2020-09-16 Nr. AB-16961-3-61-3-00135-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1586-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00135-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 10 d. ir nuo 2018 m. kovo 28 d. iki apytiksliai 2018 m. gegužės 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl jose įrengtų baldų ir kito inventoriaus. Daiktų ir asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Tualetai įrengti netinkamai, todėl juo naudojantis jis buvo matomas pareigūnų, dėl to jautė diskomfortą, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Kameroje Nr. 253 trūko spintelių, nuo pelėsio buvo blogas kvapas, langai dėl jose įrengtų grotų neatsidarė, todėl kamera nesivėdino. Maitinimo metu valgė susispaudę arba sėdėdami ant lovų, kas kėlė didelius nepatogumus. Į dušą buvo vedami 9 asmenys 1 kartą per savaitę 15 min., tačiau dušas tokiam asmenų skaičiui nėra pritaikytas. Dušo patalpoje neveikė nuotekų sistema, pradingdavo vanduo. Dėl dušo patalpoje įrengtos ventiliacijos buvo peršalęs. Kamerose buvo šalta ir drėgna, todėl teko miegoti su rūbais. Pasivaikščioti išvesdavo vieną kartą į dieną visus nuteistuosius. Dėl vietos trūkumo negalėjo pasivaikščioti. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, depresiją ir pan.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko higienos normas.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

6. Atsakovo atstovo teigimu, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-323, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K esamų dušų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal SVĮ 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 20 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, higienos normų pažeidimo ir privatumo neužtikrinimo.

11. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamojo ploto kamerose norma yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo periodiškai laikomas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., pareiškėjui minimalus plotas buvo užtikrintas visas 58 paras, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose drėgna, šalta ir t. t., teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog jis kalėjo kameroje Nr. 253. Teismas nustatė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normos reikalavimams, nėra nustatytas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurią pateikė į bylą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2019 m. sausio mėn. pranešime „Dėl E. V. skundo“ nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos atitinka higienos normos reikalavimus.

13. Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 58 paras, iš kurių pareiškėjas 26 paras kalėjo vienas, 26 paras kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, taigi neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiškėjas kalėjo 6 paras. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir faktinius bylos duomenis, pareiškėjo kalinimo sąlygas, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

14. Teismas, įvertinęs Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą (laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra), atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, konstatavo, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

15. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 18, 44 punktų reikalavimus, Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2019 m. sausio mėn. pranešimą „Dėl E. V. skundo“ , priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neneigia, kad šiuos reikalavimus Lukiškių TI-K vykdė, todėl teismas jo argumentų dėl dažnesnio prausimosi nepripažino pagrįstais. Šiuo atveju, teismo vertinimu, papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal SVĮ 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore, todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino SVĮ 29 straipsnyje nustatytą pareiškėjo teisę. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl per didelio asmenų skaičiaus pasivaikščiojimo metu yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2019 m. sausio mėn. pranešime „Dėl E. V. skundo“ nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Lukiškių TI-K, įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176, ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos.

17. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pareiškėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m sienele, šio pažeidimo trukmę (6 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką turėjo iš gyvenamojo ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo plotą. Baldų užimamas plotas taip pat svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas, vertindamas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, neteisingai pritaikė teisės normas, teigdamas, kad pareiškėjas 26 paras kalėjo vienas, todėl nebuvo pažeistas jo privatumas. Pareiškėjui naudojantis neizoliuotu tualetu jis buvo matomas pareigūnų. Sanitariniame mazge turi būti įrengti tualetas ir praustuvė, tačiau praustuvė įrengta pačioje kameroje.

21. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tačiau teismas neįvertino, kad praustis leidžiama 15 min., tačiau dėl didelio asmenų kiekio realiai vienam asmeniui nusiprausti tekdavo tik 1,5 min.

22. Pareiškėjas pažymi, kad dėl grotų ant langų negalėdavo jų atidaryti, kad oras ventiliuotųsi, dėl to jautėsi drėgmė, blogas kvapas.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K patalpose buvo drėgna, šalta, buvo pelėsio, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių jo nurodomus faktus, todėl pareiškėjo nurodyti faktai turėjo būti vertinami jo naudai.

24. Atsakovo atstovas Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo privatumo pažeidimą pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu (6 paras), o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 20 Eur.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo teiginių dėl ploto normos neužtikrinimo pagrįstumą, neatsižvelgė į EŽTT ploto normos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią sanitarinių įrenginių ir inventoriaus užimamas plotas neįskaičiuojamas į kameros plotą, nepagrįstai pritaikė teisės normas, teigdamas, kad pareiškėjas 26 paras kalėjo vienas, todėl nebuvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat nepagrįstai atmetė skundo argumentus dėl higienos normų pažeidimo.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netaikytos EŽTT ploto normos apskaičiavimo metodologijos pažymėtina, kad 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018; kt.), vadovaujantis minėtu EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

31. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad EŽTT ir LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 58 paras, iš kurių pareiškėjas 26 paras kalėjo vienas, 26 paras kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, todėl konstatavo, kad neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiškėjas kalėjo 6 paras. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad dalį laikotarpio pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, ir dėl to nepripažino privatumo pažeidimo.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teigiant, kad privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas, nes jis buvo stebimas pareigūnų, o atsakovo atstovui to nepaneigiant, konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo to, kad kameroje 26 paras pareiškėjas buvo laikomas vienas, sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą vertinant bylos aplinkybes šios nutarties 31 punkte pacituotos teismų praktikos kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, kad jis, naudodamasis sanitariniu mazgu, nepatyrė diskomforto. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) ir tuo metu, kai jis buvo laikomas kameroje vienas (26 paras).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl Lukiškių TI-K neužtikrinamų higienos reikalavimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.

35. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog 32 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi nustatyto Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 32 paras), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti pareiškėjui jo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra jokio pagrindo.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl kitų pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė