ab67d72e-4dcc-4b67-85e2-e034b9e925f7 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2S-1280-936/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00275-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.4.1; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (apelianto) K. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmestas, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“, G. H., Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Ž. K., S. B., L. B., antstoliai Neringa Lipeikienė, Darius Bliznikas, Vytautas Mitkus, Daiva Prunskienė, Irmantas Gaidelis, Donatas Kisielius, Rimantas VižainiÅ¡kis, Darius StakeliÅ«nas ir Irena Beliačic.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas K. Z. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas: 1) iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ ; 2) paskirti bankroto administratore M. V.; 3) patvirtinti 200 Eur lėšų sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; 4) patvirtinti 300 Eur sumÄ reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį K. Z. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; 5) nustatyti 4 mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, mokumo atkÅ«rimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti; 6) pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

1.1. PareiÅ¡kime ir praneÅ¡ime dėl trÅ«kumų Å¡alinimo nurodė, kad turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, pareiÅ¡kėjo įsipareigojimai kreditoriams yra žymiai didesni nei 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA), jo įsipareigojimai sudaro apie 1 498 855,41 Eur (pagal 2023 m. vasario 6 d. kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimÄ ). Nurodė, kad mėgino užsiimti padangų verslu, todėl buvo pasiskolinęs pinigų iÅ¡ kreditorių G. K. ir G. R.-S.. Dėl prasidėjusios 2008-2009 metais krizės, visas pradėtas pareiÅ¡kėjo K. Z. verslas sustojo, buvo patirta nuostolių ir todėl negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su Å¡iais kreditoriais. 2011 metais pareiÅ¡kėjas K. Z. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ir iÅ¡ jo priteista skola 231 752,64 Eur. Stengdamasis uždirbti, jis skolinosi pinigų, už kuriuos tvarkėsi turimÄ gyvenamÄ jį namÄ ir įsigijo kriptovaliutų, tačiau kai 2017 metais visos kriptovaliutos pradėjo staigiai kristi žemyn, jos buvo parduotos nuostolingai. Su paskolas davusiais kreditoriais (Ž. K., S. B. ir L. B.) susitarė, kad bandys po truputį grÄ Å¾inti. Vėliau pareiÅ¡kėjas ėmėsi kito verslo - vežė prekes iÅ¡ užsienio į LietuvÄ su tikslu jas parduoti ir užsidirbti. Tačiau laiku ir tinkamai nebuvo pateiktos deklaracijos, dėl ko Vilniaus teritorinė muitinė paskaičiavo papildomai sumokėti akcizus už prekes, kitų mokesčių skolas bei delspinigius. Patyręs ir Å¡ioje vietoje nesėkmę, pareiÅ¡kėjas nusprendė iÅ¡vykti į užsienį dirbti. Tačiau užsienyje jam taip pat nepasisekė. Å iuo metu pareiÅ¡kėjui pavyko sutarti su didžiausia kreditore Ž. K., kuri pareiÅ¡kėjÄ Ä¯darbino į kreditorės vadovaujamÄ Ä¯monę. Kadangi pareiÅ¡kėjas tik Å¡iuo metu įsidarbino, todėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis yra praktiÅ¡kai minimalus 843,50 eurų, kur pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡mokama suma 510,29 eurai. PareiÅ¡kėjas tikisi, kad po kurio laiko jam darbo užmokestis bus padidintas, todėl jis galės ne tik minimaliai prisidėti prie skolų grÄ Å¾inimo, tačiau ir ženklesnėmis pinigų sumomis.

1.2. Nurodė, jog turi gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, transporto priemonių, neturi akcijų, vertybinių popierių, banko sÄ skaitų ar kito turto, kurio vertė virÅ¡ytų 1 MMA, pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as, kreditoriai informuoti, teismuose Å¡iuo metu nėra iÅ¡keltų civilinių ir baudžiamųjų bylų, kuriose pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, jis neteistas ir nėra nuteistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, neturi žalingų įpročių, turi nepilnametį sÅ«nų, tačiau dėl jo iÅ¡laikymo yra susitaręs su vaiko motina, neturi jam skolingų asmenų, jo atžvilgiu nebuvo nutrauktas bankroto procesas ar praėjęs 10 metų laikotarpis nuo fizinio asmens bankroto pabaigos. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo amžių, Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjui yra 56 metai (greitai bus 57 metai), įvertinant skolų mastÄ - daugiau kaip 1 milijonas eurų, bei turimo turto vertę, pareiÅ¡kėjas neturi jokios galimybės per visÄ savo likusį gyvenimÄ atsiskaityti pilnai su visais kreditoriais. PraÅ¡o nustatyti 300 Eur sumÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ priėmė, nustatė suinteresuotiems asmenims terminÄ atsiliepimams pateikti bei paskyrė teismo posėdžio datÄ .

3. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjui neprieÅ¡taraus, teismui nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai bankroto bylos iÅ¡kėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir iÅ¡samiais. Tačiau pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. priimtÄ nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-654/2011, kuriuo buvo nuspręsta konfiskuoti 231 752,64 eurus, konfiskuotų lėšų kreditorinis reikalavimas neturėtų bÅ«ti nuraÅ¡omas.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė sprendimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimti teismo nuožiÅ«ra. Bei nurodė, kad K. Z., neveikiančios įmonės savininkas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolingas 1483,20 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iÅ¡ jų 692,56 Eur privalomojo sveikatos privalo bÅ«ti sumokėtos iki 2024 m. balandžio 30  d. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ Nr. (7.7) VRE_SP2-36266 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka, 281,14 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė Neringa Lipeikienė.

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė procesinį sprendimÄ priimti pagal teismo iÅ¡tirtas faktines aplinkybes nepažeidžiant Vilniaus teritorinės muitinės interesų. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-172/2015 pareiÅ¡kėjas ir dar du asmenys pripažinti kaltais pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, jiems paskirtos baudos su cigarečių konfiskavimu. Å ių nusikaltimų paskemė buvo Kano teritorinės muitinės sprendimu priskaičiuoti muitas, PVM ir delspinigiai bei įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei. Å iuo metu likęs solidarus įsiskolinimas Vilniaus teritorinė muitinei yra 1 042,09 Eur, kuri laikytina prievole, kildinama iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nusikalstamos veikos nesumokėtų mokesčių (žalos) atlyginimo, todėl mokestinė prievolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABÄ®) 29 straipsnio 7 dalimi, nėra nuraÅ¡omi.

7. Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog jo tėvui K. Z. bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla. Nurodė, kad kartu su tėvu bandė vykdyti verslÄ , pirkti užsienyje prekes ir jas parduoti Lietuvoje, tačiau buvo pasakyta, kad turi už prekes sumokėti akcizÄ , bendra mokesčių suma buvo daugiau nei 70 000 Eur. Jis sumokėjo visus mokesčius tiek už tėvÄ , tiek ir už save, todėl jo kreditorinis reikalavimas tėvui bÅ«tų didesnis nei nurodyta. Dėl sudarytos paskolos nurodė, kad dalis buvo investuota į jam priklausančio namo remontÄ , kartu su tėvu paskaičiavo, kad į namo remontÄ jis investavo 100 000 Eur, todėl 2017 m. birželio 1 d. buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kadangi tėvas norėjo Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti.

8. Suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka, jog K. Z. bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla. Nurodė, kad grynaisiais pinigais pareiÅ¡kėjui paskolino 400 000 Eur per 1-2 metų laikotarpį, pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ant skolos raÅ¡telius, vėliau 2017 m. spalio 26 d. buvo sudaryta viena paskolos sutartis visiems skolos raÅ¡teliams. Paskolino, nes pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, kad pinigai reikalingi padengti padarytÄ Å¾alÄ Rusijos Federacijos įmonėms. Kadangi turėjo pinigų, tai juos paskolino, nesÄ Å¾iningumo, siekio iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, pareiÅ¡kėjo veiksmuose nepastebėjo.

9. Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog K. Z. bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla. Nurodė, kad paskolino viso 300 000 Eur pareiÅ¡kėjui grynais pinigais, pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ant skolos raÅ¡telius, o 2016 metais buvo nuspręsta visus skolos raÅ¡telius suplėšyti ir pasiraÅ¡yti bendrÄ paskolos sutartį. S. B. 100 000 Eur davė skoloms padengti, o vėliau papildomai paskolino 200 000 Eur, už kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo įsigijęs kriptovaliutų. Tačiau kriptovaliutų vertė smarkiai krito, dėl to pareiÅ¡kėjas susigrÄ Å¾ino tik labai maÅ¾Ä dalį investuotų pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo K. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmetė.

10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo susidariusi mokestinė nepriemoka Vilniaus teritorinei muitinei kilo iÅ¡ muito, akcizo, PVM, muito delspinigių, akcizo delspinigių ir PVM delspinigių. PareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-172/2015. Atsižvelgiant į tai, kad susidariusi skola valstybei yra kilusi dėl pareiÅ¡kėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABÄ® paskirtį ir tikslus, Å¡i mokestinė prievolė turi bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, kuri pagal FABÄ® 29 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ nėra nuraÅ¡oma. Skirtingai nei iÅ¡ teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iÅ¡ nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Pažymėtina, kad VMI įsiskolinimas taip pat kilo iÅ¡ nusikalstamos veikos (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo priimtÄ nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-654/2011). Taigi įsiskolinimas valstybinėms institucijoms susidarė dėl sÄ moningų neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų ir todėl nėra nuraÅ¡omas.

10.2. Vertindamas pareiškėjo nurodytus įsiskolinimus suinteresuotiems asmenims Ž. K., L. B. bei S. B. teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, įrodančių, jog šie įsiskolinimai realiai egzistuoja. Pareiškėjas nurodė, kad Ž. K. skolingas 400 000,00 Eur skolos ir 211 397,26 Eur palūkanų, S. B. skolingas 300 000,00 Eur skolos ir 156 558,90 Eur palūkanų bei L. B. skolingas 100 000,00 Eur skolos ir 34 142,46 Eur palūkanų. Šios skolos kilo iš paskolų sutarčių. Visose paskolos sutartyse nurodyta, jog pinigai gauti grynaisiais pinigais. Pažymėjo, jog paskolos sutartys nepatvirtintos notaro. Teismo vertinimu, paskolos suteikimo fakto nepagrindžia nei S. B. ir Ž. K. pajamų deklaracijos, nei L. B. pažyma apie darbo užmokestį. Teismo vertinimu, šie įrodymai nepagrindžia, kad minėti asmenys galėjo paskolinti tokias pinigų sumas, kokios nurodytos paskolos sutartyse. Juolab nepagrindžia fakto, kad pinigai pareiškėjui realiai buvo perduoti. Teismo vertinimu, skolos rašteliai, pasirašyti pareiškėjo, ar skelbimai apie perkamas kriptovaliutas taip pat nepagrindžia 800 000 Eur perdavimo fakto.

10.3. Atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas, atidėdamas 2023 m. kovo 9 d. teismo posėdį, suteikė terminÄ pareiÅ¡kėjui pateikti papildomus įrodymus apie minėtų paskolų buvimo faktÄ . Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai. Maža to, teismui atsižvelgus į įstatymo reikalavimus ir paklausus apie minėtų paskolų deklaravimÄ , pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas neprisimena, ar Å¡ios sumos buvo deklaruotos, duomenų į bylÄ apie tai taip pat nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp Ž. K. ir K. Z., tačiau teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į tai, kad dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik po to, kai teismas pareikalavo papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti paskolų buvimo faktÄ . Teismo vertinimu, taikos sutarties patvirtinimas supaprastinto proceso tvarka po tai, kai buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir po to kai buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, neįrodo, kad paskolos santykiai tarp Ž. K. ir pareiÅ¡kėjo tikrai egzistavo, bei kelia abejonių dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo. Abejones dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo iÅ¡kėlė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8393-819/2019. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skolos Ž. K., S. B. ir L. B. Å¡ioje byloje neįrodytos (CPK 178 straipsnis).

10.4. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad be įsiskolinimo VMI, Vilniaus teritorinei muitinei, Ž. K., L. B. ir S. B. pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma – 13 698,25 Eur, taigi nevirÅ¡ija 25 MMA, t. y. jo turtinė bÅ«klė neatitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus. Nenustačius vienos iÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, nėra pagrindo priimti nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

10.5. Teismas taip pat pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo. Nustatė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skolos be kita ko kilo iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų. Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui paskolos sutartis, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Ž. K. skolingas 400 000,00 Eur skolos ir 211 397,26 Eur palÅ«kanų, S. B. skolingas 300 000,00 Eur skolos ir 156 558,90 Eur palÅ«kanų bei L. B. skolingas 100 000,00 Eur skolos ir 34 142,46 Eur palÅ«kanų, tačiau minėtos paskolos sutartys neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. jos nėra patvirtintos notariÅ¡kai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtos paskolų sumos bÅ«tų deklaruotos taip kaip numato įstatymai. Maža to, teismui pareikalavus papildomų įrodymų, pagrindžiančių paskolų buvimo faktÄ , pareiÅ¡kėjas suskubo kreiptis į teismÄ dėl taikos sutarčių su kreditoriais patvirtinimo, kas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo. Pažymėjo ir tai, kad nors pareiÅ¡kėjas yra darbingo amžiaus, pagrįstų duomenų apie jo sveikatos bÅ«klės sutrikimus byloje nėra, jis turi įgijęs krovinių ir keleivių tarptautinių pervežimų organizavimo specialybę, tačiau dirba vienos iÅ¡ kreditorių įmonėje gaudamas minimaliÄ mėnesinę algÄ , kas taip pat kelia abejonių apie pareiÅ¡kėjo ketinimus uždirbti kuo daugiau bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad toks nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo (ne)veikimas rodo, kad pareiÅ¡kėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti įsipareigojimų. PareiÅ¡kėjas elgėsi nerÅ«pestingai ir neatsakingai, nedėdamas pastangų atsiskaityti su kreditoriais, teismo vertinimu, turėdamas realias galimybes rasti geriau apmokamÄ darbÄ to nepadarė bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų, o atvirkščiai, bylos duomenimis nurodė Å¡imtatÅ«kstantinius įsiskolinimus kreditoriams Ž. K., S. B. ir L. B., tačiau nepateikė patikimų įrodymų, galinčių Å¡iuos įsiskolinimus pagrįsti. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

10.6. PareiÅ¡kėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių tam padaryti, o prieÅ¡ingai – didžioji dalis įsiskolinimų atsirado iÅ¡ nusikalstamų veikų darymo, dalis nurodytų įsiskolinimų nepagrįsti. Teismo vertinimu, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo mėginimÄ iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėta, pareiÅ¡kėjas turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto. Taip pat teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas turi iÅ¡silavinimÄ , yra darbingo amžiaus, tačiau dirba už minimalų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas siekia ne atsiskaitymo su kreditoriais, o nuraÅ¡yti esamas skolas, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesÄ Å¾iningu. Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas yra pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. tarp pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryÅ¡ys.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. PareiÅ¡kėjas K. Z. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui K. Z. fizinio asmens bankroto bylÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ dėl fizinio asmenų bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. PareiÅ¡kėjas byloje pateikė duomenis, kad turi įsiskolinimÄ VMI – 231 798,77 Eur sumai ir Vilniaus teritorinei muitinei – 1 042 Eur, kurias pirmosios instancijos teismas vertino, kad negali bÅ«ti nuraÅ¡omos fizinio asmens bankroto byloje, tačiau pareiÅ¡kėjas su tuo nesutinka. PareiÅ¡kėjas laiko, kad Å¡ie VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimai nepatenka į FABÄ® 29 straipsnio reguliavimo sritį, todėl galėtų bÅ«ti laikomi nuraÅ¡omais, nes tai nėra nei valstybės paskirta bauda už nusikalstamÄ veikÄ , nei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Turto konfiskavimas ir padarytos žalos atlyginimas yra dvi savo esme skirtingos situacijos, kurios negali bÅ«ti tapatinamos, kas reikÅ¡tų ir negalimumÄ nuraÅ¡yti fizinio asmens bankroto byloje.

11.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendyje niekur nėra nurodyta, kad iš pareiškėjo priteista pinigų suma yra nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Nuosprendyje yra nurodyta, kad remiantis BK 72 straipsniu, iš pareiškėjo yra konfiskuojama atitinkama pinigų suma valstybės naudai. Taigi yra visiškai skirtingas teisinis institutas – turto konfiskavimas, o ne nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Galimai pirmosios instancijos teismas sulygino šiuos abu teisinius institutus, tačiau, pareiškėjo nuomone, šių dviejų savo požiūriu skirtingų dalykų negalima lyginti. Pareiškėjas nesutinka su tokia padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, nes FABĮ imperatyviai nurodyta, kad negali būti nurašoma tik nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, o VMI reikalavimas (231 798,77 Eur) yra kildintinas iš turto konfiskavimo sumos.

11.3. Vilniaus teritorinės muitinės 1 042 Eur reikalavimas galėtų bÅ«ti nuraÅ¡omas, nes Å¡is reikalavimas nepatenka į FABÄ® 29 straipsnio 7 dalies taisykles. FABÄ® įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė baigtinį sÄ raÅ¡Ä reikalavimų, kurie negali bÅ«ti nuraÅ¡omi fizinio asmens bankroto bylos pabaigoje. 1 042 eurų pareiÅ¡kėjo įsiskolinimas yra nesumokėtų mokesčių už įvežtas prekes pagrindu, ir toks reikalavimas nepatenka į nurodytÄ Ä¯statyminį pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktomis iÅ¡vadomis, kad 1 042 eurų reikalavimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės 1 042 eurų reikalavimas savo esme yra žala valstybei negautų mokesčių forma, tačiau nepateikia jokio argumento ir motyvo kaip tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada gali bÅ«ti susieta su FABÄ® 29 straipsnyje nurodytais nenuraÅ¡omų reikalavimų grupėmis, tai yra į kuriÄ grupę tokia pirmosios instancijos teismo interpretacija pakliÅ«va Å¡ie VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimai. Vien tik faktas, jog Å¡ie reikalavimai yra iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvusių nusikalstamų veikų negali bÅ«ti automatiÅ¡kai traktuojama, kad tokie reikalavimai negali bÅ«ti nuraÅ¡omi.

11.4. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka, su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl pateiktų kreditorių, su kuriais yra sudarytos paskolos sutartys. Buvo pateikti paaiÅ¡kinimai, kad pateiktos paskolos sutartys su Ž. K., S. B., L. B. yra iÅ¡dava jo ankstesnių paskolos teisinių santykių, kada jis skolindavosi mažas pinigų sumas ir Å¡iuo tikslu pasiraÅ¡ydavo skolos raÅ¡telius, keli iÅ¡likę buvo pateikti teismui. PareiÅ¡kėjui sutinkant su skolos faktu, manytina, kad neturėjo tokiu bÅ«du bÅ«ti pažeidžiamos tiek kreditorių, tiek ir paties skolininko (pareiÅ¡kėjo) teisės bei pareigos. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kreditoriai realiai turėjo galimybių suteikti pareiÅ¡kėjui paskolÄ , kreditorių suteiktos paskolos buvo realios, ne fiktyvios ar iÅ¡galvotos. Teismų praktika leidžia teigti, kad jeigu pats skolininkas neginčija jo gautų paskolų, tai teismui neturėtų kilti abejonių, kad Å¡ios paskolos buvo suteiktos.

11.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo nesÄ Å¾iningumo. Nurodo, kad jam Å¡iuo metu yra 57 metai, todėl jo galimybės susirasti darbÄ yra ribotos, taip pat ir įsidarbinti už didelį atlyginimÄ . Teismas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieÅ¡ko ar ieÅ¡kojo geriau apmokamo darbo, tačiau nepaaiÅ¡kino, koks įrodymas galėtų patvirtinti tokias aplinkybes. IÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo negalima suprasti, kurioje vietoje pareiÅ¡kėjas atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus prieÅ¡ kreditorius. Nesutinka, kad nededa ir nedės jokių pastangų, kad siektų užsidirbti daugiau. Nors Å¡iuo metu uždirba minimalų atlyginimÄ , tačiau bÅ«tų neteisinga teigti, kad jau nuo pat pirmos darbo dienos asmeniui turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai mokamas didžiulis darbo užmokestis, darbdaviui nežinant nieko apie darbuotojo galimybes, elgesį ir pan. Nesutinka, kad jis pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo siekia ne atkurti savo mokumÄ , o nuraÅ¡yti skolas. Teismas nurodė, kad VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimai nebÅ«tų nuraÅ¡omi net ir po bankroto bylos pabaigos, kas reiÅ¡kia, kad tokia teismo padaryta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja pateiktai iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ ir jo siekį nusiraÅ¡yti skolas. PareiÅ¡kėjas siekia atkurti savo mokumÄ artėjant pensiniam amžiui. Net jeigu VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimai nėra nuraÅ¡omi, tai pardavus pareiÅ¡kėjui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , bus ženkliai sumažintos Å¡ių reikalavimų sumos. Bankroto proceso pabaigoje Å¡ių kreditorių reikalavimai bus ženkliai sumažinti, o tai leis ateityje pareiÅ¡kėjui taip pat padengti pilnai Å¡iuos kreditorinius reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsta ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais, teismo pateiktos iÅ¡vados yra prieÅ¡taraujančios viena kitai, kas leidžia teigti, kad teismas neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria K. Z. pareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apelianto rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 22 d. gauti apelianto K. Z. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (dokumento Nr. DOK-19351), kuriais jis iÅ¡ esmės siekia papildyti atskirojo skundo argumentus, pagrindžiančius skundžiamos nutarties neteisėtumÄ .

16. Pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Å i nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirÄ jį skundÄ , Å¡io dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės siekiama papildyti pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentacijÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Atsižvelgiant į aptartÄ CPK 323 straipsnyje nurodytÄ draudimÄ , apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisako priimti prie bylos medžiagos ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).

Dėl bylos sustabdymo kitam teismui pasikreipus į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl FABÄ® normos atitikties Konstitucijai įvertinimo

18. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 10 d. gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iki bus priimtas Konstitucinio teismo nutarimas pagal 2023 m. balandžio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl FABÄ® 29 straipsnio 7 dalies atitikimo Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisės kreiptis į teismÄ principui bei teisinės valstybės principui. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-313/2023 nurodė, kad FABÄ® 29 straipsnio 7 dalyje nustatytų nenuraÅ¡omų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡as yra svarbus sprendžiant įvairius fizinių asmenų bankroto procese keliamus klausimus: nustatant fizinių asmenų nemokumÄ , rengiant ir tvirtinant mokumo atkÅ«rimo planÄ , sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kėjo vertinimu, jei Å¡iuo metu galiojanti FABÄ® 29 straipsnio 7 dalies norma neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintiems tam tikriems principams, tos Konstitucinio Teismo sprendimas turėtų tiesioginę reikÅ¡mę sprendžiant nagrinėjamÄ civilinę bylÄ .

19. Bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti bylos. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rÅ«pintųsi greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylai sustabdyti.Â

20. CPK 163 straipsnyje nustatyti pagrindai kai teismas privalo sustabdyti bylÄ , tarp kurių ir kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka (1 dalies 3 punktas), taip pat, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ Å¡io Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (1 dalies 7 punktas). CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ . Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotÄ paklausimÄ tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Å iuo atveju teismas bylos į Konstitucinį TeismÄ nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ .

21. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. civilinėje byloje e3K-3-140-313/2023 kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar: 1) FABÄ® 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenuraÅ¡omų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iÅ¡ pareigos sumokėti už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui; 2) 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad Å¡io įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui.

22. Konstitucinio Teismo pirmininko 2023 m. gegužės 12 d. potvarkiu priimtas nagrinėti pareiÅ¡kėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praÅ¡ymas iÅ¡tirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieÅ¡tarauja: FABÄ® 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal jÄ po bankroto proceso nenuraÅ¡omi reikalavimai, kylantys iÅ¡ pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus; FABÄ® Nr. XI-2000 5, 6, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal FABÄ® 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „iÅ¡skyrus <...> reikalavimus, kurie kyla iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <...> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams. Rengiama konstitucinės justicijos byla Nr. 12/2023.

23. Kadangi nustatyta, kad kitas teismas kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ , kuris yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotÄ paklausimÄ dėl teisės normos atitikties Konstitucijai, todėl spręstina dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto privalomo bylos stabdymo pagrindo, o ne dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-654/2011 K. Z. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), taip pat BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai) padarymÄ . Taip pat nuspręsta iÅ¡ K. Z., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti iÅ¡ 800 195,53 Lt (231 752,64 Eur). Dėl Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolius yra kreipęsis kreditorius VMI. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-172/2015, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-396/2016, K. Z. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskyrė 150 MGL (5 647,50 Eur) dydžio baudÄ , o vadovaujantis BK 66 straipsniu, sumažino iki 148 MGL (5 572,20 Eur) dydžio. Kauno teritorinė muitinė 2017 m. spalio 30 d., atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-172/2015, priėmė sprendimÄ dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo, kuriuo pripažino K. B., L. B. ir F. K. solidariai atsakančiais muitinei, kurie privalo muitinei sumokėti 2 287 Eur muitÄ , 30 072 Eur akcizÄ , 7 629 Eur PVM, 112 Eur muito delspinigių 26 893 Eur akcizo delspinigių ir 6 823 Eur PVM delspinigių. Taigi įvertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad įsipareigojimai VMI, pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis yra 231 798,77 Eur, ir Vilniaus teritorinei muitinei – 1 042,00 Eur, yra atsiradę iÅ¡ pareiÅ¡kėjo padarytų nusikalstamų veikų.

25. Minėta, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismas nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotÄ paklausimÄ tuo pačiu teisės klausimu. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 22 punkte nurodytus Kasacinio Teismo priimtus nagrinėti klausimus, negalima daryti iÅ¡vados, kad Konstitucinis Teismas pasisakys dėl visos FABÄ® 29 straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijai, t. y. jis tik pasisakys tiek, kiek pagal jÄ po bankroto proceso nenuraÅ¡omi reikalavimai, kylantys iÅ¡ pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taip pat dėl įstatymo taikymo iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo įsipareigojimai VMI ir Vilniaus teritorinei muitinei yra kilę iÅ¡ nusikalstamų veikų, todėl Konstitucinio Teismo priimtas iÅ¡aiÅ¡kinimas neturės įtakos nagrinėjamai bylai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus teritorinei muitinei nenurašymo

27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės kreditoriniai reikalavimai nėra nurašomi pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

28. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus (t. y. nepajėgiančio vykdyti savo mokėjimo prievolių) fizinio asmens ir jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 24 punktas).

29. FABĮ sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedÅ«ras, tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plane, nuraÅ¡omi, t. y. jie nebeturi bÅ«ti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylÄ . Tačiau siekiant užtikrinti teisingÄ skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ Ä¯statyme kartu nustatyti ir tam tikri atvejai, kai kreditorių reikalavimai nėra nuraÅ¡omi ir jie yra vykdomi nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto proceso pabaigos. Toks kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas).

30. NuraÅ¡omų ir nenuraÅ¡omų kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as turi reikÅ¡mės ne tik fizinio asmens bankroto bylos pabaigos rezultatui – kreditorių reikalavimų nuraÅ¡ymo apimčiai, bet visų pirma ir fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijai, t. y. vienos iÅ¡ fizinio asmens bankroto sÄ lygų – fizinio asmens nemokumo – nustatymui. Remiantis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens nemokumo bÅ«klę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie Å¡io įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali bÅ«ti nuraÅ¡yti. Taigi, teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iÅ¡ kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenuraÅ¡omi, arba jeigu ir yra nuraÅ¡omų reikalavimų, bet jų suma nevirÅ¡ija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali bÅ«ti pripažintas nemokiu ir jam bankroto byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas).

31. FABÄ® 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesÄ , iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytÄ atvejį, nuraÅ¡omi, iÅ¡skyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) iÅ¡laikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu Å¡ie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto iÅ¡saugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

32. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas FABÄ® 29 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali bÅ«ti nuraÅ¡omi reikalavimai atlyginti žalÄ , kuri yra pareiÅ¡kėjo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog tam, kad tam tikras reikalavimas bÅ«tų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABÄ® 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) reiÅ¡kiamas reikalavimas yra susijęs su Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Toks aiÅ¡kinimas, be kita ko, atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ FABÄ® 29 straipsnio 7 dalyje iÅ¡dėstytas reikalavimų, kurie turi bÅ«ti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022).

33. Byloje teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-172/2015, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-396/2016, K. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Kauno teritorinė muitinė 2017 m. spalio 30 d., atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-172/2015, priėmė sprendimÄ dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo, kuriuo pripažino K. B., L. B. ir F. K. solidariai atsakančiais muitinei, kurie privalo muitinei sumokėti 2 287 Eur muitÄ , 30 072 Eur akcizÄ , 7 629 Eur PVM, 112 Eur muito delspinigių 26 893 Eur akcizo delspinigių ir 6 823 Eur PVM delspinigių. Taigi pareiÅ¡kėjo mokestinės nepriemokos (Å¡iuo metu likusi 1 042,00 Eur suma) susidarė jam vykdant uždraustÄ veikÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti mokesčiai (muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai nuo Å¡ių mokesčių) kaip jo nusikalstamos veikos pasekmė. Tokiu atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad susidariusi mokestinė nepriemoka yra kilusi dėl pareiÅ¡kėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABÄ® paskirtį ir tikslus, Å¡i mokestinė prievolė turi bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, kuri pagal FABÄ® 29 straipsnio 7 dalį nėra nuraÅ¡oma. Skirtingai nei iÅ¡ teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iÅ¡ nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant minėtÄ normÄ , bÅ«tų sudaromos prielaidos žalÄ padariusiam asmeniui turėti naudos iÅ¡ savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

34. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal FABÄ® 29 straipsnio 7 dalį nenuraÅ¡omi reikalavimai, kylantys iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. BK 67, 72 straipsniuose nustatyta, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, ji turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimÄ skiria ir panaikina teismas baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje teismo paskirtas turto konfiskavimas negali bÅ«ti panaikinamas civilinėje byloje. Tiek bauda, tiek turto konfiskavimas skiriami už nusikalstamas veikas, dėl to negali bÅ«ti nuraÅ¡omi, nes bauda už nusikalstamas veikas pagal FABÄ® 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimÄ kaip baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

35. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-654/2011 iÅ¡ K. Z. nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti 800 195,53 Lt (231 752,64 Eur). Todėl, atsižvelgiant į 34 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, 231 798,77 Eur neiÅ¡ieÅ¡kotas turto konfiskavimo sumos likutis priskirtinas nenuraÅ¡omiems reikalavimams, kurie nelemia fizinio asmens nemokumo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo nemokumÄ , pagrįstai neįtraukė VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimų, kurie FABÄ® 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali bÅ«ti nuraÅ¡yti, todėl apelianto argumentai susiję su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis atmestini.

Dėl pareiÅ¡kėjo teisinio santykio su kreditoriais pagal paskolų sutartis ir pareiÅ¡kėjo (ne)sÄ Å¾iningumo

37. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nebuvo įrodyta, jog pareiškėjas yra skolingas Ž. K., L. B. ir S. B.. Pažymėjo, kad tiek jis, tiek kreditoriai patvirtina apie perduotus grynuosius pinigus, be to, pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad kreditoriai galėjo suteikti tokias paskolas.

38. Byloje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Ž. K. skolingas 400 000,00 Eur skolos ir 211 397,26 Eur palÅ«kanų, S. B. skolingas 300 000,00 Eur skolos ir 156 558,90 Eur palÅ«kanų bei L. B. skolingas 100 000,00 Eur skolos ir 34 142,46 Eur palÅ«kanų. Byloje pateiktos paskolų sutartys, t. y. Ž. K. ir pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 26 d., kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas grynais pinigais pasiskolino 400 000 Eur, S. B. ir pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugpjūčio 1 d., kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas grynais pinigais pasiskolino 300 000 Eur, ir L. B. ir pareiÅ¡kėjo 2017 m. birželio 1 d., kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas grynais pinigais pasiskolino 100 000 Eur. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir nurodyti kreditoriai patvirtina pinigų perdavimo faktÄ ir sutinka, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla.

39. Visos nurodytos paskolų sutartys (su Ž. K., S. B. ir L. B.) nepatvirtintos notaro, nors pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šiuo atvejų pareiškėjas ir kreditoriai tokio įstatyminio reikalavimo nepaisė, todėl, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek kreditoriai patvirtino, kad pinigus perdavę grynais ir tokio sandorio buvimo faktÄ , todėl Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti, tokių pinigų perdavimo egzistavimo faktu.

Nepaisant to, kad sandoriai nėra patvirtinti notariÅ¡kai, tačiau dėl to pats teisinis santykis neiÅ¡nyksta, tik transformuojasi, taikant sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ž. K., S. B. pateiktos metinės pajamų deklaracijos ir L. B. pažyma apie darbo užmokestį nepatvirtina, kad jie galėjo paskolinti tokias pinigų sumas. IÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad kreditoriai gaudavo nemažas pajamas, kurios leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad galėjo perduoti pareiÅ¡kėjui tokias pinigų sumas.

Be to, pažymėtina, kad tiek šie kreditoriai, tiek pareiškėjas nurodė, kad iš pradžių pareiškėjas pasirašydavo skolos raštelius, t. y. pinigai buvo perduoti ne vienu kartu, o dalimis, ir tik vėliau sudarytos paskolų sutartys. Pažymėtina, kad paskolų gavimo fakto nedeklaravimas, kaip tai numatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 11 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PRC907P formos bei jos pildymo ir pateikimo 3 punkte, negali paneigti, kad realiai tokių pinigų perdavimas neegzistavo.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiÅ¡kėjui, tiek kreditoriams Ž. K., L. B. ir S. B. sutinkant, kad pinigai buvo perduoti, nėra pagrindo jų reikalavimų neįtraukti vertinant pareiÅ¡kėjo finansinę bÅ«klę, įtraukus Å¡iuos reikalavimus, atsižvelgiant į sandorio negaliojimo pasekmes (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), įsipareigojimų suma sudaro 813 698,25 Eur, taigi akivaizdžiai virÅ¡ija 25 MMA, t. y. apelianto turtinė padėtis atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų.

41. Pirmosios instancijos teismas kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ nurodė pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , kuris pasireiÅ¡kia tuo, kad pareiÅ¡kėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių tam padaryti, o prieÅ¡ingai – didžioji dalis įsiskolinimų atsirado iÅ¡ nusikalstamų veikų darymo, dalis nurodytų įsiskolinimų nepagrįsti, ir toks pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas yra pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui.

42. Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant FABĮ normas. Kartu pažymėtina, kad fizinio asmens sÄ Å¾iningumo vertinimas bankroto proceso tikslais turi bÅ«ti atliekamas laikantis FABĮ nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į Å¡io įstatymo tikslus.

43. Remiantis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

45. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytÄ laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sÄ lygos nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nesÄ Å¾iningo skolininko turtÄ be apribojimų. Kita vertus, pagal Å¡iÄ teisės normÄ net ir tiems asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sÄ Å¾iningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.). Tačiau, vertinant asmens sÄ Å¾iningumÄ FABĮ prasme privalu laikytis Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. BÅ«tent Å¡is terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sÄ Å¾iningumÄ . Jokie veiksmai, atlikti už Å¡io laikotarpio ribų, negali bÅ«ti vertinami sÄ Å¾iningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo, neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯vertino ne paskutinių trijų metų laikotarpiu, tačiau nuo pat įsiskolinimų atsiradimo dėl nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtas turto konfiskavimas, ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, kurio pagrindu 2017 m. spalio 30 d. paskaičiuota mokestinė nepriemoka. Taip pat, kaip minėta, įsiskolinimai kreditoriams Ž. K., L. B. ir S. B. negali bÅ«ti laikomi nepagrįsti, kuriuos jis turėjo įvykdyti: Ž. K. iki 2018 m. spalio 26 d., L. B. iki 2018 m. birželio 1 d. ir S. B. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Taigi pareiÅ¡kėjas tapo nemokus daugiau nei prieÅ¡ tris metus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad jis skolindamasis pinigų siekė uždirbti iÅ¡ investicijų į kriptovaliutas, tačiau neįvertino galimos rizikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamas rizikos neįvertinimas, negali bÅ«ti laikomas sÄ moningu siekiu sumažinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Be to, byloje nėra kreditorių, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų pareiÅ¡kėjo bankroto bylos iÅ¡kėlimui, o didžiausius kreditorinius reikalavimus turintys kreditoriai Ž. K., L. B. ir S. B. net sutinka, kad tokia byla bÅ«tų iÅ¡kelta, kas taip pat užtikrintų ir jų interesus atgauti nors dalį savo kreditorinių reikalavimų. Dėl to pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas už jo atliktus daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus veiksmus (nuteisimas už nusikaltimas veikas) Å¡iuo atveju nėra kliÅ«tis pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismui vertinti pareiÅ¡kėjo nemokumÄ ir spręsti dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

48. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sudaręs sandorius, pažeidžiančius kreditorių interesus, didinęs savo turimus įsipareigojimus ar bandęs kitokiu bÅ«du iÅ¡vengti turimų prievolių, pateikęs kreditoriams neteisingÄ informacijÄ apie savo finansinę bÅ«klę. Vien pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas dėl pareiÅ¡kėjo galimybių įsidarbinti už didesnę nei minimaliÄ mėnesinę algÄ , neįvertinus fakto, kad pareiÅ¡kėjui 57 metai, rinkos situacijos, nesudaro pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl jo nesÄ Å¾iningumo ir siekio ne kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, o tik nuraÅ¡yti skolas. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sÄ moningÄ pareiÅ¡kėjo elgesį, nukreiptÄ Ä¯ mažų pajamų gavimÄ bei vengimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Matyti, kad pareiÅ¡kėjas gaudamas minimaliÄ mėnesinę algÄ , praÅ¡o nustatyti jo poreikiams tenkinti reikalingÄ sumÄ 300 Eur, o likusiÄ sumÄ jis ketina skirti kreditoriams. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas nori šį turtÄ parduoti rinkos kainomis, kad kuo didesnė kreditorių reikalavimų dalis bÅ«tų patenkinta. Å ios aplinkybės taip pat neleidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjo elgesys rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ .

49. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiga siekti visomis priemonėmis gauti kuo didesnes pajamas turi bÅ«ti vykdoma viso bankroto proceso metu. PareiÅ¡kėjas, sudarydamas mokumo atkÅ«rimo planÄ , privalės nurodyti lėšas, kurias numato gauti periodiÅ¡kai ar kaip vienkartines pajamas per visÄ bankroto procesÄ bei kitas priemones, skirtas mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiÅ¡kėjo pastangos įsitvirtinti darbo rinkoje bei pagal galimybes gauti kuo pelningesnį darbÄ bus svarbios tvirtinant mokumo atkÅ«rimo planÄ .

50. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas su kreditoriais po kreipimosi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo bandė supaprastinto proceso tvarka pasitvirtinti taikos sutartis dėl paskolų sutarčių, tokį faktÄ teismas vertino kaip galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ kitų kreditorių atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ yra konstitucinė teisė, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip nesÄ Å¾iningas elgesys, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat nenustatyta, kad Å¡ioje proceso stadijoje bÅ«tų galima kreditorių Ž. K., L. B. ir S. B. reikalavimus vertinti kaip nepagrįstus (žiÅ«rėti Å¡ios nutarties 39-40 punktus), kurių teisiniam santykiui su pareiÅ¡kėju turėtų bÅ«ti taikomos sandorių negaliojimo teisinės pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

51. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatytas atsakovo nesÄ Å¾iningas elgesys (sÄ moningas siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti) per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, dėl ko bÅ«tų pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Dėl bylos baigties

52. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , nepagrįstai neįtraukė kreditorinių reikalavimų ir vertino pareiÅ¡kėjo elgesį nesÄ Å¾iningu, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama bylÄ perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi tokio pareiÅ¡kimo nagrinėjimas yra apylinkės teismo kompetencija (FABÄ® 4 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė