ab692b01-c926-4b4b-aa00-41594eeb2fa3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-387/2019 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01338-2010-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;1.1.8.15;1.2.23.2.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistajam V.

K., gynėjui advokatui Mindaugui Baneliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Banelio ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus PuÅ¡koriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausme (BK 54 straipsnio 3 dalis); - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta V. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, paskiriant galutinę subendrintÄ 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® V. K. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2018 m. spalio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. V. K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurios organizatorius buvo A. Å ., kuris nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste į bendrÄ nusikalstamÄ veiklÄ Ä¯traukė A. V. (A. V.) ir jį – V. K. – kuriuos siejo pastovÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio A.

Å . subÅ«rė organizuotÄ grupę, skirtÄ bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti ir pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. 1.1. Organizatorius A. Å . paskirstė organizuotos grupės vykdytojams vaidmenis: nurodė A. V. ir jam – V. K. – neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų A. Å ., pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiÅ¡kai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis pagal paskirstytas konkrečiam organizuotos grupės nariui Vilniaus miesto teritorijas, surasti butus, kuriuose apsigyvenę surasti minėtam tikslui asmenys, disponuotų ir pardavinėtų narkotines ir psichotropines medžiagas, perduoti Å¡iems mobiliuosius telefonus bei SIM korteles ryÅ¡io palaikymui su pačiais organizuotos grupės nariais bei pirkėjais, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitÄ , įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemones, tuo palengvinant nusikalstamų veikų darymÄ :

V. K. 2010 m. rugpjūčio mėn. nenustatytÄ dienÄ Ä¯traukė į nusikalstamÄ veikÄ nepilnametį L. J., gim. (duomenys neskelbiami), ir E. M., kuriuos apgyvendino iÅ¡nuomotame bute (duomenys neskelbiami), nurodė prekiauti tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iÅ¡neÅ¡ti pirkėjų praÅ¡omÄ jų kiekį, visÄ parÄ atsakinėti į telefono skambučius, vesti Å¡ių medžiagų platinimo apskaitÄ , turėti fasavimo priemones, prireikus – dalinti jas mažesniais kiekiais, pinigus už parduotus narkotikus atiduoti jam. 1.2.

L. J. vykdė jo nurodymus – gyventi iÅ¡nuomotame bute, prekiauti tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iÅ¡neÅ¡ti narkotikų pirkėjų praÅ¡omÄ kiekį narkotinių medžiagų, visÄ parÄ atsiliepti telefonu, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitÄ , turėti narkotikams fasuoti priemones, prireikus dalinti narkotikus mažesniais kiekiais, atiduoti pinigus už parduotus narkotikus. V. K. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. nenustatytos dienos iki 2010 m. spalio 11 d. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, psichotropines medžiagas – amfetaminÄ , metamfetaminÄ ir mefedronÄ ‑ bei narkotines medžiagas – heroinÄ ir kanapes (ir jų dalis) - iÅ¡platino E. M. ir L.

J., kurias pastarieji laikė minėtame nuomojamame bute ir dalį pardavė nenustatytiems asmenims Vilniuje, kol 10.45 val., (duomenys neskelbiami), E. M. buvo sulaikytas, jo asmens kratos metu rasta 0,904 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) - bei 0,348 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, prie namo (duomenys neskelbiami), rasta 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino, bute (duomenys neskelbiami), rasta narkotinių medžiagų – 0,836 g heroino ir 2,109 g kanapių (ir jų dalių) - bei psichotropinių medžiagų – 6,449 g metamfetamino, 0,037 g amfetamino ir 0,099 g mefedrono; 1.3.

V. K., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. lapkričio 1 d., apie 21 val., (duomenys neskelbiami), paimdamas iÅ¡ A. Å . slėptuvių, įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 125,648 g metamfetamino ir 4,704 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kurias iki 2010 m. lapkričio 3 d., 15.15 val. laikė bute (duomenys neskelbiami), kai tÄ pačiÄ dienÄ 15.15 val. kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.

2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine ir psichotropine medžiagomis, be tikslo jas platinti, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio tiksliau nenustatytos dienos iki 2011 m. lapkričio 3 d. laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbiami), 0,042 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,078 g narkotinės medžiagos metadono kai tÄ pačiÄ dienÄ 15.15 val. kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė psichotropinę medžiagÄ klonazepamÄ ir narkotinę medžiagÄ metadonÄ .

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 3. Apeliaciniame skunde V. K. gynėjas advokatas (toliau – ir gynėjas) praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir paskirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę, kuri, subendrinus jÄ su kitų teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bÅ«tų artima kitiems vykdytojams Å¡ioje byloje paskirtoms bausmėms. 3.1. Nesutikdamas su jam paskirtos bausmės dydžiu, apeliantas nurodo, kad teismas pagrįstai pritaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau Å¡velnindamas bausmę neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir paskyrė per didelę laisvės atėmimo bausmę.

Anot apelianto, jam paskirta Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė siejama tik su vienu bausmės tikslu – nuteistojo nubaudimu. Pasak gynėjo, skirdamas bausmę, apygardos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad V. K. bute rastas metamfetaminas buvo jo įgytas turint tikslÄ perduoti Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ policijos pareigÅ«nams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sulaikymo dienÄ nuteistasis jau nebetęsė savo neteisėto elgesio, buvo nusprendęs atsikratyti narkotikų priklausomybės ir atskleisti visÄ jų platinimo schemÄ .

Anot gynėjo, Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytojas A. M., kuris parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nežinojo kur gyvena V. K., tačiau jį sulaikius pastarasis paaiÅ¡kino, jog gyvena nuomojamame bute. Taip pat nurodė, kad balkone turi apie pusę kilogramo amfetamino, kurį paėmė iÅ¡ slėptuvės. Gynėjo teigimu, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, siekdamas perduoti policijai didelį kvaiÅ¡alų kiekį, neiÅ¡vengiamai turėjo juos paimti iÅ¡ slėptuvės (įgyti) ir, gabenant į policijos komisariatÄ , disponuoti jais. 3.2.

Anot apelianto, skiriant bausmę taip pat bÅ«tina atsižvelgti į subjektyviÄ jÄ nusikaltimo sudėties pusę – kaltę, motyvus ir tikslus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. K. disponavo narkotinėmis medžiagomis vedamas kilnaus tikslo – perduoti jas policijos pareigÅ«nams ir tokiu bÅ«du iÅ¡imti iÅ¡ neteisėtos apyvartos, atimti iÅ¡ asmenų galimybę jas suvartoti arba parduoti. Å iuos veiksmus nuteistasis atliko savo iniciatyva, geranoriÅ¡kai, niekieno neverčiamas ir nežinodamas apie ikiteisminį tyrimÄ .

Gynėjas nurodo, kad V. K. savo aktyviais veiksmais – duodamas nuoseklius parodymus, nurodydamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuvių vietas ‑ padėjo iÅ¡ nelegalios apyvartos iÅ¡imti ne tik didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, bet ir nelegalų ginklÄ su Å¡audmenimis. 3.3. Apelianto teigimu, tam, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, skiriant bausmę V. K. turėjo bÅ«ti atsižvelgta ne tik į tai, kad jo veikos buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nulemtos jaunatviÅ¡ko maksimalizmo, gyvenimo patirties trÅ«kumo, nuteistasis gailisi nusikaltęs, bet ir į tai, kad V.

K. niekieno neverčiamas nutraukė savo nusikalstamÄ veikÄ , daugiau nusikaltęs nebuvo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, jam skiriama bausmė neturėtų bÅ«ti susijusi su galimybės daryti naujas veikas atėmimu, taip pat su bausmės paskirtimi, kuria siekiama užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Anot apelianto, V. K. skiriamos bausmės paskirtis – nubausti jį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kuomet ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog V. K. pavojingumas yra nedidelis. 3.4. Pasak gynėjo, skirdamas nuteistajam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, apygardos teismas neįgyvendino teisingumo principo, nes tokios bausmės tikslas yra tik nubausti asmenį. Apelianto nuomone, jo ginamajam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per didelė, nes jo veiksmai buvo nukreipti į siekį nutraukti nusikalstamos veikos darymÄ ir pasitaisyti.

4. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nerijus PuÅ¡korius (toliau – ir prokuroras) praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtos bausmės už nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, paskiriant V. K. 10 (deÅ¡imt) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Prokuroras taip pat praÅ¡o panaikinti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ ir pripažinti, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog jis padarė nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtÄ V. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, praÅ¡oma subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. 4.1. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu ir atitinkančiu bausmės paskirtį bei jos skyrimo pagrindus.

Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. K. skiriamos bausmės dydį, minėtas teisės normas taikė klaidingai, o bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertino selektyviai, neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. 4.2. Prokuroro teigimu, pirmos instancijos teismas sprendimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuteistajam taikymo priėmė vienpusiÅ¡kai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes – suteikdamas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjusiam pakankamai ilgam laiko tarpui, nuteistojo jaunam amžiui, jo prisipažinimui padarius nusikalstamas veikas, jį po nusikalstamos veikos padarymo neva teigiamai charakterizuojantiems duomenims. 4.3.

Apeliantas pažymi, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Apygardos teismas, nors ir nurodė skundžiamame nuosprendyje, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į nusikaltimų pavojingumÄ visuomenei, jų pobÅ«dį ir sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę, visgi neakcentavo to, kad V. K. buvo pakankamai aktyviu jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo vykdytoju, nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte – veika padaryta veikiant organizuota grupe.

Taip pat, apeliantas pažymi, kad nors skundžiamame nuosprendyje, aptariant nuteistojo asmenybę, nurodoma, kad jis anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, proceso metu, vengdamas atsakomybės, buvo pasislėpęs, teismas nepakankamai atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, kurios visiÅ¡kai paneigia tariamai egzistuojančių iÅ¡imtinių aplinkybių egzistavimÄ ir, atitinkamai, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam galimybę. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pats bylos nagrinėjimo procesas paveikė V.

K. laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent ta aplinkybė, jog V. K. pasislėpė nuo teismo siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ne tik tiesiogiai įtakojo baudžiamojo proceso trukmę, bet ir itin neigiamai apibÅ«dina nuteistojo asmenybę, o tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jau vien baudžiamasis procesas padarė nuteistajam tinkamÄ Ä¯takÄ ir jis ateityje nebenusikals. 4.4. Vadovaudamasis tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, prokuroras nurodo, kad nors baudžiamasis procesas užtruko gana ilgai (aÅ¡tuonerius metus), atsižvelgus į paties nuteistojo netinkamÄ elgesį procese, kuris įtakojo pastarojo trukmę, nenustačius jokių nepateisinamų delsimų ar kitokių institucijų nekvalifikuotų veiksmų, kurie bÅ«tų lėmę nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ procesÄ , dėl kurio bÅ«tų pažeistos žmogaus teisės, nėra jokio pagrindo proceso trukmę laikyti iÅ¡imtine aplinkybe ir taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalį.

Pasak prokuroro, aplinkybės, susijusios su nuteistojo jaunu amžiumi ir turėtomis priklausomybėmis taip pat negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ , nuteistasis padarė neatsitiktinai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nors V. K. veikė pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , bet intensyviai, jis buvo glaudžiai susijęs su nusikaltimo organizatoriumi. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. nuteistasis buvo 5 kartus teistas.

Pasak prokuroro, esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad V. K. pavojingumas nėra didelis. 4.5. Anot prokuroro, skundžiamame nuosprendyje taip pat yra netinkamai įvertintas BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos pavojingumas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra veikos kvalifikuojamasis požymis, rodantis padidintÄ jos pavojingumÄ . Be to, kaltinime nurodomos medžiagos yra uždraustos vartoti net sveikatos priežiÅ«ros tikslams.

Vien tai, pasak prokuroro, leidžia pagrįstai teigti, kad jos yra itin pavojingos. 4.6. Prokuroro teigimu, aplinkybės pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip iÅ¡skirtinės, galėtų bÅ«ti vertinamos tik kaip reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl bausmės dydžio, artimo minimaliam, nustatytam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nuteistajam skyrimo, bet ne skiriant jam Å¡velnesnę bausmę nei įstatymo numatyta minimali bausmė. Teismo posėdžio metu V. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo advokato apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, byla tikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Vilniaus apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė nuteistajam apkaltinamÄ jį nuosprendį. V. K. kaltė, padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, įrodyta pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais.

6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skirdamas nuteistajam Å¡velnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje yra nepagrįstai suteikiama iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė nuteistÄ jį neva teigiamai charakterizuojantiems duomenims, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į kitas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Prokuroras taip pat praÅ¡o pripažinti V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes tai yra nustatyta byloje surinktais įrodymais.

7. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, neginčijant nusikalstamų veikų kvalifikavimo, apimties ir V. K. kaltės dėl jų padarymo, praÅ¡oma pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir, nekeičiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, paskirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad skirdamas V. K. per griežtÄ â€“ Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo – bausmę, apygardos teismas neįgyvendino teisingumo principo, nes tokios bausmės tikslas yra tik nubausti asmenį. Å ie nuteistojo gynėjo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

8. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – ir paskyrė nuteistajam per Å¡velniÄ bausmę. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

9. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį.

Teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-54-648/2016 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat yra pažymima, kad minėto iÅ¡aiÅ¡kinimo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

10. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir aptarė nuosprendyje visus bausmei individualizuoti reikÅ¡mingus kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, tačiau neatliko jų iÅ¡samaus vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepakankamai atsižvelgė į V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nuteistojo vaidmenį jam inkriminuoto BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padaryme ir nepagrįstai konstatavo, kad jo asmenybės pavojingumas nėra didelis.

Savo sprendimÄ taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė – Å¡eÅ¡erius metus laisvės atėmimo – apygardos teismas motyvavo tuo, kad nuo V. K. padarytų nusikalstamų veikų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (aÅ¡tuoneri metai), nuteistasis nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus (19 metų), nurodo, kad nuo to laiko daugiau nėra teistas, dirbo Jungtinėje Karalystėje, visiÅ¡kai atsisakė kvaiÅ¡alų.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymima, kad pats bylos procesas neabejotinai paveikė V. K.. Skirdamas nuteistajam bausmę teismas atsižvelgė ir į byloje nustatytÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui yra labai svarbi kaltininko asmenybė, tačiau prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, nustatytos V. K. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo pavojingumas nėra didelis, o įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas už nusikaltimÄ (BK 260 straipsnio 3 dalis), padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. Skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai nurodoma, kad nuo nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau pirmos instancijos teismas tuo pačiu visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, kad beveik pusę ilgo proceso trukmės įtakojo paties V.

K. iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sÄ lygas ir pasislėpė nuo teismo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pakeitus Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ‑ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Ta pačia nutartimi buvo paskelbta V. K. paieÅ¡ka (t. 13, b. l. 184, 185). 2015 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamoji byla, pradėta nuteistajam, iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , atidedant jos nagrinėjimÄ iki V.

K. suradimo (t. 14, b. l. 30–32). 2015 m. gruodžio 30 d. byloje gauta duomenų, kad nuteistasis slapstosi Jungtinėje Karalystėje, 2016 m. sausio 26 d. V. K. buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (t. 14, b. l. 94,102 –114). 2018 m. spalio 6 d. nuteistasis buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, 2018 m. spalio 24 d. atvežtas į LietuvÄ ir patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę (t. 15, b. l. 2, 3, 24). Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 29 d., metu V.

K. nurodė nenorėjęs slapstytis nuo teismo, o tik ketinęs užsidirbti pinigų, tačiau tokius nuteistojo paaiÅ¡kinimus teisėjų kolegija vertina kaip bandymÄ suÅ¡velninti jam gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę (t. 15, b. l. 74–89). Atsakydamas į teismo klausimus, V. K. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie paskirtÄ suėmimÄ ir paskelbtÄ paieÅ¡kÄ . Taigi trejus metus gyvendamas Didžiojoje Britanijoje ir žinodamas, kad yra ieÅ¡komas teisėsaugos institucijų, jis sÄ moningai slapstydavosi nuo teismo, tokiu bÅ«du trukdydamas procesui ir stengdamasis iÅ¡vengti gresiančios bausmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V.

K. teiginius kur jis nurodo, kad visÄ tÄ laikotarpį dirbo. Vertinant Å¡iuos nuteistojo paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiama į tai, kad V. K. neabejotinai suprato, jog jam bet kuriuo bÅ«du pavieÅ¡inus savo asmens duomenis ar pažeidus įstatymÄ , jis bus sulaikytas ir perduotas Lietuvai. Tai, kad V. K., bÅ«damas įtrauktas į Didžiojoje Britanijoje ieÅ¡komų asmenų sÄ raÅ¡Ä , buvo sulaikytas praėjus net trejiems metams po Europos areÅ¡to orderio jam iÅ¡davimo ir tarptautinės paieÅ¡kos paskelbimo, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis dėjo pastangas tam, kad nebÅ«tų surastas.

Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad jis ne savo noru grįžo į LietuvÄ , o buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigÅ«nų.

12. Teigiamai apibÅ«dinant nuteistÄ jį tiek V. K. gynėjo apeliaciniame skunde, tiek skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus, jo veikos buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nulemtos jaunatviÅ¡ko maksimalizmo, daugiau V. K. nusikaltęs nebuvo, tačiau Å¡ie teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Bylos medžiaga nustatyta, kad po nusikalstamų veikų, už kurias V. K. yra nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarymo jam buvo priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai.

Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. K. buvo paskirta bausmė – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimas. Tačiau net ir po Å¡ios bausmės atlikimo, žinodamas, kad teisme jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymu – baudžiamoji byla perduota teismui 2011 m. gruodžio 15 d. – nuteistasis tęsė savo nusikalstamÄ elgesį.

Teismo turimais duomenimis, paskutinį kartÄ V. K. nusikalto 2014 m. rugsėjo 23 d., bÅ«damas 25 metų amžiaus (Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendis). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad netrukus po Å¡io apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis pasislėpė nuo teismo – nagrinėjamoje byloje jo paieÅ¡ka buvo paskelbta 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. K. įvykdyti nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, buvo atsitiktinio pobÅ«džio.

Byloje nustatyta, kad prieÅ¡ jų padarymÄ jis jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendis), aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad savo neteisėtų veiksmų nuteistasis nenutraukė ir vėliau. Atitinkamai negalima teigti ir to, kad V. K. elgesys buvo nulemtas jaunatviÅ¡ko maksimalizmo. Kaip jau buvo minėta, paskutinį kartÄ nuteistasis nusikalto bÅ«damas jau ne tik žymiai vyresnis, bet ir atlikęs jam 2008 metais teismo paskirtÄ bausmę.

Taigi jis puikiai suvokė ne tik savo veiksmų neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , bet ir tokio elgesio padarinius, t. y. veikė sÄ moningai ir kryptingai. Å ios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ir anksčiau nuteistojo įvykdyti nusikaltimai, dėl kurių jis yra traukiamas atsakomybėn nagrinėjamoje byloje, nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio ir neapgalvoti. PrieÅ¡ingu atveju, supratęs, kad elgėsi neteisėtai, netinkamai, V. K. bÅ«tų nutraukęs nusikalstamų veikų darymÄ , o ne tęsęs savo neteisėtus veiksmus, kaip kad yra nustatyta byloje.

13. PraÅ¡ydamas suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, jo gynėjas nurodo, kad sulaikymo dienÄ V. K. jau nebetęsė savo nusikalstamo elgesio, buvo nusiteikęs atskleisti visÄ narkotikų platinimo schemÄ policijos pareigÅ«nams, disponavo narkotinėmis medžiagomis vedamas kilnaus tikslo – perduoti jas policijos pareigÅ«nams ir tokiu bÅ«du iÅ¡imti iÅ¡ neteisėtos apyvartos, atimti iÅ¡ asmenų galimybę jas suvartoti arba parduoti. IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių apelianto argumentų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys.

PrieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad tai tėra tik nuteistojo gynybinė versija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir pats V. K., kad labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos jis iÅ¡ slėptuvės paėmė 2010 m. lapkričio 1 d. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 29 d., metu nuteistasis nurodė, kad taip pasielgė, norėdamas Å¡ias psichotropines medžiagas atiduoti policijos pareigÅ«nams. Dalį jų paliko slėptuvėje, nes galvojo, kad jam atneÅ¡us narkotikus į policijÄ , juo niekas nepatikės ir pagalvos, kad viskas priklauso jam.

Anot V. K., tuomet jis ketino parodyti pareigÅ«nams slėptuvės vietÄ ir ten likusias psichotropines medžiagas. Nuteistojo teigimu, iki sulaikymo – 2010 m. lapkričio 3 d. – jis nenuėjo į policijÄ , nes nespėjo. V. K. negalėjo atsakyti teismui į klausimÄ , kodėl jis nesikreipė į teisėsaugos institucijas iÅ¡ karto paėmęs iÅ¡ slėptuvės psichotropines medžiagas, t. y. lapkričio 2 d. Nuteistasis nurodė, kad lapkričio 3 d. buvo pirmadienis, jis turėjo važiuoti į Alytų, todėl galvojo, kad sutvarkys reikalus ten, o tuomet nueis į policijÄ (t. 15, b. l. 74–89).

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina tokius V. K. paaiÅ¡kinimus. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, 2010 m. lapkričio 3 d. buvo trečiadienis, tad jam tvirtai nusprendus kreiptis į teisėsaugos institucijas ir bÅ«tent tam tikslui lapkričio 1 d. paėmus iÅ¡ slėptuvės psichotropines medžiagas, nebuvo jokių kliūčių tÄ padaryti antradienį, lapkričio 2 d., o ne slėpti kratos metu surastas apyvartoje uždraustas medžiagas balkone. Abejonių dėl tikrųjų V. K. ketinimų kelia tarp jo ir kitų asmenų 2010 m. spalio 24-26 d. d., t. y. vos prieÅ¡ savaitę iki psichotropinių medžiagų iÅ¡ slėptuvės paėmimo, užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, kur V.

K. aptarinėja dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kilusias problemas, dalina patarimus, sako, kad turės iÅ¡važiuoti, bet žada greitai grįžti ir sutvarkyti visus reikalus ir kt. (t. 4, b. l. 36–54). Be to, nors nuteistasis ir nurodo, kad labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų jis paėmė iÅ¡ slėptuvės tam, kad galėtų nuneÅ¡ti jas ir atiduoti teisėsaugos pareigÅ«nams, toks jo elgesys yra sunkiai paaiÅ¡kinamas. Lygiai taip pat V. K. galėjo viskÄ papasakoti pareigÅ«nams, parodyti jiems slėptuvių vietas ir psichotropines medžiagas jose.

Imti tokį didelį kiekį psichikÄ veikiančių medžiagų, slėpti jas balkone ir laikyti pas save tol, kol jos nebuvo surastos kratos metu vien tam, kad praneÅ¡ti pareigÅ«nams apie vykdomÄ labai sunkų nusikaltimÄ , nebuvo jokio reikalo. Nuteistojo gynėjas pagrįstai pažymi, kad V. K. pats nurodė policijos pareigÅ«nams savo gyvenamosios vietos adresÄ , parodė slėptuvių vietas, iÅ¡ karto pasakė, kur savo bute laikė psichotropines medžiagas, tačiau tÄ nuteistasis padarė tik po to, kai buvo pareigÅ«nų sulaikytas Alytuje.

Taigi sutiktina su prokuroro argumentu, kad šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuteistajam bausmę ir parenkant jos dydį BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose, bet nepagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų jam taikymo tikslingumo.

14. Å iame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina įvertinti ne tik kaltininko asmenybę, bet ir jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, įvykdytos veikos pavojingumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas iÅ¡imtinai Å¡velniÄ bausmę – laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡eriems metams – V. K., pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai sumenkino jo vaidmenį padarant labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir paneigė nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pavojingumÄ bei daromÄ Å¾alÄ visuomenei ir žmonių sveikatai.

Juo labiau kad nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo bendrininkai aktyviai platino įvairių rÅ«Å¡ių narkotines ir psichotropines medžiagas – amfetaminÄ , metamfetaminÄ , mefedronÄ , heroinÄ , kanapes. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad V. K. nebuvo Å¡io nusikaltimo organizatoriumi, tačiau jo vaidmuo buvo pakankamai aktyvus. Jis ne tik įtraukė į nusikaltimo darymÄ dar du asmenis, bet ir teikė jiems narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodė jomis prekiauti, visÄ parÄ atsakinėti į telefono skambučius, vesti Å¡ių medžiagų platinimo apskaitÄ , turėti fasavimo priemones, pinigus už parduotus narkotikus atiduoti jam – V.

K.. Å ios faktinės nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymo aplinkybės nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡nagrinėtais ir įvertintais įrodymais – A. Å ., L. J., E. M. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, kratos protokolais, kita bylos medžiaga. Svarbu pažymėti, kad kreipdamasis į teismÄ su apeliaciniu skundu, Å¡ių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčija ir pats V. K..

15. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytų nuteistojo asmenybę ir jo veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. K. BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta nepagrįstai. Teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės (nurodė policijos pareigÅ«nams savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , parodė slėptuvių vietas, pastaruoju metu neteistas) yra svarbios ir į jas bÅ«tina atsižvelgti skiriant bausmę, tačiau jos nesudaro pagrindo nei nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio už rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nei nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingÄ .

Taip pat jos nepagrindžia iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobÅ«džio aplinkybes. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrė bausmę, naikinama Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės V.

K. paskyrimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Taip pat naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.

16. Savo apeliaciniame skunde prokuroras taip pat praÅ¡o pripažinti V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å is prokuroro praÅ¡ymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, tÄ skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apygardos teismas, kad minėtÄ labai sunkų nusikaltimÄ V. K. padarė veikdamas organizuota grupe, todėl Å¡i aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Nuteistojo V. K. gynėjas apeliaciniame skunde, praÅ¡ydamas dar labiau suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nurodo, kad jo ginamajam paskirta bausmė savo dydžiu turi bÅ«ti artima kitiems vykdytojams Å¡ioje byloje paskirtoms bausmėms. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė jam neteisingÄ bausmę, tenkinti šį nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo.

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas net už tas pačias veikas negali skirti vienodų bausmių skirtingiems asmenims. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31d. nuosprendžio turinio matyti, kad dėl nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, be šio nusikaltimo organizatoriaus, kaltu yra pripažintas tik V. K.. Kitas panašų vaidmenį šio nusikaltimo padaryme atlikęs asmuo – A. V. (A. V.) yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Be to, Å¡is asmuo buvo skirtingai charakterizuojamas nei nuteistasis – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. V. buvo teistas tik vienÄ kartÄ (teistumas iÅ¡nykęs), administracine tvarka nebaustas (t. 14, b. l. 167–189). Visų Å¡ių aplinkybių visuma pagrįstai nulėmė minėtam asmeniui Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ .

18. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, V. K. skirtina bausmė, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

NusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų. V. K. teistas, prisipažino įvykdęs nusikaltimÄ ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalto veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgusi į įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ , V. K. vaidmenį jo padaryme ir į baudžiamojo įstatymo nustatytÄ griežtÄ bausmę už įvykdytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V.

K. minimaliÄ sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko asmenybę, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

19. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir skundžiamu teismo nuosprendžiu V. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę. Paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrinama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus PuÅ¡koriaus apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendį. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, vadovaujantis kuria V. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė Å¡eÅ¡eriems metams, taikymÄ ir V. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti naujÄ bausmę – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę deÅ¡imčiai metų apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę subendrinti su bausme, paskirta nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę bausmių apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme ir paskirti V.

K. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Banelio apeliacinį skundÄ atmesti. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ernesta Montvidienė Regina Pocienė Algimantas Valantinas