ab55ce13-c080-4e8c-944e-e1be8c2637cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

          Administracinė byla Nr. I-2345-473/2018          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00961-2018-0          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 2, 11), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 20 d. 1.05 val. Vilniaus PN kameroje Nr. 3 buvo sužalotas kito nuteistojo.

PareiÅ¡kėjui teko laukti kol jam bus suteikta pagalba. Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jei pareigÅ«nai bÅ«tų tuo metu nemiegoję ir vaikščioję, Å¡is įvykis nebÅ«tų įvykęs, nes bÅ«tų buvęs užtikrintas saugumas nuteistųjų miego metu. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis dėl Å¡io įvykio negali ramiai miegoti, vartoja raminamuosius vaistus, jaučia galvos skausmus, nesaugumo jausmÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.Atsakovės atstovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (b. l. 15–20).

Atsiliepime nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 01.05 val., kamerų tipo patalpoje Nr. 3 nuteistasis A. L. tyčia, dėl tyrimo metu tiksliai nenustatytų priežasčių, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė tualeto bakelio dangčiu nuteistajam A. J. per galvÄ , padarydamas jam kÅ«no sužalojimus (duomenys neskelbtini).Atsakovės atstovo teigimu, nuteistuosius į konkrečias kamerų tipo patalpas nuobaudoms atlikti, paskirsto įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, kurie įvertina visus turimus duomenis dėl galimybės nuteistiesiems kartu atlikti paskirtas nuobaudas vienoje kamerų tipo patalpoje.

Tik įvertinus visas rizikas, priimamas sprendimas dėl nuteistųjų paskirstymo į tam tikras kamerų tipo patalpas. PaaiÅ¡kino, kad minėti nuteistieji nuobaudÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 3 kartu atliko laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. ir Å¡iuo laikotarpiu nebuvo kilę jokių neigiamų konfliktinių situacijų. PareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ su skundais, praÅ¡ymais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir A. L., galimos grėsmės jo sveikatai, ar gyvybei bei jo izoliavimo, nesikreipė, todėl Vilniaus PN pareigÅ«nams nebuvo jokio pagrindo numatyti pareiÅ¡kėjui kilsiančio realaus pavojaus.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių aplinkybių ar argumentų, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiÅ¡kėjui ir kad turėjo informacijos apie kėsinimÄ si atlikti nusikalstamÄ veikÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Atsakovės atstovas teigė, kad Å¡iuo atveju įvykęs konfliktas kilo spontaniÅ¡kai, jo nebuvo įmanoma prognozuoti ir prevenciÅ¡kai užkardyti.Vilniaus PN pareigÅ«nų, budėjusių 2017 m. rugsėjo 20 d. kamerų tipo patalpose piktybiÅ¡ko veikimo ar neveikimo požymių nustatyta nebuvo.

Atvirkščiai, įvykus incidentui tarp nuteistųjų, pareigÅ«nai susidariusios situacijos metu reagavo operatyviai. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo reikalavimas (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuris kildinamas iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Pareiga įrodyti patirtÄ Å¾alÄ , tenka pareiÅ¡kėjui, kuris privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, praÅ¡omos priteisti žalos ir jos dydžio, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galimai siekia sau tik turtinės žalos iÅ¡ valstybės. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.              Teismas k o n s t a t u o j a:

             Byloje kilo ginčas dėl netinkamų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų ir dėl to atsiradusios 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, neteisėti Vilniaus PN pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. nebuvo užtikrintas jo saugumas miego metu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 28-599(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 29–30).

PareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu kameroje buvo laikomas su kitų nuteistuoju, taip pat atliekančiu jam skirtÄ nuobaudÄ , A. L. (b. l. 31–32). 2017 m. spalio 18 d. buvo suraÅ¡yta Tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo A. J. kÅ«no sužalojimo iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. 01.05 val. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. S., budėjęs kamerų tipo patalpose, Vilniaus PN direktoriaus budinčiam padėjėjui D. D. pranešė, kad jis, kartu su Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesniuoju specialistu V.

P. pro kamerų tipo patalpos Nr. 3 durų stebėjimo langelį pastebėjo pareiÅ¡kėjÄ sužalotu (kruvinu) veidu. D. D. nedelsiant nuėjo į įvykio vietÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jį sužalojo A. L.. Teigė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 1 val. nakties jau miegojo, kai pajuto kaip jam trenkė su dangčiu per galvÄ ir tuomet pajuto skausmÄ ir pabudo. Nurodė, kad su A. L. nesipyko, A. L. jam pasakė, kad jam sumokėta, kad jis jį sužalotų. 01.10 val. atėjusi Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja S. R. apžiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjÄ , suteikė jam medicininę pagalbÄ .

Po to, pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ , o po to į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. PareigÅ«nams apžiÅ«rėjus kamerÄ buvo rastos keturios tualeto bakelio dangčio dalys, kurių vienos dalies kraÅ¡tas buvo kruvinas (b. l. 21–22). Sveikatos priežiÅ«ros bendrosios praktikos slaugytojos suraÅ¡ytoje pareiÅ¡kėjo medicininės apžiÅ«ros pažymoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). 2017 m. rugsėjo 20 d.

Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 39-460(2) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (medicinos izoliatorių) (b. l. 33). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Lietuvos Respublikos baudimų vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtino Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijÄ (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 papunktyje įtvirtina, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Pagal 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus PN priežiÅ«ros postų plano Nr. 14-712 21.18 papunktį prižiÅ«rėtojas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje privalo nustatyta tvarka stebėti kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomus nuteistuosius pro kamerų durų stebėjimo langelius (dienos metu – ne rečiau kaip kas 2 val., nakties metu – ne rečiau kaip kas 1 val.) (b. l. 52).

Atsižvelgiant į pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN, užtikrindami nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, saugumÄ naktimis, turi vykdyti Å¡ių asmenų elgesio kontrolę ir ne rečiau kaip kas 1 val. atlikti patikrinimus.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad jog siekiant įrodyti EŽTK 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes (EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09).Ä®vertinus pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Vilniaus PN pareigÅ«nai ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinant konflikto priežastis, pareiÅ¡kėjas tuojau pat po įvykio buvo apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos bei konvojuotas į ligoninę. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ dėl nesutarimų su nuteistuoju A. L., be to, ir pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl minėto nuteistojo elgesio į pataisos įstaigos administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė, todėl Vilniaus PN nebuvo žinoma apie įvyksiantį konfliktÄ tarp pareiÅ¡kėjo bei A.

L.. Be to, teismas pažymi, kad dėl tarp pareiÅ¡kėjo ir A. L. kilusio konflikto Vilniaus apylinkės miesto teisme buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 1-811-1011/2018 (teisminio proceso Nr. 1-07-0-00015-2017-4). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ioje byloje priėmė nuosprendį, kuriuo A. L. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir skyrė jam už tai 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, kurie yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės atsakomybei kilti, teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinės žalos, atmeta kaip nepagrįstÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                Violeta Balčytienė