2019-11-20 Nr. AB-21910-3-62-3-01538-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1578-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01538-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Kavinė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-411 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2012 m. lapkričio 14 d., adresu: (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 29 d. išduota Licencija Nr. 2228 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iki ginčijamo sprendimo priėmimo, Kavinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais visą parą. MB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartis su saugos tarnyba „G4S“, todėl į iškilusius nesklandumams su lankytojais ar esant kitokiems teisės pažeidimams yra reaguojama operatyviai, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais. MB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla nėra susijusiu nei su nusikalstamumu, nei su jo padidėjimu, dėl MB (duomenys neskelbtini) veiklos nėra trikdoma gyventojų rimtis mikrorajone.

3. Pareiškėjas nesutiko su Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimu apriboti prekybos laiką MB (duomenys neskelbtini). Teigė, jog nors Tarybos sprendimas turi būti motyvuotas, tačiau iš priimto sprendimo neaišku, kodėl yra ribojama MB (duomenys neskelbtini) veikla.

4. Teigė, jog Tarybos sprendime nurodoma, kad jis yra priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. raštą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2017 m. liepos 7 d. raštą, (duomenys neskelbtini) gyventojų birželio 1 d. kreipimąsi, Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. birželio 15 d. raštą, mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupės 2017 m. birželio 16 d. posėdžio protokolą, tačiau MB (duomenys neskelbtini) su šių raštų turiniu nebuvo supažindinta. Pareiškėjui neaišku dėl kokių priežasčių yra ribojama MB (duomenys neskelbtini) veikla, nes savo veiklą MB (duomenys neskelbtini) vykdo teisėtai, tinkamai, nepažeisdama įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, taip pat nepažeisdama asmenų teisių ir teisėtų interesų.

5. Pareiškėjas vertino, kad priimtas individualus teisės aktas neatitinka jam keliamų imperatyvių įstatymo reikalavimų (nemotyvuotas), pažeista jo priėmimo procedūra, dėl to jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Kauno miesto savivaldybė veikė peržengdama diskrecijos ribas, nes sprendimą dėl prekybos laiko ribojimo priėmė savo iniciatyva, o ne vertindama gyventojų ar bendruomenių prašymus. Pažymėjo, jog MB (duomenys neskelbtini) nėra iš gyventojų gavusi jokių nusiskundimų.

6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad Tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai, todėl pagal suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas, siekiant saugoto ir ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

8. Atsakovas nesutiko, kad priimtas sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi jame nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino Kauno AVPK, Eigulių seniūnijos pateiktą informaciją, kad ginčo baro prieigos nėra saugios tiek dieną, tiek naktį. Nurodė, kad Taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Teigė, jog MB (duomenys neskelbtini) nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje. Vertino, jog pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis bei susiklosčiusia teismų praktika, ir prisidengdama viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui.

9. Pažymėjo, kad prekyba alkoholiu visą parą lemia nusikaltimų skaičių, sunkias fizines ir turtines pasekmes, neigiamai veikia miesto įvaizdį, visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Policijos komisariato pateikta medžiaga bei seniūnijos pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromais teisės pažeidimais. Atsakovo teigimu, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje suteikta diskrecijos teise, Taryba teisėtai ir pagrįstai konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir apribojo pareiškėjui nustatytą verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-411.

11. Teismas nustatė, kad Taryba 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-411 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“, apribojo pareiškėjui priklausančios kavinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pažymėjo, jog ūkinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį byloje Nr. A502-539/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1021/2010). Be to, teismo vertinimu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija yra reikšminga aiškinant ir taikant bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, sprendžiant, kokia yra tinkama pusiausvyra tarp asmens, įgyvendinančio ūkinės veiklos laisvę, ir visuomeninių poreikių, ar nustatytais ribojimais laikytasi atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, konstitucinio proporcingumo principų, taigi ir vertinant, ar ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Teismas pažymėjo, jog vietos savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau tokia Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Vertinant skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, atsižvelgtina ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

14. Savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus. Teismas vertino, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, nes pagal prekybos laiko ribojimą sprendimo mastas, neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.

15. Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei. Iš viešai prieinamos oficialios informacijos turinio (Kauno miesto savivaldybės internetinė svetainė http://www.kaunas.lt/) matyti, kad Kauno miesto mero 2017 m. liepos 4 d. potvarkiu Nr. M-150 buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę papildomai buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektų, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare, svarstymas (2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 išrašo duomenys). Akcentuotina, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-514, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus 2017 m. birželio 27 d. aiškinamajame rašte Nr. 27-19-37, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val., t. y. tokį laiką siejant su alkoholinių gėrimų parduotuvių laiku. Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą su pakeitimais.

16. Teismas vertino, jog nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtaką ginčo sprendimo priėmimui. Atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą (pareiškėjo duomenimis iš prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio, realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia (be kita ko) pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismas vertino, jog tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

17. Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C 277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą, 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de laSeine-Saint-Denis, C 166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktą). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017; 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).

18. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Taigi, ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu.

19. Teismas pažymėjo, jog neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamų įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo eilę kartų bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Teismas vertino, kad ginčo atveju nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas. Teismas vertino, kad joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-411 priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai). Sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

21. Pažymėjo, jog teismas negali spręsti klausimo dėl ginčo sprendimu pareiškėjui nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pakeitimo (pakeisti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą), nes tai yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija, todėl atsakovo išreikštos nuomonės dėl ginčo sprendimo pakeitimo plačiau neanalizavo.

III. 22. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos sprendimas priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme nustatytų objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų bei, kad ginčijamą individualų administracinį aktą nėra pagrindo pripažinti motyvuotu.

22.2. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, Tarybos sprendimas buvo priimtas įvertinus Kauno AVPK, Eigulių seniūnijos pateiktą informaciją, taigi, buvo įgyvendinta Įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta pareiga pagrįsti priimtus sprendimus bei laikytasi teismų suformuotos praktikos – sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis Nr. A552-385/2014). Pažymi, jog Kauno AVPK 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. 20-S-67036(1.16E) nurodoma, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. į MB (duomenys neskelbtini) barą adresu (duomenys neskelbtini) ir jo prieigas policija buvo kviesta 54 kartus, iš jų 44 kartus dėl įvykių, susijusių su MB (duomenys neskelbtini) baro veikla. Išanalizavus iškvietimų pobūdį, nustatyta: 12 – dėl muštynių, kūno sužalojimų, 20 – dėl viešosios tvarkos pažeidimų, konfliktų, girtų asmenų, 6 – dėl turto sužalojimo, sugadinimo, 5 – dėl vagysčių, 1 – neklasifikuotas. Iš 44 policijos iškvietimų, 26 gauti nakties metu (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.), 1 – vakaro metu (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.), 17 – dienos metu (nuo 7.00 val. iki 19.00 val.). Sprendžiant iš policijos rašto turinio, darytina išvada, jog alkoholio prieinamumas bare MB (duomenys neskelbtini) lemia kriminogeninės padėties pablogėjimą šiame rajone bei kelia grėsmę dėl nesaugios visuomenės. Eigulių seniūnijos pateiktame 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. 08-12-26 informuota, kad gaunami nusiskundimai, jog klientai į barą eina ne vakaroti, o kaip į naktinę alkoholio parduotuvę, kur vėliau pramogauja laiptinėse, vaikų žaidimų aikštelėse, kelia triukšmą, trikdo viešąją tvarką. Nors atsakovas teikė teismui fotonuotraukas, kuriose aiškiai užfiksuota, kad bare (duomenys neskelbtini) nėra skatinama atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra (baras yra akivaizdžiai atitvertas nuo lankytojų masyviomis grotomis), tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, sprendime nieko nepasisakė.

22.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie nagrinėtą klausimą dėl alkoholio prekybos ribojimo bei, kad į 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose. Nurodo, jog šis klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkės svarstymą, be to Tarybos sprendimo projektas buvo svarstytas trijuose komitetuose, todėl jokios procedūros nebuvo pažeistos. Atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektai yra viešai skelbiami Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, todėl pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti Tarybos posėdyje ir turėjo teisę pasisakyti. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, galinčius nulemti ginčo sprendimo priėmimą.

22.4. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalimi, tačiau Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančią instituciją informuoti asmenis apie ketinamą priimti sprendimą, o tik įtvirtina pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą (8 str. 4 d.). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą, nurodytos jo nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka, todėl nesutinka su teismo išvada, kad nepranešus pareiškėjui apie priimamą sprendimą, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiruošti veiklos apribojimui.

22.5. Nesutinka su teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė Reglamento reikalavimų. Priešingai nei teigia teismas, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkto nustatyta tvarka.

22.6. Tarybos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, priimtas išanalizavus visą gautą informaciją. Sprendimą lydintys dokumentai (policijos raštas, sprendimo aiškinamasis raštas, seniūnijos raštai) patvirtina ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus, taikytų priemonių priežastis.

23. Pareiškėjas MB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

23.1. Remiantis Įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Savivaldybė savo sprendimu, be įstatyme nurodytų subjektų iniciatyvos, neturi teisės riboti licencijos galiojimo laiko. Priešingai nei teigia atsakovas, nebuvo iniciatyvos inicijuoti MB (duomenys neskelbtini) veiklos ribojimo. Pareiškėjas nurodo, jog byloje pateiktas vienos gyventojos elektroninis laiškas (iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)) nėra pasirašytas tinkamu parašu, todėl nesudaro galimybės identifikuoti laišką rašiusį asmenį ir negali būti laikomas tinkama iniciatyva, juo labiau laiško pagrindu priimti drastiškus sprendimus. Iš Kauno AVPK pateikto 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. 20-S-67036(1.16E), akivaizdu, kad tai yra atsakymas į Kauno miesto savivaldybės 2017 m. birželio 7 d. paklausimą, todėl negali būti vertinamas kaip inicijuojantis. Byloje pateikti Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. raštas Nr. 08-12-26 ir Kauno AVPK 2017 m. liepos 7 d. raštas Nr. 20-S-74612 (1.16E) yra parengti jau po to, kai Savivaldybė savo iniciatyva pradėjo licencijos apribojimo procedūrą. Be to, šie Eigulių seniūnijos ir Kauno AVPK raštai yra gauti jau po aiškinamojo rašto 2017 m. birželio 27 d. Nr. 27-19-37. Akivaizdu, kad sprendimo projektas buvo parengtas ir Savivaldybėje pradėtas svarstyti gerokai anksčiau, nei priimti kitų įstaigų raštai, kurie pateikiami teismui kaip dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėta visa sprendimo priėmimo procedūra.

23.2. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka bei, kad nebuvo pakeista sprendimo projekto esmė, o numatant kitą ribojimo intervalą, laikytina, kad buvo atliktas sprendimo projekto patikslinimas, o ne jo keitimas iš esmės. Pareiškėjas pažymi, jog konkrečiu atveju pagrindinis ginčas ir jo esmė yra susijusi būtent su prekybos alkoholiniais gėrimais laiku, todėl laiko intervalas ir leidimas prekiauti alkoholiniais gėrimais iš esmės lėmė pareiškėjo, kaip verslo subjekto, interesus. Tarybos sprendimas priimtas nemotyvuotai apribojus laiką ir leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais realiai tik 4 valandas per parą pirmoje dienos pusėje, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo priimtas alternatyvus pasiūlymas ir tai buvo padaryta nesilaikant Reglamento 98 punkto. Pareiškėjo teigimu, Tarybos sprendimas svarstymui buvo pateiktas tokios formuluotės, kuri buvo svarstoma komitetuose todėl pažeidė Reglamento 78 punktą.

23.3. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad sprendimai skelbiami viešai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti posėdyje ir pasisakyti. Pažymi, jog informacijos pateikimas viešame tinklapyje laikytinas formaliu išviešinimu, kuris nėra pakankamas priimant individualų administracinį aktą, kurio pagrindu esminiai apribojamos juridinio asmens (pareiškėjo) teisės. Be to viešame Savivaldybės tinklapyje buvo paskelbta viena informacija, o sprendimas priimtas visai kitoks, todėl tai nelaikytina tinkamu informavimu.

23.4. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad MB (duomenys neskelbtini) veikla lemia kriminogeninę padėtį. Pažymi, jog Kavinė yra arti (duomenys neskelbtini) gatvės, kitų pastatų aplink nėra, todėl kviečiant policiją dažniausiai nurodomas MB (duomenys neskelbtini) adresas. Be to, policija buvo kviečiama MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų iniciatyva, siekiant išvengti galbūt kilsiančių problemų. Oficialaus nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapio duomenys patvirtina, kad kituose Kauno miesto teritorijos rajonuose kriminogeninė padėtis yra dar didesnė.

23.5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas nepasisakė dėl teismui pateiktų fotonuotraukų. Pažymi, jog teismas pasisakė, kad likusius proceso šalių argumentus laiko pertekliniais, be to, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, o ne patalpų estetinės išvaizdos.

23.6. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas siekiant viešojo intereso apsaugos. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu Savivaldybė leido kitai įmonei, esančiai 200 metrų atstumu nuo MB (duomenys neskelbtini), pradėti veiklą prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą, tai paneigia atsakovo teiginius dėl gyventojų apsaugos ir dėl tikslo mažinti alkoholio vartojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013).

25. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

26. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumą, visų pirma pasisako dėl Nutarties 22.5 punkte išdėstytų atsakovo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentais. Pripažinus, kad jie nepagrįsti, visų kitų apeliacinio skundo argumentų vertinimas neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-411 priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų ir tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti.

28. Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125, 72-78 punktuose yra reglamentuojama svarstytinų klausimų ir sprendimų projektų pateikimo Tarybai tvarka.

29. Reglamento 74.4 punkte nustatyta, kad jeigu yra ne mažiau kaip pusės Komitetų, kuriems buvo paskirta nagrinėti sprendimo projektą, pritarimas, jo rengėjas pateikia Sekretoriatui sprendimo projekto ir aiškinamojo rašto originalus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Tarybos posėdžio. Neįvykdžius šių sąlygų, sprendimo projektas gali būti pateikiamas Sekretoriatui tik rengėjui gavus raštišką mero sutikimą.

30. Vadovaujantis Reglamento 78 punktu, į darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto pataisos, išskyrus Komitetų siūlymus ir papildomai į Tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas, pateikiamos ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki Tarybos posėdžio pradžios tik raštu Tarybos sekretoriui.

31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktinę ir teisinę situaciją, aktualią sprendžiant dėl procedūrų, pagal Reglamentą taikytinų priimant ginčijamą Tarybos sprendimą, priėjo prie išvados, kad Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta.

32. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta tokius pirmosios instancijos teismo vertinimus. Prekybos alkoholiu, kaip vienos iš įmonės veiklos rūšių, laiko ribojimo prailginimas visam popietės ir vakaro laikui yra esminis veiklos sąlygų pakeitimas, todėl tokiam Tarybos sprendimui taikytinos alternatyvaus sprendimo projekto pateikimui ir svarstymui nustatytos Reglamento procedūros. Jų nepaisymo teisinio fakto konstatavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad šioje byloje ginčijamas Tarybos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

33. Konstatavus ginčijamo Tarybos sprendimo neteisėtumą dėl procedūros, taikytinos jo priėmimui, esminio pažeidimo, kaip jau minėta Nutarties 26 punkte, kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos nevertinami, kaip neturintys reikšmės galutinei bylos baigčiai.

34. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius