2016-12-21 Nr. AB-24545-3-61-3-02410-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-889-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02410-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 75

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. (V. G.), S. V., A. G., E. Š., R. C., A. L., I. L. (I. L.), S. E., G. Č. ir A. D. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. G., S. V., A. G., E. Š., R. C., A. L., I. L., S. E., G. Č. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundais. Pareiškėjas A. G. skundu prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1D-3615(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovų Ministerijos ir Lietuvos valstybės 2 525,67 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti Ministerijos paskirtą 743,95 Lt pensiją.

Atsakovai Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo A. G. skundą prašė skundą atmesti arbe administracinę bylą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi bylas pagal pareiškėjų skundus sujungė į vieną bylą (I t., b. l. 23).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu atnaujino pareiškėjams V. G. A. D., A. L., R. C., E. Š. terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo; pareiškėjų V. G., A. D., R. C., I. L. skundus atmetė; bylos dalį dėl pareiškėjų G. Č. ir S. E. reikalavimų priteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukė, kitą pareiškėjų G. Č. ir S. E. skundų dalį atmetė; pareiškėjo A.

L. skundą tenkino iš dalies: panaikino Ministerijos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1D-3220(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas ir susidariusio skirtumo išmokėjimo, kitą pareiškėjo A. L. skundo dalį atmetė; pareiškėjos S. V. skundą tenkino iš dalies: panaikino Ministerijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1D-3320(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir susidariusio skirtumo išmokėjimo, priteisė pareiškėjai S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 444,56 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai), kitą pareiškėjos S. V. skundo dalį atmetė; pareiškėjo A.

G. skundą tenkino iš dalies: panaikino Ministerijos 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1D-3615(11) „Dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo“ dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir susidariusio skirtumo išmokėjimo, priteisė pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 731,48 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai), kitą pareiškėjo A.

G. skundo dalį atmetė; pareiškėjos E. Š. skundą tenkino iš dalies: panaikino Ministerijos 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1D-3408(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, priteisė pareiškėjai E. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 4 246,71 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kitą pareiškėjos E. Š. skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas R. C. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo.

Atsakovai Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, prašymas dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo. Atsakovas prašė ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendime aritmetinę klaidą – priteistą pareiškėjui A. G. sumą (731,48 Eur) sumažinti iki 28,28 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi netenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, prašymo dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui A. G. priteistinos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis buvo gautas susumuojant pensijos dydžius, pateiktus 2014 m. gegužės 6 d. pažymos apie pareiškėjo pensijos dydį 2011–2013 metais Nr. 11DP(P)-2522 7 stulpelyje (nurodančiame skirtumą tarp pareiškėjui paskirtos pensijos ir pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius sumažintos ir išmokėtos pensijos), o ne padarius skaičiavimo klaidą. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo.

II. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą: priteistą pareiškėjui A. G. sumą (731,48 Eur) sumažinti iki 28,28 Eur.

Atsakovas nurodo, kad bendroji teisminės valdžios paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. visomis priemonėmis siekti jo įgyvendinimo, o teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu, nes konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Atsakovas pažymi, kad formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas, t. y. teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, o vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Jeigu teismas, suprasdamas, kad sprendime yra klaida (aiški aritmetinė ar rašymo apsirikimo), jos neištaisys, jis įgyvendins formalųjį teisingumą, t. y. priims teisėtą, be ne teisingą sprendimą.

Atsakovo teigimu, iš pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo A. G. skundas turėjo būti tenkintas ta dalimi, dėl kurios pareiškėjui buvo neteisėtai perskaičiuota valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, o ne dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo taikant Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnius. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad aritmetika yra skaičių mokslas, o skaičiavimu vadinamas būdas, kuriuo remiantis iš duotųjų skaičių gaunamas rezultatas. Tinkama aritmetika – tai ne tik aritmetinių veiksmų (sudėties, daugybos ir t. t.) atlikimas teisingai, bet ir skaičiavimo technika – reikalingų skaičių ir veiksmų parinkimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2 ir 5 stulpelio skirtumas atspindi nepriemokos dydį, o tai ir buvo pirmosios instancijos teismo aritmetinė klaida, nes atimčiai parinktas ne tas turinys. Reikiamas turinys buvo 3 stulpelyje, t. y. nepriemoką atspindėjo 3 ir 5 stulpelio skirtumas (6 stulpelis). Todėl pirmosios instancijos teismas, atlikdamas aritmetikos veiksmus dėl pareiškėjui neteisėtai perskaičiuotos pensijos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, gavo netinkamą rezultatą.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo pasekmė šiuo atveju yra netinkamo rezultato gavimas, nes pirmosios instancijos teismo gautas rezultatas atspindi pareiškėjo perskaičiuotą valstybinę pensiją ne tik vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, tačiau kartu su Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, kuris neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas tvirtina, kad akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, padarė aiškią aritmetinę klaidą ir pareiškėjui priteisė per daug.

Atsakovas remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000), ir atkreipia dėmesį, kad dėl pasibaigusių terminų atsakovas nebegali atlikti jokių kitų procesinių veiksmų savo teisėms apginti ir šis trūkumų šalinimo institutas yra vienintelis būdas teisingam teismo sprendimui įgyvendinti. Atsakovo teigimu, nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo sprendimo esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, prašymas dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendime (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 str. 2 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija)).

ABTĮ 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kol sprendimas neįvykdytas.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo A. G. skundas iš dalies yra tenkinamas ir jam priteisiama dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai) neišmokėta valstybinė pensija. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtu sprendimu pareiškėjui priteisė 731,48 Eur (2 525,67 Lt) neišmokėtos valstybinės pensijos dalį. Nors teismo sprendime nėra detaliai nurodytas priteistos pensijos nepriemokos apskaičiavimas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas tokią sumą nustatė pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 11DP(P)-2522 (toliau – ir Pažyma) 7 stulpelį, kuriame yra nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) susidaręs skirtumas tarp pareiškėjui paskirtos ir išmokėtos pensijos, kuri buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, t. y. teismas įvertino byloje pateiktą įrodymą.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad turi būti vadovaujamasi Pažymos 6 stulpeliu, kad turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo pensijos sumažinimą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, todėl priteistina neišmokėta pareiškėjui valstybinės pensijos suma nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai) yra 28,28 Eur (97,65 Lt). Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo gautas rezultatas atspindi pareiškėjo perskaičiuotą valstybinę pensiją ne tik vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, tačiau kartu su Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, kuris neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas tvirtina, kad akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, padarė aiškią aritmetinę klaidą ir pareiškėjui priteisė per daug.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo turinį ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia kad nagrinėjamu atveju aiški aritmetinė klaida nebuvo padaryta, tačiau išsiskyrė teismo ir atsakovo požiūriai dėl įrodymo (Pažymos), susijusio su pensijos nepriemokos apskaičiavimo metodika, vertinimo. Teismo vertinimu, ši kolizija gali būti išspręsta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne pasinaudojant teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutu, nes ABTĮ 96 straipsnio 2 dalies taikymas nagrinėjamu atveju pakeistų priimto teismo sprendimo turinį ir esmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo, kuri buvo suformuota labai panašioje situacijoje sprendžiant dėl asmeniui priteistos valstybinės pensijos dydžio (žr. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo cituojama kasacinio teismo praktika ir atskirojo skundo argumentai, jog dėl pasibaigusių terminų atsakovas nebegali atlikti jokių kitų procesinių veiksmų savo teisėms apginti ir šis trūkumų šalinimo institutas yra vienintelis būdas teisingam teismo sprendimui įgyvendinti, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo aritmetinių klaidų ištaisymą reglamentuojančias teisės normas taikyti ne pagal jų paskirtį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė