Legislator Case Law & Legislation
ab61293b-4a6f-4068-8ea8-ca2a5836acee AI generated

ab61293b-4a6f-4068-8ea8-ca2a5836acee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ab61293b-4a6f-4068-8ea8-ca2a5836acee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus PN informuoja, jog pareiÅ¡kėjas į įstaigÄ atvyko 2019 m. sausio 10 d., o iÅ¡ įstaigos, atlikęs bausmę, paleistas 2019 m. birželio 3 d. PaaiÅ¡kina, jog 2019 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 108. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Vėliau buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-07. Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos.

Legislator headnote

AI generated

ab61293b-4a6f-4068-8ea8-ca2a5836acee · Vilniaus apygardos administracinis teismas: sausio 10 d., o iÅ¡ įstaigos, atlikęs bausmę, paleistas 2019 m. birželio 3 d. PaaiÅ¡kina, jog 2019 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 108. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Vėliau buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-07. Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?I-3867Administracinė byla Nr. I-3867-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas D. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur už tai, jog jo laikymo sÄ lygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. l. 1–17).

2. Skunde nurodo, jog Vilniaus PN jis buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas – kambariuose vienu metu buvo iki 11 asmenų. Patalpų plotÄ dar labiau mažino jose buvę baldai. PareiÅ¡kėjo skaičiavimais jam teko apie 2,52 kv. m ploto.

3. Vilniaus PN korpuse, karantino, kamerų tipo ir gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti pareigÅ«nÄ , todėl kilo grėsmė pareiÅ¡kėjo saugumui ir sveikatai.

4. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN dušo patalpos taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų – pareiškėjui dušinėse trūko ploto, jo skaičiavimais besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 2 kv. m. Įstaigos dušo patalpose neveikė vandens maišytuvas. Nurodo, jog, kol pradėdavo bėgti šiltas vanduo, praeidavo apie 5 min., kas sutrumpina galimybę maudytis duše 15 min. Be to, prausiantis duše nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, kadangi dušo patalpoje nebuvo įrengtos dušų kabinos.

5. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi tualetai yra tik skylė grindyse, kuri nuo kitų esančių kabinų atskirta tik skardine siena.

6. Pareiškėjui įstaigoje nebuvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai, pareiškėjo teigimu, yra itin maži, vienu metu vaikšto apie 350 asmenų, todėl vietos faktiškai nelieka. Be to, kai įstaigoje laikomi asmenys pradeda žaisti tinklinį arba krepšinį (dažniausiai šias sporto šakas žaidžia tik apie 10 asmenų), kiti asmenys privalo stovėti susispaudę arba iš viso atsisakyti pasivaikščiojimo.

7. Pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, vienu metu mankÅ¡tintis gali tik 3 asmenys, todėl ne visi spėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi. Be to, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės žaisti futbolÄ , nors buvusiems valstybės tarnautojams, laikomiems įstaigoje, tokia galimybė yra sudaryta.

8. Ant Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso langų yra uždėtos metalinės grotos, kurios blogino sÄ lygas gyvenamojoje patalpoje – dėl jų buvo netinkamas apÅ¡vietimas ir drėgmės lygis. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad ant pataisos namų langų privalo bÅ«ti uždėtos grotos.

9. Vilniaus PN I-jame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte yra įrengti taksofono aparatai, kurių pagalba galima skambinti. Tačiau šiuo taksofonu naudojasi net 2 būriai, t. y. apie 100 nuteistųjų. Skambinant buvo neįmanoma tinkamai pabendrauti su šeimos nariais, kadangi prie taksofono aparatų nuolat vaikšto nuteistieji ar pareigūnai, arba dėl taksofonų trūkumo susidaro didelės eilės. Be to, kiti asmenys galėjo klausytis asmeninių pareiškėjo pokalbių.

10. Nepaisant to, jog įstaigoje yra visos galimybės įrengti sanitarinius mazgus ir virtuves ilgalaikių pasimatymų patalpose, to nėra padaryta. Ä®staigos administracija ilgalaikių pasimatymų patalpų koridoriuje yra įrengusi tik kelis stalus su virtuvės įranga, kÄ ir vertina kaip tinkamai įrengtÄ virtuvę. Tačiau tokioje virtuvėje net nėra įrengtos praustuvės. Be to, tokiose patalpose nėra daiktų, kurie pagal teisės aktus jose turi bÅ«ti.

11. Įstaigos I-ame korpuse nebuvo laisvalaikio kambario patalpų, nors II-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (buvusiems valstybės tarnautojams) yra įrengtas laisvalaikio kambarys.

12. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi tuo, jog Vilniaus PN dažnai neveikė Å¡viesos jungikliai, televizorius, Å¡aldytuvas, o su įrengta virtuvės technika pareiÅ¡kėjas negalėjo paruoÅ¡ti maisto. Sutrikimai, susiję su karÅ¡to vandens tiekimu, buvo paÅ¡alinti tik 2018 m. kovo 28 d. Be to, duÅ¡uose karÅ¡tas vanduo buvo tiekiamas tik Å¡eÅ¡tadieniais. Gyvenamosiose patalpose, ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir duÅ¡o patalpose buvo netinkama oro temperatÅ«ra. II Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–30).

1. Vilniaus PN informuoja, jog pareiÅ¡kėjas į įstaigÄ atvyko 2019 m. sausio 10 d., o iÅ¡ įstaigos, atlikęs bausmę, paleistas 2019 m. birželio 3 d. PaaiÅ¡kina, jog 2019 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 108. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Vėliau buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-07. Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos.

Tai reiÅ¡kia, jog vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Karantino (izoliavimo) patalpos, savo ruožtu, yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Tokiose patalpose asmenys laikomi trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais.

Be to, karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje (tai gyvenamoji patalpa, analogiÅ¡ka bendrabučio tipo gyvenamajai patalpai). Vilniaus PN nurodo, jog pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. birželio 3 d. gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201 (antro nuteistųjų bÅ«rio 201 gyvenamoji patalpa), kurios plotas – 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų.

Tai reiÅ¡kia, jog vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Papildomai pažymi, jog Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji, be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto iÅ¡ tikrųjų tenka daugiau.

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo 2. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos. Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, šio tipo patalpose prižiūrėtojo iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas, tačiau I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte nuolat budi Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai. Dėl I-o gyvenamojo korpuso sanitarinių mazgų 3. I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Iš I-o gyvenamojo korpuso 4-o aukšto (kuriame gyveno pareiškėjas ginčo laikotarpiu) plano matyti, kad aukšte įrengti du sanitariniai mazgai, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tualetu vietos tarpusavyje atskirtos pertvaromis. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkytojų.

BÅ«riuose dirbantiems tvarkytojams įstaigos administracija iÅ¡duoda valymo priemones. Sanitariniuose mazguose, pagal teisės aktus, gali bÅ«ti įrengiami tiek tupimi, tiek sėdimi klozetai. Dėl I-o gyvenamojo korpuso dušų 4. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Viso duÅ¡o patalpose esančios prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. PareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ teigdamas, kad ginčo laikotarpiu duÅ¡o patalpose nebÅ«nant pertvarų nebuvo užtikrintas nuteistųjų privatumas.

Atsakovės atstovas taip pat nurodo, jog būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolat teikiamu vandeniu, kur nuteistieji turi galimybę apsiprausti, taip pat kiekvieno būrio virtuvėlėse (poilsio kambariuose) yra vandens virduliai, tokiu būdu nuteistieji turi galimybę turėti karšto vandens. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo 5. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems yra įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas. Šis kiemas yra erdvus, jame įrengta krepšinio aikštelė, sporto inventorius nuteistiesiems.

Pabrėžia, kad teisės aktais nėra nustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. PareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ teigdamas, kad pasivaikščiojimo kiemuose nuolat yra labai daug žmonių, dėl ko jis negali pabÅ«ti gryname ore. IÅ¡ tiesų pasivaikščiojimo kiemas dažniausiai bÅ«na apytuÅ¡tis. Dėl apsauginių grotų 6. Visose įstaigos gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Sumontuoti tvarkingi plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu bÅ«du yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems asmenims vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodo, jog grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams, jos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

Dėl I-am gyvenamajam korpusui įrengtų telefonų (taksofonų) 7. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Pabrėžia, kad įstaigoje sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui.

Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuse aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Dėl ilgalaikių pasimatymų patalpų 8. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais.

Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika, skirta maisto gamybai. Ilgalaikių pasimatymų patalpos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl laisvalaikio kambarių būriuose 9. Kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maisto ruošimui, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, taip pat kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku.

10. Skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sÄ lygų) nesikreipė. Ä®staigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Vilniaus PN nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III 2019 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į atsiliepimÄ (b. l. 72–76). Atsikirtime pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pakartoja skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Vilniaus PN direktorius 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 7-22 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei“ priskyrė pareiÅ¡kėjÄ paprastajai grupei (b. l. 33), 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 7-21 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į bÅ«rius“ skyrė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 2-201-07 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 34).

2. Vilniaus PN 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡tu Nr. 9-5698 pranešė, jog 2019 m. birželio 3 d., atlikęs bausmę, pareiÅ¡kėjas buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų (b. l. 35). II 1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui D. G. atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų Vilniaus PN.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

3. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

4. Skunde nurodoma, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normÄ pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1351–624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A702–756/2017).

Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis (b. l. 23, 32, 34–35) nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m ir kurioje įrengtos dvi dviaukÅ¡tės lovos (4 miegamos vietos). Vadinasi vienam nuteistajam teko apie 3,6 kv. m plotas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr.2-201-07, kurios plotas – 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m. ploto.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bÅ«nant nurodytose patalpose vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje ir pataisos namų teritorijoje bei užsiimti leistina veikla. Aktualioje nagrinėjamai bylai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytas ploto trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažįstamas sukėlęs kalinamam asmeniui tokias kančias, kurios bÅ«tų nežmoniÅ¡kos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį tuo atveju, kai ploto trÅ«kumas gali bÅ«ti kompensuojamas kalinamam asmeniui suteikiamomis kitomis teisėmis, leidžiančiomis asmeniui bÅ«ti ne tik kalinimo patalpoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98); 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ byloje Ž. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34096/02)).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sÄ lygomis nei bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, nei karantino gyvenamojoje patalpoje nebuvo pažeista.

5. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena ir kt. Å iuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Teigia, kad gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, netinkamas (nepakankamas) vėdinimas, ilgalaikių pasimatymų ir duÅ¡o patalpose buvo netinkama temperatÅ«ra. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Tos pačios higienos normos 16 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų bÅ«tų nuo 35 iki 65 proc.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trÅ«kumus, tačiau nedetalizuoja, kada konkrečiai pažeidimai galimai buvo (pvz., ilgalaikių pasimatymų metu), be to, iÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Vilniaus PN administracijÄ , nei į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris ir atlieka operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę, dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ir kitų skunde nurodomų pažeidimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-2399-596/2018 teismas prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, nustatė, jog oro temperatÅ«ra ilgalaikių pasimatymų patalpose ir duÅ¡uose atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimÄ , todėl argumentas, teigiantis prieÅ¡ingai, buvo laikytas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl higienos normų neatitinkančių patalpų, yra abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

6. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau pareiÅ¡kėjas tokio tipo patalpose laikomas nebuvo, o bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte nuolat budi Apsaugos ir priežiūros skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl signalizacijos mygtuko iškvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

7. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog jam duÅ¡o patalpoje trÅ«ko vietos, neveikė vandens maiÅ¡ytuvas, patalpoje neįrengtos dušų kabinos, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Eksploatavimo taisyklių 5.7 ir 7.7 papunkčiuose nustatyta, kad pataisos namų nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai, paprastajai bei drausmės grupėms, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui).

Pataisos namų įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl dušų patalpų įrengimo, taigi, nėra nustatyta ir reikalavimo dėl ploto. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 38–40) matyti, jog Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse duÅ¡inėje įrengtos pertvaros, dušų įranga tvarkinga, nesulaužyta, todėl pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų nėra. Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai yra prieÅ¡taringi, kadangi jis iÅ¡ pradžių nurodo, jog vandens maiÅ¡ytuvas iÅ¡ viso neveikė, tačiau vėliau teigia, jog reikėjo palaukti, kol vanduo įšils.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetuose klozetai yra įleisti į grindis ir nuo kitų šalia esančių kabinų atskirti sienele. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 įsakymu Nr. 1R-139 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) (toliau – ir Normos), nustatyta, kad 1 klozetas arba unitazas skiriamas 12 asmenų, 1 pisuaras taip pat skiriamas 12 asmenų. Iš teismui pateiktų Vilniaus PN pastato antrojo aukšto plano (b. l.

37) ir fotonuotraukų (b. l. 54–57) matyti, kad antrajame aukšte I-ajame gyvenamuosiuose korpusuose yra apgyvendinti po du nuteistųjų būrius, t. y. 2-asis ir 3-asis būriai (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Kiekviename korpuso aukšte yra po du sanitarinius mazgus, t. y. dvi tualetų (bendrojo naudojimo) patalpos, kuriose įrengtos penkios tualetų vietos – klozetai įleisti į grindis. Atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, kad klozetai yra įleisti į grindis, nurodydamas, kad toks įrengimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tualetų įrengimÄ , nes teisės aktai nenustato reikalavimo, kad turi bÅ«ti įrengtos vien sėdimos tualeto vietos (unitazai). Kita vertus, Normose nustatyta galimybė įrengti klozetÄ (tualeto vietÄ su kanalizacijos įrenginiu) arba unitazÄ , todėl Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad galėjo bÅ«ti įrengti ir įleistiniai klozetai. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiÅ¡kė žala dėl sėdimų unitazų neįrengimo.

Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir privatumo pažeidimo, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir turi duris (b. l. 54), o tai užtikrina galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.

9. PareiÅ¡kėjas skundėsi nesuteikta galimybe pasivaikščioti gryname ore, taip pat tuo, kad vienu metu pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo per daug asmenų. Savo skunde pareiÅ¡kėjas pats nurodo pasivaikščiojimo grafikÄ , kuri, be kita ko, pateikė ir atsakovės atstovas (b. l. 43). IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad Vilniaus PN direktorius tvirtina pasivaikščiojimo gryname ore grafikÄ , remiantis kuriuo yra nustatytos dienos ir valandos, skirtos pasivaikščiojimui atitinkamam gyvenamojo korpuso aukÅ¡tui, todėl nuteistųjų srautas yra paskirstomas ir vienu metu visi Vilniaus PN kalinami nuteistieji pasivaikščiojimo kiemelyje nebÅ«na.

Pažymėtina, jog, kaip nurodė Vilniaus PN, pasivaikščiojimo kiemas dažniausiai būna apytuštis. Iš teismui pateiktų nuotraukų (b. l. 41–42) matyti, jog kiemelyje, priešingai, nei teigia pareiškėjas asmenų nėra daug, ploto nuteistiesiems yra pakankamai. Dėl pareiškėjo nusiskundimo dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti pasisakytina, jog pareiškėjas nedetalizavo (net apytikriai), kada jis buvo neišleistas pasivaikščioti gryname ore, skundų dėl nesuteikto pasivaikščiojimo neteikė.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas pasivaikščiojimÄ prilygina kankinimui, tačiau, teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, jog pasivaikščiojimo galima atsisakyti, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip itin hiperbolizuoti bei nepagrįsti. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo vienu metu gali naudotis tik 3 asmenys. Be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė žaisti futbolÄ . Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai, nustatyti Eksploatavimo taisyklių III skyriuje. Pagal Å¡ių taisyklių 18 punktÄ tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 punktas). Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus PN neturi pareigos įrengti sporto įrangos, teisės aktai nenumato taip pat įrenginių skaičiaus. Dėl nesuteikto inventoriaus (žaisti futbolÄ ), pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Be to, pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kaip dėl galimai nesuteikto sporto inventoriaus jam kilo neturtinė žala, t. y. nenurodė priežastinio ryÅ¡io. Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai taip pat atmestini.

11. Ant Vilniaus PN gyvenamojo korpuso langų buvo uždėtos metalinės grotos, todėl į gyvenamÄ sias patalpas nepatekdavo dienos Å¡viesa ir grynas oras. Pagal Eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų jų apÅ¡vietimÄ .

Atsakovas nurodė, jog sumontuoti plastikiniai langai, kuriuos galima atsidaryti. Tokiu bÅ«du užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Å iuo atveju teismas pareiÅ¡kėjo teiginius vertina kaip abstrakčius, kurie neindividualizuoti ir negali bÅ«ti pripažįstami pagrįstais. Teismo vertinimu, nepažeisti reikalavimai nei dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, nei dėl kamerų vėdinimo, o grotos įrengtos pagal Taisyklių reikalavimus. Be to, grotos buvo sumontuotos ir pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

12. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN neužtikrino galimybės privačiai, negirdint kitiems nuteistiesiems ir pareigÅ«nams, bendrauti telefonu su artimaisiais ir Å¡eimos nariais. Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių.

Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems Bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , numatyti tam tikri Å¡ios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardę.

Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie įėjimo į Vilniaus PN I-Ä korpusÄ yra įrengti 2 taksofonai, Å¡alia kurių įrengtas pareigÅ«no, registruojančio telefoninius skambučius, postas (b. l. 50–53). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 50–53) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra visiÅ¡kai izoliuota, joje nėra įrengta bÅ«delių, todėl nuteistieji, esantys kiemelyje Å¡alia įėjimo į Vilniaus PN I-Ä korpusÄ , gali nevaržomai girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nepaneigė Å¡ios aplinkybės, taip pat nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumÄ ir apsaugoti skambinančiųjų privatumÄ nuo kitų Vilniaus PN laikomų nuteistųjų. Tačiau pažymėtina taip pat, jog reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami, teisės aktai nenustato. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius.

Be to, ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ . Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

13. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambariuose neįrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų patalpų koridoriuje įrengti tik keli stalai su virtuvės įranga, kuri, pareiškėjo nuomone, nebuvo tinkamai įrengta, kadangi joje nebuvo įrengtos praustuvės, stalo, kėdžių, spintelių, lovos, televizoriaus, užuolaidų, buitinio šaldytuvo, sieninio veidrodžio, sieninės kabyklos drabužiams. Eksploatavimo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos.

Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės (Taisyklių 29 punktas). Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal Å¡iame punkte nustatytÄ reikalavimÄ , sanitariniai mazgai ir virtuvės gali bÅ«ti įrengiami bendram naudojimui (Eksploatavimo taisyklių 31 punktas).

Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (Taisyklių 32 punktas). Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis. Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 33 punktas).

Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams (Taisyklių 34 punktas). HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad į ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo. Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 44–49) matyti, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpose yra įrengta bendra patalpa su buitine technika, kurioje yra mikrobangų krosnelės, virdulys, spintelės, taip pat įrengta atskira patalpa rūkymui.

Ilgalaikių pasimatymų kambariuose yra lovos, kėdės ir staliukai, televizorius, spinta ir spintelės, kriauklė bei veidrodis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, poilsio kambarys, bendri sanitariniai mazgai bei duÅ¡o patalpos. Kambariuose yra teisės aktuose nurodytas inventorius, įrengta technika, skirta maisto gamybai. Ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kad dėl Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambarių netinkamo įrengimo atsakovė pažeidė jo teises. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo vertinimu, Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neindividualizuoja ir nesusieja su savo asmeniu, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada, kuriuose ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir su kuo jis buvo, bei dėl kokių konkrečių trÅ«kumų bÅ«damas ilgalaikių pasimatymų patalpose jis patyrė žalÄ , taip pat nenurodo, kaip Å¡i žala pasireiÅ¡kė, apsiriboja tik bendrų teiginių iÅ¡dėstymu.

Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

14. Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, jog įstaigoje nebuvo laisvalaikio kambario patalpų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maisto ruošimui, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, taip pat kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini.

Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad dažnai neveikdavo arba gesdavo televizorius, Å¡aldytuvas bei kita buitinė technika yra deklaratyvÅ«s ir neindividualizuoti. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir kokie prietaisai neveikė ir, ar jis kreipėsi dėl gedimų Å¡alinimo, ar jie buvo paÅ¡alinti. Taip pat ir ta aplinkybė, jog buvo karÅ¡to vandens pažeidimas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, kuris buvo paÅ¡alintas, savaime nepagrindžia, jog pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Vilniaus PN pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kaip ir visi Å¡ioje įstaigoje laikomi asmenys, jokių iÅ¡skirtinai nepalankių laikymo sÄ lygų nesudaryta.

Pažymėtina, kad teismui pateiktose fotonuotraukose matyti, jog Vilniaus PN patalpos yra prižiÅ«rėtos, tvarkingos (b. l. 44–49) ir pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tinkamomis, saugiomis sÄ lygomis. Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų laikymo sÄ lygų sudarymas sÄ lygojamas ir valstybės ekonominės padėties.

15. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis