ab63d563-57f4-4eae-9f74-a52c57b4d065 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. S2-5534-794/2012(Proceso Nr. 2-06-3-03279-2012-7) Procesinio sprendimo kategorija 77.4.; 78.2.; 106.8.1.; 117.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2012 m. kovo 19 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdamas pareiÅ¡kėjų A. M. ir R. M. pareiÅ¡kimo dėl sutarties dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų, tėvų bendravimo su vaiku nustatymo ir teiktino iÅ¡laikymo dydžio patvirtinimo, priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami patvirtinti sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvų bendravimo su vaiku ir vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų bendro gyvenimo metu jiems gimė sÅ«nus, gim. 1998-10-07. Å iuo metu jie kartu nebegyvena. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ar dėl vaiko iÅ¡laikymo tarp pareiÅ¡kėjų nėra, bet praÅ¡o teismo patvirtinti jų sudarytÄ sutartį.Atsisakytina priimti praÅ¡ymÄ (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat LR CPK 5 straipsnis, užtikrinantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatytu bÅ«du ir tvarka. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisė kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos. Nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , teismas privalo patikrinti, ar Å¡iÄ teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Nustatęs, kad suinteresuotas asmuo neturi tokios teisės, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 str. 1 d. yra numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Analogiškos taisyklės įtvirtintos ir CK 3.170, 3.192 - 3.195 straipsniuose, reglamentuojančiuose vaiko bendravimo su tėvais ir vaikų išlaikymo klausimus. Pareiškėjai nurodo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ar dėl vaiko išlaikymo tarp pareiškėjų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nėra kilusio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, taip pat nėra kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių praÅ¡ymÄ reikėtų nagrinėti teisme nesant ginčo, Å¡is pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169, 3.170, 3.192 - 3.195 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291 straipsniais, teismas n u t a r i a : atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų A.

M. ir R. M. pareiÅ¡kimÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.             Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                             Vaclovas Paulikas