ab4f3582-a27f-4a3e-9d7a-eb2898b6a7ea · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-138-422/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01446-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. Z., atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui E. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. Z. skundÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo (pakeitimo).

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) virÅ¡ininko 2021 m. gegužės 18 d. įsakymÄ Nr. 64-TE-161 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. Z.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Ä®sakymas) arba pakeisti Ä®sakymu paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ Ä¯ Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta nepagrįstai.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2018 metų eina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. 2021 m. kovo 10 d. apie 21.25 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos, gatvėje, pranešėjui nepažįstami vaikinai spardė jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužė Å¡io automobilio veidrodėlį. Pažymėjo, jog, pareiÅ¡kėjui su kita patrule nuvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko nukentėjusysis V.

S., kuris nurodė, kad grupė jaunuolių apspardė ir apgadino jo automobilį, vienÄ iÅ¡ jo automobilį spardžiusių asmenų (I. K.) nukentėjusysis sulaikė (pagavo) netoli įvykio vietos, nurodė, kad I. K. spardė jo automobilį, kiti jaunuoliai pabėgo ir jų nepavyko sulaikyti (pagauti). PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kad jis neatliko bÅ«tinųjų neatidėliotinų tyrimo veiksmų – iÅ¡samios nukentėjusiojo apklausos, neįvertino aplinkybės, jog I.

K. avalynės pėdsakas neatitiko įvykio vietoje rastų pėdsakų ir dėl to nepagrįstai paskyrė I. K. laikinÄ sulaikymÄ , nepagrįsta. Teigė, jog tai, kad I. K. iÅ¡ karto neigė, kad jis apspardė ir apgadino nukentėjusiojo automobilį ir nurodė kitÄ asmenį, kuris tariamai tai padarė, tik patvirtino, jog I. K. neabejotinai susijęs su nukentėjusiojo nurodyta vaikinų grupe. Kadangi dėl paties I. K. nurodytų aplinkybių buvo aiÅ¡ku, kad jis vienaip ar kitaip susijęs su įvykiu, o pagal nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus bÅ«tent jis apspardė automobilį, pareiÅ¡kėjas turėjo teisinį pagrindÄ sulaikyti I.

K.. Tvirtino, jog IÅ¡vadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas neįvertino aplinkybės, jog I. K. avalynės pėdsakas neatitiko įvykio vietoje rastų pėdsakų. Å i aplinkybė tuo metu dar nereiÅ¡kė, kad I. K. automobilio tikrai nespardė. Nukentėjusiojo nurodytų pirminių aplinkybių keitimas rodo galimÄ nukentėjusiojo nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį suklaidinti pareiÅ¡kėjÄ . Nurodė, jog įvykio metu egzistavusių aplinkybių visuma leido pareiÅ¡kėjui pagrįstai įtarti, kad I.

K. vienas ar kartu su kitais asmenimis galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį, o tai, kad I. K. buvo užkluptas darantis nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo, ir tai, kad I. K. bandė pabėgti, sudarė pagrįstÄ pagrindÄ jį laikinai sulaikyti. Tvirtino, jog visi procesiniai veiksmai buvo atlikti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, visi procesiniai dokumentai ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo suraÅ¡yti tinkamai, todėl tarnybinė nuobauda skirta be pagrindo. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai / neveikimas vis dėlto neatitiko susiklosčiusios situacijos, paskirta tarnybinė nuobauda turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta, skiriant pastabÄ .

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas valstybės tarnyboje dirba nuo 1998 metų, pavestas funkcijas vykdo gerai, tarnybinė veikla vertinama teigiamai, pareiÅ¡kėjas yra skatintas už gerÄ tarnybÄ , galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, galimai padarytas pažeidimas nėra Å¡iurkÅ¡tus, aplaidus ar sÄ moningas (tyčinis), juo nebuvo padaryta žala asmeniui ir institucijai, taip pat nebuvo pakenkta institucijos įvaizdžiui visuomenėje ir žmonių pasitikėjimui ja. Prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Ä®sakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pagal 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros (toliau – ir Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra) prokurorės D. V. nutarimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo, kuriuo konstatuota, jog Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r.

PK RS vyresnysis tyrėjas N. Z., neatlikęs bÅ«tinųjų neatidėliotinų tyrimo veiksmų – iÅ¡samios nukentėjusiojo apklausos, asmens batų paėmimo ir sulyginimo su įvykio vietoje rastais pėdsakais, nusprendė I. K. suteikti įtariamojo statusÄ ir taikyti griežtÄ procesinės prievartos priemonę – laikinÄ sulaikymÄ , neturėdamas pakankamai duomenų, jog Å¡is asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir nesant motyvų asmenį laikinai sulaikyti. V. S. pareiÅ¡kime neužfiksuota jokių duomenų apie tai, kaip su nusikalstama veika yra susijęs I.

K., be to, V. S. apklaustas kaip liudytojas vėliau negu sulaikytas I. K., nukentėjusiojo apklausa neiÅ¡sami, neiÅ¡aiÅ¡kintos svarbios aplinkybės. Tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vyresnysis tyrėjas N. Z. 2021 m. kovo 10 d. 22.30 val. užpildė laikino sulaikymo protokolÄ , nurodydamas, kad laikinai sulaikyto asmens – I. K., faktiÅ¡kai sulaikyto 21.55 val., sulaikymo pagrindas ir motyvas – asmuo užkluptas darantis nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj pat po to, kai jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad I.

K. nukentėjusiojo buvo sulaikytas ne įvykio vietoje. Teigė, jog nepaėmus, neapžiÅ«rėjus asmens avalynės ir nesulyginus Å¡ios avalynės pėdsakų su pėdsakais, rastais įvykio vietoje, nebuvo įsitikinta, ar bÅ«tent sulaikomas asmuo galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Å is padarinys yra tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su tyrėjo padarytais baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais (netinkamu procesinių funkcijų vykdymu). Neatlikus bÅ«tinų pirminių procesinių veiksmų, buvo prarasti tyrimui reikÅ¡mingi duomenys, asmeniui įtariamojo statusas suteiktas ir taikyta griežta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, tam nesant pakankamo teisinio pagrindo ir motyvų, todėl padaryti BPK pažeidimai, kuriais buvo neteisėtai suvaržytos asmens teisės, ignoruojama pareiga imtis visų įstatymais numatytų priemonių, kad bÅ«tų atskleista nusikalstama veika, pažeistas tyrimo iÅ¡samumo principas, konstatuoti Å¡iurkÅ¡tÅ«s BPK 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 ir 2 dalių, 179 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio pažeidimai, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 ir 6.3 papunkčių reikalavimų nevykdymas, už tai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Tvirtino, jog N. Z. neteisėti veiksmai atlikti aplaidžiai vykdant savo pareigas. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo priežastis, pasekmes, pareigÅ«nÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ . Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2021 m. gegužės 18 d.

įsakymo Nr. 64-TE-161 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. Z.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu Įsakymu komisarui inspektoriui N. Z., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo pradėtas Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje gavus 2021 m. balandžio 9 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. V. nutarimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjui. Drausmės byla iÅ¡ esmės inicijuota dėl to, kad Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK RS vyresnysis tyrėjas N. Z., neatlikęs bÅ«tinųjų neatidėliotinų tyrimo veiksmų – iÅ¡samios nukentėjusiojo V. S. apklausos, asmens batų paėmimo ir sulyginimo su įvykio vietoje rastais pėdsakais, nusprendė 2021 m. kovo 10 d. I. K. taikyti griežtÄ procesinės prievartos priemonę – laikinÄ sulaikymÄ , neturėdamas pakankamai duomenų, jog Å¡is asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ir nesant motyvų asmenį laikinai sulaikyti.

Nutarime nurodyta, jog Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK RS vyresnysis tyrėjas N. Z. Å¡iurkščiai pažeidė BPK normas, neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , Marijampolės apskrities VPK 2021 m. gegužės 14 d. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. Z. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada) buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė BPK 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 ir 2 dalių, 179 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytas funkcijas.

IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados spręstina, jog pareiÅ¡kėjui tarnybinis nusižengimas inkriminuotas ir tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad, bÅ«damas asmeniÅ¡kai atsakingas už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ , 2021 m. kovo 10 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-07415-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), neatlikęs bÅ«tinųjų neatidėliotinų tyrimo veiksmų, t. y. neatlikęs iÅ¡samios nukentėjusiojo apklausos, neįvertinęs to, kad I.

K. avalynės pėdsakas neatitiko įvykio vietoje rastų pėdsakų, kad nukentėjusysis nepatvirtino, kad bÅ«tent Å¡is asmuo apgadino jo automobilį, be teisėto pagrindo I. K. taikė griežtÄ procesinės prievartos priemonę – laikinÄ sulaikymÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas, apžiÅ«rėjęs sulaikyto asmens avalynę, to neįformino teisės aktų nustatyta tvarka, avalynės nepaėmė. Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui skyrimo tvarkÄ ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.). ApraÅ¡o 6 punktas numato kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų komisariato vadovui pradėti tarnybinį tyrimÄ â€“ prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ . Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, iÅ¡skyrus mažareikÅ¡mį tarnybinį nusižengimÄ .

Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymÄ , įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas ir tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos apraÅ¡o 24 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; bÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybės tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013, 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014, 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.).

Jeigu konstatuojama, kad iÅ¡ viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudÄ , pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikÅ¡mis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudÄ panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012, 2013 m. kovo 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014, 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019).

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas atlieka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Å ias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – vieÅ¡ojo saugumo užtikrinimas. Jo pareigybė reikalinga prižiÅ«rimoje teritorijoje operatyviai reaguoti į praneÅ¡imus apie teisėtvarkos pažeidimus ir pagalbos praÅ¡ymus, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , visuomenės saugumÄ ir kitų iÅ¡keltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimÄ , vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ ir tyrimÄ , žmogaus teisių ir laisvių apsaugÄ (Pareigybės apraÅ¡ymo 1, 3 ir 4 punktai).

Pareigybės aprašymo V dalyje numatytos funkcijos, kurias privalo atlikti šias pareigas einantis valstybės tarnautojas. Pareiškėjui tarnybinis nusižengimas inkriminuotas dėl Pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimų. Pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje numatyta, kad, gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos.

Pareigybės apraÅ¡ymo 6.3 papunktyje numatyta, kad pagal kompetencijÄ užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniÅ¡kai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ , jų intensyvumÄ , neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimÄ , tyrimo planų sudarymÄ , ataskaitų pateikimÄ , kitų funkcijų ir užduočių kokybiÅ¡kÄ atlikimÄ laiku. PareiÅ¡kėjas yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, todėl jo tarnybinę veiklÄ taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.) nuostatos.

BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo atlikti bÅ«tinus proceso veiksmus, kad bÅ«tų greitai ir iÅ¡samiai atskleistos nusikalstamos veikos. BPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo.

Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, apie sulaikymÄ tuoj pat turi bÅ«ti praneÅ¡ta policijai. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1) paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos; 2) tuoj pat bÅ«tina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant Å¡io kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės Å¡io kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismÄ dėl suėmimo skyrimo.

BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. BPK 97 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, jog pareiÅ¡kėjas kaltinamas dėl to, jog 2021 m. kovo 10 d. I. K. be teisėto pagrindo taikė griežtÄ procesinės prievartos priemonę – laikinÄ sulaikymÄ , prieÅ¡ tai neatlikęs bÅ«tinųjų neatidėliotinų tyrimo veiksmų, t. y. iÅ¡samiai neapklausęs nukentėjusiojo, tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs nusikalstamos veikos aplinkybių, vietoje nesurinkęs ir tinkamai neužfiksavęs visų duomenų nusikalstamai veikai atskleisti. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. kovo 10 d. apie 21.25 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos, gatvėje, pranešėjui nepažįstami vaikinai spardė jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužė Å¡io automobilio veidrodėlį.

Ä® įvykio vietÄ pareiÅ¡kėjas pagal iÅ¡kvietimÄ vyko kartu su Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK RS vyriausiÄ ja patrule J. J.. Kaip minėta, BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darantį nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtiems pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko nukentėjusysis (teismo pastaba: V. S.), kuris paaiÅ¡kino, jog grupė jaunuolių apspardė ir apgadino jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. KCS683, nulaužė Å¡io automobilio veidrodėlį.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog nukentėjusysis V. S., jiems atvykus į vietÄ , paaiÅ¡kino, jog vienÄ iÅ¡ jo automobilį spardžiusių asmenų (I. K.) sulaikė. Kartu su pareiÅ¡kėju į įvykio vietÄ vykusi vyriausioji patrulė J. J., apklausta kaip liudytoja, patvirtino, jog nukentėjusysis buvo sulaikęs asmenį, kurį nurodė kaip kaltininkÄ , tvirtindamas, jog pastarasis spardė maÅ¡inÄ , pabėgo, todėl jį sulaikė. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir V.

S., kuris, apklaustas kaip liudytojas, parodė, jog atvykus policijos pareigÅ«nams jis paaiÅ¡kino, jog sulaikė vienÄ iÅ¡ grupės asmenų, kuris padaręs nusikaltimÄ bandė pabėgti iÅ¡ įvykio vietos. PareiÅ¡kėjo ir minėtų liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, aplinkybės dėl situacijos, pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , iÅ¡ esmės sutampa, todėl nėra pagrindo jomis abejoti. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagal į bylÄ surinktus duomenis konkrečiu atveju buvo teisinis pagrindas I.

K. taikyti sulaikymÄ , nes pagal esamÄ situacijÄ susiklosčiusi įvykio metu egzistavusių aplinkybių visuma leido pareiÅ¡kėjui, kuriam suteikta teisė taikyti BPK 140 straipsnio 1 dalyje procesinės prievartos priemonę, pagrįstai manyti, jog nukentėjusio asmens nurodytas ir pastarojo sulaikytas asmuo buvo užkluptas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, ir priimti sprendimÄ minėtÄ asmenį sulaikyti įvykio vietoje BPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog laikinas sulaikymas pareiÅ¡kėjo buvo taikomas, neturint pakankamai duomenų, kad minėtas asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BPK 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog apie asmens sulaikymÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras suraÅ¡o laikino sulaikymo protokolÄ . Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog I. K. faktiÅ¡kai sulaikytas 2021 m. kovo 10 d. 21.55 val., o jo laikinas sulaikymas tÄ patį vakarÄ 22.30 val. buvo įformintas Marijampolės AVPK Jurbarko policijos komisariate, pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ant Ä®tariamojo laikino sulaikymo protokolÄ , kuriame, kaip numato BPK 179 straipsnio 2 dalyje protokolo turinį reglamentuojantys reikalavimai, nurodytas sulaikymo pagrindas (įvykio vietoje sulaikytas I.

K. BPK 140 str. tvarka) ir esminės faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, t. y. jog 5 ar 4 jaunuolių grupė iš chuliganiškų paskatų apspardė ir apgadino V. S. priklausantį automobilį, įvykio metu buvo sugadintas automobilio veidrodėlis, dėl įvykio padaryta 200 eurų materialinė žala, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kitų būtinų atlikti vietoje procesinių veiksmų apimtį (įvykio aplinkybių išsiaiškinimas, I.

K. blaivumo patikrinimas, įvykio vietos apžiÅ«ra, avalynės pėdsakų paėmimas nuo automobilio pavirÅ¡iaus, I. K. bato pėdsakų apžiÅ«ra, fotografavimas ir kt.), jų atlikimo laikÄ ir nuvykimui į komisariatÄ skirtÄ laikÄ , laikino sulaikymo protokolas suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės laikantis BPK 140 straipsnio 5 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje akcentuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad I. K. nukentėjusiojo buvo sulaikytas ne įvykio vietoje – prie savo automobilio, o po to, kai nukentėjusysis išėjęs į laukÄ , apžiÅ«rėjęs ir pamatęs, kad nulaužtas jam priklausančio automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis, iÅ¡sikvietęs policijÄ ir laukdamas jos pamatė nuo parkelio pusės einančius du asmenis, kuriuos pasikvietus pasiaiÅ¡kinti, vienas iÅ¡ jų pabėgo, o kitÄ sulaikė ir perdavė atvykusiems pareigÅ«nams.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pabrėžiama, jog nukentėjusysis V. S. buvo apklaustas kaip liudytojas jau po I. K. sulaikymo, t. y. 2021 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 23.18 val. iki 23.35 val., ir apklausiamas nenurodė, kuris iš jaunuolių tiksliai sulaužė jo automobilio veidrodėlį. Dėl minėtų aplinkybių Tarnybinio patikrinimo išvadoje tvirtinama, jog sulaikymas pritaikytas nesant išsamios nukentėjusio asmens apklausos. Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikti faktiniai duomenys, dėl kurių padaryta išvada, jog nebuvo atlikta išsami nukentėjusiojo apklausa.

Teismas su šia tarnybinio tyrimo metu padaryta išvada nesutinka. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo eigoje nustatytos papildomos aplinkybės ir vėliau surinkti papildomi įrodymai nepatvirtina I. K. sulaikymo kaip procesinės prievartos taikymo nepagrįstumo įvykio vietoje. Aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo V. S. apklausos metu konkrečiai neįvardijo, kad automobilį sugadino būtent įvykio vietoje sulaikytas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog I. K. sulaikymas buvo neteisėtas ir atliktas neišsiaiškinus esminių aplinkybių.

Atsakovo nurodyti teiginiai, jog I. K. jau įvykio vietoje neigė tai, kad jis apspardė ir apgadino nukentėjusiojo automobilį ir nurodė kitÄ asmenį, kuris tariamai tai padarė (A. Å .), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog I. K. sulaikymo veiksmai neteisėti, nes įprasta, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys jas neigia. Paties I. K. nurodytos aplinkybės ir jo bei artimųjų veiksmai (tarimasis dėl bÅ«simos žalos atlyginimo) pareigÅ«nams įvykio vietoje sudarė pagrindÄ manyti, kad jis akivaizdžiai susijęs su įvykiu, be to, nukentėjusio asmens sulaikomas pastarasis bandė bėgti.

Pažymėtina tai, jog pagal ikiteisminio tyrimo bylos vėlesnius duomenis nustatyta, jog 2021 m. kovo 11 d., t. y. kitÄ dienÄ po sulaikymo, I. K. susisiekė per „Messenger“ programėlę su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, o 2021 m. kovo 12 d. žala nukentėjusiajam buvo atlyginta. Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, jog A. Å ., kurį I. K. įvykio vietoje nurodė kaip asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jos nepripažino, neigė apskritai dalyvavimÄ Ä¯vykyje, o nusikaltimÄ Ä¯vykdęs pripažino kitas iÅ¡ grupės asmenų, t. y.

D. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Å ias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ patvirtintas. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu užfiksuoti detalesni ir patikslinti V. S. paaiÅ¡kinimai (tyrėjos D. S.-M. 2021 m. gegužės mėn. tarnybinis praneÅ¡imas dėl pokalbio su V.

S.), pareigÅ«nų įvykio vietoje naudotų vaizdo registratorių įrašų duomenys (2021 m. gegužės mėn. tarnybinis praneÅ¡imas dėl vaizdo įrašų peržiÅ«ros), pareiÅ¡kėjo 2021 m. gegužės 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 64-PR2-3444 nurodytos aplinkybės ir kiti tyrimo metu atlikti veiksmai nepaneigia I. K. sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumo įvykio vietoje. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, jog prieÅ¡ sulaikant I. K. nebuvo įforminta nukentėjusiojo V. S. apklausa, net ir žodžiu neiÅ¡siaiÅ¡kintos asmens nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios bÅ«tų sudarę pagrindÄ taikyti sulaikymÄ .

Nukentėjusiojo apklausa pagal BPK 36 straipsnio nuostatas įforminama protokolu; protokolas yra dokumentas, kuriame Å¡io kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas ikiteisminio tyrimo arba teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys ir rezultatai. BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, raÅ¡omi protokolai. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad protokolÄ raÅ¡o tyrimo veiksmÄ atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Toje pačioje dalyje numatyti ir protokolo turinio ir formos reikalavimai, o bÅ«tent protokole turi bÅ«ti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmÄ atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų apraÅ¡ymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmÄ ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiÅ¡kimai.

Kaip matyti iÅ¡ pirminių įvykio aplinkybių, atvažiavus policijos pareigÅ«nams, nukentėjęs asmuo V. S. I. K. nurodė kaip asmenį, sulaikytÄ Ä¯vykdžius nusikalstamÄ veikÄ . Tiek nukentėjęs asmuo, tiek sulaikomas asmuo pareigÅ«nų buvo iÅ¡klausyti vietoje. Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradusi pagrįsta abejonė dėl nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų įvykio vietoje objektyvumo. Tai, kad įvykio vietoje pareigÅ«nų buvo vizualiai nustatyta, jog sulaikyto asmens I.

K. avalynės pėdsakai neatitinka įvykio vietoje užfiksuotų ir paimtų avalynės pėdsakų, nesudaro pagrindo Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytų teiginių dėl svarbių aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kinimo, dėl I. K. sulaikymo ir kitų pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų nepagrįstumo, jų netinkamo atlikimo konstatavimui, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes užteko faktinių duomenų minėtai procesinei prievartos priemonei taikyti. Teismas pažymi, jog Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja pareigÅ«nÄ atlikti visus bÅ«tinus proceso veiksmus, kad bÅ«tų greitai ir iÅ¡samiai atskleistos nusikalstamos veikos, tačiau nenustato konkretaus veiksmų atlikimo pobÅ«džio ir jų eiliÅ¡kumo tvarkos.

Dėl veiksmų apimties, jų bÅ«tinumo, intensyvumo, neatidėliotino pobÅ«džio, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo organizavimo įstatymas suteikia kompetencijÄ spręsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, kuris yra asmeniÅ¡kai atsakingas už tai, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str., 18 str., Pareigybės apraÅ¡ymo 6.3 p.). Pagal įvykio nustatymo aplinkybes (tamsus paros metas, įvykio vietoje susirinkę daug žmonių, triukÅ¡mas, t. y. nepalankios procesinių dokumentų suraÅ¡ymui aplinkybės) spręstina, jog pradiniams tyrimo veiksmams vadovavusio pareigÅ«no, konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo sprendimu I.

K. jo sulaikymui įforminti pagrįstai buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , taip pat pagrįstai objektyviam aplinkybių nustatymui ir apklausai atlikti nukentėjusiam asmeniui buvo nurodyta vykti į komisariatÄ , kuriame 22 val. 26 min. iÅ¡ nukentėjusio V. S. buvo paimtas Protokolas – PareiÅ¡kimas dėl įvykio, o nuo 23.18 val. iki 23.35 val. V. S. pareiÅ¡kėjo apklaustas kaip liudytojas, įforminant šį procesinį veiksmÄ liudytojo apklausos protokolu, kaip numato liudytojo apklausÄ reglamentuojančios BPK 183 straipsnio nuostatos.

BPK 183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra išdėstyti faktiniai duomenys, dėl kurių padaryta išvada, jog nebuvo atlikta išsami nukentėjusiojo apklausa. Priešingai, teismo vertinimu, liudytojo apklausos protokole užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės, kurios buvo nustatytos pradinio ikiteisminio tyrimo stadijoje ir jų užfiksavimas atitinka BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus protokolo turiniui ir formai.

Teismas pažymi, jog 2021 m. kovo 10 d. pareiÅ¡kėjo suraÅ¡ytuose procesiniuose dokumentuose (tiek įtariamojo laikino sulaikymo protokole, tiek nukentėjusiojo protokole – pareiÅ¡kime, tiek V. S. liudytojo apklausos protokole) nenurodoma, jog automobilį konkrečiai sugadino bÅ«tent I. K., o nurodyta, jog automobilį sugadino 4–5 jaunuolių grupė. Liudytojo V. S. apklausos protokole užfiksuota, jog „visi jaunuoliai iÅ¡silakstė, man pavyko sulaikyti vienÄ , kurį aÅ¡ perdaviau policijos pareigÅ«nams“.

Taigi konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo apklausoje buvo užfiksuoti netikslÅ«s ar klaidingi duomenys, kaip nurodoma Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje grindžiant tai tarnybinio patikrinimo metu 2021 m. gegužės 11 d. užfiksuotu pokalbiu su V. S., kad neva 2021 m. kovo 10 d. jo apklausos protokole užfiksuota informacija netiksli. Teismas pažymi, jog 2021 m. kovo 10 d. nukentėjusiojo nurodytos faktinės įvykio aplinkybės užfiksuotos protokole, su kuriuo nukentėjusysis buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai ir jokių pastabų ar netikslumų nenurodė.

Tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ nukentėjusysis detalizavo aplinkybes, pateikdamas savo versijÄ , kÄ turėjo suprasti pareiÅ¡kėjas iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų, negali bÅ«ti pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo apklausa buvo netiksli, neiÅ¡sami. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo kaltinimo formuluotė dėl neiÅ¡samios nukentėjusiojo apklausos yra pagrįsta ne objektyviai iÅ¡dėstytais jÄ pagrindžiančiais faktais, o subjektyviu tarnybinį patikrinimÄ atlikusių asmenų vertinimu, kurio pagrįstumui tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nesurinkta objektyvių duomenų.

Byloje nustatyta, jog 2021 m. kovo 11 d., t. y. kitÄ dienÄ po I. K. laikino sulaikymo, nuo 17.07 val. iki 17.34 val. jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nurodant, jog 2021 m. kovo 10 d. apie 21.15 val. kojomis apspardė ir apgadino pareiÅ¡kėjui priklausantį automobilį BMW. Apklausęs I. K., Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK RS tyrėjas P. K. 2021 m. kovo 11 d. priėmė nutarimÄ jį paleisti į laisvę. Nutarimas paskelbtas 2021 m. kovo 11 d. 17.39 val., kaip laikinai sulaikyto asmens paleidimo pagrindas nurodytas motyvas, jog suėmimas nėra bÅ«tinas.

Pagal į bylÄ pateiktus duomenis nustatyta, jog 2021 m. kovo 11 d. procesinis sprendimas dėl I. K. pareikÅ¡to įtarimo pagal pastarojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros (Marijampolė) vyriausiojo prokuroro 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu buvo panaikintas, minėtu nutarimu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras įpareigotas įvertinti I. K. sulaikymo pagrįstumÄ . Jo pagrindu 2021 m. balandžio 9 d. prokurorės D. V. nutarimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelta drausmės byla.

Teismas pažymi, jog pareiškėjui ikiteisminiame tyrime nebuvo pavesta atlikti išsamaus tyrimo, jis atliko tik pirminius tyrimo veiksmus. Įtarimas I. K., kuris prokuroro nutarimu panaikintas kaip nepagrįstas, buvo pareikštas ne pareiškėjo, o kito tyrėjo (PK RS tyrėjo P. K.), todėl įtarimo panaikinimas, taip pat 2021 m. kovo 11 d. priimtas procesinis sprendimas dėl I. K. paleidimo iš sulaikymo, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog sulaikymas pradinio tyrimo etape buvo neteisėtas ir nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.

Pažymėtina, jog minėtame prokuroro nutarime nurodyta, jog procesinis įtariamojo statusas I. K. įteiktas nepagrįstai, nesant procesinio pagrindo (nesant pakankamai duomenų apie tai, kad Å¡is asmuo padarė tiriamÄ veikÄ ), tačiau tokia iÅ¡vada padaryta ne pradinio tyrimo etape, o 2021 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo eigoje gautų visumos duomenų pagrindu, be to, ne dėl pareiÅ¡kėjo, o dėl kito tyrėjo atliktų procesinių veiksmų, todėl negali pagrįsti sulaikymo neteisėtumo.

Juolab kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareigÅ«no N. Z. atlikto procesinio veiksmo (laikino sulaikymo) bÅ«tų gautas skundas teisės aktų nustatyta tvarka, kad laikino sulaikymo teisinis pagrindas bÅ«tų panaikintas, pripažintas neteisėtu BPK nustatyta tvarka. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia Å¡ios procesinės prievartos taikymo teisėtÄ pagrindÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog procesinis sprendimas dėl I. K. laikino sulaikymo buvo pritaikytas pagrįstai, laiku ir turėjo įtakos perspektyviai bylos eigai dėl nusikalstamos veikos operatyvaus iÅ¡aiÅ¡kinimo.

PareiÅ¡kėjui tarnybinis tyrimas inicijuotas ir tarnybinė nuobauda paskirta ir dėl daiktų, ir dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, neiÅ¡reikalavimo (BPK 97 straipsnis) ir tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų tinkamo neužfiksavimo (BPK 179 straipsnio 1 dalis). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog Marijampolės aps. VPK Jurbarko r. PK RS vyresnysis tyrėjas N. Z. 2021 m. kovo 10 d. apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nufotografavo – užfiksavo ir paėmė avalynės pado pėdsakÄ nuo automobilio variklio gaubto ir avalynės pėdsako fragmentÄ nuo automobilio veidrodėlio, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-07415-21 medžiagoje nėra jokių duomenų apie I.

K., sulaikyto kaip įtariamojo, avalynės paėmimÄ , apžiÅ«rÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotų padų pėdsakų ir I. K. batų pėdsakų sulyginimÄ . PareiÅ¡kėjas, teikdamas paaiÅ¡kinimÄ tarnybinio patikrinimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme, nurodė, kad buvo apžiÅ«rėta vizualiai ir nufotografuota sulaikyto asmens avalynė, kuri vizualiai buvo palyginta su įvykio vietoje rastais pėdsakais (minėti pėdsakai užfiksuoti ir paimti, įforminant 2021 m. kovo 10 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog buvo nufotografuotas ant variklio gaubto matomas avalynės pėdsakas ir ant veidrodėlio matomas avalynės pėdsako fragmentas), tačiau jiems neatitikus sulaikyto asmens avalynės fotonuotraukos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėjo ir sulaikyto asmens avalynės nepaėmė. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. J. patvirtino, jog įvykio vietoje kartu su pareiÅ¡kėju vizualiai apžiÅ«rėjo I. K. avalynę (liepė jam nusiauti), palygino jos pado atitiktį su įvykio vietoje ant automobilio gaubto ir ant veidrodėlio matomais avalynės pėdsakais, tačiau jiems neatitikus avalynės nepaėmė, nes nematė, kad bÅ«tų reikÅ¡minga tyrimui.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos duomenų matyti, jog vyresnysis tyrėjas N. Z. 2021 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 21.40 iki 22.20 val. atliko įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«rÄ ir įformino suraÅ¡ydamas Ä®vykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame užfiksuota, jog apžiÅ«rėjus BMW automobilį ant variklio gaubto matomas avalynės pėdsakas, ant veidrodėlio matomas avalynės pėdsako fragmentas, Å¡ie pėdsakai nufotografuojami-užfiksuojami ir iÅ¡ įvykio vietos paimami, įdedami į popierinius vokus Nr. 1, Nr. 2, užplombuojami plombomis Nr. 052493 ir Nr. 0522494.

Apžiūros metu paimti objektai užfiksuoti lentelėje ir protokolo priede, kuriame nurodyta Fotolentelė Nr.

1. Dėl Å¡ių pėdsakų tinkamo paėmimo ir užfiksavimo nėra ginčo. IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados spręstina, jog pareiÅ¡kėjas kaltinamas tuo, kad įvykio vietoje, apžiÅ«rėjęs sulaikomo asmens avalynę ir jÄ nufotografavęs, minėtos fotonuotraukos nepridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir nepaėmė iÅ¡ sulaikytojo asmens avalynės kaip daikto, turinčio reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kad sulaikytojo asmens avalynės apžiÅ«ra ir jos pėdsakų sulyginimas nebuvo užfiksuotas.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis yra pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjas neatliko visų BPK 179 straipsnyje, 97 straipsnyje nurodytų veiksmų dėl tinkamo daiktų ir kitų veiksmų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, užfiksavimo ir paėmimo. Tačiau teismas pažymi, jog Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra motyvuota, kaip Å¡ių veiksmų neatlikimas lėmė ikiteisminį tyrimÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D.

V. 2021 m. balandžio 9 d. nutarime, kuriuo pareiÅ¡kėjui dėl minėto įvykio iÅ¡kelta drausmės byla ir jos pagrindu inicijuotas tarnybinis patikrinimas, daromos iÅ¡vados, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡ karto neatlikus neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, galimybė gauti dalį itin svarbių duomenų buvo negrįžtamai prarasta (neiÅ¡reikalavus, nepaėmus, neapžiÅ«rėjus asmens avalynės ir nesulyginus Å¡ios avalynės pėdsakų su pėdsakais, rastais įvykio vietoje, nebuvo įsitikinta, ar bÅ«tent sulaikomas asmuo galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ );

Å¡is padarinys yra glaudžiai priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su tyrėjo padarytais baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais (netinkamu procesinių funkcijų vykdymu); dėl neatliktų neatidėliotinų proceso veiksmų buvo Å¡iurkščiai pažeistas nusikalstamų veikų greito ir iÅ¡samaus atskleidimo, kuo trumpesnio ikiteisminio tyrimo principas, o neatlikus bÅ«tinų pirminių procesinių veiksmų, buvo prarasti tyrimui reikÅ¡mingi duomenys. Tačiau, teismo vertinimu, į bylÄ pateikti įrodymai tokių iÅ¡vadų nepagrindžia.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str.). Ä®vertinęs visumÄ byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas konkrečiu atveju, reaguodamas į iÅ¡kvietimÄ , nuvykęs į įvykio vietÄ , prisiimdamas asmeninę atsakomybę, pagal savo kompetencijÄ operatyviai ėmėsi neatidėliotinų veiksmų ir įstatymų numatytų teisėtų priemonių, bÅ«tinų atlikti tyrimui ir nusikalstamai veikai atskleisti, kurie pagal situacijÄ buvo tinkami ir lėmė palankiÄ ikiteisminio tyrimo baigtį, nes nusikalstama veika per trumpÄ laikÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, nustatytas kaltas dėl automobilio sugadinimo asmuo, nukentėjusiam asmeniui nedelsiant atlyginta žala, t. y. pasiekti esminiai baudžiamojo persekiojimo tikslai ir uždaviniai (BPK 1 str.).

Å ias aplinkybes pagrindžia Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kurio pagrindu įtariamasis D. J., prisipažinęs padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ dėl 2021 m. kovo 10 d. V. S. automobilio sugadinimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ patvirtintas.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus subjektyvaus deklaratyvaus pobÅ«džio tikrintojo vertinimus, samprotavimus, kurie patvirtintų Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ dėl joje nurodytų pareiÅ¡kėjo padarytų Å¡iurkščių BPK pažeidimų, Pareigybės apraÅ¡yme nurodytų funkcijų neatlikimo, atliekant pradinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas vykdė savo pareigas aplaidžiai ar savo veiksmais (jų neatlikimu, netinkamu atlikimu) diskreditavo institucijÄ .

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neatliko visų BPK 179 straipsnio 1 dalyje, 97 straipsnyje nurodytų veiksmų dėl sulaikyto asmens avalynės nepaėmimo ir jos padų pėdsakų sulyginimo su įvykio vietoje rastais pėdsakais neužfiksavimo. Teismas pažymi, jog BPK 97 straipsnis numato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui teisę, bet ne pareigÄ reikalauti iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl sulaikyto asmens avalynės nepaėmimu nebuvo padarytas imperatyvus BPK normos pažeidimas, be to, teismo vertinimu, jis galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytas vėlesnio tyrimo eigoje, pareikalaujant iÅ¡ minėto asmens avalynę pateikti pridėjimui prie bylos ir ekspertizės pagrindu nustatant jos pėdsakų atitiktį įvykio vietoje rastiems ir užfiksuotiems pėdsakams, tačiau konkrečiu atveju automobilio sugadinimas buvo palyginti nedidelis (sugadintas veidrodėlis), po įvykio praėjus trims dienoms žala nukentėjusiam asmeniui buvo atlyginta, todėl pagal bylos duomenis akivaizdu, jog tolesni veiksmai ikiteisminio tyrimo perspektyvos požiÅ«riu nebuvo bÅ«tini.

Be to, į bylÄ ir nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad įvykio vietoje užfiksuoti pėdsakai bÅ«tų panaudoti tyrimui, kad dėl jų atliekami atitinkami veiksmai nusikalstamos veikos iÅ¡samiam atskleidimui. Bylos duomenys patvirtina ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pripažįstama, jog sulaikyto asmens avalynės pėdsakų palyginimo veiksmai su rastais įvykio vietoje ir užfiksuotais pėdsakais ant automobilio įvykio vietoje buvo atlikti, tik neįforminti tinkamai (nepridėta fotonuotrauka) ikiteisminio tyrimo medžiagoje, todėl Å¡is pažeidimas laikytinas formaliu, nes byloje nėra įrodymų, jog jis bÅ«tų turėjęs įtakos ikiteisminio tyrimo eigai ir jo rezultatui.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo padaryti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai dėl I. K. avalynės nepaėmimo ir procesinių veiksmų sulyginant jo avalynės pėdsakus su paimtais įvykio vietoje neužfiksavimo ikiteisminiam tyrimui esminės įtakos neturėjo, neigiamų padarinių dėl to neatsirado. Pagal Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pareigÅ«nai už mažareikÅ¡mius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami.

Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Teismo vertinimu, esant formalaus pobūdžio pažeidimui, tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė tarnybinio nusižengimo sunkumui, todėl pažeidimas dėl BPK 179 straipsnio 1 dalyje, 97 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų neatlikimo pripažintinas mažareikšmiu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė atsakomybė už jį netaikytina.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo BPK 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytų funkcijų neatlikimo (netinkamo atlikimo) yra nepagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o tik subjektyviu deklaratyvaus pobÅ«džio tarnybinį patikrinimÄ atlikusių asmenų vertinimu. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumui dėl joje iÅ¡dėstytų BPK pažeidimų, iÅ¡skyrus formalius pažeidimus, nesurinkta objektyvių duomenų.

Darytina iÅ¡vada, jog visuma nustatytų aplinkybių įrodo, jog pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, pažeidžiant tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui skyrimo tvarkÄ ir pagrindus (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 39 str., Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o 24 p.).

Byloje nustačius, jog atsakovas priimdamas Å¡ioje byloje ginčijamÄ Ä¯sakymÄ neatliko objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, pareiÅ¡kėjo skundas pripažintinas pagrįstu, tenkinamas, panaikinant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. įsakymÄ Nr. 64-TE-161 dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjui (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). PareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 41 straipsnyje įtvirtinta, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos (1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė iÅ¡laidų apskaičiavimo ir jį pagrindžiančių įrodymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo N. Z. skundÄ patenkinti. Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. įsakymÄ Nr. 64-TE-161 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. Z.“. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė