ab5dc3a8-e30e-4947-9bfe-319c47fba0a8 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3631-1030/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01593-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Etopa“ ir R.

D. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo R. D. subsidiariai su atsakove UAB „Etopa“ 9 964,63 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad UAB „Etopa“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skolininkė.

UAB „Etopa“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini). yra R. D.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad juridinis asmuo atsakovo R. D. vadovavimo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieÅ¡kovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ ieÅ¡kovei, todėl buvo kreiptasi į teismÄ administracine tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Etopa“ vadovas R.

D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kai bendrovė, turėdama piniginių lėšų sumokėti dalį mokesčių į valstybės biudžetÄ , to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Dėl to teismas nutarė R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 700 Eur baudÄ .

Nutarimas yra įsiteisėjęs 2019 m. gegužės 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Etopa“ vadovo R. D. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo) UAB „Etopa“ mokestinės nepriemokos dalis (egzistavusi tikrintinu laikotarpiu vadovaujant R. D.) valstybės biudžetui nebuvo padengta, iš atsakovo R. D. subsidiariai su atsakove UAB „Etopa“ priteistina 9 964,63 Eur padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė pažymėjo, kad minėto pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nesumokėta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra subsidiari bendrovės vadovo prievolė.

Tai reiÅ¡kia, kad, bendrovei sumokėjus nepriemokÄ , VMI nereikalaus iÅ¡ vadovo žalos atlyginimo už jau sumokėtÄ mokestinę nepriemokÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priimti sprendimÄ už akių. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 1751 straipsniu, tačiau atsakovai atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : nustatyta, kad UAB „Etopa“ vadovo pareigas nuo (duomenys neskelbtini) eina R. D.. Operatyvaus patikrinimo metu (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini).) nustatyta, kad UAB „Etopa“ atsakovo R. D. vadovavimo bendrovei laikotarpiu ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieÅ¡kovė, nors pagal įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ pirmiausiai turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ ieÅ¡kovei.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Etopa“ vadovas R. D. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kai bendrovė, turėdama dalinai piniginių lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ , to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, dėl to teismas nutarė R.

D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 700 Eur baudÄ . Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 31 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl UAB „ETOPA“ vadovo R. D. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimo) UAB „ETOPA“ mokestinės nepriemokos dalis valstybės biudžetui sudaro 9 964,63 Eur. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktÄ ir 12 punktÄ , bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Atitinkamai Å¡ių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Tokiu teisiniu reglamentavimu iÅ¡ esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiÅ¡kai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas.

Siekiant sutrukdyti vykdyti nesÄ Å¾iningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebÅ«tų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Administraciniu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo kompensavimas yra numatytas ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08). CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ .

Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliÅ¡kumo taikymo sÄ lygų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį.

Antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 23, 24 punktai; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 31 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už neįvykdytÄ mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės jÄ Ä¯vykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017).

Taigi papildoma vadovo atsakomybės sÄ lyga yra ta, kad, bÅ«tent UAB „ETOPA“ vadovas atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemokÄ ir turėjo pareigÄ pirmiausiai atsiskaityti su VMI. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimÄ Ä¯ juridinio asmens vadovÄ , kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

IÅ¡ byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys ir kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

R. D. bÅ«damas UAB „ETOPA“ vadovu – vienasmeniu Å¡io juridinio asmens valdymo organo nariu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , taip pat tai, kad įmonės mokestinė nepriemoka yra iÅ¡ieÅ¡koma mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dais, suprasdamas, kad turi galimybę padengti mokestinę nepriemokÄ ieÅ¡kovei, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei taip veikdamas nesÄ Å¾iningai bei neprotingai, atsiskaitinėjo su kitais žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ , numatytÄ CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, tai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiradusi turtinė žala yra 9 964,63 Eur negautų pajamų (mokesčių), kurios buvo UAB „ETOPA“ panaudotos neteisėtai atsiskaityti su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsiradusi žala (negautos pajamos) yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

Taigi atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieÅ¡kovei padarytos žalos pasekmė, todėl priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad yra visos atsakovo R. D. civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistina 9 964,63 Eur žalos atlyginimo, atsakovui pagal Å¡iÄ prievolę atsakant subsidiariai su pagrindiniu skolininku uždarÄ ja akcine bendrove „ETOPA“.

Dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje materialinis reikalavimas (dėl žalos atlyginimo) yra pareikÅ¡tas ((duomenys neskelbtini)) ir tenkintinas tik atsakovo R. D. atžvilgiu. UAB „Etopa“ mokestinė prievolė yra priverstinai iÅ¡ieÅ¡koma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir ginčo dėl jos Å¡ioje byloje nėra. Patenkinus ieÅ¡kovės materialinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakovo R.

D. atžvilgiu, bÅ«tent Å¡iam atsakovui priklauso pareiga mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, t. y. sumokėti į valstybės biudžetÄ 224 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡ atsakovo R. D., jam atsakant pagal prievolę subsidiariai su pagrindiniu skolininku uždarÄ ja akcine bendrove „ETOPA“, 9 964,63 Eur (devynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų centų) žalos atlyginimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡ atsakovo R.

D. 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 9 964,63 Eur (devynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D. 224,00 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ . Priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodÄ 5660.

Atsakovai negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Monika Lapukaitė