ab550c5b-e8d2-40e7-a42b-1686af0f11bc · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-507-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06159-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.4.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elma“ bei suinteresuoto asmens R.

T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-507-734/2020 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elma“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims – Valstybės įmonei Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras, R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Sevalga“, E. B., J. L.. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elma“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad UAB „Elma“ 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11110 nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame pastate ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6.

2. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 11110, pagrindu įgijo 750/1200 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuo valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypas priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai ir Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype esančiame pastate, pareiškėjai ir kitiems asmenims priklauso patalpos nurodytos nekilnojamojo turto registre. Į pastate esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981 m. balandžio 10 d. plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv. m), 1-4 (plotas 1,86 kv. m), 1-5 (plotas 10,80 kv. m), 1-6 (plotas 3,56 kv. m), fizinių bei juridinių asmenų teisės neįregistruotos.

3. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nuo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate įsigijimo iki Å¡iol faktiÅ¡kai naudojasi Å¡iomis patalpomis, Å¡ios patalpos yra prie pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančios pagalbinės paskirties patalpos. PareiÅ¡kėja kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VÄ®) Registrų centrÄ , praÅ¡ydama įregistruoti Å¡ias patalpas pareiÅ¡kėjos nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.395 straipsnio 1 dalies pagrindu.

VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti patalpas pareiÅ¡kėjos vardu, nes pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių Å¡ių patalpų suformavimÄ ir pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių į patalpas atsiradimÄ . PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir VÄ® Turto bankÄ , kad Å¡ios patalpos bÅ«tų pripažintos beÅ¡eimininkiu turtu. Vilniaus miesto savivaldybė ir VÄ® Turto bankas procedÅ«rų dėl patalpų pripažinimo beÅ¡eimininkėmis neinicijavo.

4. Akcentavo, kad vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 11110 pagrindu įsigijusi nuosavybės teise žemės sklypo dalį, pareiškėja priėmė patalpas, esančias pastate, kuris yra žemės sklype, priklausančiame pareiškėjai ir valstybei. Įstatymai nenustato jokios atskiros tvarkos objektų, esančių žemės sklype, nuosavybės teisių perėjimui įforminti, kai žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nėra šalių aptartas nuosavybės teisių perleidimas į patalpas, pareiškėja neturi galimybės gauti jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į patalpas ir tokiu būdu įteisinti nuosavybės teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad UAB „Elma“ 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11110 nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2,1-4,1-5,1-6, nustatymo.

Patenkino Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981 m. balandžio 10 d. plane pažymėtas indeksais 1-2 (3,33 kv. m ploto), 1-4 (1,86 kv. m ploto), 1-5 (10,80 kv. m ploto), 1-6 (3,56 kv. m ploto), 1-7 (1,98 kv. m ploto), 1-10 (1,24 kv. m ploto), 1-12 (0,63 kv. m ploto).

Priteisė iš pareiškėjos UAB „Elma“ suinteresuoto asmens R. T. naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 45,07 Eur pašto išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad patalpos (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981 m. balandžio 10 d. plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12 nėra registruotos ir jų jokia valstybės ar savivaldybės institucija patikėjimo teise nevaldo, duomenų apie patalpų perdavimÄ Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, patalpų privatizavimÄ nėra, taip pat nėra duomenų, kad Å¡ias patalpas nuosavybėn bÅ«tų įgiję kiti asmenys UAB „Elma“, R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L., pastato, kuriame yra patalpos, statybos metai (1968 m.), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pastatas buvo sukurtas valstybės lėšomis ir nuosavybės teise priklausė valstybei.

7. Taip pat nustatė, kad pareiškėja ir kiti asmenys tapo šiame pastate dalies patalpų savininkais. Pareiškėjos šiuo metu nuosavybės teise valdomos patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suformuotos padalijimo būdu, pertvarkius 711,47 kv. m (anksčiau 713,69 kv.

m) ploto patalpÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nuosavybės teises į 713,69 kv. m negyvenamÄ sias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 1998 m. sausio 19 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto pagrindu. Ankstesnė 713,69 kv. m negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „Žemės rieÅ¡utas“, kuri įsteigta Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus valstybinę įmonę „Žemės rieÅ¡utas“. IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių taip pat sprendė, kad pareiÅ¡kėja ginčo patalpų, kadastro duomenų byloje komplektuojamame 1981 m. balandžio 10 d. parengtame plane pažymėtų indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12, nėra įgijusi.

8. Nustatė ir tai, kad suinteresuotųjų asmenų R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L. nuosavybės teise valdomos 516,21 kv. m (anksčiau 518,80 kv.

m) ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ tuometinėje registravimo įstaigoje (valstybinės įmonės Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale) buvo įregistruotos 1997 m. gegužės 6 d. Pradinė 518,80 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „Vilniaus daržovės“, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus VÄ® „Vilniaus daržovės“.

Ginčo patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12, Å¡ių asmenų nuosavybėje nėra. Suinteresuotas asmuo R. T. VÄ® Registrų centro teritoriniam padaliniui buvo pateikęs 2019 m. spalio 24 d. praÅ¡ymÄ pakeisti 516,21 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, atlikus patalpų kapitalinį remontÄ , prijungiant ginčo patalpas prie R.

T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centras šį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad R. T. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į Å¡ias patalpas. Ar yra pagrindas pripažinti R. T. nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgijamÄ jÄ senatį, teismas nepasisakė, kadangi tokio reikalavimo minėtas asmuo nepareiÅ¡kė, o naudojimosi patalpomis faktas neapsprendžia asmens nuosavybės teisės į Å¡ias patalpas atsiradimo, nesukuria tokiam asmeniui savininko teisių ar pareigų, nes tokio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nenumato įstatymas (CK 4.47 straipsnis).

9. Pažymėjo, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1968 metais. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

10. Pažymėjo ir tai, kad VÄ® Turto bankas, kuriÄ atstovauja Lietuvos RespublikÄ , pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pareiÅ¡kėja atsisakė savo reikalavimo, praÅ¡ydama leisti atsiimti pareiÅ¡kimÄ , tačiau dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suinteresuotas asmuo R. T. su Å¡iuo pareiÅ¡kimu nesutiko, praÅ¡ydamas iÅ¡nagrinėti Å¡ios pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuoto asmens naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 ir 98 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R. T. naudai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 11. PareiÅ¡kėja UAB „Elma“ apeliaciniame skunde praÅ¡o 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ suinteresuoto asmens R. T. naudai priteista 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , suinteresuoto asmens R.

T. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ UAB „Elma“ atmesti.

12. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, turėjo įvertinti tai, kad Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo bei vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgti į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

13. Nurodo, kad į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kreipėsi dėl to, kad iÅ¡sprendus tokių patalpų teisinį statusÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų iÅ¡spręsta jau daugelį metų egzistuojanti neapibrėžta situacija, kuomet bet kokie tretieji asmenys naudojo ginčo patalpas savo nuožiÅ«ra, kitų pastate esančių patalpų savininkai iÅ¡ esmės negalėjo spręsti jokių klausimų, susijusių su bendrų pastato plotų naudojimu, komunalinių mokesčių mokėjimu, paskirstymu ir t. t.

PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , suinteresuotais asmenimis nurodė tik tiesiogiai su byla susijusius asmenis – valstybę ir savivaldybę, kurie galėtų turėti materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Suinteresuotas asmuo R. T. į bylÄ Ä¯trauktas suinteresuotu asmeniu teismo iniciatyva. PareiÅ¡kėja atsižvelgė ir į tai, kad jokių asmenų nuosavybės teisės į ginčo patalpas niekuomet nebuvo registruotos ir iki kreipimosi į teismÄ pareiÅ¡kėja atliko visus bÅ«tinus veiksmus, siekiant nustatyti ar valstybė, savivaldybė neturi daiktinių teisių į patalpas, ar neturi teisinio intereso Å¡ias patalpas apskaityti, kaip valstybei ar savivaldybei priklausantį turtÄ , t. y. visomis įmanomomis priemonėmis siekė iÅ¡vengti ginčo ir esamÄ situacijÄ iÅ¡spręsti nesikreipiant į teismÄ .

PareiÅ¡kėjos elgesys praÅ¡ant nutraukti bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad VÄ® Turto bankas iÅ¡ esmės pakeitė anksčiau buvusiÄ pozicijÄ ir valstybė siekia bÅ«ti patalpų savininke bei pareiÅ¡kėja su tuo sutinka, laikytinas sÄ Å¾iningu, užtikrinančiu ne tik teisingÄ , bet ir operatyvų procesÄ . Teismo sprendimas nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo teismo sprendimo priėmimo metu, apribojo pareiÅ¡kėjos galimybes pasirinkti teisinę pozicijÄ dėl bylos eigos.

Nėra jokios pareiškėjos kaltės dėl to, kad suinteresuotas asmuo R. T. patyrė bylinėjimosi išlaidas.

14. PareiÅ¡kėjos nuomone, suinteresuoto asmens R. T. kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi nei pareiÅ¡kėjo, negali bÅ«ti pagrindas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuoto asmens tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu pakartotinai nurodytos aplinkybės ir argumentai, nesant pareikÅ¡tam materialiam reikalavimui, iÅ¡ esmės buvo nenagrinėtini ir jokios įtakos bylos baigčiai neturėjo ir negalėjo turėti. Pažymi, jog valstybei pareiÅ¡kus tapatų reikalavimÄ , suinteresuotas asmuo su tokiu valstybės reikalavimu taip pat nesutiko.

BÅ«tent suinteresuotas asmuo R. T. veikė prieÅ¡ operatyvų ir teisingÄ procesÄ ir Å¡ie jo veiksmai pripažintini nesÄ Å¾iningais. Valstybei pareiÅ¡kus iÅ¡ esmės tapatų reikalavimÄ pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tam reikalavimui, tik tarp Å¡ių dviejų bylos Å¡alių susiformavo procesiniai santykiai, paremti skirtingu bylos suinteresuotumu ir prieÅ¡ingais interesais. Valstybei neprieÅ¡taraujant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui dėl bylos nutraukimo, Å¡is praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti tenkintas neatsižvelgiant į suinteresuoto asmens R.

T. nuomonę.

15. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo R. T. teikė atsiliepimÄ ne tik į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bet ir valstybės pareiÅ¡kimÄ bei tai, kad civilinėje byloje buvo nagrinėti du pareiÅ¡kimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir advokatas atstovavo suinteresuotÄ asmenį reikÅ¡damas pozicijÄ teismo posėdžiuose dėl abiejų pareiÅ¡kimų, nesant nuorodos apie tai, kad teismo priteistos sumos dalis – 800 Eur buvo advokatui sumokėta tik už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , o 400 Eur tik už atstovavimÄ pirmoje instancijoje, nagrinėjant iÅ¡imtinai tik pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , teismo sprendimo dalis dėl 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡imtinai tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjos neatitinka ne tik bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, bet ir teisingumo, protingumo principų.

16. Suinteresuotas asmuo R. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti, likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

17. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįsigilino į visus byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, o savo sprendimÄ grindė vien tik prielaidomis.

18. Nurodo, kad toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja tiek kasacinio teismo praktikai, tiek CPK nuostatoms, reglamentuojančioms pastato valdymo fakto nustatymÄ ypatingos teisenos tvarka. Teismas nepagrindė ir neįrodė nei vienos iÅ¡ keturių sÄ lygų, bÅ«tinų valdymo faktui nustatyti. Byloje nėra duomenų nei apie Å¡io statinio projektÄ , iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , dokumentų patvirtinančių statybos užbaigimÄ ir pridavimÄ ir pan. Vienintelis faktas, kuo rėmėsi teismas, tai pastato inventorizacinėje byloje nurodyti pastato statybos metai (1968 m.). Tačiau tuo laikotarpiu buvo ne vien tik valstybinė nuosavybė, tačiau ir kooperatinė ir daugelis prekybos įmonių bei pastatų (kaip ir Å¡is) priklausė kooperatinėms bendrovėms. Todėl byloje nėra surinkta įrodymų, kad Å¡is pastatas buvo pastatytas valstybės, o tuo pačiu nėra ir pirmos iÅ¡ sÄ lygų pastato valdymo nuosavybės teise faktui patvirtinti.

19. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ir antrÄ sÄ lygÄ pastato valdymo nuosavybės teise faktui patvirtinti, t. y. nėra jokių įrodymų, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę. Teismas savo sprendime konstatuoja, kad pradinės Å¡io pastato dalių savininkės buvo UAB „Žemės rieÅ¡utas“ ir UAB „Vilniaus daržovės“, kurios buvo įsteigtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus valstybines įmones į uždarÄ sias akcines bendroves.

Tai yra visiškas absurdas jau vien dėl to, kad tokia įmonė kaip UAB „Žemės riešutas“ niekada nebuvo šio pastato dalies savininkė ir ji niekaip nėra susijusi su ginčo patalpomis, o apskritai tokios įmonės juridinių asmenų registre nėra ir nebuvo. Šio pastato dalies savininkė buvo UAB „Lazdynų riešutas“ ir UAB „Vilniaus daržovės“. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad teismas šioje byloje neanalizavo ir nesirėmė byloje esančiais įrodymais, o tik pacitavo bei perrašė pareiškėjos VĮ Turto banko pareiškimo turinį, tačiau visiškai nesigilino į byloje esamus įrodymus.

Nors valstybę šioje byloje atstovavo kelios institucijos, tačiau nei viena iš jų nesugebėjo pateikti įrodymų, kad šių įmonių privatizavimo dokumentai buvo, tačiau yra dingę. Mano, kad tai, kad dalis patalpų nebuvo įregistruotos UAB „Lazdynų riešutas“ ar UAB „Vilniaus daržovės“ vardu tuometiniame Respublikiniame inventorizaciniame biure, nėra pagrindo teigti kad šios patalpos nebuvo privatizuotos.

20. Pažymi, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo ir kitų dviejų sÄ lygų, reikalingų pastato valdymo nuosavybės teise faktui patvirtinti, t. y. ar nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka ir ar Å¡is nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Visi įmonių privatizavimo dokumentai yra saugomi atitinkamų valstybinių ar savivaldybių archyvuose ir juos galima gauti, tačiau Å¡io klausimo teismas nekėlė ir nesprendė, nors, suinteresuotas asmuo R. T. tai nurodė savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko pareiÅ¡kimÄ .

21. Mano, kad teismas, priimtas tokį spendimÄ , visiÅ¡kai neatskleidė Å¡ios bylos esmės, ir nesiaiÅ¡kino tų aplinkybių, kurios yra nurodytos suformuotoje Å¡ių kategorijų bylų kasacinio teismo praktikoje.

22. Nepritaria teismo padarytai išvadai, kad šias patalpas nuosavybės teise valdo valstybė, nors valstybė nei pati, nei patikėjimo teise per kitus asmenis niekada šiomis patalpomis nesinaudojo, už jas nemokėjo jokių mokesčių ar rinkliavų, šiomis patalpomis nesirūpino ir jų neadministravo. Ir apskritai šioje byloje nėra nei vieno konkretaus įrodymo, patvirtinančio, kad su šiomis ginčo patalpomis kokiu nors faktiniu ar teisiniu pagrindu būtų susijusi valstybė ar jos įgaliota institucija.

23. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ UAB „Elma“ praÅ¡o suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ atmesti ir 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto teismo sprendimo dalį, kuriÄ tenkintas pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens R. T. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

24. Nurodo, kad teismas prielaidÄ , jog ginčo patalpos priklauso valstybei, tinkamai motyvavo ir pagrindė, tuo pačiu nustatė visas sÄ lygas, kurioms esant konstatuotinas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto egzistavimas. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nėra galimos, kadangi tokiu atveju tektų konstatuoti, jog visas pastatas, tame tarpe ir pastate esančios kitos – ne ginčo patalpos, kurios priklauso pareiÅ¡kėjui UAB „Elma“ ir suinteresuotiems asmenims, yra pastatytos ir įformintos teisėtai, tuo tarpu ginčo patalpos yra pastatytos ir įformintos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Suinteresuoto asmens argumentai dėl jo nuomininkų ir ginčo patalpų naudojimo, nesant pareikÅ¡tam reikalavimui, Å¡ioje byloje nėra aktualÅ«s ir nenagrinėtini.

25. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo R. T. praÅ¡o apelianto UAB „Elma“ apeliacinį skundÄ dėl 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo iÅ¡ dalies atmesti kaip nepagrįstÄ .

26. Nurodo, kad nors ir nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo, tačiau turėjo ir turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi UAB „Elma“ pareiÅ¡kimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas, tai pažeidė jo teisėtus interesus, todėl jis buvo priverstas samdytis advokatÄ ir ginti savo interesus teisime, įrodinėjant tokio pareiÅ¡kimo nepagrįstumÄ . Kadangi jis yra pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, o ginčo patalpos patenka į jo valdomas ir naudojamas patalpas, todėl teismo sprendimas Å¡ioje byloje ir jo baigtis tiesiogiai liečia jo teises ir pareigas. Taigi pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ ir suinteresuoto asmens R. T. interesai bei pozicijos Å¡ioje byloje buvo iÅ¡ esmės skirtingi, todėl teismas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ suinteresuoto asmens naudai priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai padarė teisėtai ir pagrįstai.

27. Pažymi, jog praÅ¡ymas dėl 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 5 d., kuomet teisme buvo nagrinėjamas tik pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir VÄ® Turto bankas savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ioje byloje dar nebuvo teismui pateikęs. PareiÅ¡kėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pateikė 2019 m. lapkričio 26 d., todėl akivaizdu, kad patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas tik dėl pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ pateikto teismui nepagrįsto pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo R. T. teismo nereikalavo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų suruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ .

28. Atsiliepime į suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, praÅ¡o apelianto R. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalies panaikinimo atmesti.

29. Nurodo, kad tokio pobūdžio visuomeninės paskirties pastatas, kokiu yra pastatas Architektų g. 11, Vilniuje, galėjo būti pastatytas tik valstybės lėšomis ir jo sukūrimo (pastatymo) metu negalėjo būti asmeninė (privati) nuosavybė. Apeliantas neįrodinėjo, kad jis nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgijo kažkokiu kitu būdu, todėl nesupranta, kuo skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Argumentas dėl ginčo patalpų naudojimo ir administravimo jokios reikšmės neturi.

Apeliantas neginčijo ir pastato, kurio dalis jam pačiam priklauso nuosavybės teise, statybos teisėtumo. Pažymi, kad kadangi pastatas statytas valstybės lėšomis, tačiau vėliau dalis jame esančių patalpų buvo privatizuotos ir net po privatizavimo perleistos sandorių pagrindu kitiems privatiems asmenims, net ir pastato statybÄ patvirtinančių dokumentų pagrindu valstybės nuosavybės teisė į šį turtÄ Nekilnojamojo turto registre Å¡iuo metu negalėtų bÅ«ti įregistruota (kaip tai įprastai daroma sukÅ«rus naujÄ daiktÄ ), o kitų valstybės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų valstybę atstovaujantis VÄ® Turto bankas neturi.

30. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, praÅ¡o apeliantės UAB „Elma“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalies panaikinimo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

31. Nurodo, kad iÅ¡ esmės pritaria UAB „Elma“ apeliacinio skundo argumentams, kad teismui priėmus sprendimÄ , kuriuo byla iÅ¡spręsta suinteresuoto asmens R. T. nenaudai, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti atlyginamos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tiek patenkinus UAB „Elma“ apeliacinį skundÄ , tiek jį atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tai neturės įtakos valstybės ar VÄ® Turto banko teisėms ir pareigoms.

32. Atsiliepime į suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apelianto R. T. apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas.

33. Nurodo, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1968 metais. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Kadangi teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo patalpas nuosavybės teise būtų įgiję šiame pastate turintys nuosavybę suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra duomenų, kad šios patalpos būtų buvę privatizuotos, darytina išvada, kad ginčo patalpos kaip buvo valstybės nuosavybė nuo pastato pastatymo momento, taip ir šiuo metu yra valstybės nuosavybė.

Apelianto R. T. argumentas dėl ginčo patalpų naudojimo ir administravimo jokios reikÅ¡mės neturi. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : I. V. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

35. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinių skundų argumentus.

36. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja UAB „Elma“ kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad UAB „Elma“ 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11110 nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6.

Nagrinėjant bylÄ teisme, suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais, Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, taip pat padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981 m. balandžio 10 d. plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv. m), 1-4 (plotas 1,86 kv. m), 1-5 (plotas 10,80 kv. m), 1-6 (plotas 3,56 kv. m), 1-7 (plotas 1,98 kv. m), 1-10 (plotas 1,24 kv. m), 1-12 (plotas 0,63 kv. m).

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ , konstatavęs, kad ginčo patalpos nuo pastato sukÅ«rimo iki Å¡iol priklauso valstybei. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1968 m., o pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir tai, kad ginčo patalpos nėra registruotos ir jų jokia valstybės ar savivaldybės institucija patikėjimo teise nevaldo, duomenų apie patalpų perdavimÄ Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, apie patalpų privatizavimÄ ir Å¡ių patalpų įgijimÄ kitų asmenų nuosavybėn irgi nėra. Atmetęs pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ pareiÅ¡kimÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ suinteresuoto asmens R.

T. naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Apeliantas R. T., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimas, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, o savo sprendimÄ grindė vien tik prielaidomis. Apelianto teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡is pastatas buvo pastatytas valstybės, neiÅ¡siaiÅ¡kinta ir neanalizuota, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, reikalingos patalpų valdymo nuosavybės teise faktui patvirtinti.

39. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti šias aplinkybes:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apelianto R. T. argumentus, susijusius su teismo galimybe sprendimÄ grįsti prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tokius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumus lemia nurodyto pobÅ«džio bylų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo specifika. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas R. T., pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei sÄ lygas, bÅ«tinas patalpų valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti.

Byloje surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ginčo patalpos nuo pastato sukūrimo iki šiol priklauso valstybei. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintas, todėl jų nekartoja.

42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad iÅ¡ Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkio Nr. 1221V „Dėl valstybinės įmonės „Žemės rieÅ¡utas“ įregistravimo“ matyti, jog VÄ® „Žemės rieÅ¡utas“ buvo įregistruota reorganizuojant skaidymo bÅ«du Vilniaus valstybinę prekybos įmonę (toliau – ir VPÄ®) „Ūkinės ir statybinės prekės“ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimÄ Nr. 238 „Dėl privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus“, 1992 m. birželio 24 d. nutarimÄ Nr. 486 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 19 d.

Nr. 238 dalinio pakeitimo“ bei Vilniaus miesto mero 1991 m. rugsėjo 13 d. potvarkį Nr. 1490V „Dėl savivaldybių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus“. IÅ¡ Turto perdavimo akto, 1995 m. gruodžio 25 d. patvirtinto Vilniaus miesto valdybos Prekybos skyriaus, matyti, kad VÄ® „Vilniaus daržovės“ buvo reorganizuojama į UAB „Vilniaus daržovės“, vadovaujantis 1994 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarÄ sias akcines bendroves“.

Ginčo patalpos yra apskaitytos, t. y. patalpų, plane pažymėtų 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12, kadastriniai matavimai pirmÄ kartÄ atlikti 1978 m. vasario 2 d., o patalpos, plane pažymėtos 1-2, kadastriniai matavimai pirmÄ kartÄ atlikti 1994 m. sausio 26 d., t. y. iki Vilniaus VPÄ® „Ūkinės ir statybinės prekės“ ir VÄ® „Vilniaus daržovės“ reorganizavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos padaryti iÅ¡vadai, kad ginčo patalpos, nesvarbu, ar jos bÅ«tų perduotos iÅ¡ Vilniaus VPÄ® „Ūkinės ir statybinės prekės“, ar iÅ¡ VÄ® „Vilniaus daržovės“, buvo pastatytos valstybinių įmonių, taigi valstybės, lėšomis.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto R. T. argumentu, jog aplinkybė, kad dalis patalpų nebuvo įregistruotos UAB „Žemės rieÅ¡utas“ ar UAB „Vilniaus daržovės“ vardu tuometiniame Respublikiniame inventorizaciniame biure, nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡ios patalpos nebuvo privatizuotos. Byloje nustatyta, jog remdamasi Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkiu, Vilniaus VPÄ® „Ūkinės ir statybinės prekės“ ir VÄ® „Žemės rieÅ¡utas“ surašė 1994 m. liepos 22 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuo Vilniaus VPÄ® „Ūkinės ir statybinės prekės“ į VÄ® „Žemės rieÅ¡utas“ balansÄ perdavė Å«kinių prekių parduotuvės „RieÅ¡utas“ bÅ«tent 713,69 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Iš 1998 m. sausio 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto nustatyta, kad pareiškėja UAB „Elma“ varžytynėse, be kita ko, įgijo šiame akte konkrečiais inventoriniais numeriais pažymėtas bendro 713,69 kv. m ploto patalpas, priklausiusias UAB „Žemės riešutas“, ir jų tarpe nėra ginčo patalpų. Iš Vilniaus miesto savivaldybės Prekybos ir paslaugų skyriaus 1997 m. kovo 6 d. rašto Nr. 15-4-85 „Dėl teisinės registracijos“ matyti, kad buvo neprieštarauta, kad būtų atlikta teisinė registracija, be kita ko, parduotuvės „Riešutas“, esančios (duomenys neskelbtini), 518,80 kv. m ploto patalpų, priklausančių UAB „Vilniaus daržovės“.

Ant minėto raÅ¡to yra VÄ® „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ Vilniaus filialo spaudas su žyma apie Å¡io dokumento įregistravimÄ . 1997 m. gegužės 5 d. pažymos, suraÅ¡ytos UAB „Vilniaus daržovės“ direktoriaus ir vyr. finansininkės, duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus daržovės“ balanse apskaitomas, be kita ko, parduotuvės „RieÅ¡utas“, esančios Architektų g. 11, Vilniuje, 518,80 kv. m ploto patalpos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „Žemės rieÅ¡utas“ ir UAB „Vilniaus daržovės“ privatizavo ne tik jų balansuose apskaitomas atitinkamai 713,69 kv. m ir 518,80 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bet ir ginčo patalpas.

Tokių duomenų apeliantas R. T. nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad ginčo patalpos ir teisės į jas nustatyta tvarka valstybės vardu nebuvo įregistruotos, nepaneigia tokių patalpų, kaip valstybės turto ir viešosios nuosavybės teisės objekto, teisinio statuso, kuris yra išlikęs iki šiol.

45. Nepagrįstai apeliantas R. T. skunde nurodo ir tai, kad UAB „Žemės rieÅ¡utas“, prieÅ¡ingai nei UAB „Lazdynų rieÅ¡utas“, niekada nebuvo Å¡io pastato dalies savininkė ir ji niekaip nėra susijusi su ginčo patalpomis. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų su istorija nustatyta, kad įraÅ¡as apie UAB „Žemės rieÅ¡utas“ įregistruotÄ nuosavybės teisę į negyvenamasias patalpas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), galiojo laikotarpiu 1997 m. birželio 9 d. iki 1998 m. kovo 13 d. Apelianto nurodomos UAB „Lazdynų rieÅ¡utas“ nuosavybės teisės buvo registruotos į kitas negyvenamasias patalpas, esančias Architektų g. 11, Vilniuje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi tiek UAB „Žemės rieÅ¡utas“, tiek UAB „Lazdynų rieÅ¡utas“ tam tikrais laikotarpiais buvo pastato, kuriame yra ginčo patalpos, savininkės.

46. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl juridinę reiÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir keisti ar panaikinti toje dalyje priimtÄ sprendimÄ R. T. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

47. Apeliantė UAB „Elma“, apeliacinį skundÄ teikdama tik dėl teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, argumentuoja, kad suinteresuoto asmens R. T. kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi nei pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“, negali bÅ«ti pagrindas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ suinteresuoto asmens R. T. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės UAB „Elma“ argumentus laiko pagrįstais.

48. Ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika. Å ioje teisenoje paprastai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

49. Nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjos UAB „Elma“, tiek suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, tiek suinteresuoto asmens R. T., kuris byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, interesai yra priešingi. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimuose į pareiškimus prašė atmesti tiek pareiškėjos UAB „Elma“, tiek suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu tenkinus suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ , byla iÅ¡spręsta ne tik pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“, bet suinteresuoto asmens R. T. nenaudai, todėl jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstytinos, o paliktinos kiekvienai jų. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ suinteresuoto asmens R.

T. naudai priteisė 1 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, todėl yra pagrindas Å¡ioje dalyje skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti.

50. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, pagal CPK 88 straipsnį iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa apimtimi pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi, kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 ir kt.).

53. Nagrinėjamu atveju atmetus suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ , o pareiÅ¡kėjos UAB „Elma“ apeliacinį skundÄ tenkinus, priteistinos apeliacinės instancijos teisme UAB „Elma“ turėtos 27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ iÅ¡laidos bei 367 Eur apeliacinio skundo parengimo iÅ¡laidos, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, 8.10 punkto nuostatų (CPK 93 straipsnis). Tačiau UAB „Elma“ turėtos 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidos, nors jos ir nevirÅ¡ija rekomenduotino dydžio, tačiau atsižvelgiant į ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus bei į tai, kad suinteresuotas asmuo R. T. apeliacinį skundÄ padavė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimas, nepripažįstamos bÅ«tinomis ir pagrįstomis Å¡iuo konkrečiu atveju (Å¡ioje byloje), todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Patenkinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981 m. balandžio 10 d. plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv. m), 1-4 (plotas 1,86 kv. m), 1-5 (plotas 10,80 kv. m), 1-6 (plotas 3,56 kv. m), 1-7 (plotas 1,98 kv. m), 1-10 (plotas 1,24 kv. m), 1-12 (plotas 0,63 kv. m).

Atmesti pareiÅ¡kėjo UAB „Elma“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad UAB „Elma“ (įmonės kodas: 120347956) 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11110 nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6.

Suinteresuoto asmens R. T. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo UAB „Elma“ 45,07 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660“. Priteisti iÅ¡ R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Elma“, juridinio asmens kodas 120347956, naudai 394 Eur (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėja Rita Dambrauskaitė