ab69bc67-e55d-4929-8441-833c6226d34f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-573/2011Procesinio sprendimo kategorija 42.7, 50.4, 63.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G&L Trail“ atstovams R.

T. ir V. V. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7122-431/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G&L Trail“ ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „G&L Trail“ (toliau – Bendrovė), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.

M. 17 000 Lt skolÄ ir penkis procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad bankroto administratoriui patikrinus Bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 9 d. banko mokėjimo nurodymu Nr. 314 buvo iÅ¡mokėta atsakovui 17 000 Lt, įvardinant mokėjimÄ paskola. Jokių kitokių sutarčių su atsakovu nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas gavo minėtÄ pinigų sumÄ neteisėtai ir privalo jÄ grÄ Å¾inti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. M. 17 000 Lt skolÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu (iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) UAB „G&L Trail“ direktorė E. P. kreipėsi į A. M. , reikalaudama grÄ Å¾inti jam suteiktÄ paskolÄ . Reikalavimas grÄ Å¾inti skolÄ buvo iÅ¡siųstas ir iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ .

Tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir skolos negrÄ Å¾ino. Teismas nepripažino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tarp UAB „G&L Trail“ ir atsakovo buvo atsiradę patalpų nuomos teisiniai santykiai, nes atsakovas tokio teiginio nepagrindė įrodymais, raÅ¡ytinės nuomos sutarties nepateikė (CPK 178 str., CK 6.531 str.). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo pastatų, statinių ar įrenginių nuomos teisinių santykių, o dėl ginčo sumos (17 000 Lt) tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo atsiradę trumpalaikės paskolos teisiniai santykiai.

Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovas nebuvo skolingas atsakovui, todėl nebuvo pagrindo atlikti tarpusavio skolų įskaitymo. Teismas nustatė, kad nors ieÅ¡kovo 2006 m. lapkričio mėnesio Didžiojoje knygoje yra įraÅ¡as apie 17 000 Lt įskaitymÄ sÄ skaitoje 4422, tačiau jis nepagrįstas dokumentais. Todėl toks įskaitymo faktas, kai sutampa tik suma, o kitos finansinės operacijos niekuo nepagrįstos, pats savaime nėra pakankamas įrodymas atsakovo nurodomiems nuomos teisinimas santykiams patvirtinti.

Teismas nustatė, kad BUAB „G&L Trail“ buhalterinėje apskaitoje pagal patvirtintÄ sÄ skaitų planÄ , paskolų sÄ skaita 4422, kurioje buvo įregistruota minėta operacija apie pervestus 17 000 Lt, visais atvejais buvo naudojama tik paskolų, gaunamų iÅ¡ kitos bendrovės – UAB „G&L Logistics“, ir tai bendrovei grÄ Å¾inamų, registravimui. 2006 metų lapkričio mėnesio Paskolų sÄ skaitos 4422 registre nurodyta, kad iÅ¡mokėta 17 000 Lt suma yra užskaityta, t.y. 17 000 kredito stulpelyje (K) – įmonė skolinga kažkam, ir 17 000 debeto stulpelyje (D) – įmonė grÄ Å¾ino skolÄ .

Teismas sprendė, kad, remiantis bylos duomenimis, galėjo bÅ«ti įskaityta tik UAB „G&L Logistics“ anksčiau gauta paskola. Ä®skaityti atsakovui iÅ¡duotÄ paskolÄ nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nėra ir prieÅ¡prieÅ¡inį įskaitymÄ patvirtinančių dokumentų. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 metais ieÅ¡kovo buhalteriniuose dokumentuose atsakovo skola buvo įtraukta į įmonės balanso debitorių sÄ raÅ¡Ä . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A.

M. praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sandoriai, kurių suma virÅ¡ija 5 000 Lt sumÄ , turi bÅ«ti įforminti raÅ¡ytine forma tik tuo atveju, jei abi Å¡alys yra fiziniai asmenys, Å¡iuo atveju, viena Å¡alis buvo juridinis asmuo. Taigi CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas Å¡iuo atveju net netaikytinas. Byloje buvo pateikti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes.

TÄ patvirtino ir UAB „Adversus Group“ pažyma. Nors raÅ¡ytinės nuomos sutartys nebuvo pateiktos, nes neiÅ¡liko, teismui buvo pateikta nuomos sutarties elektroninė versija, taip pat ir skolų suderinimo akto elektroninė versija. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo akivaizdžiai buvo susiklostę tam tikri santykiai. IeÅ¡kovas savo veiklÄ vykdė net trijose atsakovui priklausančiose patalpose: Savanorių pr. 11 E-11, Vilnius, V. Kudirkos g. 9-26, Vilnius, V. Kudirkos g. 9-35, Vilnius. Å iose patalpose buvo registruojama ieÅ¡kovo buveinė.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui veiklÄ vykdant ieÅ¡kovo patalpose, jokių ginčų nebuvo kilę. Buhalteriniuose dokumentuose skola buvo užskaityta. Tačiau tik ieÅ¡kovui palikus Å¡ias patalpas, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė pretenzijas į 17 000 Lt. Tuo pačiu metu pasikeitė ir buhalteriniai dokumentai. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvę nuomoas teisiniai santykiai turi bÅ«ti įrodinėjami kitomis įrodinėjimo priemonėmis, neiÅ¡likus raÅ¡ytinei nuomos sutartčiai.

Buhalteriniai dokumentai įrodo, kad UAB „G&L Trail“ metiniame balanse už 2006 ir už 2007 metus jo (atsakovo) skolos Å¡iai įmonei nėra, nes jos tiesiog nėra. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina UAB „G&L Trail“ buhalterijÄ tvarkiusi UAB „Adversus Group“ finansininkė K. G. . Teismas sprendime remiasi liudininkų – UAB „G&L Trail“ buvusios vadovės E. P. ir akcininko T. D. parodymais, kurie, apelianto nuomone, yra Å¡aliÅ¡ki, nes Å¡ie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi.

T. D. parodymai, jog patalpomis naudotasi neatlygintinai, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes Å¡is liudytojas nepateikė nei vieno įrodymo, įrodančio patalpų naudojimosi neatlygintai pagrindÄ . Akivaizdu, kad turto savininkas yra suinteresuotas gauti pajamas iÅ¡ savo turto. Tuo tarpu naudojimasis patalpomis už jas nemokant, atrodo daugiau nei keistai. Teismas sprendime remiasi tik liudytojų iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės parodymais ir nesiremia liudytojos K. G. (UAB „Adversus Group“ finansininkė) parodymais, kuri teisme paliudijo, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo nuomos teisiniai santykiai ir pabrėžė, kad ta (apelianto) skola buhalterijoje buvo užskaityta.

Taip teismas padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimÄ . Tuo labiau, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato, jog nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti remiamasi liudytojų parodymais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB ,,G&L Trail“ praÅ¡o šį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jokie nuomos teisniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo neegzistavo. Tai matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų, kadangi net ir liudytoja K.

G. , kuriÄ liudyti kvietė atsakovas, taip pat negalėjo patvirtinti ar nuomos santykiai buvo. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantas nesilaikė proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principų ir taip vilkino procesÄ pirmosios instancijos teisme, laiku be pateisinamų priežasčių nepateikdamas procesinių dokumentų arba juos pateikdamas pavėluotai, neatvykdamas į teismo posėdį. KiekvienÄ procesinį dokumentÄ apeliantas pateikdavo prieÅ¡paskutinę ar paskutinę termino atlikti veiksmÄ dienÄ .

Tai yra akivaizdus proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principų nesilaikymas. Be to, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktų, vienintelis jo argumentas, jog teismas nesirėmė liudytojos K. G. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai teismas savo sprendime aiÅ¡kiai nepasisako dėl liudytojo pateiktų parodymų, tai dar nereiÅ¡kia, jog teismas nesiremia Å¡iais parodymais priimdamas sprendimÄ . Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus: Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus (CPK 185 str.) ir priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ â€“ pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto A. M. 17 000 Lt.

Apeliantas neneigia, kad tokiÄ sumÄ 2006 m. lapkričio 9 d. yra gavęs iÅ¡ UAB ,,G&L Trail”. Å is faktas taip pat pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais: 2006 m. lapkričio 9 d. DnB NORD banko mokėjimo nurodymu Nr. 314, UAB ,,G&L Trail” banko 2006 m. lapkričio 1 d. – 2006 m. lapkričio 30 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u (b. l. 13-14), raginimais gražinti paskolÄ (b. l. 11-12), liudytojų E. P. , T. D. (buvusi pavardė Marapolskas) ir K. G. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs skolos faktÄ , neanalizavo Å¡ios prievolės kilmės, t. y. iÅ¡ kokių ginčo Å¡alių teisinių santykių kilo apelianto prievolė grÄ Å¾inti ginčo sumÄ .

Tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad ginčo sumÄ apeliantas gavo kaip paskolÄ (CK 6.870 str.). Nors nagrinėjamoje byloje nėra raÅ¡ytinės sutarties, iÅ¡ kurios turinio bÅ«tų galima spręsti apie Å¡alių valiÄ bei kitas sutarties sÄ lygas, tačiau yra kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sudarytas bÅ«tent paskolos sandoris (CK 6.871 str. 3 d.), t. y. jau minėtas banko DnB NORD banko mokėjimo nurodymas Nr. 314, kuriame aiÅ¡kiai įvardinta mokėjimo paskirtis – paskola; raginimai grÄ Å¾inti paskolÄ bei liudytojų E. P. ir T.

D. parodymai apie tai, kad, apeliantui praÅ¡ant, jam buvo suteikta tokio dydžio trumpalaikė paskola. Kaip jau minėta, apeliantas neginčija, kad minėtÄ pinigų sumÄ gavo. Nors byloje yra duomenys, kad paskola buvo trumpalaikė, tačiau konkretus jos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo apibrėžtas. Å iuo atveju taikytina CK 6.873 straipsnio 2 dalies nuostata – paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal pareikalavimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Nagrinėjamoje byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovas du kartus reikalavo grÄ Å¾inti paskolÄ , tačiau apeliantas į tai nereagavo ir paskolos negrÄ Å¾ino.

Todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę ginti savo pažeistÄ teisę teisme (CK 1.138 str.). Apeliantas, neigdamas pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 17 000 Lt, siekė ir siekia apeliacinės instancijos teisme įrodyti, kad Å¡i ginčo suma – tai patalpų, iÅ¡nuomotų ieÅ¡kovo veiklai, nuomos mokestis, kurį jis (apeliantas) gavo teisėtai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto teiginys buvus tarp ieÅ¡kovo ir jo (apelianto) patalpų nuomos teisiniams santykiams – neįrodytas (CPK 177-178 str.).

Apelianto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme bei teiginiai apeliaciniame skunde nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis (apeliantas) negalėjo ir negali paaiškinti, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiam terminui, dėl kokių patalpų buvo sudarytos, kaip teigia apeliantas, neišlikusios rašytinės nuomos sutartys, o taip pat dėl kokio nuomos mokesčio buvo susitarta; kada, kokiu būdu ir kokiomis sumomis toks mokestis buvo mokamas. Apeliantas teigia, kad jis nuomojo ieškovui patalpas, esančias Savanorių pr. 11E-11, V.

Kudirkos g.9-26/M. Valančiaus 6/26 ir V. Kudirkos 9-35/M. Valančiaus 6-35, Vilniuje. Pirmosios instancijos teisme jis akcentavo tik dviejų pastarųjų patalpų nuomÄ , apie patalpų Savanorių prospekte nuomÄ tik užsimindamas, kad kažkuriuo laiku jas taip pat nuomojo. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys (raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai), kad UAB ,,G&L Trail” įstatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2005 m. balandžio 5 d., o pažymėjimas iÅ¡duotas 2005 m. spalio 6 d. (b. l. 21).

Nors įstatuose nurodyta Bendrovės buveinės vieta – Savanorių pr. 11E-11, Vilnius (VÄ® Registrų centro duomenimis tai – dviejų kambarių butas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis apeliantui A. M. (b. l. 9), tačiau iÅ¡ kitų bylos duomenų (Darbo sutarčių registracijos žurnalas, b. l. 99-101) matyti, kad Å¡i Bendrovė nuo 2005 m. balandžio 11 d. realai vykdė veiklÄ adresu V. Kudirkos/M. Valančiaus 9-35/6-35, Vilniuje. Tokia įmonės buveinės vieta nurodyta ir VÄ® Registrų centro duomenų bazėje (b. l. 102).

Liudytojas T. D. (buvęs M.), ėjęs konkrečiu laiku UAB ,,G&L Trail“ direktoriaus pareigas ir vienintelis akcininkas, taip pat patvirtino, kad Bendrovė, nors buvo registruota Savanorių pr. esančiame apelianto bute, tačiau realiai veikė tėvo patalpose V. Kudirkos/M. Valančiaus 9-35/6-35, Vilniuje, nes bute Savanorių pr. gyveno apeliantas. Taigi visi šie įrodymai paneigia apelianto teiginį, kad į patalpas V. Kudirkos/M. Valančiaus 9-35/6-35, Vilniuje ieškovas persikėlė tik 2006 m. gegužės 3 d.

Kitokių duomenų į bylÄ nepateikta. Be įraÅ¡o Bendrovės įstatuose apie ieÅ¡kovo buveinės vietÄ , kitų įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo įsikÅ«ręs ir vykdė veiklÄ apelianto bute Savanorių pr., nėra. Buveinės vietos deklaravimas pat savaime nesukuria Å¡ios patalpos nuomos teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra patikimų duomenų, kad ieÅ¡kovo buveinė buvo įsikÅ«rusi adresu V. Kudirkos g. 9-26/M. Valančiaus 6-26, Vilniuje, 53,44 kv.m bendro ploto vieno kambario bute, kurio tik ½ dalis priklauso nuosavybės teise apeliantui 2006 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 7).

Duomenų apie Å¡io buto padalinimÄ ar naudojimosi juo tvarkos nustatymÄ , nėra. Nepateiktas ir buto bendraturčių sutikimas, leidžiantis apeliantui nuomoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ ginčo butÄ (CK 4.88 str.) bei Å¡io buto nuomos sutartis (CK 6.477-6.479, 6.483,6.487 str.). Jokių įrodymų, kad tokia sutartis buvo ar galėjo bÅ«ti – nepateikta. CK 6.477 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuomotojas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę iÅ¡nuomoti svetimÄ daiktÄ suteikia įstatymai ar to daikto savininkas.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas buvo įsikÅ«ręs ir vykdė veiklÄ patalpose, esančiose V. Kudirkos 9-35/M. Valančiaus 6-35, Vilniuje, kurios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso E. M. ir Nijolei O. M. 2003 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 5). Taigi apeliantas nėra ir niekada nebuvo Å¡ių negyvenamųjų patalpų savininkas. Jis nepateikė įrodymų, kad Å¡ias patalpas nuomojo pats ir turėjo teisę Å¡ias patalpas sunuomoti (CK 6.490 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad patalpų nuomos teisiniai santykiai neįrodyti, todėl apeliantui iÅ¡mokėtų 17 000 Lt pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuompinigiais.CK 6.130 straipsnis nustato, kad prievolė gali baigtis, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ .

Taigi tam, kad atlikti įskaitymÄ , Å¡alis turi sieti abipusės teisės ir pareigos (skolininkas yra kreditorius, kreditorius – skolininkas). Byloje nustatyta, kad Å¡ių sÄ lygų nėra, todėl įskaitymas negalimas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino bylos duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo buhalterinėje apskaitoje atliktas įskaitymas priskiriamas ne apeliantui, o bendrovei UAB „G&L Logistics“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti Å¡ių įrodymų kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas (CPK 177, 179, 185 str.).Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo teiginius pagrindžia liudytoja K.

G. , o pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai ignoravo. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos liudytojos parodymus (b. l. 132, 179-181), daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie parodymai yra nenuoseklÅ«s, neinformatyvÅ«s ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, net paties apelianto teiginiams dėl tariamų patalpų nuomos sutarčių formos bei pervestų ginčo pinigų paskirties. Ji nieko konkretaus nepaaiÅ¡kina ir apie skolų įskaitymo faktÄ . Tokie įrodymai neturi įrodomosios vertės, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė (CPK 177, 185 str.).Taip pat neturi įrodomosios vertės apelianto pateikti, jo teigimu reikÅ¡mingi, įrodymai, – 2007 m. sausio 1 d. ir 2007 m. spalio 1 d. elektroninės patalpų nuomos sutarties ir skolų suderinimo akto kopijos (b. l. 107-110).

Ant šių raštų nėra jokių elektroninio susirašinėjimo žymių iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad šalys derėjosi dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo, skolų įskaitymo ir keitėsi informacija elektroniniu paštu. Be to, pateikta sutartis ir aktas apelianto pasirašyti vienasmeniškai. Ieškovo atstovas, o taip pat liudytojai T. D. ir E. P. neigia nuomos santykius bei derybas dėl patalpų nuomos ir priešpriešinių prievolių įskaitymo, nes ieškovas nebuvo skolingas apeliantui.

Netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes šie parodymai pagrįsti kitais byloje esančiai įrodymais, jiems neprieštarauja, yra išsamūs. Kaip jau minėta, liudytoja K. G. apie tai nieko konkretaus nepaaiškino, teiginius grindė prielaidomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateiktoje tariamos 2007 m. sausio 1 d. sutarties kopijoje nurodomas butas, esantis V. Kudirkos 9/6-26,Vilniuje, kuriame, kaip nustatyta, ieškovo buveinė nebuvo registruota ir nebuvo įsikūrusi.

Taigi apelianto pateikti raÅ¡tai neįrodo, kad tarp Å¡alių egzistavo patalpų nuomos teisiniai santykiai bei ieÅ¡kovo skola apeliantui (CPK 178 str.). Apelianto nurodomas UAB ,,Aversus group“ raÅ¡tas (b. l. 138) taip pat neįrodo buvus nuomos teisiniams santykiams, nes raÅ¡to turinys apie tariamÄ patalpų nuomÄ â€“ nekonkretus, grindžiamas prielaida (žiniomis). Toks įrodymas neturi įrodomosios vertės (CPK 177, 178 str.).Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino materialines teisės normÄ , teigdamas, kad tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis, nes, apelianto nuomone, tarp jo – fizinio asmens ir ieÅ¡kovo – juridinio asmens neprivalėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis, nes tokia prievolė numatyta tik sandoriui tarp fizinių asmenų (CK 1.73 str. 1 d.).

Su tokiu teiginiu nesutinkama. CK 1.73 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje atvejus kai sandorio forma turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, 10 punkte nustatė, kad paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi kiti sandoriai, kuriems Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomÄ paprastÄ raÅ¡ytinę formÄ . CK 6. 479 straipsnio 1 dalis nustato raÅ¡ytinę sandorio formÄ nuomos sutarčiai ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o 2 dalyje kalbama apie nekilnojamojo turto nuomos sutarties, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įregistravimÄ vieÅ¡ame registre.

Priešingu atveju tokia sutartis negalės būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Iš nagrinėjamoje byloje esančių apelianto paaiškinimų matyti, kad Bendrovė tariamai nuomojo patalpas Savanorių pr. 11E-11, Vilniuje, nuo 2005 m. balandžio 5 d. (įmonės įregistravimo ir veiklos pradžios data) iki 2006 m. gegužės 3 d. Tai viršija vienerių metų laikotarpį, todėl tokia nuomos sutartis turėjo būti rašytinė. Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Gintaras Pečiulis Nijolė PiÅ¡kinaitė