2018-01-05 Nr. AB-513-3-62-3-01942-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3489-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01942-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninęs, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–8), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 2016 m. liepos 18 d. jis dėl tuberkuliozės laisvės atėmimo bausmę atliko LAVL. Pareiškėjo teigimu, nuo 2016 m. sausio 1 d. jam teko naudotis bendro naudojimo pirtimi, kurioje jam nebuvo suteikta tinkama ir saugi sveikatai aplinka – nuo pirties sienų ir lubų buvo atsilupę dažai, buvo pelėsio, o tai kenkė tuberkuliozės gydymui. Pareiškėjas bijojo, kad jo liga dėl tokių kalinimo sąlygų neatsinaujintų, kreipėsi į psichiatrą. Be to, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 18 d. pareiškėjas kiekvieną dieną turėjo naudotis kontrolės punktu Nr. 2, kuriame buvo įrengta techniškai netvarkinga praustuvė, skleidusi nemalonų kvapą, o ant grindų ir sienų buvo pelėsio. Šiuos pažeidimus nustatė Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautėsi žeminamas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–15) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad kontrolės praleidimo punkte Nr. 2 kriauklės nėra, kriauklė yra sumontuota koridoriuje, ji Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo metu laikinai buvo nenaudojama, jokio kvapo neskleidė. Pirties kapitalinio remonto darbai atlikti 2015 m. liepos 8 d., visi higienos normų pažeidimai yra šalinami per įmanomai trumpiausius terminus.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 37–42) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 18 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą bendrojo naudojimo patalpos (pirties) bei kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 techniškai tvarkingos praustuvės LAVL įrengimą, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad LAVL bendro naudojimo patalpos – pirties – sienos ir lubos buvo atsilupę, matėsi pelėsis ir grybelis, o kontrolinio praleidimo punkte Nr. 2 buvo techniškai netvarkinga praustuvė. Teigia, jog dėl tokių įkalinimo sąlygų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, orumo pažeminimą, jautėsi kankinamas, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl analogiškų aplinkybių kreipėsi į LAVL administraciją, taip pat į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą. Pastarasis, gavęs pareiškėjo skundą 2016 m. liepos 29 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad pirtis švari, tačiau vietomis ant lubų atsilupę dažai, matomas pelėsis, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 39 punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 114 punkto, nustatančio, jog sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs, lengvai valomi / dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms, reikalavimai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas taip pat nustatė, kad kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje praustuvė techniškai netvarkinga, todėl konstatavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 38 punkto, nustatančio, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų), pažeidimą. Patikrinimą atlikusi institucija, be kita ko, nurodė, kad praustuvė yra nenaudojama, kvapo bei įrengtos ventiliacijos patalpoje nėra. Su nustatytais pažeidimais supažindinti atsakingi asmenys, nustatytas įpareigojimas pažeidimus pašalinti iki 2016 m. lapkričio 3 d.

Grįžtamoji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė neatlikta, kadangi LAVL administracija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą informavo, kad nustatytas pažeidimas bus pašalintas iki 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. praustuvė prie bendros vandentiekio ir nuotekų sistemos bus prijungta vykdant nuteistųjų valgyklos patalpų remontą.

8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 18 d. neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto, Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 114 punkto, Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38 punkto reikalavimų, todėl konstatavo LAVL veiksmų neteisėtumą. Toks Lietuvos higienos normų reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl teismas konstatavo, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 18 d. buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė į tinkamą pirties įrengimą bei techniškai tvarkingos praustuvės įrengimą kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje. Taigi valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Suimtiems / kalinamiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga, tačiau pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Visgi pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai).

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, bendrąsias kalinimo sąlygas LAVL, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas didžiąją paros dalį galėjo laisvai naudotis kitomis patalpomis bei erdvėmis, kad į pirtį jis ateidavo tik nusiprausti ir ten praleisdavo trumpą laiko tarpą (10–15 min.), kad pro kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje buvusią techniškai netvarkingą praustuvę jam tekdavo tik praeiti (tai skunde patvirtino pats pareiškėjas), bei tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų ir nedetalizavo konkrečių sveikatos sutrikimų, nulemtų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

III. 10. Pareiškėjas V. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44–46), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Nurodo, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą. Nors teismas sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjas dėl padarytų jo teisių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad higienos normų pažeidimai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, byloje taip pat nėra duomenų, kad jie buvo pašalinti vėliau. Nepriteisus pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atsakovas nėra atgrasomas nuo pareiškėjo teisių pažeidimų ateityje.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 51–52) prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 18 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą pirties bei kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 praustuvės įrengimą, tačiau pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2016 m. liepos 29 d. atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal pareiškėjo skundą nustatė, kad: kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje buvo techniškai netvarkinga praustuvė, kuri buvo nenaudojama, kvapo patalpoje nebuvo; pirtis švari, tačiau vietomis ant lubų atsilupę dažai, matomas pelėsis; tuo buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38 punkto, nustatančio, jog santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų), Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto, nustatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, taip pat Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 114 punkto, nustatančio, jog sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms, reikalavimai. Įvertinęs šiuos higienos normų reikalavimų pažeidimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 18 d. buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė į tinkamą pirties įrengimą bei techniškai tvarkingos praustuvės įrengimą kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje.

17. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptartos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos nelaikytinos pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, taip pat kad kontrolinio praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje įrengta praustuve pareiškėjas nesinaudojo (ji apskritai neveikė), pro ją pareiškėjas tik praeidavo, be to, kaip patikros metu nustatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, techniškai netvarkinga praustuvė jokio kvapo neskleidė.

18. Pažymėtina, kad, nors teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas galėjo lemti pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudarė pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.271 str.), neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra pripažįstamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L.

L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius