmetinius skaičiavimus (51,76/22), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko 2,35 kv.m. gyvenamojo ploto, t.y. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti, todėl laisvalaikis buvo leidžiamas gyvenamojoje patalpoje, maistas laikomas paskirtoje miegamojoje vietoje, drabužiai ir avalynė džiovinama toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, tai dar labiau mažino pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovė patvirtino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 16 bÅ«ryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, todėl Å¡is pažeidimas pripažintinas nustatytu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo metu) 64 punktÄ laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui bei visiems kitiems pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje gyvenusiems nuteistiesiems buvo sudarytos sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK skalbykloje džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, todėl, nagrinėjamu atveju, Higienos normos HN 76:2010 64 punkto pažeidimas pripažintinas nustatytu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 16- tame bÅ«ryje yra įrengta virtuvėlė, kurioje yra spintelės laikyti maistui (b.l. 26), todėl teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos laikyti maistÄ ne gyvenamojoje patalpoje, tai sudaro pagrindÄ atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl maisto produktų laikymo gyvenamojoje patalpoje. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų bei džiovinamų batų ir drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, kurias iÅ¡ dalies patvirtino pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu bÅ«na Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepatogumų maudantis, kad dėl didesnio kalinčių asmenų skaičius jam tekdavo trumpesnis maudymosi laikas, pažymi, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai duÅ¡u (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr. 2012 m. liepos 10 d. sprendimÄ EŽTT Varltic prieÅ¡ RumunijÄ . 2012 m. kovo 13 d. sprendimÄ Onaca prieÅ¡ RumunijÄ ).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama, kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2016 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016). Tačiau konkrečiu atveju tokio pobÅ«džio iÅ¡vadai byloje nėra pagrindo. PravieniÅ¡kių PN- AK direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. V-417 patvirtintas nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikas ( b.l. 31-32,36), iÅ¡ kurio matyti, kad 2 –ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji maudosi duÅ¡e antradieniais nuo 9 iki 12 val. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u, be to, PravieniÅ¡kių PN-AK imasi priemonių, kad visi nuteistieji turėtų galimybę maudytis duÅ¡e (skiriant jiems atitinkamÄ konkretų maudymosi laikÄ ). Taigi tokiu reglamentavimu pirmiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kiekio suteikimo savaime nėra pažeidžiamas.

Be to, administracinėje byloje nėra pateikta pareiškėjo skundų dėl de facto maudymosi metu kylančių sunkumų, kad realiai pareiškėjui tenkantis maudymosi laikas neatitinka teisės aktų numatytų reikalavimų nėra pakankamas, kas leistų abejoti atsakovo pateikiama informacija.Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės - tualetinis popierius, muilas, skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, pasta ir indų plovimo priemonės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kelia pretenzijas tik dėl tualetinio popieriaus netinkamo kiekio išdavimo, o dėl kitų higienos priemonių neišdavimo problemų neturėjo, nes jas įsigydavo parduotuvėje, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl muilo, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlio, pastos, indų plovimo priemonių neišdavimo neanalizuotinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi pagal aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas (b.l.50). PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad į atsakovo atstovÄ dėl nepakankamo tualetinio popieriaus kiekio nesikreipė.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl netinkamo kiekio tualetinio popieriaus iÅ¡davimo pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN-AK paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neiÅ¡duodamų higienos priemonių atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, nuo lubų krito tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, ant sienų ir lubų buvo pelėsis.

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc.; gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.).Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie 16- to bÅ«rio 6 brigados santykinę oro drėgmę, sienų ir lubų bÅ«klę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl netvarkingų gyvenamosios patalpos lubų ir sienų, didelės drėgmės bei pelėsio lieka nepaneigti.Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN - AK konstrukcijose yra asbesto, dėl to kilo pavojus sveikatai, be to, pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl yra didelė tikimybė gaisrui kilti. Atsakovas tvirtino, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b.l. 51, 54-55). Kauno visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte Nr.36-124817 konstatavo, kad pataisos namų aplinkoje nėra asbesto (šiferio) nuolaužų, nevyksta jokie remonto darbai, kurių metu ši danga galėtų būti ardoma, jokie pažeidimai, susiję su asbesto naudojimu gyvenamojoje aplinkoje, nenustatyti (b.l.73-75).

Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudaryti ir iÅ¡kabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose bÅ«riuose, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurios laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose (b.l.51).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo, evakuacinių planų bei nepasiruoÅ¡imo gaisro atvejui neįrodyti. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl susidėvėjusios elektros instaliacijos, kuri dėl nuolatinės perkrovos kibirkščiuoja, keldama pavojų gaisro kilimui, todėl pareiÅ¡kėjo Å¡io pobÅ«džio argumentai pripažintini pagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl lovų bÅ«klės, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad sulūžus lovai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ji buvo suvirinta, kitus gedimus pataisė pats, todėl problemų dėl lovų neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, skunde nurodyti Å¡io pobÅ«džio argumentai yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su per retai skalbiama patalyne, nurodydamas, kad patalynė buvo paimama skalbti (keičiama) kas dvi savaites, tvirtino, kad ilgai užtrukdavo virÅ¡utinių drabužių skalbimas.           Pagal Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatas, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2014 m. liepos 23 d. pasiraÅ¡iusi skalbimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.76-112 (b.l.81-84), pagal kurios 1.4. punktÄ skalbiniai paimami kiekvienÄ savaitę antradieniais iki 11.00 val., o grÄ Å¾inami kitÄ Â savaitę, antradienį iki 11.00 val.

Nuteistųjų nuosava patalynė ir drabužiai yra priimami skalbti ir iÅ¡skalbti iÅ¡duodami pagal Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-216 nuostatas, kurio 19 punkte nurodyta, jog iÅ¡skalbta ar dezinfekuota patalynė ir drabužiai nuteistajam grÄ Å¾inami po savaitės dienotvarkėje nustatytu laiku ( b.l. 106-107). PravieniÅ¡kių PN –AK 2 –ojo sektoriaus nuteistųjų apatiniai drabužiai bei patalynė skalbykloje priimama skalbti ar iÅ¡skalbta iÅ¡duodama PravieniÅ¡kių pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. V-417 patvirtintame 2 – ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skalbinių priėmimo/iÅ¡davimo skalbykloje grafike nustatytu laiku (b.l. 59-60,66). Ä® bylÄ nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai ar aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos nebÅ«tų vykdomos, ar bÅ«tų vykdomos netinkamai, be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su Å¡io pobÅ«džio pažeidimu, todėl bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai dėl per retai skalbiamos patalynės ir užlaikomų skalbimui atiduotų drabužių nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo aprÅ«pintas darbinėmis pajamomis, nebuvo mokamos paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo į PravieniÅ¡kių PN- AK administracijÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius, nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su praÅ¡ymais dėl paÅ¡alpos skyrimo, neįvardijo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ios skundo dalies neįrodė. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnio nuostatas, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.).

Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (BVK 125 str. 1 d.) Nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 str. 3 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ). Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant minėtas teisės normas taip pat yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sÄ raÅ¡us, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas ar jie bÅ«tų Å¡alinami iÅ¡ dirbančių sÄ rašų.

Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktÄ diskrecijos teisę, sprendimÄ Ä¯traukti asmenų į darbÄ arba iÅ¡braukti iÅ¡ dirbančių sÄ raÅ¡o, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprÅ«pinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).

Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovas piktnaudžiavo jam suteikta diskrecijos teise neįdarbindamas pareiÅ¡kėjo, taip pažeidžiant jo teisę į darbÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo neįdarbinimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad pasimatymų patalpose nebuvo sudaromos tinkamos sÄ lygos pasikalbėti. Atsakovo atstovas nurodė bei pateikė įrodymus (b.l. 13), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjui per visÄ ginčo laikotarpį iÅ¡ viso nebuvo suteikta trumpalaikių ar (ir) ilgalaikių pasimatymų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų pasimatymų patalpose pripažintini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, pavojumi gyvybei, sutrikdyta sveikata.

Nurodė, jog jam buvo diagnozuota akies katarakta bei pakilęs kraujospÅ«dis. spaudimas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta pirminė arterinė hipertenzija II kraujospÅ«džio pakilimas, senatvinė kairės akies katarakta, taip pat buvo paÅ¡alinta dalis skrandžio (b.l. 85, 104-105), tačiau nėra jokių duomenų, jog minėti susirgimai buvo sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų.

PrieÅ¡ingai, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuota senatvinė akies katarakta, tai leidžia spręsti, kad Å¡is susirgimas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo amžiumi. Nurodyti pareiÅ¡kėjo susirgimai, teismo vertinimu, niekuo nesiskiria nuo ligų, kuriomis serga ir laisvėje esantys asmenys, todėl, teismo nuomone, nėra tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK. PravieniÅ¡kių PN- AK Psichologinės tarnybos 2016 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. 73(2)-28 (b.l.

77) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių iÅ¡gyvenimų, susijusių su netinkamomis sÄ lygomis pataisos namuose, nesikreipė.Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. S.Č. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S.prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai truko pakankamai ilgai (gyvenamojo ploto norma pažeista 1 metus 2 mėnesius ir 9 dienas), kalinimo metu pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai - jam teko 2,35 kv.m. gyvenamojo ploto ), be to, konstatuoti kiti higieninių ir buitinių sÄ lygų pažeidimai (netinkama elektros instaliacija, netvarkingos sienos ir lubos, pelėsis ir pan.).

Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN- AK bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl darytina iÅ¡vada, jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTÄ® 57 str.).

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimų trukmę, jų pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų skundais ar praÅ¡ymais buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN- AK administracijÄ , Sveikatos priežiÅ«ros ar Psichologinę tarnybÄ , nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. Č. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti S.Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.  Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                  Janina Vitunskienė                                                                                                                  Â