2016-09-08 Nr. AB-17115-3-61-3-03322-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-132-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03322-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, I. Š. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Š. 2013 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13)-18603 dalį atsisakyti pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) kopiją; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204; 4) įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti ūkinio pastato, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo objektas, ginčo pastatas), registro duomenis apie nuosavybės turėtojus, Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkams I. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis bei pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją.

Nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VILIN (12.5.13)-16092 atsisakė pakeisti ginčo pastato registro duomenis apie nuosavybės turėtojus Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-18603, kuriuo atsisakė pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją, kurios pagrindu Registre buvo tvarkyti duomenys apie ginčo pastatą. Ginčų komisija 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 204 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimus.

Mano, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama ištaisyti atsiradusią klaidą, padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkams I. Š. ir pareiškėjai. Teritorinis registratorius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog į Registrą 2012 m. gegužės 21 d. įrašyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą ir I.

Š. nuosavybės teises atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, duomenys ir dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, o tarp ūkinio pastato savininko ir pareiškėjos yra kilęs ginčas, pakeisdamas Registro duomenis teritorinis registratorius pažeistų ūkinio pastato savininko teises ir interesus, todėl buvo atsisakyta pakeisti ūkinio pastato Registre įregistruotus duomenis apie nuosavybės teisės turėtojus. Pareiškėja pažymėjo, kad jos teritoriniam registratoriui pateikti duomenys patvirtina, jog ūkinis pastatas visą laiką buvo registruotas kaip priklausinys, tik nepadarant atskiro įrašo pagrindinio nekilnojamojo daikto registre, ir jau 2004 m. gegužės 6 d. turėjo savo unikalų numerį, todėl ši aplinkybė įrodo priklausinio neatsiejamą buvimą dar iki registravimo VĮ Registrų centre bei dovanojimo sutarties sudarymo.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje 2012 m. gegužės 3 d., yra užfiksuotas tas pats ūkinis pastatas, kurio duomenys jau buvo įrašyti 2004 m. gegužės 6 d. byloje ir yra nepakitę, išskyrus jo baigtumo procentą, bei duomenis apie medinius langus. Teritorinis registratorius, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo ištaisyti klaidingus duomenis, kadangi jie prieštarauja 2004 m. gegužės 6 d. suformuotos žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylos duomenims. Mano, kad turtas turėjo būti registruotas abiejų bendraturčių lygiomis dalimis.

Taip pat nurodo, kad nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, tame tarpe ir į dalį ūkinio pastato, įgijo 2004 m. gruodžio 7 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties pagrindu. Dovanotojams – I. Š. ir V. Š. turtas priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise iki 2005 m. kovo 15 d., o I. Š. nuosavybės teises į turtą įgijo tik 2005 m. kovo 15 d. santuokinio turto dalybų sutarties pagrindu. Todėl ūkinis pastatas, pastatytas 2004 metais bendromis sutuoktinių lėšomis, negalėjo 2012 metais būti statomas I. Š. asmeninėmis lėšomis.

Pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą kopiją ir I. Š. atsiliepimo kopijas iš žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, kadangi atsakovas neteisingai traktuoja savininko sąvoką. Pareiškėja yra žemės sklypo ir nekilnojamojo turto bei jo priklausinių bendrasavininkė, todėl turi teisę susipažinti su visais dokumentais, esančiais jai priklausančio turto byloje ir gauti visas joje esančių dokumentų kopijas.

Taip pat nurodo, kad ginčijamas Ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi pareiškėjos skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimų buvo išnagrinėtas neobjektyviai, formaliai, neįsigilinant į pateiktus faktus. Ginčų komisija, konstatuodama, kad I. Š. registruoti pateikti dokumentai yra teisingi, neišnagrinėjo ir neįvertino pareiškėjos argumentų, kad jos, kaip bendrasavininkės nuosavybės teisės į ½ dalį ūkinio pastato buvo įgytos 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir pirminė šio ūkinio pastato patikra ir registracija buvo atlikta 2004 m. gegužės 4 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše dėl ūkinio pastato nurodyta statybų pradžia – 1985 m., o statybos pabaiga – 2004 m., todėl nuosavybės teisės I. Š. pateiktos deklaracijos pagrindu negalėjo būti registruojamos.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą ištaisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). I. Š. 2013 m. gegužės 31 d. atsiliepime nurodė, kad R. Š. neturi reikalavimo teisės, kadangi 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi ginčo pastato ar jo dalies jis jai nepadovanojo, pastatas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nėra jokio pagrindo registruoti R. Š. nuosavybės teisės į ½ dalį ūkinio pastato. Teritorinis registratorius, konstatavęs, kad 2012 m. gegužės 21 d.

Registre įrašyti duomenys apie ginčo pastatą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie įrašyti, pareiškėjos prašymo netenkino. Pažymėjo, kad ginčo pastatas iki 2012 m. gegužės 21 d. nebuvo įregistruotas Registre ir ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma iš 2004 m. gruodžio 7 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties (kurios šalimi ji buvo) 10 punkto, 2005 m. sausio 2 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Registre, išduoto pareiškėjai įregistravus jos nuosavybės teisę dovanojimo sutarties pagrindu.

Pareiškėja nepagrįstai save laiko ginčo pastato bendraturte, nes nėra pateikusi jokių teises į šį pastatą patvirtinančių dokumentų. Leidimas ginčo pastato statybai buvo išduotas 2004 m. sausio 16 d. V. Š., kuri tuo metu buvo vienintelė žemės sklypo savininkė, todėl kitų asmenų sutikimo statyti ginčo pastatą jai nereikėjo. Archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 4 d. kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuota, kad ginčo pastato statybos darbų baigtumas buvo 74 procentai, pati pareiškėja skunde nurodė, kad ginčo pastatas tuo metu jau buvo praktiškai pastatytas.

Pareiškėja žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio teritorijoje yra ginčo pastatas, bendraturte tapo 2004 m. gruodžio 7 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ginčo pastato ir teisių į jį įregistravimui buvo būtinas jos sutikimas. Ginčo pastatas negalėjo būti minėtos dovanojimo sutarties objektu, kadangi jis tuo metu nebuvo įregistruotas Registre, nes registro tvarkytojui nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti ginčo pastatą ir tokio nekilnojamojo daikto suformavimą ir teises į jį patvirtinantys dokumentai.

Vėliau juos pateikus, teritorinis registratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą ir privalėjo priimti skundžiamą sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, jo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, teisės aktai jam nenumato įgaliojimų vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo. Registro tvarkytojo veiksmai šiuo atveju buvo teisėti ir pagrįsti.

Nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad teritorinis registratorius, atsisakydamas išduoti pareiškėjai deklaracijos kopiją, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi ji nėra ginčo pastato bendraturtė, o buvimas kitų nekilnojamųjų daiktų bendraturčiu tokios teisės nesuteikia. Mano, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti pateikti deklaracijos kopiją yra netikslingas, kadangi deklaracijos kopija yra pateikta teismui ir pareiškėja gali su ja susipažinti ir pasidaryti kopiją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į skundą. VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiamas Ginčų komisijos 2013 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 204 yra teisėtas ir pagrįstas. Jis priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir pateiktus įrodymus, nurodant sprendimo motyvus ir teisinį pagrindą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. gegužės 21 d. Registre 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistravo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas buvo pastatytas I. Š. lėšomis, tačiau pastatas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, Registre nebuvo įregistruotas, kol 100 proc. nebuvo baigta jo statyba. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad pastatas buvo pastatytas dar 2004 m., kadangi kaip atskiras daiktas nekilnojamojo turto objektas atsirado tik 2012 m. gegužės 21 d. Pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo dalies ir nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartyje nėra nurodytas ūkinis pastatas, o visi pareiškėjai perleidžiami daiktai yra nurodyti minėtoje sutartyje. Pareiškėja taip pat nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos neteisėtumą ar prieštaravimą įstatymų nuostatoms. VĮ Registrų centras šią deklaraciją priėmė kaip teisėtą dokumentą ir jos pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą. Aplinkybė, kad ginčo pastatas nebuvo įregistruotas Registre pareiškėjai buvo žinoma dar 2004 m. iš 2004 m. gruodžio 7 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties. Pareiškėjos teisės į ūkinį pastatą nepatvirtina jokie dokumentai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu (II t., b. l. 2-8) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, nustatančiu, kokie dokumentai yra pagrindas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktu, kuriame nustatyta, kad statybos užbaigimo deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti ūkinį pastatą bei 2012 m. gegužės 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2012 m. balandžio 3 d. parengtą ūkinio pastato kadastrinių matavimų bylą, kurių pagrindu ir buvo įregistruota I. Š. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, vertino, jog teritorinis registratorius, įregistruodamas I. Š. nuosavybės teises į ūkinį pastatą, tinkamai vadovavosi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir jų nepažeidė.

Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad duomenys apie ūkinį pastatą, kaip nebaigtą statinį (baigtumas 78 proc.), Registre buvo užfiksuoti dar 2004 m. gegužės 6 d. ir jau tuomet jam buvo suteiktas unikalus numeris, todėl jis turėjo būti dar 2004 metais užregistruotas kaip atskiras statinys ir nuosavybės teisės į ginčo pastatą jai turėjo atitekti 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi pareiškėjai buvo padovanota ½ dalis nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinio – nebaigto statyti (baigtumas 61 proc.) gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo. Šioje sutartyje ūkinis pastatas nėra nurodytas. Taip pat iš byloje esančios VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. sausio 2 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo ir pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimo metu, ginčo pastatas nebuvo įregistruotas kaip dovanojamos žemės priklausinys. Ūkinis pastatas, kaip žemės sklypo priklausinys, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas po 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 surašymo.

Teismas taip pat nurodė, kad, kaip skunde teigia pati pareiškėja, ūkinis pastatas iš esmės buvo baigtas statyti 2004 m. gegužės 4 d. jį įtraukus nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (baigtumas 78 proc.). Pareiškėja žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininke tapo 2004 m. gruodžio 7 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad bendraturčių sutikimo statyti statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype klausimas sprendžiamas leidimo statyti statinį išdavimo metu. Leidimas ginčo pastato statybai buvo išduotas 2004 m. sausio 16 d. V. Š., kuri tuo metu buvo vienintelė šio žemės sklypo savininkė. Pareiškėja žemės sklypo bendraturte tapo po leidimo išdavimo – 2004 m. gruodžio 7 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, dėl to pareiškėjos leidimas ginčo pastato statybai, pagal Civilinio kodekso 4.77 straipsnio 2 dalį, nebuvo reikalaujamas.

Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė įstatyme nustatytų dokumentų, kurių pagrindu atsakovas turėjo atlikti pareiškėjos prašyme nurodytus veiksmus, t. y. pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjos prašomu būdu. Atitinkamai pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204 dalyje, kurioje paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13)-16092, laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-16092 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 204 dalį, netenkintas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ūkinio pastato nuosavybės turėtojus, Registre padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teisės į ½ dalį bendrasavininkiams I. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis.

Teismas pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. kopija pareiškėjai buvo įteikta, todėl reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjai pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją, bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 204 dalį, kuria VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo dalis neišduoti pareiškėjai prašomos deklaracijos kopijos palikta galioti, netenkintas. Netenkinus šių reikalavimų, netenkintas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją.

III. Pareiškėja R. Š. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 12-21), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204 ir įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti ūkinio pastato, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), registro duomenis apie nuosavybės turėtojus, Nekilnojamojo turto registre padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkiams I. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis.

Apeliantės vertinimu, jos, kaip bendraturtės, sutikimas kitam bendraturčiui padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę nėra susijęs ir negali būti tapatinamas su leidimo statybai išdavimu. Mano, kad teismas klaidingai aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinį ir prasmę. Laikosi pozicijos, kad bendrojo daikto ar jo vertės padidinimui buvo būtinas pareiškėjos sutikimas, o kadangi ji tokio sutikimo nedavė, ji įgijo nuosavybės teisę į padidintą dalį. Teigia, kad ginčo objektas 2004 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu ir 2005 m. kovo 15 d.

I. Š. turto dalybų metu buvo pagrindinio daikto priklausinys, nors ir nebuvo registruotas Registre. Remiasi CK 4.14 ir 4.19 straipsnių, reglamentuojančių priklausinius, nuostatomis. Pažymi, kad bendraturčių teisės ir pareigos yra lygios, o nuosavybės teises į ginčo pastatą abi šalys (pareiškėja ir I. Š.) įgijo 2004 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutarties ir 2005 m. kovo 15 d. turto dalybų sutarties pagrindu, kai ginčo pastatas buvo pastatytas, tačiau neregistruotas Registre. Apeliantė pažymi, kad registratorius privalo ex officio tikrinti jam pateikiamų dokumentų teisingumą.

Remiasi NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi. Tvirtina, kad į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įregistruoti, todėl turėjo būti pataisyti NTRĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėja teigia, kad 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos duomenys neatitinka 2012 m. gegužės 3 d. suformuotos žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti kitokie duomenys apie statybos pradžios ir pabaigos metus. Pareiškėjai yra akivaizdu, kad ūkinis pastatas nebuvo nauja statyba, todėl negalėjo būti registruojamas vieno bendrasavininkio nuosavybe.

Pareiškėja tvirtina, kad prašyme įregistruoti ginčo objektą nebuvo nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 27.4 punktas, taip pat buvo aplinkybių, nurodytų NTRĮ 29 straipsnio 8 dalyje, todėl registratoriaus įgalioti asmenys netinkamai vykdė savo pareigas, nepatikrino nuosavybės įgijimo pagrindo ir nepagrįstai įregistravo vien tik I. Š. nuosavybės teisę į ginčo objektą.

Pareiškėja taip pat remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13-14 straipsnių nuostatomis.

Pareiškėja nurodė gavusi 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigią Nr. 1 kopiją, todėl šioje dalyje teritorinio registratoriaus ir Ginčų komisijos sprendimų neginčija.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 25-27).

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėja registro tvarkytojui nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į ginčo pastatą, todėl laikyti ją pastato bendraturte nėra teisinio pagrindo. Mano, kad CK 4.77 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Sutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai įregistravo I. Š. nuosavybės teises į ginčo objektą. Pažymi, kad Deklaracijos nuginčijimas nėra šios bylos dalykas. Remiasi teismo precedentu, suformuotu administracinėje byloje Nr. A442-422/2010. Teigia, kad pagrindas pakeisti Registro duomenis gali būti tik pareiškėjai palankus teismo sprendimas civilinėje byloje teisminio proceso Nr. 2-68-3-07498-2014-4, kurioje pareiškėja ginčija Deklaracijos teisėtumą, todėl vertina, kad būtų tikslinga spręsti klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Mano, kad apeliantė registro tvarkytojo veiklai nepagrįstai taiko teisingumo ir ex officio kriterijus, kurie yra skirti teismų, o ne viešojo administravimo subjektų veiklai reglamentuoti. Pažymi, kad registro tvarkytojas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatyme nustatytais viešojo administravimo principais bei teismų praktikoje suformuotais teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principais, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įrašo apie trečiojo suinteresuoto asmens teises į nekilnojamąjį daiktą teisėtumas ir pagrįstumas.

Teritorinis registratorius 2012 m. gegužės 21 d. atliko I. Š. nuosavybės teisės į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registraciją. Registracijos pagrindas – 2012 m. gegužės 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr.

1. Pareiškėja su tokiu teritorinio registratoriaus sprendimu nesutiko ir kreipėsi į jį, prašydama ištaisyti, patikslinti įregistruotus duomenis, nurodant, kad ½ dalis minėto ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Tvirtino, kad nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato įgijo 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kuria pareiškėja įgijo nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad šios sutarties pagrindu pareiškėjai perėjo ir nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo priklausinio, t. y. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors šis ir nenurodytas sutartyje. Teritorinis registratorius pareiškėjos prašymo ištaisyti, patikslinti įregistruotus duomenis netenkino. Šį sprendimą paliko galioti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija. Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, todėl Komisija neturi pagrindo konstatuoti klaidą ar nuosavybės teisės į ½ dalį ūkinio pastato perėjimą pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas tokius teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimus paliko galioti ir pareiškėjos skundą atmetė. Teismas sprendė, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti ūkinį pastatą bei 2012 m. gegužės 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2012 m. balandžio 3 d. parengtą ūkinio pastato kadastrinių matavimų bylą, kurių pagrindu ir buvo įregistruota I.

Š. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, vertino, jog teritorinis registratorius, įregistruodamas I. Š. nuosavybės teises į ūkinį pastatą, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir jų nepažeidė. Teismas akcentavo, kad dovanojimo sutartyje ūkinis pastatas nėra nurodytas, šios sutarties sudarymo ir pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimo metu ginčo pastatas nebuvo įregistruotas kaip dovanojamo turto priklausinys. Ūkinis pastatas, kaip žemės sklypo priklausinys, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas po 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 surašymo.

Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė įstatyme nustatytų dokumentų, kurių pagrindu atsakovas turėjo atlikti pareiškėjos prašyme nurodytus veiksmus, t. y. pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjos prašomu būdu.

Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš naujo jų neanalizuoja ir proceso šalių argumentų, kurie apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra tie patys, neaptarinėja, papildomai plačiau pasisako tik dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18383-933/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-07498-2014-4) pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui I. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės pripažinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, VĮ Registrų centras), patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas sutiko, kad ieškovei priklausytų ½ dalis ginčo ūkinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu perleido neatlygintinai ½ dalį nuosavybės teisių į minėtą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktas Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti (t. I, b. l. 46-47). Tai reiškia, kad iš esmės byloje neliko ginčo dėl pareiškėjos daiktinių teisių į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Tačiau pareiškėja savo skundo teismui neatsisakė, todėl teisėjų kolegijai trumpai pasisako dėl pasikeitusios faktinės padėties įtakos teismo sprendimo bei atsakovo registravo tvarkytojo administracinėje byloje ginčytų veiksmų teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje sprendžiant dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo, paprastai yra tiriama, ar įrašant duomenis nekilnojamojo turto registre, jie atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu duomenys įrašomi, ar pateikti dokumentai atitinka įstatyme nustatytus, tačiau nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio (LVAT A492-3130/2011) .

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis konkrečiai nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d.). Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ((Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo suinteresuotojo asmens I. Š. nuosavybės teisės į jį buvo įregistruotos remiantis I. Š. 2012 m. gegužės 11 d. prašymu bei 2012 m. gegužės 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria jis pareiškė apie šio nekilnojamojo daikto, I grupės nesudėtingo statinio, užbaigimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktu, kuriame nustatyta, kad statybos užbaigimo deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, bei konstatavo, kad teritorinis registratorius, įregistruodamas I. Š. nuosavybės teises į ūkinį pastatą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Aplinkybė, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi pareiškėja su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu I. Š. susitarė dėl ½ dalies nuosavybės teisių į ginčo ūkinį pastatą perleidimo, neegzistavo registro tvarkytojo veiksmų atlikimo metu, savaime nedaro įtakos įregistruotų kadastro duomenų pagrįstumui bei tuo metu įregistruotų daiktinių teisių turiniui, nagrinėjamu atveju, neturi įtakos sprendžiant dėl kadastro ir registro tvarkytojo tuo metu atliktų veiksmų teisėtumo.

2012 m. gegužės 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), I grupės nesudėtingo statinio, užbaigimo yra galiojanti, pareiškėja nebuvo žemės sklypo bendraturte leidimo statyti ginčo pastatą išdavimo metu (2004 m. sausio 16 d.), bei esant teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kuria trečiasis suinteresuotasis asmuo I. Š. perleido neatlygintinai ½ dalį nuosavybės teisių į minėtą ūkinį pastatą pareiškėjai, laikytina, kad ji neįrodė byloje, jog jos nuosavybės teisės į ginčo ūkinio pastato ½ dalį atsirado 2004 m. gruodžio 7 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijami nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai jų atlikimo metu būtų neatitikę teisės aktų reikalavimų, o į registrą įrašyti duomenys – juos pateiktų dokumentų turinio.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18383-933/2016 patvirtinta taikos sutartimi šalys neaptarė pareiškėjos nuosavybės teisių į ½ dalį ginčo ūkinio pastato atsiradimo momento, nenumatė, kad jos atsirado nuo dovanojimo sutarties sudarymo 2004 m. gruodžio 7 d., todėl laikytina, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį daiktą atsirado taikos sutarties pagrindu, ir atitinkamos teisinės pasekmės kyla nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Taikos sutarties sudarymas ir jos patvirtinimas teismo nutartimi yra savarankiškas įstatyme nustatytas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 7 p.) pagrindas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo turto dalį. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad aptariamos pareiškėjos teisės įregistruotos teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės vertinant anksčiau atliktų skundu ginčijamu nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumą.

Išnagrinėta civilinė bylą ginčijamų Sprendimų teisėtumui neturi įtakos, nėra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie turėtų reikšmę vertinant registro tvarkytojo veiksmus. Remiantis aptartais argumentais dėl pareiškėjos teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momento, laikytini nepagrįstais pareiškėjos argumentai, kad registratoriaus įgalioti asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir nepatikrino aplinkybių, nurodytų NTRĮ 29 straipsnio 8 dalyje nei Nuostatų 27.4 punkte.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi naujai nustatytų aplinkybių reikšmę ginčijamų nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui, nenustatė pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė