2022-09-14 Nr. AB-22727-3-62-3-01237-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-482-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01237-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovui Kauno pilietinės bendruomenės centrui „Dainava“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas iš atsakovo asociacijos Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ (toliau – ir atsakovas, Bendruomenės centras, Asociacija) priteisti 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų ir 5 procentų palūkanas už termino grąžinti lėšas praleidimą, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki visiško jų grąžinimo, bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Savivaldybė 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A-3740 skyrė atsakovui Bendruomenės centrui 24 527,88 Eur finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto „Stipri ir pilietiška Dainavos bendruomenė“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui. Priėmus įsakymą dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas ir atsakovas pasirašė nustatytos formos ir turinio 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ projektui įgyvendinti Kauno miesto savivaldybėje sutartį Nr. SRB-601 (toliau – ir Projekto įgyvendinimo sutartis).

Pagal šią sutartį atsakovas, be kita ko, įsipareigojo gautas valstybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal tikslinę paskirtį, Projekto išlaidas tiesiogiai susieti su jame numatytomis įgyvendinti veiklomis, užtikrinti, kad tinkamos Projekto išlaidos būtų pagrįstos pagal jo įgyvendinimo eigą, išlaidų pobūdį ir kiekį, atsiskaityti Savivaldybei už gautas valstybės biudžeto lėšas ir veiklas, kurioms finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat grąžinti Savivaldybei nepanaudotas ar netikslingai panaudotas valstybės biudžeto lėšas ir atsakyti už informacijos, pateiktų dokumentų neteisingumą, netikslumą, nepateikimą laiku, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį gautų valstybės biudžeto lėšų buhalterinės apskaitos tvarkymą, valstybės biudžeto lėšų praradimą dėl jų laikymo, naudojimo ir saugojimo rizikos neįvertinimo.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas), atlikęs Projekto vertinimą, 2020 m. kovo 6 d. vertinimo ataskaitoje Nr. PV1-5 „03.03 Programos „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, vykdytos 2019 metais Kauno miesto savivaldybės administracijoje, vertinimo ataskaita“ (toliau – Vertinimo ataskaita) nustatė, kad atsakovas iš Projekto vykdymui skirtų 24 527,88 Eur lėšų netinkamai panaudojo 16 756,35 Eur, nes dalis išlaidų Projekto veikloms įgyvendinti nebuvo pagrįstos arba pagrįstos netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais, todėl ši suma (16 756,35 Eur) privalo būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Pareiškėjas gavo trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. (20.1)-SI-681 „Dėl Priemonės vertinimo ataskaitos pateikimo ir valstybės biudžeto lėšų grąžinimo“, kuriame nurodyta grąžinti pagal Bendruomenės centro 2019 metais vykdytą Projektą nepagrįstų arba pagrįstų netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais 16 756,35 Eur valstybės biudžeto lėšų, kurių negrąžinus, jos bus išieškomos teisminiu keliu. Atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens Vertinimo ataskaitos duomenis ir pareikštą reikalavimą grąžinti dalį valstybės biudžeto lėšų, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu iki 2020 m. balandžio 6 d. grąžinti 16 756,35 Eur, prašydamas raštu informuoti apie lėšų pervedimą ir nurodydamas, kad grąžintas valstybės biudžeto lėšas Savivaldybė perves trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal Savivaldybės ir Departamento sudarytą 2019 metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį.

Bendruomenės centras 2020 m. balandžio 3 d. raštu Savivaldybei pranešė nesutinkantis su Projekto vertinimo išvadomis. Kadangi atsakovas nėra grąžinęs 16756,35 Eur ir nėra pranešęs apie lėšų pervedimą, jis įpareigotinas tai atlikti teismo sprendimu.

3. Atsakovas Bendruomenės centras atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, ūkio subjektų veiklos priežiūra yra viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti.

Ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.

Pabrėžė gerojo administravimo principo svarbą ir pamatinę reikšmę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog Departamento ir Savivaldybės atsakovui pateikti dokumentai, taip pat atliktos administracinės procedūros, prieštarauja ne tik gerojo administravimo ir kitiems viešojo administravimo principams, bet ir norminiams teisės aktams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teismų praktikai. Atsakovas griežtai laikėsi sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Kaip numatyta Projekto įgyvendinimo sutartyje, Bendruomenės centras Savivaldybei teikė biudžeto lėšų išlaidų sąmatą, kuri buvo patvirtinta, bei Projekto įgyvendinimo ir kriterijų įvykdymo ataskaitą, kuri taip pat buvo patvirtinta.

Atsakovas nebuvo informuotas apie pateiktos ataskaitos trūkumus bei niekada nebuvo įpareigotas trūkumus taisyti. Tai reiškia, jog numatytus įsipareigojimus Projekto vykdytojas (atsakovas) įvykdė tinkamai. Nei Departamento Vertinimo ataskaitoje, nei Savivaldybės pranešime dėl biudžeto lėšų grąžinimo nebuvo nurodytas nei vienas teisės akto ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimas. Visi atsakovo veiksmai nuo pat paraiškos pateikimo dienos buvo tikrinami ir vertinami kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir sutartinius įsipareigojimus, todėl akivaizdu, kad nėra sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinos pagrindinės sąlygos – Bendruomenės centro neteisėtų veiksmų.

5. Pažymėjo, kad Bendruomenės centro teisė apsiginti dėl tariamai nustatytų pažeidimų yra pažeista ir apribota, kadangi visiškai formalus Savivaldybės raštas, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti biudžeto lėšas, yra nesuprantamas, nėra aišku, kuo konkrečiai Bendruomenės centras yra kaltinamas, kokius neteisėtus veiksmus atliko. Dėl visų šių aplinkybių, pareiškėjos pareiškimas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaikė pareiškėjo pareiškime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog visi Projekto vykdymo ir netinkamo lėšų panaudojimo bei panaudojimą pagrindžiančių dokumentų trūkumai buvo išsamiai nurodyti Vertinimo ataskaitoje.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo asociacijos Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 28 d.), bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktu pareiškimu Savivaldybė siekia susigrąžinti Bendruomenės centrui išmokėtas, tačiau netinkamai panaudotas, valstybės biudžeto lėšas, skirtas Projekto įgyvendinimui. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A-3740 atsakovui buvo paskirtas 24 527,88 Eur finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų, skirtas projekto „Stipri ir pilietiška Dainavos bendruomenė“ įgyvendinimui. Priėmus įsakymą dėl Projekto finansavimo, tarp pareiškėjos ir atsakovo buvo pasirašyta Projekto įgyvendinimo sutartis. Pagal šios sutarties 5 punktą, atsakovas įsipareigojo, be kita ko: gautas valstybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal tikslinę paskirtį, sutartyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Išlaidų sąmata (5.1 p.); Projekto išlaidas tiesiogiai susieti su Projekte numatytomis įgyvendinti veiklomis, užtikrinti, kad tinkamos Projekto išlaidos, būtinos Projektui vykdyti, būtų pagrįstos pagal Projekto įgyvendinimo eigą, išlaidų pobūdį ir kiekį. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos patirtos ne anksčiau kaip nuo sutarties pasirašymo dienos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (5.2 p.); atsiskaityti Savivaldybei už gautas valstybės biudžeto lėšas ir veiklas, kurioms finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos <...> (5.5 p.); grąžinti Savivaldybei sutarčiai vykdyti ir Projektui įgyvendinti skirtas ir nepanaudotas ar netikslingai panaudotas valstybės biudžeto lėšas iki einamųjų metų gruodžio 20 d. (5.13 p.).

9. Teismas nustatė, kad Departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. A1-119 „Dėl pavedimo Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos“ 1.2.3 papunktį, reglamentuojantį Departamento pareigą kontroliuoti veiklų, kurioms įgyvendinti skiriamos lėšos, vykdymą ir valstybės biudžeto lėšų tikslinį naudojimą, siekdamas užtikrinti priemonių ir projektų vykdymo kokybę, 2020 m. vasario 5 d. – 2020 m. kovo 6 d. atliko Savivaldybės 2019 metais pagal 03.03 programos „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ vykdytų projektų Dainavos ir Šilainių seniūnijose vertinimą. Vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad Bendruomenės centras iš gautų 2019 m. Projekto vykdymui skirtų 24 527,88 Eur lėšų netinkamai panaudojo 16 756,35 Eur, nes dalis išlaidų Projekto veikloms įgyvendinti nebuvo pagrįstos arba pagrįstos netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais (produktų ir paslaugų apskaitos dokumentai galimai yra netikri, nepagrindžia veiklos įgyvendinimui panaudotų išlaidų, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros bei Pinigų priėmimo kvitai) yra nepakankami realiam gautų prekių faktui ir realiai joms panaudotų išlaidų bei jų panaudojimą veiklos vykdymui pagrįsti). Atsižvelgiant į tai, Departamentas sprendė, jog šios lėšos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą. Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (33.200.E) R-938 pateikė Bendruomenės centrui reikalavimą iki 2020 m. balandžio 6 d. grąžinti 16 756,35 Eur į Savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.

10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimo pagrįstumą, pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 išaiškino, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Toks teisės normų aiškinimas reiškia, kad atsakovas, susipažinęs su Vertinimo ataskaitos turiniu, turėjo teisę ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Bendruomenės centras Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-4940-331/2020 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vertinimo ataskaitą, tačiau teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti ir atmetė Bendruomenės centro atskirąjį skundą. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad Vertinimo ataskaita, kurioje konstatuojama susidariusi netikslingai panaudotų valstybės lėšų suma ir pareiga jas grąžinti, yra galiojanti ir nenuginčyta. Teismas pabrėžė, kad Vertinimo ataskaitos teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo argumentai, susiję su vertinimo procedūra ir Departamento padarytomis išvadomis, atmestini.

11. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog jam nebuvo ir nėra žinoma, kokius neteisėtus veiksmus, susijusius su netinkamu lėšų panaudojimu, jis atliko, bei kokiu pagrindu Savivaldybė jam reiškia tokį reikalavimą. Departamento atlikto vertinimo išvados atsakovui buvo žinomos ne tik iš pačios Vertinimo ataskaitos, kaip konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eI2-4940-331/2020, bet ir iš Savivaldybės 2020 m. kovo 25 d. rašto Nr. (33.200.E) R-938, kuriame išdėstytos pagrindinės Vertinimo ataskaitoje nustatytos faktinės aplinkybės bei priimtos išvados. Todėl, Savivaldybės reikalavimas priteisti iš Bendruomenės centro 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų yra pagrįstas Aprašo, Projekto įgyvendinimo sutarties (kuri yra administruojamų lėšų skyrimo būdas) nuostatomis ir galiojančios Vertinimo ataskaitos išvadomis.

12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 5 procentų palūkanas už termino grąžinti lėšas praleidimą, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki visiško jų grąžinimo, ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju Projekto įgyvendinimo sutartyje tarp pareiškėjo ir atsakovo palūkanų dydis nėra nustatytas, sprendė, jog taikytinas 5 procentų palūkanų dydis. Teismas, be kita ko, priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos negrąžintų valstybės biudžeto lėšų sumos, skaičiuojant jas nuo lėšų grąžinimo termino praleidimo dienos iki bylos teisme iškėlimo dienos, tačiau ne iki visiško lėšų grąžinimo.

III. 13. Atsakovas Bendruomenės centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bendruomenės centras prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų apimties.

14. Bendruomenės centras apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2019 m. lapkričio 22 d. sutarties Nr. SRB-601 tarp pareiškėjo ir atsakovo nuostatas, paaiškėjus trūkumams, pareiškėjas turėjo sustabdyti sutarties vykdymą, atmesti ataskaitą, nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir kt., tačiau to nepadarė. Atsakovo pateiktas Projekto vykdymo ataskaitas, sąmatas bei faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestines patvirtino pareiškėjo atsakingi darbuotojai, jose pateikti duomenys teisingi, todėl atsakovui nekyla pareiga grąžinti lėšų pagal Departamento atliktą vertinimą. Atsakovo nuomone, pagal paminėtos sutarties 20 punktą, atsakovo įsipareigojimai pareiškėjai baigėsi atsiskaičius už atliktą Projektą ir tuo įvykdžius savo įsipareigojimus, todėl atsakovui nekyla atsakomybė. Pareiga grąžinti panaudotas valstybės biudžeto lėšas kyla ne atsakovui, o pareiškėjui sutarties tarp Departamento ir pareiškėjo pagrindu.

15. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

16. Paaiškina, kad pareiškėjas ir atsakovas sutartį Nr. SRB-601 pasirašė 2019 m. lapkričio 22 d., o lėšas pareiškėjas atsakovui pervedė 2019 m. lapkričio 25 d. Pagal šios sutarties 5.8 punktą, atsakovas projektą turėjo įgyvendinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o pagal 5.5 ir 5.6 punktus – atsiskaityti su pareiškėju pateikiant ataskaitas ir jas pagrindžiančius dokumentus iki 2020 m. sausio 2 d. Atsakovo vykdytas Projektas buvo trumpalaikis, jo vykdymo metu tarpinės ataskaitos nebuvo teikiamos, todėl Projekto vykdymo metu trūkumų nepaaiškėjo, taigi, pareiškėjas neturėjo priežasčių sustabdyti sutarties vykdymą arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

17. Atsakovo netinkamas lėšų panaudojimas paaiškėjo po Departamento atlikto vertinimo ir tai suteikė pareiškėjui pagrindą reikalauti iš atsakovo grąžinti valstybės biudžeto lėšas. Projekto vykdytojas faktiškai panaudojo valstybės lėšas savo Projekto įgyvendinimui ir buvo atsakingas už tinkamą lėšų panaudojimą bei jų pagrindimą. Kadangi atsakovas dalies panaudotų lėšų nepagrindė ir jų pareiškėjui negražino, atsakovas savo įsipareigojimų dar neįvykdė ir turi pareigą pagal sutarties nuostatas atsiskaityti su pareiškėju, grąžinant panaudotą, bet dokumentais nepagrįstą valstybės biudžeto lėšų sumą.

18. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, su juo nesutinka. Teigia, jog rašytiniai įrodymai, tiesiogiai susiję su ginču nėra didelės apimties. Akcentavo, jog Vertinimo ataskaita nėra bylos nagrinėjimo dalyku, todėl paminėti didelės apimties dokumentai neturi būti pakartotinai vertinami apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas, byloje pateikti visi rašytiniai įrodymai ir proceso dalyvių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, naujai paaiškėjusių aplinkybių arba įrodymų nėra, todėl prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

19. Atsakovas Bendruomenės centras atsikirtime į pareiškėjo atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nesąžiningai nutyli, jog atsakovas visus dokumentus teikė atsakingiems Savivaldybės tarnautojams, kurie savo parašais juos patvirtino. Atsakovas su pareiškėju pilnai atsiskaitė 2019 m. gruodžio 30 d., laikydamasis sutartinių įsipareigojimų ir terminų. Atsakovo teigimu, Departamentas patikrinimą pradėjo ir atliko tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sudarytos sutarties pagrindu. Su Departamento Vertinimo ataskaita atsakovas susipažino tik pirmosios instancijos teisme, iki tol į atsakovo prašymus susipažinti su minėta ataskaita pareiškėjas nereagavo. Pastebi, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pripažįsta, kad sutarties tarp atsakovo ir pareiškėjo galiojimas pasibaigė visišku šalių įsipareigojimų įvykdymu, t. y. Projekto įgyvendinimu ir atsiskaitymu su pareiškėju. Atsakovą su Departamentu nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, jie nebuvo sudarę jokios sutarties, kurios pagrindu atsakovas turėtų grąžinti tariamai ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas, todėl jokių įsipareigojimų atsakovas neturėjo ir neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Atsakovas Bendruomenės centras apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tuo tarpu pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nepritaria tokiam atsakovo prašymui ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į bylos nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat, ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Pabrėžtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. atsakovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo asociacijos Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ 16 756,35 Eur dydžio nepagrįstai panaudotas valstybės biudžeto lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki visiško jų grąžinimo, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas nepagrindė dalies panaudotų valstybės biudžeto lėšų Projektui įgyvendinti, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo asociacijos Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 28 d.) bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pareiškėjas, nustatęs trukūmus, turėjo sustabdyti sutarties vykdymą bei nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Atsakovas pateikė Projekto vykdymo ataskaitas, sąmatas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jie yra teisingi, todėl atsakovui nekyla pareiga grąžinti tariamai netinkamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Atsakovo įsipareigojimai pareiškėjui baigėsi atsiskaičius už atliktą Projektą bei įvykdytus sutartinius įsipareigojimus, todėl pareiga grąžinti panaudotas valstybės biudžeto lėšas kyla ne atsakovui, o pareiškėjui sutarties tarp Departamento ir pareiškėjo pagrindu.

26. Nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo ir pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

27. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-259 patvirtinto Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-02-28 įsakymu Nr. A1-99 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1 priedo 2.3 papunkčio priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimą organizuoja savivaldybės, paskelbdamos projektų atrankos konkursą. Aprašo 50 punkte nustatyta savivaldybių administracijų kompetencija įgyvendinant Priemonę: be kita ko, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl lėšų skyrimo su projekto vykdytoju sudaryti sutartį dėl projekto įgyvendinimo, kiekvieną ketvirtį rinkti projekto veiklos ir lėšų panaudojimo ataskaitas (50.15 punktas), tikrinti, ar projektui (-ams) įgyvendinti skirtos lėšos naudojamos laikantis sutartyje nustatytų įsipareigojimų (50.19 punktas), ne pagal paskirtį panaudotas Priemonei įgyvendinti skirtas lėšas Departamento nustatytais terminais grąžinti į Valstybės lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Departamento sąskaitą (50.21 punktas). Aprašo 60 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija vienašališkai gali nutraukti projekto įgyvendinimo sutartį ir įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti nepanaudotas ir (ar) ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas, jei jis netinkamai vykdo projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovo Bendruomenės centro pateiktam Projektui „Stipri ir pilietiška Dainavos bendruomenė“ finansuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A-3740 buvo skirta 24 527,88 Eur valstybės biudžeto lėšų. Bendruomenės centras su Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 22 d. pasirašė Projekto įgyvendinimo sutartį. Departamentas atliko programos „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, vykdytos 2019 metais Kauno miesto savivaldybės administracijoje, vertinimą ir nustatė, kad Bendruomenės centras iš Projekto įgyvendinimui gautų 24 527,88 Eur netinkamai panaudojo 16 756,35 Eur, nes dalis išlaidų Projekto veikloms įgyvendinti nebuvo pagrįstos arba buvo pagrįstos netinkamais dokumentais išlaidoms pagrįsti, todėl Kauno miesto savivaldybė privalo šią sumą grąžinti Departamentui. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Bendruomenės centrą, prašydama grąžinti 16 756,35 Eur sumą, kuri Departamento pripažinta kaip panaudota netinkamai. Bendruomenės centras 2020 m. balandžio 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad nesutinka su 2020 m. kovo 25 d. rašte išdėstytais argumentais, todėl iki šiol neįvykdė pareigos grąžinti neteisėtai panaudotas valstybės biudžeto lėšas.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ginčytinais klausimais ir jų papildomai nekartoja. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

30. Bendruomenės centras apeliaciniame skunde nurodo, jog paaiškėjus Projekto įgyvendinimo trūkumams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo sustabdyti sutarties vykdymą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau to ji nepadarė. Atsakovas pateikė Projekto vykdymo ataskaitas, sąmatas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie yra teisingi, todėl šiuo atveju atsakovui nekyla pareiga gražinti tariamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Atsakovo įsipareigojimai pareiškėjui pasibaigė atsiskaičius už atliktą Projektą bei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl pareiga grąžinti atsakovo panaudotas valstybės biudžeto lėšas kyla ne atsakovui, o pareiškėjui sutarties, sudarytos tarp Departamento ir pareiškėjo, pagrindu.

31. Kaip jau buvo paminėta prieš tai, pareiškėjas ir atsakovas Projekto įgyvendinimo sutartį pasirašė 2019 m. lapkričio 22 d., lėšos atsakovui buvo pervestos 2019 m. lapkričio 25 d., Projektą atsakovas turėjo įgyvendinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o atsiskaityti su pareiškėju, t. y. pateikti ataskaitas ir jas pagrindžiančius įrodymus iki 2020 m. sausio 2 d. Bendruomenės centras ataskaitas dėl Projekto įgyvendinimo pateikė pabaigdamas įgyvendinti Projektą, todėl Projekto vykdymo metu nepaaiškėjus Vertinimo ataskaitoje nurodytiems trūkumams, pareiškėjas neturėjo galimybės ir pagrindo stabdyti sutarties vykdymą arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Projekto dokumentų vertinimą ir jų atitikimą faktinėms aplinkybėms atliko Departamentas, kuris Vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad dalis išlaidų Projekto veikloms įgyvendinti nebuvo pagrįstos arba pagrįstos netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais (produktų ir paslaugų apskaitos dokumentai galbūt netikri, nepagrindžia Projekto įgyvendinimui panaudotų lėšų, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra nepakankami realiam gautų prekių faktui ir joms panaudotų išlaidų bei jų panaudojimą Projekto vykdymui pagrįsti).

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vertinimo ataskaita, kuria konstatuota susidariusi atsakovo netikslingai panaudotų valstybės lėšų suma ir pareiga jas grąžinti, nenuginčyta ir yra galiojanti, todėl Projekto įgyvendinimo sutarties pažeidimo faktas yra konstatuotas bei įrodytas. Nors atsakovas nesutinka su Vertinimo ataskaitoje pateiktomis išvadomis, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šios ataskaitos neteisėtumą ir nepagrįstumą. Taigi, po Departamento atlikto vertinimo paaiškėjus, kad atsakovas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas, ši aplinkybė sudarė tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą pareiškėjui reikalauti iš atsakovo grąžinti neteisėtai panaudotas valstybės biudžeto lėšas.

33. Iš Projekto įgyvendinimo sutarties turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo: gautas valstybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal tikslinę jų paskirtį, sutartyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Išlaidų sąmata (5.1 p.); Projekto išlaidas tiesiogiai susieti su Projekte numatytomis įgyvendinti veiklomis, užtikrinti, kad tinkamos Projekto išlaidos, būtinos Projektui vykdyti, būtų pagrįstos pagal Projekto įgyvendinimo eigą, išlaidų pobūdį ir kiekį. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos patirtos ne anksčiau kaip nuo sutarties pasirašymo dienos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (5.2 p.); atsiskaityti Savivaldybei už gautas valstybės biudžeto lėšas ir veiklas, kurioms finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos <...> (5.5 p.); grąžinti Savivaldybei sutarčiai vykdyti ir Projektui įgyvendinti skirtas ir nepanaudotas ar netikslingai panaudotas valstybės biudžeto lėšas iki einamųjų metų gruodžio 20 d. (5.13 p.). Savo ruožtu, atsakovas, kaip Projekto vykdytojas, buvo atsakingas už tinkamą lėšų panaudojimą bei jų pagrindimą. Kadangi atsakovas dalį jam patikėtų valstybės biudžeto lėšų panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį Projektui įgyvendinti, nepagrįsdamas šių išlaidų tinkamais dokumentais bei tokiais savo veiksmais pažeisdamas Projekto įgyvendinimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo negrąžintų valstybės biudžeto lėšų pagrįstumą Aprašo bei Projekto įgyvendinimo sutarties nuostatomis ir galiojančios Vertinimo ataskaitos išvadomis, pagrįstai patenkino iš dalies pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo neteisėtai panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į tai, jog Projekto įgyvendinimo sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovo, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo jam patikėtas lėšas naudoti pagal jų tikslinę paskirtį ir kad Savivaldybė turi teisę išieškoti iš Projekto vykdytojo netinkamai panaudotas lėšas (Sutarties 4.5 p.), atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju pareiga grąžinti šias lėšas kilo pareiškėjui, o ne atsakovui.

34. Bendruomenės centras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, nes pasak atsakovo, delspinigiai įskaitomi į palūkanas, todėl negali būti priteisiami kartu.

35. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija reikalavimo priteisti delspinigius iš atsakovo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nereiškė. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo delspinigiai nėra priteisti, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

36. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo priteisti iš pareiškėjo jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimas buvo išspręstas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl pakartotinai šis procesinis klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė