ab6695bf-d7e6-4efe-a2ad-e23f8f375df2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-733-817/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29002-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Normantui, laiduotojui A. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, dirbantis UAB „E.“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Å iais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad jis 2021 m. rugpjūčio 22 d. buvo pas (duomenys neskelbtini) J.

Č.. Kartu buvo ir J. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ir J. vakare iÅ¡gėrė brendžio, kaltinamasis iÅ¡gėrė 300 g., po to nuėjo į pirtį. Vartojo alkoholį iki 00.00 val. Jis kitos dienos rytÄ atsikėlė apie 08.00 val. Kai atsikėlė, jis iÅ¡gėrė vienÄ butelį alaus, kurio talpa 0,5 l. Daugiau alkoholio neturėjo ir nevartojo. Atsikėlęs kaltinamasis jautėsi normaliai, todėl nusprendė vairuoti pats. 2021 m. rugpjūčio 23 d. jis važiavo atgal į namus, vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo J.. Tuo metu kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini). Jam buvo dvi iÅ¡eiginės, todėl vartojo alkoholį. Tuo metu jam buvo sunku, nes skyrėsi su žmona, po skyrybų jis jautėsi blogai. Jam rikiuojantis iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ , jis kliudė kitÄ automobilį. Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo į kitÄ kelio pusę, ten atsisėdo, Å¡iek tiek iÅ¡gėrė. Po to grįžo prie automobilio, kur stovėjo policija, policija klausė jo, ar jis vairavo.

Jie paprašė jo pasitikrinti girtumÄ , jis pasakė jiems, kad nėra tikslo, nes gėrė vakar ir iÅ¡ streso po įvykio. Jis atsisakė tikrintis blaivumÄ , nes žinojo, kad parodys daugiau. Kaip ir atsisakė pÅ«sti, todėl jam surašė protokolÄ ir iÅ¡vežė jį į areÅ¡tinę. Å is įvykis jam tapo pamoka visam gyvenimui. Kaltinamasis nurodė, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį jo brolio priežiÅ«rai.

Kaltinamasis nurodė, kad A. Č. yra jo (duomenys neskelbtini) brolis. Nors kaltinamasis gyvena ne su juo, o su savo (duomenys neskelbtini), tačiau jie palaiko artimus santykius, iki įvykio jie dirbo kartu. Kaltinamasis papasakojo apie šį įvykį broliui iÅ¡ karto, kai jį paleido iÅ¡ areÅ¡tinės. Teismo posėdžio metu laiduotoju praÅ¡antis bÅ«ti A. Č. prašė kaltinamÄ jį V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį jo priežiÅ«rai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jo (duomenys neskelbtini) brolis, tačiau jie augo kartu kaip broliai, augo kartu nuo tada, kai kaltinamajam buvo apie (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog jų santykiai yra artimi, susitinka, pasikalba, dirbo kartu (duomenys neskelbtini). Å iuo metu laiduotojas ir toliau dirba (duomenys neskelbtini), o V. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra geras žmogus, tiesiog suklydo. Apie šį įvykį laiduotojas sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡is ir kaltinamasis važiavo kartu. IÅ¡ kaltinamojo sužinojo apie šį įvykį, kai kaltinamasis išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tai buvo po 2-3 dienų. Laiduotojas nurodė, kad jis su kaltinamuoju bendrauja kiekvienÄ savaitę, matosi Å¡iek tiek rečiau, bet jis gali palaikyti jį psichologiÅ¡kai, su juo pasikalbėti.

Apie šį įvykį jie kalbėjosi. Kaltinamasis nurodė jam, kad jis buvo iÅ¡gėręs, važiavo ir atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ , t. y. įvyko eismo įvykis. Laiduotojas klausė jo, kodėl jis taip pasielgė, o Å¡is jam atsakė, kad jam yra depresija dėl skyrybų su žmona, tiesiog nepagalvojo ir atsisėdo už vairo. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis neturėjo alkoholizmo problemų, jis nesigydė dėl to. Laiduotojo vertinimu, tai labai blogas kaltinamojo poelgis, kuri laiduotojas vertina neigiamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo V. G. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). 2021 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V.

G. parodė, kad jis prisipažįsta visiÅ¡kai ir nurodė, kad jis savaitgalį, t. y. 2021 m. rugpjūčio 22 d. kartu su J. Č. laikÄ leido pas jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Sekmadienį kartu su J. gėrė viskį, kiek tiksliai iÅ¡gėrė, Å¡iuo metu neprisimena. 2021 m. rugpjūčio 23 d., atsikėlę, kartu su J. užbaigė likusį viskį apie (200 ml.), kai baigė vartoti alkoholinius gėrimus, buvo apie 12 val. dienos. Kadangi nesijautė apsvaigęs, manė yra galintis vairuoti transporto priemonę, todėl sėdo už jam priklausančio Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir kartu su J. (sėdėjo priekyje, keleivio pusėje) iÅ¡vyko namo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas, (duomenys neskelbtini), rikiavosi iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ ir tuo metu kliudė priekyje važiuojantį automobilį Volkswagen. Ä®vyko autoįvykis, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo link miÅ¡ko pasivaikščioti. Kadangi su savimi turėjo nusipirkęs „pleÅ¡kutę“ brendžio (200 ml.), nuėjęs į netoliese buvusį miÅ¡kelį, ten jį iÅ¡gėrė.

Kur tuo metu buvo J., jis nežino, bet iÅ¡ miÅ¡kelio jam grįžus, prie automobilio (praėjus apytiksliai 20-30 minučių), rado jį stovintį Å¡alia jam priklausančio automobilio, kurį vairuodamas padarė avarijÄ . Kai jis atėjo prie automobilio, jau buvo atvykę pareigÅ«nai, kurie braižė įvykio schemÄ , jie uždavė jam klausimÄ , ar tai jo automobilis, jis atsakė, kad taip, tai jo. Jie paklausė, ar yra iÅ¡gėręs, jis jiems atsakė, kad taip, iÅ¡gėręs. Tada pareigÅ«nai paprašė jo pasitikrinti blaivumÄ , o jis atsakė jiems, kad atsisako tikrintis, nes buvo iÅ¡gėręs, o po auto įvykio iÅ¡gėrė dar 200 ml. brendžio, todėl blaivumo nesitikrins.

PareigÅ«nai bent kelis kartus kartojo jam, kad pasitikrintų blaivumÄ , bet visus kartus jis atsisakė. Labai gailisi dėl įvykio. Sulaikymo metu, jam bÅ«nant areÅ¡tinėje, prasidėjo (duomenys neskelbtini), todėl pareigÅ«nams pasakė, kad jis kažkÄ sau pasidarys, nes tokioje mažoje patalpoje jis negali bÅ«ti. Tada atvyko greitosios medicinos pagalbos specialistai, kurie jo paklausė, ar jis ketina sau kažkÄ pasidaryti? Jis atsakė, kad taip, po ko jį iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio iÅ¡leido tik (duomenys neskelbtini), po ko iÅ¡kart atvyko pas tyrėjÄ , atliekančiÄ ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 130-133). 2021 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Å . parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. dirbo pamainoje nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu S. B..

Apie 13.37 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ vykti į eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu susidÅ«rė dvi transporto priemonės, t. y. Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pamatė, kad įvykio vietoje stovi GMP (duomenys neskelbtini) automobilis ir policijos automobilis, borto Nr. (duomenys neskelbtini). GMP automobilyje sėdėjo moteris, medikai nurodė, kad veÅ¡ moterį į (duomenys neskelbtini).

Tada priėjo prie tos moters, kad ji jam paaiÅ¡kintų eismo įvykio aplinkybes, ji jam nurodė, kad ji savo automobiliu VW važiavo pirma eismo juosta, antroje eismo juostoje iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , po ko pajuto, kaip į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Paklausė moters, kokius skausmus ji jaučia, moteris nurodė, kad jaučia skausmÄ galvos, kaklo, krÅ«tinės ir deÅ¡inės kojos srityje, nes po smÅ«gio ji automobiliu atsitrenkė į kelio atitvarus. Užsirašė moters duomenis, V.

L., ir GMP automobilis nuvažiavo į ligoninę. Nuėjo jau iki kolegų, kurie miÅ¡kelyje Å¡alia rado automobilio Toyota vairuotojÄ ir su juo bendravo. Atsivedę vairuotojÄ V. G. į eismo įvykio vietÄ , patikrino visų dalyvių blaivumÄ , VW vairuotoja buvo blaivi, o Toyota vairuotojas vengė tikrintis blaivumÄ , nors buvo akivaizdžiai neblaivus. Tada nuėjo iki kolegų automobilio laikino sulaikymo patalpos, kur bendravo su vairuotoju, bandė įtikinti jį tikrintis blaivumÄ . PasiÅ«lė vairuotojui tikrintis blaivumÄ 5 kartus, tačiau jis atsisakė, vis nukreipdamas temÄ .

Galiausiai vairuotojas pasakė, kad tikrintis blaivumo nenori. Nori paminėti, kad prieÅ¡ pirmÄ kartÄ , kai pasiÅ«lė vairuotojui pasitikrinti blaivumÄ , jis jam nurodė, kad tuo metu, kai buvo nubėgęs į miÅ¡kelį, jis iÅ¡gėrė buteliukÄ , 200 g. brendžio. Paklausė vairuotojo, ar žino, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, jis jam nurodė, kad žino, tačiau tikrintis blaivumÄ vis vien atsisakė. Tada pradėjo forminti eismo įvykį, apžiÅ«rėjęs Toyota automobilį matė, kad jame mėtėsi daug tuščių ir pilnų alkoholio butelių, alaus, degtinės. Forminant eismo įvykį, maždaug po 10 min., nuėjo iki vairuotojo, atidaręs automobilio laikino sulaikymo patalpÄ , juto iÅ¡ ten sklindantį stiprų alkoholio kvapÄ , vairuotojas automobilyje miegojo.

Ä® įvykio vietÄ atvyko kelių policijos budėtojas, (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota buvo priverstinai iÅ¡vežtas į saugomų automobilių aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-43). 2021 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. parodė, kad apie įvykį nieko parodyti negali, nes neprisimena. Kartu su V. G., kuris yra jo (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų nevartojo, jo vartojant alkoholinius gėrimus nematė. Kokiomis aplinkybėmis 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsirado V.

G. vairuojamame automobilyje, adresu (duomenys neskelbtini), jis neprisimena. Automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G., važiavo dviese, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Atsimena, kad kažkuriuo momentu prie jo, jam sėdint automobilyje Toyota (keleivio pusėje, priekinėje sėdynėje), priėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė apie įvykio aplinkybes. Avarijos ar kitokio incidento su automobiliu Toyota visiškai neatsimena, todėl aplinkybių patikslinti negalėjo ir šiuo metu negali.

PareigÅ«nai patikrino jo blaivumÄ , buvo nustatytas 3,75 promilių girtumas. Atsimena, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. vartojo alkoholinius gėrimus jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo V. G.. Kiek ir kokių alkoholinių gėrimų suvartojo, jis neprisimena ir įvardinti negali. V. G. laikÄ leido kartu su juo, tačiau, kad jis vartotų alkoholinius gėrimus, jis nematė ir tokio fakto patvirtinti negali. Kur važiavo automobiliu Toyota ir kokiu tikslu. jis neprisimena. V. G. sulaikymo fakto nematė (b. l. 45-47). 2021 m. rugpjūčio 23 d.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 17-18, 22-24). 2021 m. rugpjūčio 23 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, jog transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20, 21). 2021 m. rugpjūčio 23 d.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.40 val., buvo nustatyti neblaivumo požymiai t. y. iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 30 min. Asmuo atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 119).

VÄ® „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra V. G. (b. l. 26). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje matyti, kad automobilio Toyota Avensis ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. rugpjūčio mėnesį su PVM buvo 2 450 Eur, be PVM buvo 1 935,50 Eur (b. l. 27). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), V.

G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant iÅ¡imti V. G. laikomÄ ginklÄ , 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo nuvykta ginklo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), kur atrakinus seifÄ , jame ginklo nerasta.

Seife buvo tik Å¡ovinių dėtuvė (be Å¡ovinių). Nuvykus V. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai turėjo bÅ«ti paliktas ginklas, ginklas rastas nebuvo. Ginklui buvo paskelbta paieÅ¡ka. 2021 m. rugpjūčio 29 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu, V. G. pateikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€žMakarov“ (duomenys neskelbtini), juodos spalvos dėklÄ bei Å¡ovinių dėtuvę, kurie 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu yra priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugyklÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡ioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat priduoti saugoti minėtu nutarimu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga spręsti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo (b. l. 15). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingÄ pobÅ«dį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o KET 17 punkte įtvirtinta, jog policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad nevykdė policijos pareigÅ«nų reikalavimo pasitikrinti blaivumÄ .

Tokie kaltinamojo V. G. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.40 val., buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 119); liudytojų P. Å . ir J.

Č. apklausos protokolai (b. l. 40-43, 45-47); Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas (b. l. 17-18, 22-24); Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 19, 20, 21) ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys. Å ių surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad V. G. nurodytÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V.

G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Normantas prašė atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant kaltinamojo brolį A. Č.. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė ir laiduotoju praÅ¡antis bÅ«ti A.

Č.. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo advokato praÅ¡ymu taikyti baudžiamojoje byloje laidavimo instituto nuostatas. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.).

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017).

Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas pirmiausia pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas. Teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018). Å iuo atveju V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patvirtintas nutarimas atleisti V.

G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, nustatant 2 metų terminÄ be užstato (BK 40 straipsnis), tačiau vis tik V. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, t. y. praeityje teistas nebuvo, jokių duomenų apie Å¡iuo metu jo atžvilgiu vykstančius naujus ikiteisminius tyrimus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra (b. l. 109-110). Nėra duomenų, jog V. G., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laidavimo metu bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, įvertinus aptartus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad V. G. nusikalto pirmÄ kartÄ ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ sÄ lygÄ laidavimui taikyti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismÄ paskutiniu žodžiu, V. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos. Teismas, įvertinęs V. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoÅ¡irdžiai pripažino, jog vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Trečioji sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas arba įsipareigojimas jÄ atlyginti. Å iuo atveju nusikaltimu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Kaltinamojo pateiktas ADB „C.“ raÅ¡tai ir mokėjimo nurodymo kvitai patvirtina, jog kaltinamasis atlygino dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio ADB „C.“ patirtus nuostolius (b. l. 96, 97, 98, 99).

Taigi egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. Paskutinė sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintÄ sÄ lygÄ dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar Å¡ioje byloje teismas gali daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patvirtintas nutarimas atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, nustatant 2 metų terminÄ be užstato (BK 40 straipsnis), tačiau vis tik V. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, t. y. anksčiau neteistas. Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir dėl kurios padarymo jis Å¡iuo metu yra kaltinamas iÅ¡ esmės skiriasi savo pobÅ«džiu.

V. G. dėl vairavimo būnant neblaiviam nėra baustas ir administracine tvarka. V. G. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumÄ , be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iÅ¡siskyręs, turintis (duomenys neskelbtini) vaikÄ , dirbantis UAB „E.“. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis V.

G. padarė tinkamas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du konstatuotina esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju praÅ¡antis bÅ«ti A. Č. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jo (duomenys neskelbtini) brolis, tačiau jie augo kartu kaip broliai, augo kartu nuo tada, kai kaltinamajam buvo apie (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jų santykiai yra artimi, jie susitinka, pasikalba, bendrauja kiekvienÄ savaitę, dirbo kartu UAB „V.“, kaltinamasis yra geras žmogus, tiesiog suklydo.

Vertindamas, ar A. Č. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis yra darbingo amžiaus, dirba UAB „V.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nors anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau Å¡io administracinio nusižengimo pobÅ«dis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. Nors V. G. ir A. Č. negyvena kartu, tačiau jie artimai bendrauja, anksčiau kartu dirbo toje pačioje darbovietėje, padeda vienas kitam. Pastebėtina, kad nuolatinis ryÅ¡io palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiÅ¡kas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamÄ Ä¯takÄ santykius palaikantiems asmenims.

BÅ«tent tokį teigiamÄ poveikį, teismo vertinimu, A. Č. ir darys V. G.. Atsižvelgdamas į duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam V. G.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V. G. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus.

Taigi V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kadangi nusikaltimÄ padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomÄ jį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y.

BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ jos.

Ä®statymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali bÅ«ti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti V. G. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės, tai yra, pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 2811 straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ 2 (dvejų) metų terminui.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kaltinamasis V. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nors tikslus neblaivumas nebuvo nustatytas, tačiau jis atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , t. y. taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Vairuoti kaltinamasis nusprendė nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ bei atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimÄ neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panaÅ¡iÄ mažesnio pavojingumo veikÄ ) nustato privalomÄ skirti teisės vairuoti atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslÄ , kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 136-137) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti. Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui.

Vertinama kaltinamojo sveikatos bÅ«klė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivÅ«s, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas Å¡ioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o prieÅ¡ingai – bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

V. G. konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo kaltinamasis V. G. (b. l. 26). Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumÄ , aplinkybę, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad minėto automobilio konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kad asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. kovo 6 d. Turto saugotoju paskirtas UAB „T.“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam V. G. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį turtÄ â€“ keleivinį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Å iam turtui paliktas visiÅ¡kas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, disponuoti ir valdyti Å¡iuo turtu.

Turto saugotoju paliktas UAB „T.“. Å io turto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 6 d. Kadangi automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Å¡iam automobiliui paliktinas galioti iki Å¡io nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kiti procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 136-137). Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ginklas, pistoletas PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), dvi dėtuvės (be Å¡ovinių), ginklo dėklas, leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini)), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. K. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. kvitÄ (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (b. l. 70, 72), nelaikytini daiktais, turinčiais reikÅ¡mės Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 91 straipsnis), todėl Å¡ių daiktų likimas Å¡iuo nuosprendžiu nespręstinas (BPK 307 straipsnio 6 dalis), o Å¡is klausimas perduotinas spręsti prokurorui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laiduotoju paskirti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ be užstato.

Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir konfiskuoti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirtÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos. Paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , specialiosios teisės sustabdymÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

PaimtÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“. KlausimÄ dėl ginklo, pistoleto PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų dėtuvių (be Å¡ovinių), ginklo dėklo, leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini)), ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G.

K. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. kvitÄ (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) perduotų saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, perduoti spręsti prokurorui. IÅ¡aiÅ¡kinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti A. Č., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė