Legislator Case Law & Legislation
2021-06-02 Nr. AB-12097-3-61-3-02414-2020-8 AI generated

2021-06-02 Nr. AB-12097-3-61-3-02414-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-06-02 Nr. AB-12097-3-61-3-02414-2020-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. V. ir S. I., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. I., skundą atsakovui valstybinės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – I. Č. (V. Č. (V. Č.) teisių perėmėja) ir L. Č.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-06-02 Nr. AB-12097-3-61-3-02414-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja N. V. paaiškino, kad jos sutuoktinis 1992 m. gruodžio 23 d. sudarė buto Nr. 3 privatizavimo sutartį (toliau – ir Privatizavimo sutartis). Pagal šią sutartį ir registro duomenis butą Nr. 3 sudaro trys kambariai, virtuvė ir du koridoriai, iš viso – 58,86 kv. m. Iki 2018 metų nebuvo jokių pretenzijų dėl buto Nr. 3 patalpų. Tačiau 2018 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo padarytais įrašais kaimynui, t. y. butui Nr. 2, buvo nustatytos turtinės teisės į dalį buto Nr. 3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2288-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02414-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. V. ir S. I., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. I., skundą atsakovui valstybinės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – I. Č. (V. Č. (V. Č.) teisių perėmėja) ir L. Č.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos N. V. ir S. I., atstovaujama įstatyminio atstovo E. I., (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu padarytus šiuos kadastro ir registro įrašus: a) Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse grafoje 2.1 daikto aprašyme / pastaboje padarytą įrašą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 2) yra su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis: 3-5 (1/2 iš 2,59 kv. m), t. y. 1,29 kv. m; 3-6 (1/2 iš 5,81 kv. m), t. y. 2,91 kv. m. Iš viso 4,20 kv. m (toliau – ir Registro įrašas); b) Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse grafoje 11 padarytą įrašą, kad bendro naudojimo patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 3), sudėtinė dalis (toliau – ir Registro pastaba 1); c) Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse grafoje 11 padarytą įrašą, kad Buto patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos (toliau – ir Registro pastaba 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja N. V. paaiškino, kad jos sutuoktinis 1992 m. gruodžio 23 d. sudarė buto Nr. 3 privatizavimo sutartį (toliau – ir Privatizavimo sutartis). Pagal šią sutartį ir registro duomenis butą Nr. 3 sudaro trys kambariai, virtuvė ir du koridoriai, iš viso – 58,86 kv. m. Iki 2018 metų nebuvo jokių pretenzijų dėl buto Nr. 3 patalpų. Tačiau 2018 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo padarytais įrašais kaimynui, t. y. butui Nr. 2, buvo nustatytos turtinės teisės į dalį buto Nr. 3.

3. Surinkus informaciją apie tokį teritorinio registratoriaus sprendimą, buvo nustatyta, kad butą Nr. 2 1994 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus dviem metams po pareiškėjos N. V. savo buto, kurį sudarė ir minėti koridoriai, privatizavimo, pagal privatizavimo sutartį įsigijo D. Č., kuriai buvo parduotas butas Nr. 2 su bendru koridoriumi, bendro 27,31 kv. m ploto. Šio buto techniniame pase yra 1994 m. kovo 30 d. duomenys, įskaitant buto planą, anot kurių butui priskirta po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6. Tačiau šie kadastro dokumentai pažymėti registratoriaus spaudu ir darbuotojų parašais, jog šie duomenys 1995 m. kovo 17 d. panaikinti. Taigi, akivaizdu, jog buto Nr. 2 privatizavimo metu buvo padaryta klaida, nes buvo parduotos kito jau privatizuoto buto Nr. 3 dviejų patalpų dalys. Taip pat akivaizdu, kad ši klaida įvyko dėl viešojo registro tvarkytojui pateiktų prieš buto privatizavimą klaidingų 1994 m. kovo 30 d. buto Nr. 2 kadastro duomenų, kuriuose buvo nurodyta, jog šį butą sudaro kambarys, virtuvė, ir po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6. Tad šiuo atveju padaryta registratoriaus klaida sudarė prielaidas civilinio teisinio pobūdžio ginčytinai situacijai tarp valstybės ir butą Nr. 2 privatizavusios D. Č. , kuri sumokėjo pinigus už tas patalpas, kurias valstybė neturėjo teisės parduoti, nes jos jau privačios nuosavybės teise priklausė kitam asmeniui. Ši situacija buvo suvokta 1995 metais, ir , kaip nurodyta, buto Nr. 2 kadastro duomenys, kuriuose butui buvo priskirta po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, buvo panaikinti. Tokia situacija išliko iki 2018 metų gruodžio mėn., kai VĮ Registrų centras nutarė patikslinti buto Nr. 2 kadastro duomenis dėl jo ploto, ir šiam butui vėl priskyrė kitam asmeniui privačios asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto patalpų dalis – po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6.

4. Pareiškėjoms neaišku, kokiu teisniu pagrindu buvo atliktas buto Nr. 2 kadastro duomenų tikslinimas, priskiriant buvo Nr. 3 patalpas, jeigu tai niekaip nesusiję su V. Č. prašymu dėl buvo Nr. 2 kadastro duomenų, pasikeitusių po remonto, tikslinimu Remonto darbų užbaigimo deklaracijos pagrindu.

5. Pareiškėjų teigimu, teritorinio registratoriaus atlikti juridinę reikšmę turintys veiksmai neatitiko kadastro duomenų tikslinimo kriterijų, o buvo akivaizdūs neteisėti veiksmai perskirstant privačią nuosavybę. Tokiais veiksmais teritorinis registratorius ne patikslino kadastro duomenis, o įtraukė visiškai naujus duomenis į kadastro bylą, padidindamas buto Nr. 2 plotą ½ dalimi bendro naudojimo patalų, esančių buto Nr. 3 savininkų asmenine nuosavybe. Gavęs prašymą atlikti tokius pakeitimus teritorinis registratorius turėjo atsisakyti keisti buto kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Kadastro įstatymas) nustatytais pagrindais. Minėti teritorinio registratoriaus veiksmai pažeidžia minėto įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (toliau – ir NTRĮ), kuriose nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre ar kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

6. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendime sąmoningai bandoma klaidinti pareiškėjus ir teismą, buto Nr. 3 kadastro duomenų tikslinimą pagrindžiant dar 2005 metais trečiojo asmens sudarytais sandoriais dėl buto Nr. 2, kuriuose nurodomi koridoriai, kaip dalinės nuosavybės objektas su butu Nr. 3. V. Č. tuo metu buvo pateikęs prašymą pažymai sandoriui išduoti, o ne tikslinti buto kadastrinius duomenis. Prašymas pažymai dėl sandorio nesukelia registratoriaus pareigos tikrinti ir tikslinti buto kadastrinius duomenis.

7. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

8. Išdėstydamas faktines aplinkybes, susijusias su buto Nr. 2 privatizavimu, šio buto kadastro duomenų įrašymu ir pareiškėjos N. V. kreipimųsi ir skundo nagrinėjimą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje, atsakovas nurodė, jog pareiškėjų skunde nurodyti teiginiai dėl teritorinio registratoriaus neteisėtų veiksmų neatitinka faktinių aplinkybių, t. y. byloje esantys dokumentai (1994 m. gegužės 5 d. buto Nr. 2 privatizavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1576 (toliau – ir Privatizavimo sutartis Nr. 2), kurios 1 punkte nustatyta, kad privatizuojamas vieno kambario butas su bendru koridoriumi, bendras plotas 27,31 kv. m; 2005 m. birželio 20 d. pažyma sandoriui Nr. 44-761199 ir 2005 m. liepos 26 d. nuosavybės teisės pažymėjimas, kurių 2.1 punkte nustatyta, kad butas Nr. 2 yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-5, 3-6 (1/2 iš 7,88 kv. m) t. y. 3,93 kv. m; 2013 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 1656, kurios 2.2 punkte nustatyta, kad butas Nr. 2 yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-5, 3-6 (1/2 iš 7,88 kv. m) t. y. 3,93 kv. m ir kt.) patvirtina, kad ½ dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6 butui Nr. 2 priskirta ne buto paprastojo remonto atlikimo metu ir ne 2018 m. gruodžio 4 d. teritorinio registratoriaus sprendimu, o buto privatizavimo sutartimi ir vėlesniais notariškai patvirtintais sandoriais, kurie yra nenuginčyti, galiojantys ir kurių pareiškėjos neginčija.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad 1995 metais buvo eliminuotas butui Nr. 2 priskirtas bendro naudojimo plotas, kadangi registro tvarkytojas 1994 m. gegužės 12 d. buto Nr. 2 privatizavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1576, nevertino (ir neturėjo teisės vertinti) kaip klaidingo sandorio ir tuo pagrindu jokių registro duomenų netaisė (ir neturėjo teisės taisyti). Buto techninės apskaitos byloje uždėtas spaudas „Panaikinta“ reiškia tai, kad užsakovo prašymu buvo atlikti nauji buto kadastriniai matavimai, tačiau jų pagrindu registro duomenys keičiami nebuvo, nes naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu pakeitimai Nekilnojamojo turto registre galėjo būti atliekami tik kartu su kadastrinių matavimų byla registro tvarkytojui pateikus ir nuosavybės teisių pasikeitimą (pasibaigimą) patvirtinančius dokumentus. Nurodytu atveju turto archyvinėje byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 1994 m. gegužės 12 d. buto Nr. 2 privatizavimo sutartis yra pakeista arba pripažinta iš dalies negaliojančia, taip pat nėra ir dokumentų, patvirtinančių, kad buto Nr. 2 savininkas kokiais nors sandoriais ½ dalį bendro naudojimo patalpų, pažymėtų 3-5, 3-6, yra perleidęs tretiesiems asmenims.

10. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjų teiginiai apie 2005 metais išduotą pažymą sandoriui, kadangi pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 923 redakcija) 82 punktą tokio pobūdžio pažymos parengiamos ir išduodamos tik po to, kai registro tvarkytojas šių nuostatų nustatyta tvarka duomenis patikslina. Teritorinis registratorius duomenis patikslino 2005 m. birželio 20 d., t. y. teritorinio registratoriaus išduota tos pačios dienos pažyma Nr. 44-761199 sandoriui sudaryti yra dokumentas, vienareikšmiškai patvirtinantis, kad duomenys apie tai, kad buto Nr. 2 plotą 27,31 kv. m sudaro 23,38 kv. m buto bendras plotas ir 3,93 kv. m bendro naudojimo patalpų, kadastro duomenų byloje pažymėtų 3-5 (1/2 dalis iš 2,63 kv. m, t. y. 1,31 kv. m), 3-6 (1/2 dalis iš 5,25 kv. m, t. y. 2,62 kv. m), plotas. Ginčo duomenys patikslinti 2005 m. birželio 20 d. teritorinio registratoriaus sprendimu, o ne 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjos. Teritorinis registratorius sprendimo dėl ½ dalies patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, priskyrimo butui Nr. 2 2018 m. gruodžio 4 d. nepriėmė ir tokio klausimo nesprendė, o faktinė situacija, t. y. tai, kad ta pati patalpų dalis privatizavimo sutartimis buvo perleista 2 skirtingiems asmenims, susiklostė ne dėl teritorinio registratoriaus neteisėtų veiksmų, o butų atitinkamo privatizavimo išdavoje, už kurio teisėtumą registro tvarkytojas neatsako.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų N. V. ir S. I., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. I., skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą – registro įrašus, ir priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 522, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. Pareiškėjos sutuoktinis, sudaręs Privatizavimo sutartį, įgijo butą Nr. 3, kurio bendras plotas 58,86 kv. m. – 38,03 kv. m sudaro gyvenamasis plotas, o 20,83 kv. m sudaro negyvenamos patalpos, t. y. virtuvė (12,95 kv. m) ir koridorius (2,63 kv. m ir 5,25 kv. m). Pagal privatizavimo metu sudarytą Privatizavimo sutartį, šalia esančio buto Nr. 2 bendras plotas buvo 23,38 kv. – 13,27 kv. m sudaro gyvenamasis plotas, o 10,11 kv. m sudaro negyvinamosios patalpos (virtuvė).

12.2. 1994 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta buto Nr. 2 privatizavimo sutartis, pagal kurią buto Nr. 2 plotas 27,31 kv. m ir kurioje nurodyta, kad parduodamas vieno kambario butas su bendru koridoriumi. Buto Nr. 2 eksploatizacijoje matyti, kad butą Nr. 2 sudaro gyvenamasis kambarys, kurio plotas 13,27 kv. m ir pagalbinės patalpos, kurių plotas 14,04 kv. m (virtuvė – 10,11 kv. m, koridoriaus ½ – 2,62 kv. m ir koridoriaus ½ – 1,31 kv. m).

12.3. V. Č. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu, prašydamas parengti pažymą nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą ir parengęs 2005 m. birželio 22 d. pažymą Nr. 44-761199 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuri galiojo nuo 2005 m. birželio 22 d. iki 2005 m. liepos 21 d., sutikslino buto Nr. 2 duomenis, nurodydamas, kad butas (patalpa) – butas yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-5, 3-6 (1/2 iš 7,88 kv. m), t. y. 3,93 kv. m.

12.4. V. Č. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu patikslinti buto Nr. 2 kadastro duomenis pateiktos 2018 m. lapkričio 8 d. parengtos kadastro duomenų bylos ir jo surašytos 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 pagrindu po bute atlikto paprastojo remonto darbų užbaigimo.

12.5. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs šį prašymą, 2018 m. gruodžio 4 d. įregistravo buvo Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre Registro pastabas ir nuorodas: Bendro naudojimo patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs šį prašymą, taip pat 2018 m. gruodžio 4 d. įregistravo buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre Registro pastabas ir nuorodas: Buto patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos.

12.6. Apie šiuos Nekilnojamojo turto registro pakeitimus pareiškėja buvo informuota VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-4089 „Dėl informacijos pateikimo“. Šiame rašte nurodyta, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs gautą V. Č. 2018 m. lapkričio 20 d. prašymą patikslinti nekilnojamojo daikto – buto Nr. 2 kadastro duomenis, nustatė, kad butui Nr. 2 priskirtos bendro naudojimo patalpos 3-5 ir 3-6 ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios bendro naudojimo patalpos yra vienos ir tos pačios patalpos; tai ir buvo atspindėta padarytais registro įrašais.

12.7. Dėl šių registro įrašų pareiškėjos atstovas advokatas 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į VĮ Registro centro Vilniaus filialą su paklausimu, kokiu pagrindu dalis butui Nr. 3 nuosavybės teise priklausančių patalpų priskirtos V. Č. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2 daliai.

12.8. Teritorinis registratorius raštu informavo pareiškėją apie V. Č. kreipimąsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu patikslinti buto Nr. 2 kadastro duomenis ir prie jo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti registro įrašai.

12.9. Pareiškėjų atstovas pakartotinai dėl šios situacijos kreipėsi 2019 m. rugsėjo 10 d. į VĮ Registrų centrą, į kurį VĮ Registrų centras taip pat atsakė, nurodydamas, kad buto Nr. 2 teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 1994 m. gegužės 18 d. pagal 1994 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nurodė, kad, nustatęs, jog pagal vėlesnius duomenis buto Nr. 2 plotas didesnis nei nurodytas 1994 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, 2005 m. birželio 20 d., išnagrinėjęs V. Č. prašymą, patikslino buto Nr. 2 registro duomenis.

13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Nekilnojamojo turto registro įstatymas (2015 m. birželio 23 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (2017 m. gruodžio 11 d. redakcija).

14. Teismas analizavo VAĮ 8 straipsnio nuostatas, aptarė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4–5, 8–9 ir 23, 24 bei 33 straipsnius ir pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Teismas taip pat vadovavosi Nuostatų 111 ir 114 punktais bei, atsižvelgęs į 116 punktą, nurodė, kad techninės klaidos gali būti taisomos tik tuo atveju, jeigu toks taisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai.

15. Akcentuodamas , kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą.

16. Teismo vertinimu, ginčas kilo dėl to, kad teritorinis registratorius atliko pakeitimus buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre, šie pakeitimai buvo atlikti procedūros metu, kai dėl buto Nr. 2 Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo į teritorinį registratorių kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad teritorinis registratorius šios procedūros metu patikslino ne tik buto Nr. 2 duomenis pagal pateiktą prašymą, bet ir nustatęs netikslumus Nekilnojamojo turto registre patikslino buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 registro duomenis pastaba, kurioje nurodyta, kad patalpos 3-5, 3-6 yra buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 bendro naudojimo patalpos. Teismo nuomone, būtent įrašius šią pastabą buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos sužinojo apie tai, kad joms nuosavybės teise priklausančios patalpos yra kito buto nuosavybės dalis.

17. Vertindamas skunde keliamą klausimą, ar teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai įvedė tokią pastabą buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre, teismas pažymėjo, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą teritorinis registratorius turi teisę tikslinti registro duomenis, tačiau tik Nuostatų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nesikreipė į teritorinį registratorių su prašymu tikslinti buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nagrinėjamu atveju Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse grafoje 11 padarytas įrašas (teismas šį įrašą kartu su grafoje Nr. 2.1 atliktu įrašu įvardijo registro įrašu 1) buvo padarytas teritorinio registratoriaus iniciatyva, jam vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 duomenimis. Teismas pažymėjo, kad tikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis teritorinis registratorius turi, tačiau toks taisymas galimas tik tada, jeigu jis nepažeidžia teisių į tą nekilnojamąjį daiktą savininkų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Teismo vertinimu, buvo akivaizdu, kad pagal buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto duomenis ginčo patalpos priklauso buto Nr. 3 savininkų nuosavybei, o pareiškėjos į teritorinį registratorių dėl pasikeitusių duomenų nesikreipė. Teismo vertinimu, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse grafoje 11 padarytas įrašas (teismas jį įvardijo registro įrašu 2) pažeidė buto Nr. 3 savininkų teisėtus interesus, nes prieštaravo buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenims apie pareiškėjų nuosavybės teise disponuojamą turtą ir negalėjo būti atliktas, nes pažeidė Nuostatų 116 punktą.

18. Teismas pastebėjo, kad keliamas ginčas ir dėl Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse grafose 2.1 ir 11 (t. y. registro įrašo 1) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju teismui skundžiamas registro įrašas, kuris padarytas buto Nr. 2, kurio savininkai nėra pareiškėjos, Nekilnojamojo turto registre. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pavirtino, kad Registro įrašas ir Registro pastaba 1 atlikta išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. prašymą, šiuo įrašu patikslinti duomenys dėl buto Nr. 2 ploto. Teismo vertinimu, teritorinis registratorius atliko Registro pastabą 2, išimtinai remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais ir nevertindamas to, ar su tokiu pakeitimu susiję Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, t. y. ar buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenys neprieštarauja prašomiems atlikti pakeitimams. Teismas darė išvadą, kad teritorinis registratorius turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Teismo vertinimu, teritorinis registratorius trečiojo suinteresuoto asmens prašymus išnagrinėjo formaliai, netikrindamas jam teikiamų duomenų patikimumo, nors faktinės aplinkybės patvirtino, kad pateikti duomenys iš esmės prieštaravo jau išviešintiems Nekilnojamojo turto registro duomenims apie patalpų 3-5 ir 3-6 priklausymą butui Nr. 3 ir lėmė tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti prieštaringi duomenys. Teismas konstatavo, kad teritorinis registratorius neįvykdė jam paskirtos funkcijos – išviešinti duomenis, kurie būtų teisingi ir viešajame registre nebūtų išviešinti duomenys, kurie reikšmingai neatitiktų jau tame pačiame registre anksčiau išviešintų duomenų.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, naikinami teritorinio ir centrinio registratorių sprendimai. Panaikinus šiuos sprendimus teismas nenustatė pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo panaikinti registro įrašus, nes jie jau panaikinami teismo sprendimu.

20. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų skundas buvo tenkintas iš dalies, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, pareiškėjoms priteisė 522,50 Eur (22,50 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

III. 21. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

22. Atsakovas, nurodydamas faktines aplinkybes, susijusias su buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 privatizavimu, buto Nr. 2 duomenų Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinimu, nurodė, kad pareiškėjos ginčijo tris skirtingus registro įrašus: Registro įrašą, Registro pastabą 1 ir Registro pastabą 2, tačiau teismas visiškai nepagrįstai sprendime Registro įrašą ir Registro pastabą 1, t. y. pareiškėjų skundžiamus visiškai skirtingus (skirtingomis datomis ir skirtingu pagrindu) įrašytus registro įrašus, tekste apjungė į vieną apibendrintą pavadinimą – registro įrašas 1. Iš teismo sprendime išdėstytų motyvų nėra aišku, kokiais pagrindais ir motyvais teismas panaikino Registro įrašą ir kokiais pagrindais ir motyvais – Registro pastabą 1, t. y. pareiškėjų skundžiamus skirtingus ir skirtingu metu bei pagrindu registre įrašytus įrašus, nes teismas atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisakė, dėl ko šis baigiamasis teismo aktas nemotyvuotas ir neaiškus.

23. VĮ Registrų centras, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, vertina, kad teismas panaikino visus pareiškėjų skundo reikalavimų 2 punkte nurodytus registro įrašus, t. y. Registro įrašą, Registro pastabą 1 ir Registro pastabą 2.

24. Dėl Registro įrašo panaikinimo atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys apie Privatizavimo sutarties Nr. 2 pagrindu buto Nr. 2 savininkams priklausančią 1/2 dalį patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, buto Nr. 2 registro įrašo (duomenys neskelbtini) 2.1 grafoje „Aprašymas / pastabos" įrašyti 2005 m. birželio 20 d. teritorinio registratoriaus sprendimu, pagal 1994 m. kovo 30 d. buto Nr. 2 techninės apskaitos (inventorizacijos) byloje užfiksuotus duomenis ir V. Č. prašymą parengti pažymą buto Nr. 2 sandoriui sudaryti. Atsakovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui paneigė pareiškėjų skunde nurodytus klaidingus teiginius, t. y. kad buto Nr. 2 savininkų privatizavimo sutarties pagrindu atsiradusi nuosavybės teisė į 1/2 dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, 1995 metais neva tai buvo panaikinta ir kad 1/2 dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, butui Nr. 2 priskirta 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu. Teismas, naikindamas Registro įrašą, sprendime nei dėl pareiškėjų paminėtų argumentų, nei dėl atsakovo nurodytų šiuos argumentus paneigiančių įrodymų nepasisakė. Pažymėtina, kad tokiu būdu administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tik atsakovo veiksmų teisėtumo klausimas, panaikindamas Registro įrašą, tuo pačiu sprendė ir civilinio pobūdžio ginčą tarp dviejų savininkų, turinčių notarinių ir nenuginčytų sandorių pagrindu įgytas nuosavybės teises į besidubliuojančias patalpas, ir nuosavybės teisių apimties klausimą, pripažindamas, kad buto Nr. 2 savininkas, skirtingai nei buto Nr. 3 savininkas, vis dėlto neįgijo nuosavybės teisių į ginčo patalpų dalį, kuri vienareikšmiškai nurodyta jo nuosavybės teisių įsigijimo dokumente.

25. Be to, nors pats teismas nustatė faktines aplinkybes, kad Registro įrašas, t. y. 1/2 dalys patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, buto Nr. 2 registro įrašo (duomenys neskelbtini) 2.1 grafoje įrašytas 2005 m. birželio 20 d. (t. y. daugiau nei prieš 15 metų), tačiau naikindamas Registro įrašą, teismas sprendime nieko nepasisakė dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtino naikinamojo termino, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas.

26. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad teritorinis registratorius, atlikdamas Registro įrašą, nevertino, ar susiję buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenys neprieštarauja prašomiems atlikti pakeitimams. Atsakovas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nurodytu atveju Registro įrašas, t. y. buto Nr. 2 registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 grafoje įrašyti duomenys apie tai, kad 1/2 dalys patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, priklauso buto Nr. 2 savininkams, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, t. y. buto Nr. 2 privatizavimo sutartį ir vėlesnius notariškai patvirtintus turto perleidimo sandorius (taip pat kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis), kurie yra nenuginčyti ir galiojantys.

27. Tos pačios patalpos, plane pažymėtos indeksais 3-5 ir 3-6, Privatizavimo sutartimi ir Privatizavimo sutartimi Nr. 2 buvo perleistos dviem skirtingiems asmenims – buto Nr. 2 ir buto Nr.3 savininkams, ir toks perleidimas vienodai lemia abiejų butų savininkų nuosavybės teisių turinį. Skundžiamas Registro įrašas, nuosavybės nei sukuria, nei panaikina, o atspindi tuos duomenis ir teisinę padėtį, kurie nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo dokumentuose. Pareiškėjų nesutikimas dėl nuosavybės teisės atsiradimo dokumentuose įrašytų duomenų teisingumo ir pagrįstumo vertintinas kaip ginčas dėl nuosavybės, kuris sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teritorinis registratorius ir neturėjo vertinti, ar prašomi įregistruoti buto Nr. 2 duomenys neprieštarauja buto Nr. 3 duomenims, nes šie duomenys nustatyti notariškai patvirtintuose sandoriuose, kurių vertinti teritorinis registratorius neturi teisės.

28. Teismo argumentas, kad teritorinis registratorius neva netikrino jam teikiamų duomenų patikimumo yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi buto Nr. 2 registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 grafoje įrašyti duomenys apie tai, kad / dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, priklauso buto Nr. 2 savininkams, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu teritorinis registratorius, neturėdamas teisės vertinti buto Nr. 3 ir buto Nr. 2 privatizavimo sutarčių teisėtumo, buto Nr. 3 Privatizavimo sutartyje įrašytus duomenis turėjo vertinti kaip patikimus ir įrašyti juos į Nekilnojamojo turto registrą, o buto Nr. 2 Privatizavimo sutartyje Nr. 2 įrašytus duomenis vertinti kaip nepatikimus ir atsisakyti juos įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

29. Dėl teismo argumento, kad teritorinis registratorius buto Nr. 2 registro duomenis įrašė nepagrįstai, nes neatsižvelgė į buto Nr. 3 registro duomenis, apeliantas pabrėžia, jog abiejų butų duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti 1992–1994 metais atlikus Privatizavimo sutarties Nr. 1 ir Privatizavimo sutarties Nr. 2 teisinę registraciją tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas visi duomenys sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą netikrinant jų pagrįstumo ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą šie duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

30. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad išviešinti duomenys buvo prieštaringi, kadangi šie duomenys yra teisingi, nes atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti, o teismo minimas prieštaringumas kyla ne iš teritorinio registratoriaus atlikto duomenų išviešinimo, o iš buto Nr. 3 ir buto Nr.2 privatizavimo sutarčių prieštaringumo, kai tas pats daiktas buvo perleistas skirtingiems asmenims. Duomenų teisingumas šiuo atveju reiškia tai, kad Nekilnojamojo turto registre turi atsispindėti duomenys dėl padaryto dvigubo nuosavybės teisės perleidimo, nes būtent tokie duomenys yra užfiksuoti nuosavybės teisės atsiradimo dokumentuose ir būtent tokie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, ir turi būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

31. Įvykdžius teismo Sprendimą ir panaikinus Registro įrašą, duomenys taptų klaidingi, nes pagal nenuginčytus sandorius buto Nr. 2 savininkams ir toliau nuosavybės teise priklausytų 1/2 dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, tačiau duomenys apie tai nebūtų paviešinti Nekilnojamojo turto registre.

32. Dėl Registro pastabos 1 ir Registro pastabos 2 panaikinimo, atsakovas pažymi, kad teismas dėl Registro pastabos 1 nepasisakė ir atkreipia dėmesį, kad ir pagal buto Nr. 2 Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo patalpos lygiai taip pat priklauso ir buto Nr. 2 savininkams, o buto Nr. 3 (taip pat kaip ir buto Nr. 2) savininkų interesus pažeidžia pats dvigubos nuosavybės teisės įsigijimo ir turėjimo faktas, o ne šio fakto išviešinimas, t. y. Registro pastaba 1 ir Registro pastaba 2.

33. Dėl teismo motyvo, kad Registro pastaba 2 buto Nr. 3 registre išviešinta be šio buto savininkų prašymo, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymi, kad nenustatytas reikalavimas, jog Registro skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašant papildomus duomenis, šie duomenys gali būti įrašomi tik pagal turto savininkų prašymą. Atsakovo teigimu, pastabose įrašyti duomenys turi būti teisingi ir atitikti dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Šiuo atveju Registro pastabos 2 (ir Registro pastabos 1) išviešinimas, kaip ir visų kitų Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų išviešinimas, nėra susijęs išimtinai tik su turto savininkų interesais. Viešo registro paskirtis yra apsaugoti ne tik turto savininkų, bet ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Kadangi teismas sprendime šių pastabose įrašytų duomenų teisingumo nepaneigė, todėl naikinti Registro pastabą 2 ir Registro pastabą 1 neturėjo teisinio pagrindo.

34. VĮ Registrų centro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą, nepagrįstą, pažeidžiantį atsakovo teises ir teisėtus interesus sprendimą, kuris yra naikintinas.

35. Pareiškėjos N. V. ir S. I., atstovaujama įstatyminio atstovo E. I., atsiliepime į VĮ Registrų centro apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime taip pat prašoma pareiškėjos S. I. įstatyminiam atstovui E. I. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjų teigimu, apeliacinis skundas nepagrįstas tokiais faktais ar įstatymais, kurie leistų suabejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovo kaip netikslios nurodytos pirmosios instancijos teismo formuluotės nesutrukdė atsakovui išanalizuoti teismo sprendimą ir pateikti savo motyvus. Be to, proceso dalyvis turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

37. Pareiškėjos nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių atsakovas nebuvo nurodęs skunde ir teismo posėdžio metu ir kurių teismas nebūtų įvertinęs. Atsakovas teigia, kad teritorinis registratorius nevertina pateiktų dokumentų teisėtumo, tačiau tai nepaneigia jo teisės ir pareigos atsisakyti registruoti turtines teises į daiktą, kuriam jau yra įregistruotos kito asmens turtinės teisės ir pasiūlyti pretendentui išspręsti šią problemą kitomis teisinėmis priemonėmis, o ne daryti dvigubą turtinių teisių registraciją į tą patį daiktą.

38. Buto Nr. 2 privatizavimo sutartyje nurodoma, kad butas parduodamas su bendru koridoriumi, tačiau tas koridorius nėra identifikuotas ir nenurodyta, su kuo būtent tas koridorius yra bendras. Tą savavališkai 2018 metais padarė registratorius, priskirdamas butui Nr. 2 po 1/2 dalį patalpų 3-5 ir 3-6, kurios jau nuo 1994 metų buvo asmeninė pareiškėjų nuosavybė. Atsakovas vengia pripažinti, kad tokio veiksmo pagrindu nurodomas buto Nr. 2 atliktas paprastasis remontas, o ne buto privatizavimo sutartis. Kad būtent remontas tapo pagrindu priskirti butui Nr. 2 dalis buto Nr. 3 patalpų, rodo į bylą pateiktas buto Nr. 2 planas po remonto, iš kurio matosi, kad V. Č. pakeitė buto išplanavimą, padarydamas iš jo faktiškai du butus, nes buvusią virtuvę ir kambarį perskyrė aklina siena, dėl ko kambarys prarado išėjimą į gatvę per virtuvę ir kas sąlygojo suteikti butui Nr. 2 (o iš esmės tik vienai jo patalpai) išėjimą per kaimyninio buto Nr. 3 patalpas.

39. Pareiškėjos pakartoja, kad kadastro duomenys apie butui Nr. 2 priskirtas po 1/2 dalis buto Nr.3 patalpų 3-5 ir 3-6 buvo panaikinti dar 1995 metais. O tai, kad pats apeliantas išdavinėjo trečiojo asmens darytiems notariniams sandoriams pažymas, kurios neatitiko buto Nr. 2 kadastro ir registro duomenų, tėra tik jo klaida ir atsakomybė. Be to, apelianto pretenzija pareiškėjoms, jog jos neginčijo 2005 metų trečiojo asmens sandorių yra nelogiškas, nes jos negalėjo žinoti apie šio buto savininkų vykdomus sandorius dėl savo buto ir viešuose abiejų butų registruose iki 2018 metų nebuvo jokių duomenų apie jų turimas bendrojo naudojimo patalpas. Būtent 1995 metais po spaudo apie buto Nr. 2 panaikintus kadastro duomenis, kuriuose pagal 1994 metų kovo mėn. duomenis butui buvo priskirtos po 1/2 dalis buto Nr. 3 patalpų 3-5 ir 3-6, prie buto Nr. 2 patalpų liko priskirta tik virtuvė ir kambarys, bendras plotas – 23,38 kv. m, vietoje buto Nr. 2 privatizavimo sutartyje nurodytų 27,31 kv. m ir taip buvo iki 2018 metų, kol registratorius savavališkai neįtraukė buto Nr. 3 patalpų į buto Nr. 2 bendrą plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-131, taip pat dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. ABTĮ 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

43. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.).

44. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą pagal pareiškėjų skundą išnagrinėjo 2020 m. spalio 1 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. spalio 22 d. Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenų nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. (palikėjo) palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė I. Č.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi trečiąjį suinteresuotą asmenį V. Č. pakeitė jo teisių perėmėja I. Č..

45. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

46. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl dalyvauti byloje neįtrauktos mirusio trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. teisių perėmėjos I. Č. teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.

48. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręsti tik iš esmės išnagrinėjus klausimą dėl pareiškėjų skunde suformuotų materialiųjų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl proceso šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė