2022-06-23 Nr. AB-18619-4-28-3-00497-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3068-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00497-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) piliečiui I. I. Z.,

užsieniečio atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. I. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl I. I. Z. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti sulaikymo terminą I. I. Z. (toliau – ir Užsienietis) nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai išspręstas Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikos klausimas ir įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.

2. Tarnyba paaiškino, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. liepos 15 d., kai kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje. Nenustatyta, kad Užsienietis pageidauja gauti prieglobstį arba kad jis yra pažeidžiamas asmuo. Tarnyba apžvelgė Užsieniečio apgyvendinimo aplinkybes, be kita ko, teigė, kad jis gyvena šildomose patalpose, gauna karštą maistą tris kartus per dieną, medicininę pagalbą, turi galimybę apsipirkti parduotuvėje, pasinaudoti krepšinio, futbolo aikštelėmis ir pan. Departamentas 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo jam atvykti. Tarnyba pažymėjo, kad Užsienietis nepateikė įrodymų apie šeimyninius, socialinius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, turimą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į jo atvykimo aplinkybes, ryšių su Lietuva nebuvimą, polinkį nebendradarbiauti, manytina, jog, galėdamas laisvai judėti, Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti ar pasislėpti. Be to, vadovaujantis 2022 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu, Užsienietis yra konfliktiškas, apsistumdymo iniciatorius, per incidentą buvo apgadintas materialus turtas.

3. I. I. Z. atsiliepime į teikimą prašė netenkinti Tarnybos teikimo ir nustatyti, jog jis apgyvendinamas Tarnyboje nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., be judėjimo laisvės apribojimų.

4. Užsienietis tvirtino, kad teikime nurodytos neteisingos, faktinę situaciją iškreipiančios aplinkybės, o pateikti motyvai yra formalūs, nesuderinami su teismų praktika. Užsienietis nuo pat atvykimo į Lietuvą labai aiškiai išreiškė poreikį gauti prieglobstį. Užsieniečio sutuoktinė teisėtai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dėl jo turėjo būti pradėta Dublino procedūra. Nepaisant to, valstybės įstaigos ilgai ignoravo Užsieniečio prašymus. Galiausiai pavyko pasiekti, kad jo prašymas suteikti prieglobstį būtų perduotas (duomenys neskelbtini).

Užsienietis pabrėžė, kad jis buvo sulaikytas būtent siekiant jį išsiųsti, tačiau Departamento sprendimas dėl išsiuntimo buvo priimtas dar 2021 m. rugsėjo 28 d., nėra duomenų apie Tarnybos veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama įvykdyti šį sprendimą. Lietuvos Respublika nėra sudariusi susitarimo su (duomenys neskelbtini) dėl piliečių readmisijos, todėl priverstinis Užsieniečio grąžinimas į kilmės šalį nėra įmanomas. Dėl Tarnybos argumentų, jog Užsienietis nepateikė įrodymų apie savo ryšius su Lietuvos Respublika, Užsienietis paaiškino, kad niekas jo neklausė apie jo ryšius, be to, būnant sulaikytu, sudėtinga užmegzti kokius nors ryšius ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus.

Užsienietis turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, užmegzti santykius ir juos puoselėti, jei jo laisvė nebūtų nepagrįstai suvaržyta. Užsienietis tvirtino, kad 2022 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimas buvo surašytas be jokio faktinio pagrindo, jis tokiu raštu yra šmeižiamas. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą valstybės institucijoms, todėl egzistuoja pagrindas skirti jam vieną iš švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių. Akcentavo, kad Užsienietis jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

Užsienietis yra apgyvendintas Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Kybartų URC), įrengtame buvusiuose pataisos namuose. Tiek teismai, tiek Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ne kartą konstatavo, jog sąlygos minėtuose pataisos namuose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Užsieniečio judėjimas realiai apribotas vienu sektoriumi, jis negauna Azijos gyventojams pritaikyto maisto, dėl žmonių skaičiaus sunku palaikyti higienos reikalavimus. Laikymas tokiomis sąlygomis sukelia sunkias neigiamas pasekmes ir yra prilygintinas kankinimui.

II. 5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai (pastebėtina, kad teismo sprendime klaidingai nurodyti Marijampolės rūmai) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą, t. y. pratęsę sulaikymą užsieniečiui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu I. I. Z., trims mėnesiams – nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad Užsienietis nepateikė įrodymų apie šeimyninius, socialinius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis. Nuo pat atvykimo į Lietuvą ir 2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje teigė, jog jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini). Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 7 migrantų grupėje iš nesaugios šalies į saugią, neteisėtai, dėl to kyla grėsmė, jog, turėdamas galimybę laisvai judėti (taikant alternatyvią sulaikymui priemonę), jis gali vėl bandyti neteisėtai išvykti ar pasislėpti. Be to, atvykęs į Lietuvą, Užsienietis nebandė susisiekti su pareigūnais ar ieškoti pareigūnų, siekdamas pranešti apie neteisėtą atvykimą ir prašyti pagalbos, o bandė pasišalinti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Pasiteiravus, ar jis pageidauja išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis kategoriškai atsisakė išvykti į savo kilmės šalį, tikėtina, norėdamas gyventi (duomenys neskelbtini). Užsienietis taip pat nesutiko, kad būtų kreiptasi į jo šalies atstovybę dėl grįžimo dokumento išdavimo. Užsienietis nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kokių priežasčių ar aplinkybių negali įvykdyti sprendimo dėl išsiuntimo.

7. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 9 d. teismo sprendimu sulaikymas Užsieniečiui pratęstas iki 2022 m. gegužės 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai suderintas ir išspręstas klausimas dėl sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymo. Byloje nėra duomenų apie Departamento priimtą Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ar šiuo klausimu priimtą atitinkamą sprendimą. Spręstina, kad Užsienietis, atvykęs ir būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, laukdamas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), gali bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) ir pasislėpti, todėl egzistuoja sulaikymo pratęsimo pagrindas iki tol, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neteisėtai atvyko iš nesaugios šalies į Lietuvą, todėl kyla grėsmė, jog, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali vėl bandyti neteisėtai išvykti ar pasislėpti, vengdamas išsiuntimo, nes neturi gyvenamosios vietos, šeimyninių, socialinių, ekonominių ryšių šioje šalyje; bei ypač į tai, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o tai neabejotinai reiškia, kad jo asmens tapatybė patikimai nenustatyta; į tai, kad, pagal byloje esantį pareigūno tarnybinį pranešimą, kurio Užsienietis neginčijo, jis (Užsienietis) nesutiko, jog Lietuvos institucijos pareigūnai kreiptųsi į jo šalies atstovybę dėl grįžimo dokumentų išdavimo; bei į tai, jog jis tiek į asmens bylą, tiek į šią bylą nepateikė įrodymų, jog jis yra sudaręs santuoką ir jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad sulaikymo pagrindai neišnykę, todėl teikimas tenkintinas. Tiek Užsieniečio, tiek jo atstovo argumentai nelaikytini įtikinančiais, kad minėtam užsieniečiui būtų pritaikyta prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

III. 9. I. I. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, neribojant jo laisvės, arba kitą priemonę, nesusijusią su laisvės ribojimu.

10. Užsienietis iš dalies pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus (dėl sąlygų Kybartų URC, savo ryšių Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), paduoto prašymo suteikti prieglobstį ir kt.), mano, kad teismo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, neatitinka teisės normų ir teismų praktikos. Teigia, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės įstaigomis; jo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės šiuo aspektu nėra reikšmingos. Užsienietis bendradarbiauja su valstybės įstaigomis, pavyzdžiui, teismui pateikti įrodymai, kad jis moko kitus sulaikytus užsieniečius anglų kalbos, padeda pareigūnams susikalbėti su užsieniečiais. Pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog nepateikti originalūs asmens tapatybės dokumentai, dažnai vertinama kaip nepakankama judėjimo laisvės apribojimui pagrįsti. Pati Tarnyba neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti Užsieniečio tapatybę. Užsieniečio įsitikinimu, jo tapatybė yra nustatyta. Užsienietis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepasisakė dėl teismo posėdyje papildomai pateiktų argumentų, jog, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl asmens išsiuntimo, teismas privalo pasisakyti dėl priimto sprendimo išsiųsti užsienietį į kilmės šalį realumo. Šiuo atveju sprendimas išsiųsti Užsienietį buvo priimtas prieš 8 mėnesius, bet iki šiol nebuvo atlikti jokie konkretūs veiksmai dėl jo išsiuntimo ir / ar priimti kiti sprendimai, kurie įneštų teisinio aiškumo dėl to. Tarnybos atstovas patvirtino, jog jokie konkretūs Užsieniečio išsiuntimo veiksmai nebuvo atlikti, nes Užsienietis atsisakė savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, o priverstinai išsiųsti žmones į šią kilmės valstybę nėra galimybės. Kadangi nėra duomenų apie Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį realumą, jo sulaikymas laikytinas neproporcingu ir neteisėtu.

11. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo neprieštaraujanti, kad Užsieniečiui būtų pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Tarnyba iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus. Tvirtina, kad Užsienietis gali judėti visoje Kybartų URC teritorijoje, naudotis futbolo ir krepšinio aikštelėmis ir kt., taip pat, pateikęs prašymą, su socialinių darbuotojų pagalba gali laikinai išvykti iš teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams įsigyti. Užsieniečiams sudarytos gyvenimo sąlygos užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Užsieniečiai maitinami tris kartus per dieną, turi galimybę maistą gamintis patys (įrengtos virtuvės patalpos). Maistas tiekiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus. Tarnybos nuomone, įvertinus aplinkybių visetą, pripažintina, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų ar apgyvendinimo centre taisyklių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, be judėjimo laisvės apribojimų.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Nustatyta, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. liepos 15 d., pareigūnams tikrinant pranešimą apie pastebėtą nelegalių migrantų grupę. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tvirtino, kad bėga iš savo šalies dėl karo (Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos specialisto 2021 m. liepos 15 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 4).

16. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S26394 (b. l. 8–9), kuriuo nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis su šiuo sprendimu buvo supažindintas 2021 m. lapkričio 9 d. (Kybartų URC Tyrimų skyriaus vyr. specialisto 2021 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 10). Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nenustatyta, kad šis sprendimas apskųstas.

17. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu tenkino Tarnybos teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti Užsienietį 3 mėnesiams – iki 2022 m. vasario 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir įvykdytas Departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu tenkino Tarnybos teikimą, t. y. nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą 3 mėnesiams – iki 2022 m. gegužės 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai suderintas ir išspręstas klausimas dėl sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymo. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai skundžiamu 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu tenkino Tarnybos teikimą, t. y. nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą 3 mėnesiams – iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

18. Užsienietis 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį (Kybartų URC Tyrimų skyriaus vyr. specialisto 2022 m. gegužės 16 d. tarnybinis pranešimas), kurį Departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka. Atsižvelgdama į pasikeitusį Užsieniečio teisinį statusą, Tarnyba su teikimu kreipėsi į teismą, prašydama pakartotinai svarstyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir sulaikyti Užsienietį iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino Tarnybos teikimą, t. y. paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą sulaikymą Tarnyboje iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Nors Užsienietis padavė apeliacinį skundą dėl minėto Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi nusprendė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti nurodyti apeliacinio skundo trūkumai (administracinė byla Nr. A-3067-822/2022).

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo metu Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonė – sulaikymas – yra nustatyta Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu, o nebe šioje byloje skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos objektas. Teisėjų kolegija tikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo – teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į priimant šį teismo sprendimą buvusias aplinkybes.

20. Užsieniečių judėjimo laisvės Lietuvos Respubliką apribojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Pastebėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktais. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 ir 10 punktais. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis taip pat Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 ir 10 punktais.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.). Kitos Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 3 d.). Įstatymo 112 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

23. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį, užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

24. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko (3 p.).

25. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

27. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą grindė tuo, kad Užsienietis neturi šeimyninių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, į Lietuvą atvyko neteisėtai ir bandė pasišalinti į valstybės teritorijos gilumą, nuvykti į kitą valstybę (tikėtina, (duomenys neskelbtini)), kategoriškai atsisakė išvykti į savo kilmės šalį, nesutiko, kad būtų kreiptasi į jo kilmės šalies atstovybę dėl grįžimo dokumento išdavimo, ir nenurodė tokio nesutikimo priežasčių, be to, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nepateikė įrodymų apie sudarytą santuoką ir (duomenys neskelbtini) gyvenančią sutuoktinę. Tikėtina, kad Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis iš esmės neneigia anksčiau nurodytų aplinkybių. Užsienietis tvirtina, kad, būdamas sulaikytu, jis negalėjo sukurti ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau tokie argumentai nepaneigia Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimo. Užsieniečio teiginiai, jog jis turi šeimyninių ryšių su kitais Europos Sąjungos valstybėse gyvenančiais asmenimis, t. y. jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat kad jis yra padavęs prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ir objektyviais įrodymais (atitinkamai, nebuvo pagrindo spręsti dėl Dublinas III reglamento, t. y. 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, taikymo). Byloje nėra ginčo, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 5 d. 2 p.), o jo teiginiai apie finansines galimybes vėlgi nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis ar objektyviais įrodymais (Įstatymo 113 str. 5 d. 4 p.).

Nors Užsienietis pagrįstai akcentuoja, kad šiuo atveju jo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės savaime nėra pakankamas pagrindas jo sulaikymui, tačiau neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką yra vienas iš sulaikymo pagrindų (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.), ankstesni asmens veiksmai yra reikšmingi jį charakterizuojant ir yra vertinami kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju iš Užsieniečio veiksmų ir paaiškinimų matyti, jog jo kelionės tikslas yra ne Lietuvos Respublika, jis siekia nuvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes (tikėtina, (duomenys neskelbtini)).

Užsienietis kategoriškai atsisako būti grąžintas į kilmės valstybę, nors iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo jis nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį (nėra jokių konkrečių duomenų ar objektyvių įrodymų, rodančių priešingai; aplinkybė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, buvo akcentuota ir ankstesniuose teismo sprendimuose, tačiau jis anksčiau nesiėmė veiksmų savo statusui pakeisti), bei dėl neįvardytų priežasčių nesutinka, kad būtų kreiptasi į jo kilmės šalies atstovybę dėl grįžimo dokumento išdavimo, tokie Užsieniečio veiksmai gali būti pripažinti nebendradarbiavimu su valstybės institucijomis, siekiant įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą egzistavo aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

29. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, Užsieniečio faktinė situacija ir Tarnybos pozicija dėl Užsieniečio sulaikymo yra pasikeitusios. Šiame kontekste pažymėtina, jog, pagal Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalį, be kita ko, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino Tarnybos teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į anksčiau minėtą aplinkybę, jog Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas yra nustatytas vėlesniu teismo sprendimu, kuris nėra apeliacijos objektu šioje byloje, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. I. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis