Legislator Case Law & Legislation
ab4d0d05-c156-4e29-a64f-e3e40768ac06 AI generated

ab4d0d05-c156-4e29-a64f-e3e40768ac06 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ab4d0d05-c156-4e29-a64f-e3e40768ac06
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovus UAB Y ir A. K. nedelsiant nutraukti visus nesÄ Å¾iningos konkurencijos su UAB X veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X informacijos, kuri laikoma UAB X komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimÄ , turimÄ tokiÄ informacijÄ sunaikinti, taip pat įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X darbuotojų viliojimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

ab4d0d05-c156-4e29-a64f-e3e40768ac06 · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-860-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00695-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2; 2.8.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės X apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-306-513/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės X ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Y ir A.

K. (A. K.) dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB X 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2017 m. balandžio 14 d. patikslinusi prašė:

1) įpareigoti atsakovus UAB Y ir A. K. nedelsiant nutraukti visus nesÄ Å¾iningos konkurencijos su UAB X veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X informacijos, kuri laikoma UAB X komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimÄ , turimÄ tokiÄ informacijÄ sunaikinti, taip pat įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X darbuotojų viliojimÄ ;

2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB Y ir A. K. solidariai 23 227,63 Eur ieškovės negautas pajamas;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB Y 8 178 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumÄ ; 4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB Y 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. K. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) priteisti ieškovei iš atsakovų UAB Y ir A. K. ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė UAB Y, įdarbinusi ieÅ¡kovės buvusį darbuotojÄ A. K., ėmėsi aktyvių nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ir, pasinaudodama ieÅ¡kovės konfidencialia informacija, padarė jai žalÄ â€“ ieÅ¡kovė negavo planuotų pajamų. Pirminė ir pagrindinė ieÅ¡kovės veikla buvo ir iÅ¡lieka multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Atsakovas A. K. nuo 2008 m. lapkričio 18 d. pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovę vadybininku, nuo 2015 m. liepos 9 d.

– direktoriaus pavaduotoju, konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu. Atsakovas 2016 m. vasario 11 d. nutraukė darbo sutartį ir kitÄ dienÄ buvo paskirtas atsakovės UAB Y valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – jos direktoriumi. Atsakovė UAB Y yra ieÅ¡kovės konkurentė, nes teikia krovinių gabenimo paslaugas ir veikia tose pačiose rinkose. IeÅ¡kovės darbuotojui perėjus į UAB Y, pastaroji pradėjo teikti analogiÅ¡kas paslaugas Å¡eÅ¡iems ieÅ¡kovės klientams, todėl staigiai krito ieÅ¡kovės užsakymai ir gaunamos pajamos iÅ¡ klientų.

Be to, atsakovai pradėjo vilioti ieÅ¡kovės darbuotojus – K. S., iki 2015 m. balandžio 5 d. ėjusiÄ ieÅ¡kovės konteinerių ekspedijavimo vadybininkės pareigas, perviliojo dirbti į UAB Y susijusiÄ Ä¯monę UAB (duomenys neskelbtini), viliojo ieÅ¡kovės konteinerių ekspedijavimo projektų vadovo pareigas einantį A. D..

3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB X ieÅ¡kinį dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų uždraudimo bei žalos atlyginimo atmetė, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovų UAB Y ir A. K. turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovei UAB Y iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 7 229,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. IeÅ¡kovė UAB X pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovams dėl negautų pajamų (gautos turtinės naudos), procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos atsakovams 7 229,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir Å¡ioje ginčo dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai 23 227,63 Eur negautas pajamas, o iÅ¡ atsakovės UAB Y – 8 178 Eur gautÄ turtinę naudÄ , priteisti iÅ¡ Å¡ios atsakovės 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ atsakovo A. K. – 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

5. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB X kasacinį skundÄ , Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, joje buvo atlikta teismo ekspertizė, kuria remdamasi ieÅ¡kovė UAB X 2019 m. spalio 10 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, jame praÅ¡ydama:

1) priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų UAB Y ir A. K. 64 202,85 Eur nuostolių atlyginimÄ 2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB Y 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki tesimo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. K. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki tesimo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 vasario 10 d. sprendimu ieškovės UAB X ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB Y iš ieškovės UAB X 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš ieškovės UAB X 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9. Teismas visų pirma apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nurodęs, kad ieÅ¡kovė pirmajame apeliaciniame procese neginčijo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmesti jos reikalavimai įpareigoti atsakovus atlikti atitinkamus veiksmus ir uždrausti jiems atlikti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Todėl sutiko su ieÅ¡kovės atstovo argumentais, kad, Å¡iai teismo sprendimo daliai įsiteisėjus, byla nagrinėtina pagal tuos ieÅ¡kinio reikalavimus, kurie yra priimti teismo 2019 m. spalio 10 d. rezoliucija. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalį turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , padidinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

10. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad pagrindinė ieškovės UAB X veikla yra multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Atsakovas A. K. dirbo šioje bendrovėje nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. vasario 11 d. vadybininku, vyriausiuoju vadybininku, pardavimų vadovu, direktoriaus pavaduotoju, direktoriaus pavaduotoju / konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu iki darbo santykiai pasibaigė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojo pareiškimu. Po darbo sutarties su ieškove nutraukimo, atsakovas 2016 m. vasario 16 d. buvo paskirtas UAB Y valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – ir šios bendrovės direktoriumi.

11. Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės su atsakovu A. K. sudarytoje 2008 m. lapkričio 18 d. darbo sutartyje buvo įraÅ¡ytas įsipareigojimas saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis ir kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ . Atsakovo pareiga saugoti komercines paslaptis įtvirtinta UAB X 2008 m. lapkričio 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. D-2 patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse (1.3 punktas), ieÅ¡kovės ir atsakovo 2011 m. vasario 7 d. pasiraÅ¡ytoje konfidencialumo sutartyje bei Å¡ių darbo sutarties Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. pasiraÅ¡ytame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame A. K. dar kartÄ Ä¯sipareigojo laikytis darbo sutartyje bei konfidencialumo sutartyje numatytų įsipareigojimų, liekančių jam galioti ir pasibaigus darbo santykiams tarp Å¡alių, saugoti, neatskleisti, neplatinti ir neperduoti darbdavio bei susijusių įmonių konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių. Tačiau nekonkuravimo sutarties ieÅ¡kovė su atsakovu A. K. nebuvo sudariusi.

12. Ä®vertinęs ieÅ¡kinio ir jo patikslinimų turinį bei ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutapatina konfidencialios informacijos, komercinės paslapties ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ vokas. Teismas sprendė, kad, nesudarius nekonkuravimo susitarimo ir nesant numatyto atlygio už nekonkuravimÄ , vien nustačius aplinkybę, jog atsakovas A. K. konkuravo su ieÅ¡kove, neatsiranda pagrindas teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.

13. Teismas nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti ir atsakovės UAB Y nesÄ Å¾iningos konkurencijos su ieÅ¡kove UAB X. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės atstovo teismo posėdžių metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad UAB X krovinių pervežimo ir ekspedijavimo veikla nėra kuo nors iÅ¡skirtinė, rinka yra atvira, joje veikia itin daug dalyvių, o atsakovė nėra vienintelė tiesioginė ieÅ¡kovės konkurentė. PrieÅ¡ingai, bylos Å¡alys veikia laisvoje rinkoje, ir nors joje konkurencija yra milžiniÅ¡ka, dominuojančių Å«kio subjektų nėra.

Å iame kontekste teismas kaip nereikÅ¡mingus įvertino tokius ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė UAB Y jÅ«rinių konteinerių ekspedijavimo veiklos ėmėsi tik nuo atsakovo A. K. darbo Å¡ioje bendrovėje pradžios. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad Y įmonių grupė, kuriai priklauso atsakovė, nuosekliai plėtė savo veiklÄ . Å i įmonių grupė teikia vežimo ir ekspedijavimo keliais, geležinkeliais, oru paslaugas, sandėliavimo ir platinimo logistikos paslaugas, laivų ir laivybos bendrovių agentavimo, frachtavimo ir ekspedijavimo paslaugas Baltijos, Europos SÄ jungos, NVS, Centrinės Azijos Å¡alyse.

Todėl akivaizdu, kad, plečiant veiklÄ , vienos grupės įmonės dalijasi savo patirtimi. Be to, pačios atsakovės UAB Y patirtį nuo 2014 metų konteinerių pervežimo ir ekspedijavimo srityje patvirtina 2014 m. spalio 20 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytas susitarimas dėl konteinerių ekspedijavimo paslaugų teikimo, elektroninio susiraÅ¡inėjimo su Å¡ia bendrove medžiaga dėl skolos sumokėjimo už suteiktas konteinerių ekspedijavimo paslaugas, taip pat elektroninis susiraÅ¡inėjimas su kitomis bendrovėmis, sÄ skaitos faktÅ«ros.

14. Teismo vertinimu, yra visiÅ¡kai pagrįsta, kai bendrovė, laisvoje rinkoje plėsdama savo veiklÄ , priima į darbÄ specialistÄ â€“ bendrovės vadovÄ , turintį atitinkamos srities patirties bei žinių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. K., plėtodamas atsakovės veiklÄ ir vykdydamas savo, kaip bendrovės direktoriaus, funkcijas ir pareigas naudojosi ne savo paties patirtimi ir žiniomis, o bÅ«tent ieÅ¡kovės komercine paslaptimi ar jos konfidencialia informacija, kuri atsakovui tapo žinoma dėl jo buvusio darbo ieÅ¡kovės bendrovėje. Teismas pripažino, kad nors konteinerinių ir kitų krovinių, įskaitant negabaritinius ir sunkiasvorius krovinius, ekspedijavimo paslaugų specifika tampa žinoma darbuotojui, kuris dirba Å¡ioje srityje, tokia informacija negali bÅ«ti pripažinta konfidencialia ar komercine paslaptimi, ypač įvertinus pačios ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimus, jog Å¡i veikla nėra kuo nors iÅ¡skirtinė ir ja gali užsiimti bet kuris Å«kio subjektas.

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas A. K. iÅ¡ tiesų yra aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistas, įgijęs jÅ«rinio transporto inžinieriaus bakalauro ir tarptautinio verslo administravimo magistro laipsnį, turintis ilgametę patirtį nagrinėjamoje rinkos srityje, taigi tokio kvalifikuoto darbuotojo praradimas bendrovei turėjo neigiamos įtakos ir buvo nuostolingas. Kita vertus, atsakovo A. K. kompetencija ir kvalifikacija, įgyta 10 metų dirbant pas ieÅ¡kovę įvairiose pareigose krovinių vežimo ir ekspedijavimo srityje, yra jo paties neatsiejamos savybės, tokias įgytas žinias apie rinkos ir paslaugų ypatumus, galimus klientų poreikius, kainodaros principus, standartines sutarčių sÄ lygas, jis naudos ir dirbdamas kitose įmonėse.

16. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovo A. K. išėjimas dirbti į konkuruojančiÄ Ä¯monę savaime yra pakankamas konfidencialios informacijos atskleidimo įrodymas. Å iuo aspektu teismas pažymėjo, kad, nesant nekonkuravimo susitarimo, atsakovas turėjo galimybę laisvai rinktis veiklÄ ir darbÄ , o dėl kokių priežasčių darbuotojas nutraukia darbo santykius nėra reikÅ¡minga. TokiÄ teisę darbuotojui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas atkreipė dėmesį ir į Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. birželio 8 d. direktyvoje (ES) 2016/943 „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo“ (toliau – Direktyva) įtvirtintÄ reguliavimÄ , draudžiantį riboti darbuotojų judumÄ . Å ia Direktyva taip pat nesuteikiama pagrindo:

a) riboti darbuotojų galimybes naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkte;

b) riboti darbuotojų galimybes naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sÄ Å¾iningai įgyta patirtimi ir gebėjimais;

c) darbo sutartyse darbuotojams nustatyti kitų papildomų apribojimų nei apribojimai, nustatyti pagal SÄ jungos ar nacionalinę teisę.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tokius nustatytus faktus, kad nors minėtos Direktyvos nuostatos yra nesuderinamos su „<...> pareiÅ¡kėjų siekiu, pavyzdžiui, nesÄ Å¾iningai vilkinti arba apriboti atsakovo patekimÄ Ä¯ rinkÄ arba kitaip jį įbauginti ar prie jo priekabiauti<...>“, ieÅ¡kovė jau pačiÄ pirmÄ jÄ A. K. darbo UAB Y valdybos nariu dienÄ (2016 m. vasario 12 d.) iÅ¡siuntė atsakovei UAB Y įspėjimÄ , teigdama, kad buvęs darbuotojas yra saistomas konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugos įsipareigojimų, o Å¡ios informacijos atskleidimo, platinimo ar naudojimo atveju atsakomybė kils ne tik buvusiam darbuotojui, bet ir naujajam darbdaviui.

Å iame raÅ¡te ieÅ¡kovė nurodė ir kokių veiksmų ji ketina imtis neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo, platinimo ar naudojimo atveju. Tokio paties pobÅ«džio 2016 m. gegužės 16 d. praneÅ¡ime ieÅ¡kovė UAB X nurodė turinti pagrįstų įtarimų, kad A. K., vadovaudamas tiesioginiam konkurentui UAB Y, pažeidžia UAB X teises, daro jai nuostolius, atlikdamas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, o konkrečiai – viliodamas UAB X klientus.

18. Teismas pripažino teisingais tokius ieÅ¡kovės argumentus, kad nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje jau yra konstatuota tiek atsakovo A. K. dėl ilgalaikio darbo UAB X bei einamų pareigų turima reikÅ¡minga patirtis, tiek jo disponavimas ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (apie klientus, jų poreikius, paslaugų kainas, sutarčių su ieÅ¡kove sÄ lygas ir pan.), tiek įsipareigojimas jos neatskleisti. Tačiau, prieÅ¡ingai nei tvirtino ieÅ¡kovė, Å¡ioje kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuotas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, kad buvo pasinaudota bendrovės konfidencialia ir jos komercinę paslaptį sudarančia informacija. Teismo vertinimu, Å¡iÄ faktinę aplinkybę turėjusi įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovė.

19. IeÅ¡kovė tokius atsakovų neteisėtus veiksmus siekė įrodyti teigdama, kad vien aplinkybė, jog atsakovui A. K. pradėjus dirbti atsakovės bendrovėje, su atsakove UAB Y pradėjo bendradarbiauti ir 6 ieÅ¡kovės klientai (UAB A, UAB B, UAB C, RAB D, SIA F, RAB G) pati savaime patvirtina UAB X konfidencialios informacijos neteisėtÄ atskleidimÄ ir panaudojimÄ , Å¡iems pasiÅ«lius palankesnes sÄ lygos, nei siÅ«lė UAB X. Kitaip nei teigia ieÅ¡kovė, teismas nustatė, kad UAB B pati kreipėsi į atsakovę bendruoju elektroniniu paÅ¡tu su klausimu dėl krovinių gabenimo paslaugų sÄ lygų, su ja kontaktavo ne atsakovas A.

K., o kitas atsakovės darbuotojas. SIA E su Y įmonių grupe bendradarbiauja trejus metus, t. y. pradėjo bendradarbiauti iki atsakovo darbo santykių atsakovės bendrovėje pradžios. Tuo tarpu RAB G su ieÅ¡kove UAB X bendradarbiavo iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dar pusę metų po atsakovo išėjimo iÅ¡ darbo, o šį bendradarbiavimÄ , pasak RAB G, ji nutraukė iÅ¡ esmės pablogėjus teikiamoms ekspedijavimo paslaugoms, kai iÅ¡ darbo išėjo A. K., nurodė ir tai, kad, ieÅ¡kant potencialaus vežėjo ir siekiant geriausio pasiÅ«lymo, dažniausiai apklausiami 3–5 ekspeditoriai (vežėjai).

I, 2015–2016 metais atstovavusios bendrovei J, teigimu, siekiant geriausio pasiÅ«lymo apklausiami keli paslaugų teikėjai, ne tik UAB X, o dėl rinkos sÄ lygų nuo 2016 metų veiklos iÅ¡ Baltijos Å¡alių uostų iÅ¡ viso nurodė nebevykdanti.

20. Atsižvelgęs į tokias nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad minėti ieÅ¡kovės klientai, veikdami laisvos rinkos sÄ lygomis, buvo laisvi rinktis paslaugų teikėjus. Be to, Å¡ie ieÅ¡kovės įvardijami klientai nėra užslaptinę duomenų apie save, jie skelbėsi ir reklamavosi vieÅ¡oje erdvėje, vieÅ¡ai skelbdami tiek savo veiklos sritis, tiek kontaktinius at kitus duomenis, taigi yra lengvai randami visų suinteresuotų teikti jiems paslaugas rinkos dalyvių. Å iame kontekste teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, nepagrindė to, kodėl, jos manymu, visi klientai ir toliau neabejotinai bÅ«tų rinkęsi jos teikiamas paslaugas.

21. Analizuodamas byloje atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vadas, teismas sprendė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovui A. K. pradėjus dirbti pas atsakovę UAB Y, 2016 metais Å¡ios bendrovės pardavimo pajamos ir bendrasis pelnas sumažėjo trečdaliu, o grynasis pelnas visÄ laikotarpį mažėjo dėl iÅ¡augusių veiklos sÄ naudų. Taigi, atsakovės UAB Y finansinė bÅ«klė, pradėjus vadovauti A. K., nepagerėjo. Be to, nors teismo ekspertizės akte, darant tokiÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovės klientai (UAB A, UAB B, UAB C, RAB D, SIA F, RAB G) kiekvienais metais bÅ«tų didinę užsakymus 8,22 proc., ir nurodyta, jog UAB X negautas grynasis pelnas iÅ¡ aptariamų klientų nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bÅ«tų sudaręs 64 202,85 Eur, Å¡iame akte pažymima ir tai, kad ekspertė iÅ¡vados, jog apskaičiuotas negautas grynasis pelnas iÅ¡ nurodytų klientų susidarė dėl UAB Y galimų konkurencijos veiksmų, neteikia.

Teismo posėdžio metu ekspertė paaiÅ¡kino, kad nei daryti iÅ¡vados, kad bendrovė negavo pajamų bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų, nei kad nurodytÄ 64 202,85 Eur grynÄ jį pelnÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų gavusi, jokiu bÅ«du negalima, nes grynojo pelno pokyčiai susiję su daugybe rinkos veiksnių, ne tik su klientų pokyčiais.

22. Teismo vertinimu, pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovės klientų ar jų užsakymų sumažėjimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė ne atsakovų nesÄ Å¾iningi veiksmai, o kitos aplinkybės, teikia ir pačios ieÅ¡kovės pradinio ieÅ¡kinio argumentai, jog ieÅ¡kovės paslaugų atsisakė arba užsakymų sumažino apie 30 jos buvusių klientų. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė jau nurodo, kad prarado tik 6 klientus arba sumažėjo jų užsakymų skaičius, tačiau tokiems savo teiginiams, kad klientai jos paslaugų kokybe nesiskundė, todėl jų praradimÄ lėmė iÅ¡imtinai atsakovų nesÄ Å¾iningi veiksmai (pasinaudojimas konfidencialia informacija) pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų.

Teismas aktualia pripažino ir tokiÄ byloje nustatytÄ aplinkybę, kad, pavyzdžiui, iÅ¡ klientės UAB B ieÅ¡kovė 2016 metais gavo net daugiau pajamų, nei 2015 metais, kai atsakovas tebedirbo pas ieÅ¡kovę. Dar daugiau, tokios klientės, kaip UAB B ir UAB C, dirba tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakove, o, pavyzdžiui, iÅ¡ klientės UAB A atsakovė 2017–2018 metais užsakymų iÅ¡ viso negavo. Todėl teismas padarė tokiÄ labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB X klientų ar jų užsakymų, o kartu ir pajamų galbÅ«t sumažėjo dėl pačios bendrovės vidaus problemų arba rinkos pokyčių.

23. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , be kita ko, lėmė ir atsakovo A. K. sudarytas ieÅ¡kovei 2016 metų pardavimų planas, iÅ¡ kurio matyti, kad jo įvykdymui buvo bÅ«tinas didesnis skaičius žmonių, kitaip Å¡io plano įgyvendinimas nebÅ«tų įmanomas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kove, nedidindama darbuotojų skaičiaus ir nedėdama pastangų plėsti pardavimų, ilgÄ laikÄ neradusi ir atitinkamos kvalifikacijos specialisto, pakeisiančio išėjusį iÅ¡ darbo A. K., neturėjusi pagrindo tikėtis pardavimų augimo. Atsakovui A. K. išėjus iÅ¡ darbo, jis nebegali bÅ«ti atsakingas už pardavimų plano neįvykdymÄ , taip pat atsakovai negali bÅ«ti atsakingi už ieÅ¡kovės negautÄ grynÄ jį pelnÄ , ieÅ¡kovei pačiai nededant jokių pastangų jį gauti.

24. Aptaręs kasacinio teismo praktikÄ dėl įrodinėjimo specifikos Å¡ios kategorijos bylose, teismas pažymėjo, kad net ir tam tikra įrodinėjimo specifika Å¡ios kategorijos bylose nepaneigia pačios ieÅ¡kovės pareigos įrodinėti ir nereiÅ¡kia, kad ji neturi įrodyti savo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. BÅ«tent ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos, komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimo, privalo įrodyti visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. turi nurodyti, kokia konkrečiai saugotina jos informacija buvo atskleista, kaip konkrečiai byloje pasireiÅ¡kė neteisėti veiksmai, ar neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar Å¡ia informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iÅ¡ Å¡ių veiksmų padariniai.

Å iuo konkrečiu atveju vien nurodytų darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo bei įsidarbinimo konkuruojančioje bendrovėje aplinkybių nepakanka nuspręsti, kad buvo nesÄ Å¾iningai konkuruojama.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys grindžiamas tik prielaidomis, bet ne įrodymais, o byloje nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo. Atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų nepatvirtina ir tai, kad dalis ieÅ¡kovės klientų ėmė bendradarbiauti su atsakove, kai jai pradėjo vadovauti atsakovas A. K.. Teismo vertinimu, atsakovai pateikė pakankamai duomenų, paneigiančių teismų praktikoje suformuotÄ nesÄ Å¾iningos konkurencijos prezumpcijÄ , susijusiÄ su klientu perėjimu į konkuruojančiÄ bendrovę. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės pajamų sumažėjimÄ bei jos 6 klientų perėjimÄ pas atsakovę lėmė ne jos buvusio darbuotojo nesÄ Å¾iningi veiksmai, pasinaudojant ieÅ¡kovės konfidencialia informacija, tačiau kitos aplinkybės, tokios kaip pokyčiai rinkoje arba paslaugų teikimo kokybė.

26. Todėl ieÅ¡kovei neįrodžius, kad A. K., be savo darbe sukauptų žinių ir turimos kompetencijos, pasinaudojo dar ir ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančia informacija ar atskleidė jÄ atsakovei UAB Y, teismas ieÅ¡kinį abiejų atsakovų atžvilgiu atmetė. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 27. IeÅ¡kovė UAB X apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovams UAB Y ir A.

K. dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB Y ir Lietuvos valstybei buvo priteistos atitinkamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB X ieÅ¡kinį patenkinti; atitinkamai pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, paskirstymÄ tarp bylos Å¡alių; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su Å¡io apeliacinio skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Taip pat praÅ¡o priimti ieÅ¡kovės 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį 8 038,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos sumokėjimÄ atsakovei UAB Y. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 27.1. Teismas, nagrinėdamas bylÄ pakartotinai, nepaisė kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir tuo pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį. Kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje pateikė aiÅ¡kius argumentus, motyvus ir nurodymus, kuriais bÅ«tent vadovaudamasis, o ne juos ignoruodamas pirmosios instancijos teismas bÅ«tų galėjęs teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ . 27.2.

Byloje nėra keliamas ginčas dėl atsakovo A. K. galimybės įsidarbinti kitur, jis tokiÄ teisę įgyvendino ir ieÅ¡kovė tokių veiksmų neginčija, todėl sprendime nurodyti teismo teiginiai apie ieÅ¡kovo siekį riboti buvusio darbuotojo teisę pasirinkti darbÄ nėra grindžiami bylos duomenimis ir neturi jokio pagrindo. 27.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė tapatina konfidencialios informacijos, komercinės paslapties ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ vokas. Nors komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos rūšis, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovo komercinės paslapties neteisėtas atskleidimas ir neteisėtas naudojimas atsakovės UAB Y veikloje sudaro Å¡ios bylos dalykÄ .

Dėl to teismui buvo privalu išsiaiškinti, ar atsakovė UAB Y atliko Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nurodytus veiksmus ir, ar atsakovas A. K. atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. 27.4. Ieškovės pozicija byloje dėl atsakovės UAB Y patirties atitinkamoje krovinių vežimo ekspedijavimo srityje buvo grindžiama ne tuo, kad atsakovė apskritai iki 2016 m. vasario 15 d. neteikė krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugų, įskaitant krovinių konteineriuose vežimo jūra ekspedijavimo, ir neturėjo patirties šioje srityje, o būtent tuo, kad atsakovė iki tol faktiškai nėra teikusi multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugų ir būtent šioje srityje neturėjo patirties.

Todėl teismas, siekdamas įvykdyti kasacinio teismo nurodymus, turėjo aiÅ¡kintis ir nustatinėti bÅ«tent atsakovės UAB Y, o ne Y įmonių grupės patirtį (įdirbį), iki 2016 m. vasario 15 d. teikiant ne apskritai krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugas, o bÅ«tent multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugÄ . 27.5. Priimdamas sprendimÄ , teismas nesuprato ir nesiaiÅ¡kino, kÄ iÅ¡ tikrųjų reiÅ¡kia multimodalinio krovinių pervežimo paslaugos. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo teigti, esÄ Å¡ioje srityje atsakovė UAB Y iki A.

K. įsidarbinimo pas jÄ turėjo patirties, o kartu ir buvo žinoma ir buvusiems 6 ieÅ¡kovės klientams, suinteresuotiems bÅ«tent minėtos rūšies paslaugomis, analogiÅ¡komis teikiamoms ieÅ¡kovės. Tokiai aplinkybei įrodyti atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atitinkamų krovinių gabenimÄ iÅ¡ vienos Å¡alies į kitÄ , naudojant kelių transporto rūšių kombinacijÄ , ir tai, kad tokį kompleksinį vežimÄ organizavo / atliko bÅ«tent atsakovė UAB Y, o ne kuris nors trečiasis asmuo. 27.6.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB Y iki A. K. įdarbinimo negalėjo teikti multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo vien dėl to, kad iki tol tokiai veiklai neturėjo nei žmogiÅ¡kųjų resursų nei atitinkamos vidinės struktÅ«ros (kaip pavyzdžiui ieÅ¡kovė turėjo atskirÄ struktÅ«rinį padalinį, susidedantį iÅ¡ 3-4 darbuotojų). 27.7. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas atsakovės UAB Y ir K 2014 m. spalio 20 d. sudarytas susitarimas pats savaime neįrodo, kad Å¡ios susitarimo pagrindu atsakovė nurodytai užsienio Å¡alies bendrovei suteikė bent vienÄ krovinių ekspedijavimo jÅ«riniais konteineriais paslaugÄ , nes sutartimi tik susitarta dėl paslaugų teikimo ateityje.

Be to, Å¡is susitarimas patvirtina tik susitarimÄ dėl krovinio pervežimo viena transporto rūšimi (keliais / geležinkeliu) organizavimÄ , o ne dėl multimodalinio krovinio vežimo, naudojant kelių rūšių transportÄ , įskaitant jÅ«rinį transportÄ . 27.8. Byloje esanti atsakovų pateikta 2015 m. rugsėjo 11 d. neiÅ¡imtinė atstovavimo sutartis sudaryta tarp UAB Y ir L, taip pat negali savaime patvirtinti, kad joje numatytas paslaugas atsakovė faktiÅ¡kai suteikė. IÅ¡ minėtos sutarties net neaiÅ¡ku, koks yra paslaugos turinys ir ar ji gali bÅ«ti laikoma krovinių ekspedicija, juo labiau multimodalinio krovinio vežimo organizavimu.

IÅ¡ atsakovų pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo nėra aiÅ¡ku, apie kokias konkrečias skolas kalbama, koks jų atsiradimo pagrindas, ar tai susiję su minėtoje neiÅ¡imtinėje atstovavimo sutartyje nurodytų krovinių ekspedicija ar su kitos rūšies paslaugų teikimu bei (ne)atsiskaitymu bÅ«tent už jas. 27.9. Nei vienas iÅ¡ atsakovės su 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepimu į ieÅ¡kovės pirmÄ jį apeliacinį skundÄ pateiktų įrodymų (konosamentų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų), ar 2019 m. sausio 22 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedų (Nr. 5–9) neįrodo, kad atsakovė UAB Y vykdė krovinių ekspedijavimÄ jÅ«riniu transportu, kuris yra sudėtinė multimodalinio krovinių vežimo organizavimo dalis. 27.10.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės 6 klientų perėjimÄ pas atsakovę UAB Y nulėmė ieÅ¡kovės vidaus problemos, paslaugų teikimo kokybė arba rinkos pokyčiai, pagrįsti vien tik prielaidomis. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . 27.11. Teismas taip pat per didelę reikÅ¡mę suteikė byloje esantiems atsakovų selektyviai pateiktiems elektroniniams susiraÅ¡inėjimams, atsakovės UAB Y klientų atsakovei adresuotais raÅ¡tais, kuriuose teikti paaiÅ¡kinimai apie jų bendradarbiavimo su atsakove užsimezgimo aplinkybes.

Tokius įrodymus teismas privalėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes Å¡i byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, o tai reiÅ¡kia, kad buvusiems ieÅ¡kovės klientams apie bylos ginčo dalykÄ sudarančias aplinkybes galėjo tapti žinoma tik iÅ¡ pačių atsakovų, kurie tokius raÅ¡tus ir teikė. Be to, tokie klientų raÅ¡ytiniai patvirtinimai (raÅ¡tai) nelaikytini raÅ¡ytiniais įrodymais CPK 197 straipsnio prasme. 27.12. Teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. K. nedalyvavo ieÅ¡kovės klientams bandant užmegzti santykius su atsakove UAB Y, paneigia ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priedas Nr. 11, t. y. pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovės klientų užsakymai per klaidÄ buvo atsiųsti atsakovui A.

K. jo buvusio darbinio elektroninio paÅ¡to, naudoto jam dirbant ieÅ¡kovės bendrovėje, adresu, ir dėl kurių teismas sprendime nepasisakė. 27.13. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB Y iÅ¡ viso buvo priteista 8 308,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovei sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d. Minėtus procesinius sprendimus panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar minėta suma (ne)buvo sumokėta, Å¡iuo apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė 13 871,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kadangi 8 308,75 Eur suma atsakovei yra sumokėta, teismas, priimdamas sprendimÄ , privalėjo taikyti vykdymo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos minėtos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos dalyje atgręžimÄ , taikant CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tvarkÄ , arba Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaityti į sprendime apskaičiuotÄ 13 871,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ ir tokia suma sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB Y priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . 27.14. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas neįvertino, kad byloje pateiktuose dokumentuose nurodytos itin ilgos advokato J.

Zaronskio pasiruoÅ¡imo teismo posėdžiams trukmės. Byla pirmÄ jÄ instancija nagrinėta Klaipėdoje, todėl manytina, kad, nurodant tokias valandas, buvo siekiama po pasiruoÅ¡imo posėdžiams trukme paslėpti advokato kelionės iÅ¡ Vilniaus iÅ¡laidas, kurios paprastai nėra priteisiamos. IÅ¡laidoms, susijusioms su atsakovų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimu, dydžiui nustatyti, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, turėjo bÅ«ti taikomas ne Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte, o 8.17 punkte nurodytas tarifas, juolab kad tokiuose paaiÅ¡kinimuose buvo nuolat atkartojama procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija. Taip pat liko neįvertinta kasacinio proceso baigtis, dėl kurios atsakovų atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir advokato J. Zaronskio teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , negali bÅ«ti laikomi tinkamai atliktais.

28. Atsakovai UAB Y ir A. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB X apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 28.1. IÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo neaiÅ¡ku, kokius konkrečiai kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje pateiktus nurodymus, pasak ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas ignoravo.

IeÅ¡kovės pateikiamas kasacinio teismo nutarties interpretavimas, kad kasacinio teismo grÄ Å¾intoje nagrinėti iÅ¡ naujo byloje teismas nebeturėjo jokios sprendimo diskrecijos ir privalėjo tenkinti jos ieÅ¡kinį, prieÅ¡tarauja konstituciniams principams, įskaitant teisinės valstybės principÄ , taip pat teisės normoms. 28.2. IeÅ¡kovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, siekia suklaidinti teismÄ , neva teismas nesuprato KÄ® 15 straipsnio reguliavimo objekto, subjekto ir išėjo už bylos ribų, nes tyrė bylai nereikÅ¡mingas aplinkybes.

Tačiau pati ieÅ¡kovė, kasaciniam teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. 28.3. Byloje, iÅ¡ naujo nagrinėtoje pirmos instancijos teisme (kaip, beje, ir ankstesniuose teisminiuose procesuose), ieÅ¡kovė net nebandė kaip nors pagrįsti tos informacijos, kuriÄ ji laikė komercine paslaptimi, vertingumo. 28.4. IeÅ¡kovė turėjo konkrečiai nurodyti, kokiÄ konkrečiai informacijÄ atskleidė atsakovas A.

K., pagrįsti jos vertę, taip pat įvardinti, kokia konkrečiai atskleista informacija atsakovė UAB Y pasinaudojo ir kokiÄ komercinę vertę turėjo konkreti informacija, juolab kad atskleistos ir panaudotos informacijos apimtis nebÅ«tinai turi sutapti. Tuo tarpu ieÅ¡kovei neįvardinus konkrečiai informacijos, jos negalima verifikuoti, t. y. patikrinti, ar ji atitinka komercinės paslapties reikalavimus. Teismas net keliuose teismo posėdžiuose prašė ieÅ¡kovės patikslinti, kÄ ji laiko atskleista jos komercine paslaptimi, tačiau ieÅ¡kovės atstovas taip ir nesugebėjo to vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyti. 28.5.

IeÅ¡kovė polemizuoja, neva teismas nesiaiÅ¡kino ir nesuprato multimodalinio krovinių pervežimo specifikos bei nepagrįstai nustatė atsakovės UAB Y patirtį. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2016 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovės patirties / įdirbio nebuvimÄ konteinerių ekspedijavimo srityje, o ne multimodalinių vežimų srityje, kombinuojant kelias transporto rūšis. IeÅ¡kovės 2017 m. balandžio 14 d. patikslintame ieÅ¡kinyje (14-16, 21, 54, 70 punktuose) buvo atkartotos tos pačios pradinio ieÅ¡kinio formuluotės. 28.6.

Kadangi ieÅ¡kovė ginčijo ne atsakovės UAB Y patirtį multimodaliniuose vežimuose, o bÅ«tent jÅ«rinių konteinerių ekspedijavimo srityje, atsakovai ir teikė įrodymus, konkrečiai susijusius su atsakovės patirtimi konteinerių ekspedijavimo srityje – visų pirma jÅ«ros keliais, o taip pat geležinkeliais, autotransportu. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, kasacinis teismas nutarties 43 punkte buvo pažymėjęs, kad „<...> teismai nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė atsakovės įmonės patirties vykdant ieÅ¡kovės įrodinėtÄ analogiÅ¡kÄ veiklÄ aplinkybę, kuria rėmėsi kaip nustatyta (įrodyta) <...>“. 28.7.

IeÅ¡kovė, teigdama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į Y įmonių grupės patirtį, nes atsakovė Å¡iuo atveju yra UAB Y, o ne visa įmonių grupė, sÄ moningai painioja procesinį statusÄ ir verslo statusÄ . IeÅ¡kovui neabejotinai žinoma, kad įmonių grupės tam ir yra kuriamos, kad kuo efektyviau vyktų sinergija, įmonių grupę sudarančios bendrovės galėtų kuo efektyviau keistis informacija, dalintis patirtimi ir žiniomis (angl. know-how) ir pan. 28.8. Logistikos ir ekspedijavimo rinkoje verstis iÅ¡imtinai konteinerių pervežimu tik jÅ«romis, neteikiant ekspedijavimo paslaugų keliais ar geležinkeliais (ieÅ¡kovės nurodomų multimodalinių), yra neįgyvendinama bei neracionali verslo praktika.

IÅ¡imtinai jÅ«rinių konteinerių plukdymu gali verstis tik stambiosios savo laivus turinčios kompanijos (pvz., Maersk, Hyundai ir kt.), o likusios ekspedijavimo bei logistikos veikla užsiimančios bendrovės, siekdamos verstis krovinių pervežimu jÅ«romis, turi teikti klientams kompleksines / multimodalines vežimo paslaugas „nuo durų iki durų“. Pati ieÅ¡kovė ne kartÄ pabrėžė, kad jÅ«rinių konteinerių ekspedijavimas yra viena iÅ¡ esminių dedamųjų multimodaliniuose vežimuose, todėl akivaizdu, kad bendrovė, kuri vykdo ekspedijavimo paslaugas pasitelkiant visų rūšių transportÄ , yra taip pat pajėgi teikti klientui ekspedijavimo paslaugas kombinuojant krovinio pervežimÄ jÅ«ra – sausuma – oru. 28.9.

Vien tai, kad ieÅ¡kovė multimodalinių krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugoms teikti turėjo įsisteigusi atskirÄ skyrių, nereiÅ¡kia, kad atsakovė UAB Y negalėjo teikti tokios paslaugos. Krovinių, ypač multimodalinis ekspedijavimas, tai visų pirma vežimo strategijos parinkimas ir subvežėjų suradimas – nebÅ«tina turėti savų automobilių ar laivų, fiziÅ¡kai nereikia nei krovinio krauti, nei kartu plaukti laivu su konteineriu. TokiÄ paslaugÄ iÅ¡ esmės gali teiki ir vienas asmuo.

Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovė, jos konteinerių ekspedijavimo skyriuje dirbo 4-5 žmonės, kas atitiko ir atsakovės UAB Y darbuotojų skaičių, taigi pajėgumų pilnai pakako. 28.10. Skirtingai nei bando įrodyti ieÅ¡kovė, kritikuodama atskirus atsakovų pateiktus įrodymus, Å¡ios bylos ginčo dalykas nėra konkrečios krovinių ekspedijavimo sutarties įvykdymas ar neįvykdymas, ar konkretaus krovinio pristatymas į konkrečiÄ vietÄ . IeÅ¡kovės argumentai iÅ¡eina už bylos nagrinėjimo ribų, nes ginčas vyksta dėl komercinės paslapties (ne)atskleidimo ir (ne)panaudojimo.

Atsakovės patirtis ir įdirbis modaliniuose vežimuose yra tik viena aplinkybių, kuri bylos medžiagos visumoje sustiprintų arba susilpnintų atsakovės pozicijÄ vertinant, ar buvo pasinaudota komercine paslaptimi, ar ne. 28.11. IeÅ¡kovė niekada nebuvo nurodžiusi ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas A. K. bÅ«tų kaip nors fiziÅ¡kai iÅ¡sinešęs ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ â€“ pasisavino dokumentus, nukopijavo kompiuterines duomenų bazes su visų ieÅ¡kovės klientų informacija, įskaitant maržomis, mokėjimo tvarkÄ pagal kiekvienÄ sutartį, atidėjimus ir pan.

Žmogaus atmintis ribota, todėl atsakovo disponavimo ieÅ¡kovės komercine paslaptimi turinys skirtingais laikotarpiais skiriasi. Vienoks jis galėjo bÅ«ti atsakovui tebedirbant pas ieÅ¡kovę, juolab kad tuomet bet kada galėjo patikrinti informacijÄ duomenų bazėse, ir visai kitoks nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kove ar dar vėliau. 28.12. IeÅ¡kovė nė karto teismo posėdžiuose nekėlė atsakovų pateiktų įrodymų patikimumo ar konkrečių aplinkybių įrodytumo klausimo, neprašė apklausti liudytojais asmenis, pasiraÅ¡iusius ieÅ¡kovės dabar kritikuojamus kaip nepatikimus ir netinkamus įrodymus, raÅ¡tus. 28.13.

Nepagrįsta ieÅ¡kovės pozicija, kad pasiruoÅ¡imas teismo posėdžiams negalėjo užimti daug laiko. Vien ekspertizės akto analizė užėmė daug laiko, ko pasėkoje aptiktos tiek matematinės klaidos, tiek loginiai netikslumai. Be to, atsakovų atstovui nežinoma tokia praktika, kad kelionės valandas bÅ«tų bandoma paslėpti po pasiruoÅ¡imu teismo posėdžiams. IeÅ¡kovės argumentai dėl to, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , turėjo vertinti kasacinio proceso Å¡ioje byloje baigtį, paneigiami to paties kasacinio teismo naujausiu iÅ¡aiÅ¡kinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantės praÅ¡ymo priimti mokėjimo dokumentÄ 29. Apeliantė UAB X kartu su apeliaciniu skundu teikia ir praÅ¡o priimti 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymo, patvirtinančio iÅ¡ apeliantės priteistų 8 308,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei UAB Y sumokėjimÄ , kopijÄ .

30. Apeliantė nurodo, kad tokia suma iÅ¡ apeliantės priteista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, tačiau minėtus procesinius sprendimus panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, teismas nevertino, ar minėta suma (ne)buvo sumokėta, ir Å¡iuo apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu netaikęs sprendimo įvykdymo atgręžimo arba neįskaitęs Å¡ios sumos, iÅ¡ apeliantės atsakovei nepagrįstai priteisė 13 871,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Viena vertus, naujų įrodymų pridėjimas prie bylos apeliacinės instancijos teisme yra ribotas ir asmuo, teikiantis naujÄ Ä¯rodymÄ turi pagrįsti, kodėl praÅ¡omas priimti įrodymas nebuvo pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), juolab kad apeliantė Å¡iame procese buvo atstovaujama profesionalaus atstovo. Kita vertus, praÅ¡omas priimti dokumentas gali patvirtinti ne materialinio, o procesinio pobÅ«džio aplinkybes (t. y. kad priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma buvo atsakovei sumokėta), todėl, priklausomai nuo apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultato (Å¡ios bylos procesinės baigties), galėtų bÅ«ti sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priima apeliantės teikiamÄ dokumentÄ . Dėl kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų privalomumo 32. Apeliantė (ieÅ¡kovė) UAB X byloje įrodinėja, kad atsakovas A. K., nutraukus su juo sudarytÄ darbo sutartį, neteisėtai naudojo ir atskleidė apeliantės konkrečiai neįvardytÄ (neapibrėžtÄ ) komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ atsakovei UAB Y, kurios valdymo organo nariu ir vienasmeniu valdymo organu (valdybos nariu ir vadovu) jis tapo nutraukęs darbo santykius su apeliante, o atsakovė, pasinaudojusi Å¡ia neteisėtai gauta informacija, perviliojo 6 apeliantės klientus ir dėl to apeliantė patyrė nuostolius, kurių dydį apeliantė susiejo su teismo ekspertizės akte apskaičiuotu UAB X negautu grynuoju pelnu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

33. Kadangi apeliantė reikalavimÄ priteisti žalÄ (nuostolius) sieja su nesÄ Å¾iningu atsakovės UAB Y konkuravimu (neteisėtais veiksmais), prasidėjusiu atsakovui A. K. 2016 m. vasario 11 d. nutraukus darbo santykius su UAB X ir 2020 m vasario 17 d. pradėjus eiti atsakovės UAB Y vadovo pareigas, taikytinas Å¡iuo ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas.

34. Tuo metu galiojusios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Pagal to paties straipsnio 4 dalį, asmenys, neteisėtais bÅ«dais įgiję informacijÄ , kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie, pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties Å¡alis, atskleidusi gautÄ komercinę paslaptį pažeisdama sutartį.

35. Vadovaujantis KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galiojusiu ir ginčui aktualiu laikotarpiu, Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui. KÄ® 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

36. Kaip jau minėta, Å¡i byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus nurodymus ignoravo, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

37. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

38. Å is teismas taip pat yra ne kartÄ nurodęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamÄ teismo sprendimÄ (nutartį) ir perduoda bylÄ Å¾emesnės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali bÅ«ti nurodoma, kaip reikia aiÅ¡kinti atitinkamÄ teisės normÄ , kokias faktines aplinkybes privalu aiÅ¡kintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir motyvai nereiÅ¡kia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip iÅ¡spręsti bylÄ , bet, jeigu bÅ«tina, įpareigoja dar kartÄ analizuoti bylos medžiagÄ , pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, nes įrodymų vertinimas yra žemesnės instancijos teismų prerogatyva.

Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantys bylÄ , negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).

39. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grÄ Å¾indamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatsižvelgdami į įrodinėjimo specifikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ieÅ¡kovei taikė per aukÅ¡tus įrodinėjimo standartus ir neįvertino susiklosčiusių faktinių bylos aplinkybių visumos, kuri, kasacinio teismo vertinimu, nesudaro atsitiktinumo įspÅ«džio.

40. TokiÄ iÅ¡vadÄ darydamas kasacinis teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes: apeliantės pirminė ir pagrindinė veikla buvo ir yra multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas; atsakovas A. K. apeliantės įmonėje dirbo nuo pat jos veiklos pradžios (nuo 2008 m. lapkričio 18 d.) ir kilo karjeros laiptais (nuo vadybininko iki vadovo); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. (darbo sutarties nutraukimo dienos) jis dirbo įmonės direktoriaus pavaduotoju bei konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu; 2016 m. vasario 11 d. atsakovas A.

K. nutraukė darbo sutartį su apeliante pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (atsakovo pareiÅ¡kimu); apeliantės klientų sÄ raÅ¡ai buvo laikomi konfidencialia informacija ir A. K. buvo įsipareigojęs jos neatskleisti tretiesiems asmenims; 2016 m. vasario 12 d. A. K. paskirtas UAB Y valdybos nariu, 2016 m. vasario 17 d. – direktoriumi; iÅ¡ 26 atsakovo A. K. kuruotų apeliantės klientų su atsakove pradėjo bendradarbiauti 6; atsakovė UAB Y teikia analogiÅ¡kas apeliantės teikiamoms paslaugas; apeliantės pajamos A.

K. perėjus dirbti pas atsakovę sumažėjo; apeliantė įrodinėjo, kad atsakovės pajamos įmonėje pradėjus dirbti A. K. proporcingai padidėjo.

41. Kaip matyti iÅ¡ minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 38 ir 39 punktų, kasacinis teismas rėmėsi ankstesne Å¡io teismo suformuota praktika, kurioje pažymima, kad tik toks faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, neleidžia daryti iÅ¡vados dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingÄ darbuotojų rengimÄ si pereiti dirbti pas konkurentÄ , darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, Å¡ie darbuotojai turi reikÅ¡mingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranaÅ¡umÄ , palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , turi spręsti dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

IeÅ¡kovo klientų perėjimas pas atsakovÄ , kai atsakovÄ Ä¯steigė (jame įsidarbino) buvę ieÅ¡kovo darbuotojai, aplinkybių visumos kontekste pripažįstamas pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

42. PrieÅ¡ingai nei tvirtina savo skunde apeliantė, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nenukrypo nuo nagrinėjamoje byloje ar kitose bylose pateiktų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, ir iÅ¡ naujo vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joje surinktų įrodymų visumÄ , padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vien atsakovo A. K. išėjimas dirbti į konkuruojančiÄ Ä¯monę nėra pakankamas įrodymas, savaime liudijantis konfidencialios informacijos atskleidimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 29 d., garso įraÅ¡o, pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti atsakovo A. K. išėjimo į UAB Y priežastis. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. paaiÅ¡kino, kad jo išėjimÄ dirbti atsakovės bendrovėje nulėmė keletas susidėjusių priežasčių: apeliantė neskyrė daugiau darbuotojų atsakovo kuruojamai veiklai vykdyti, suprastėjo mikroklimatas, buvo situacijų, kai apeliantė sumažino ar visiÅ¡kai nesumokėjo darbo užmokesčio priedų, atsakovas pas apeliantę dirbo apie 8-9 metus, bet tolesnių jo karjeros galimybių nematė, o jam norėjosi pokyčių.

Todėl buvo priėmęs tvirtÄ valinį sprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ UAB X. Pažymėjo ir tai, kad nuo apeliantės neslėpė, kur iÅ¡eina dirbti. Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir jos įrodinėjimo 43. IÅ¡ byloje esančio darbo sutarties Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. pasiraÅ¡yto susitarimo matyti, kad prieÅ¡ nutraukiant darbo sutartį Å¡alys jame detaliai aptarė darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas, tokias, kaip darbuotojo įsipareigojimas ir toliau laikytis darbo, konfidencialumo ir mokymosi sutartyse numatytų įsipareigojimų, saugoti, neatskleisti, nesinaudoti, neplatinti, neperduoti ne tik darbdavio (apeliantės UAB X), bet ir susijusių įmonių (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, taip pat iki 2016 m. vasario 17 d. grÄ Å¾inti darbdaviui 10 426,32 Eur (36 000 Lt) pagal mokymo sutartį.

44. Kitaip tariant, iÅ¡ anksto ir raÅ¡tu sureguliuotos darbuotojo pasitraukimo iÅ¡ darbo sÄ lygos bei atsakovo suteiktos garantijos dėl apeliantės ir su ja susijusių kitų bendrovių informacijos saugojimo, taip pat geranoriÅ¡kas sutikimas grÄ Å¾inti apeliantei pakankamai ženkliÄ pinigų sumÄ už atsakovo apmokymÄ , įtikinamų priežasčių pakeisti darbo vietÄ Ä¯vardijimas teismo posėdyje, neleidžia sutikti su apeliantės pozicija dėl tokios atsakovo A. K. pasitraukimo iÅ¡ darbo pas apeliantę priežasties, kaip iÅ¡ anksto turimi jo ketinimai perduoti kitam verslo subjektui apeliantės neapibrėžto pobÅ«džio informacijÄ , ja pasinaudojant nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir gauti pelnÄ .

BÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės užimtos pozicijos suponuoja jau sekančiÄ dienÄ po atleidimo, t. y. 2016 m. vasario 12 d., atsakovams adresuotas įspėjimas dėl atsakovo A. K., buvusio darbuotojo, turimos informacijos bei atsakomybės už jos panaudojimÄ . Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjęs vertinti ir pasisakyti dėl atsakovo A. K. įsidarbinimo atsakovės bendrovėje galimybės, stokoja pagrįstumo ir prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, aptartiems Å¡ios apeliacinio teismo nutarties 41 punkte, t. y. kad teismas, spręsdamas dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos buvimo ar nebuvimo, turi pareigÄ Ä¯vertinti aplinkybių visumÄ , be kita ko, ir tokias, kurios susijusios su darbo sutarties nutraukimu bei įsidarbinimu kitoje darbovietėje.

45. Å iame kontekste pažymėtina, kad darbuotojų kaita dėl karjeros galimybių yra rinkoje visiÅ¡kai įprasta situacija. Taip pat įprasta ir protinga į vadovaujamas pareigas skirti tik pačios aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus. Darbo santykių nutraukimas su vienu darbdaviu dėl geresnių karjeros galimybių pas kitÄ , kad ir konkuruojantį subjektÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai svarbi priežastis darbo sutarties nutraukimui, juolab kad nekonkuravimo susitarimo, kÄ pripažįsta ir pati apeliantė, su atsakovu A. K. ji nebuvo sudariusi. Be to, itin reikÅ¡minga tai, kad atsakovas nuo 2012 m. sausio 2 d. jau buvo užėmęs pakankamai aukÅ¡tas vadovaujamas pareigas – jis dirbo UAB X direktoriaus pavaduotojo, o nuo 2015 m. liepos 9 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2016 m. vasario 11 d. – direktoriaus pavaduotojo / konteinerių skyriaus vadovo pareigose.

46. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas A. K., eidamas direktoriaus pavaduotojo ir konteinerių skyriaus vadovo pareigas, buvo atsakingas už perspektyvių priemonių, reikalingų įmonės vystymui, nustatymÄ bei organizavimÄ , bendradarbiavimÄ su akcininkais, įgyvendinant projektus, susijusius su įmonės Å«kine veikla, verslo plėtojimo galimybių analizavimÄ . Taigi akivaizdu, kad atsakovas A. K. turėjo vadovavimo kompetencijų, gebėjo priimti strateginius sprendimus. Todėl labiau tikėtina, kad bÅ«tent dėl tokių savybių atsakovas A.

K. buvo iÅ¡rinktas į atsakovės UAB Y valdybÄ , o netrukus paskirtas atsakovės vadovu, t. y. į aukÅ¡tesnes pareigas, nei ėjo pas apeliantę, o ne dėl to, kad jis žinojo apeliantės komercinę ar konfidencialiÄ informacijÄ apie 6 apeliantės klientus. Be to, visuotinai yra žinoma, kad klientų paieÅ¡ka ir jos organizavimas tenka konkretiems bendrovės darbuotojams, o ne jos vienasmeniam valdymo organui (direktoriui), todėl menkai tikėtina, kad tokios aukÅ¡tos pareigos asmeniui, įsipareigojusiam saugoti buvusio darbdavio konfidencialiÄ informacijÄ dar ir papildomu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo patikėtos siekiant pervilioti buvusio jo darbdavio 6 klientus.

47. Pirmiau nurodyta, kad tokia situacija, kai darbuotojas, nesant nekonkuravimo susitarimo, įsidarbina pas konkuruojantį subjektÄ , savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtÄ komercinės paslapties atskleidimÄ kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

48. Nustatinėjant civilinės atsakomybės sÄ lygas, taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, kaltę, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nors įrodinėjimas nesÄ Å¾iningos konkurencijos kategorijos bylose turi tam tikrÄ specifikÄ , visgi pažymėtina, kad kasacinio teismo plėtojama praktika dėl įrodinėjimo ypatumų Å¡ios kategorijos bylose neatleidžia ieÅ¡kovo nuo įrodinėjimo pareigos, taigi bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė galioja ir turi bÅ«ti taikoma.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl to, kad, sprendžiant nesÄ Å¾iningos konkurencijos bylas, teismams iÅ¡ esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, turi savo taikymo sritį – Å¡i taisyklė iÅ¡ esmės taikoma tik priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo atveju, o visos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos turi bÅ«ti įrodinėjamos remiantis bendru įrodinėjimo pareigos standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

49. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje visų pirma apeliantė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir kad apeliantė dėl tokių veiksmų patyrė žalÄ (nuostolius). Tačiau apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad atsakovas A. K., žinodamas jos komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ apie klientus, informacijÄ atskleidė atsakovei UAB Y, o Å¡i atsakovė, vadovaujama A. K., pasinaudodama jai atskleista informacija perviliojo 6 apeliantės klientus. Jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kokia bÅ«tent informacija buvo atskleista, apeliantė nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nepateikė, nors dar 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡te, adresuotame abiem atsakovams, apeliantė tvirtino turinti pagrindo manyti, kad yra nesÄ Å¾iningai konkuruojama ir reikalavo tokius veiksmus nutraukti.

Jame apeliantė taip pat Å¡ios, jos teigimu, neteisėtai panaudotos informacijos nei sukonkretino, nei aiÅ¡kiai apibrėžė. Jokių konkrečių, kad ir netiesioginių, įrodymų apeliantė nepateikė ir viso Å¡ios bylos proceso visų instancijų teismuose metu, siedama atsakovų veiksmų neteisėtumÄ iÅ¡ esmės tik su tokiu, neginčijamu ir atsakovų, faktu, kad 6 klientams, kuriems ji teikė paslaugas, paslaugas ėmė teikti / kurį laikÄ teikė ir atsakovė. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra paneigta.

50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretÅ«s duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Akivaizdu, kad net nežinant, kuriais, apeliantės vertinimu, saugotinais ir komercinę vertę turinčiais duomenimis neteisėtai pasinaudojo abu atsakovai, negalima nustatyti, ar Å¡ie duomenys atitinka komercinės paslapties sampratÄ bei jos turinį, todėl tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai visiÅ¡kai teisingi ir pagrįsti.

51. Žalos (nuostolių) jai padarymo faktÄ apeliantė sieja su tokiomis aplinkybėmis: atsakovo A. K. įsidarbinimu konkuruojančioje bendrovėje; atsakovės UAB Y paslaugų teikimu 6 apeliantės klientams; nepasiektu apeliantės planuotu pajamų lygiu.

52. Kaip jau buvo ne kartÄ nurodyta, vien atsakovo įsidarbinimas pas konkuruojantį subjektÄ pats savaime neįrodo, kad apeliantė patyrė nuostolius dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė tokiÄ labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad 6 apeliantės klientų bendradarbiavimÄ su atsakove UAB Y lėmė pačios apeliantės vidaus problemos, paslaugų teikimo kokybė arba rinkos pokyčiai. Apeliantė, kvestionuodama tokiÄ pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , tvirtina, kad ji yra grindžiama vien prielaidoms. Teisėjų kolegija ir su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

53. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliantės ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada buvo padaryta teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu. Antai teismas vertino ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, iÅ¡ kurių sprendė, kad atsakovės UAB Y padėtis, pradėjus jai vadovauti atsakovui A. K., nepagerėjo, taip pat įvertino apeliantės pozicijos Å¡iuo aspektu prieÅ¡taringumÄ ir nenuoseklumÄ , pradiniame ieÅ¡kinyje jai nurodžius, kad jos paslaugų atsisakė arba užsakymų apimtis sumažino net apie 30 apeliantės klientų, su kurių praradimu apeliantė siejo savo sumenkusias pajamas, o byloje nustatyta, kad su atsakove bendradarbiauti pradėjo tik 6 apeliantės klientai.

Teismas svarbia pripažino ir aplinkybę, kad atsakovas A. K., sudarydamas 2016 m. pardavimų planÄ apeliantės vadovui, atkreipė dėmesį į bÅ«tinÄ Å¡io plano įgyvendinimui didesnį skaičių darbuotojų, tačiau UAB X žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių nepadidino. Teismas taip pat nustatė, kad iÅ¡ vienos savo klientės – UAB B – 2016 metais ji gavo daugiau pajamų, nei 2015 metais (tebedirbant atsakovui), kad UAB B ir UAB C dirba tiek su apeliante, tiek su atsakove, kad iÅ¡ UAB A atsakovė 2017–2018 metais užsakymų iÅ¡ viso negavo.

Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad labiau tikėtina, jog pokyčius UAB X klientų struktūroje nulėmė ne kurios nors apeliantės neįvardytos konfidencialios informacijos apie apeliantės klientus atskleidimas atsakovei UAB Y ir šios bendrovės pasinaudojimas informacija, tačiau kitos aplinkybės, be kita ko, paslaugų kokybės pokyčiai, iš darbo išėjus kvalifikuotam šios srities specialistui (A.

K.).

54. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iÅ¡ esmės atitinka byloje atliktos teismo ekspertizės akto turiniui. Teismo ekspertė A. K., tiek atsakydama į 3-iÄ jį teismo užduotÄ klausimÄ (Koks yra UAB X negautas grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki teismo nutarties skirti byloje ekspertizę priėmimo dienos UAB X nustojus teikti krovinių ekspedijavimo paslaugas bendrovėms UAB A UAB C UAB B, D, SIA E, RAB F ir (ar) sumažėjus tokių paslaugų nurodytoms bendrovėms apimtims?), tiek ir teismo posėdžio, vykusio 2020 m. sausio 21 d., metu pažymėjo, kad ekspertė nepateikia iÅ¡vados, kad apskaičiuotas negautas grynasis pelnas iÅ¡ analizuojamų klientų susidarė dėl UAB Y galimų konkurencijos veiksmų, taip pat neteikia ir iÅ¡vados, kad negautas grynasis pelnas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas klausime suformuluotam laikotarpiui.

55. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliante tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylÄ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo, iÅ¡ kurio, kaip teigia apeliantė, matyti, kad klientų užsakymai per klaidÄ buvo atsiųsti A. K. jo buvusiu elektroninio paÅ¡to adresu ((duomenys neskelbtini)), nors kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje Å¡is susiraÅ¡inėjimas nurodytas kaip tirtinas ir vertintinas, bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl dėl Å¡io įrodymo pasisako apeliacinės instancijos teismas.

56. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. gegužės 12 d elektroninio susiraÅ¡inėjimo dalies, D. T. ((duomenys neskelbtini)) su Kinijos bendrovės M eksporto departamento pardavimų asistentu K. W. derino maisto papildų – 150 Mt lizino hidrochlorido (L-Lysine - HCL) pristatymÄ Ä¯ HamburgÄ ir 160 Mt treonino pristatymÄ Ä¯ KlaipėdÄ , abiejų siuntų gavėjas – UAB B, tačiau apie siuntÄ Ä¯ HamburgÄ laiÅ¡ke nurodoma praneÅ¡ti UAB X, o dėl siuntos į KlaipėdÄ â€“ praneÅ¡ti UAB Y. Atsakydamas 2016 m. gegužės 12 d., K.

W. nurodė, kad prie laiÅ¡ko prisega preliminarų konosamentÄ abiem siuntoms į KlaipėdÄ ir HamburgÄ , kad parengė orderį ir praÅ¡o užsakyti laivÄ , į kurį anksčiausiai bÅ«tų galima pakrauti siuntas. Prie Å¡io laiÅ¡ko adresatų be D. T. nurodyti adresatai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is susiraÅ¡inėjimas patvirtina tik tokiÄ aplinkybę, kad UAB B vienu metu naudojosi tiek UAB X, tiek UAB Y teikiamomis paslaugomis, kas ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme.

57. Kita elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2016 m. birželio 6 d., dalis (tarp D. T. ir atsakovės transporto vadybininkės E. S.) susijusi su lizino siunta iš Eppeno. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad su atsakovės transporto vadybininke aiškinamasi, kodėl lentelėje nėra 4-5 konteinerių, kurie turėjo būti išsiųsti gegužės 30 d., nurodoma, kad turėjo būti dvi skirtingos partijos, klausiama, ar buvo išsiųsta kaip viena ir pan. Laiško kopija išsiųsta ir adresatui A.

K. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad į adresatus, kuriems siunčiama matoma laiÅ¡ko kopija (CC) įtrauktas ir atsakovas A. K. (akivaizdu, kad D. T. suklydus, nurodant buvusio A. K. darbinio elektroninio paÅ¡to adresÄ , nes susiraÅ¡inėjimo metu atsakovas A. K. jau buvo nutraukęs darbo santykius su UAB X), taip pat nepatvirtina, kad atsakovas neteisėtai atskleidė kokiÄ nors apeliantės nenurodomÄ informacijÄ apie Å¡iÄ klientę atsakovei UAB Y ar, juo labiau, perviliojo buvusius apeliantės klientus.

Pastarasis laiÅ¡kas galėtų patvirtinti tik tokiÄ aplinkybę, kad atsakovui esant UAB Y vadovu, jam laiÅ¡ko kopija siunčiama klientui tikintis efektyvesnio problemos sprendimo. Ir, prieÅ¡ingai nei bando įteigti apeliantė, Å¡i elektroninio susiraÅ¡inėjimo dalis niekaip nepatvirtina, kad atsakovas A. K. pats bendravo su klientais, turėdamas tikslÄ juos pervilioti iÅ¡ apeliantės.

58. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti atsakovų pateiktus elektroninius susiraÅ¡inėjimus, atsakovės UAB Y klientų atsakovei adresuotus raÅ¡tus, kuriuose teikti paaiÅ¡kinimai apie jų bendradarbiavimo su atsakove užsimezgimo aplinkybes. Å i byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, o tai, pasak apeliantės, reiÅ¡kia, kad buvusiems ieÅ¡kovės klientams apie bylos ginčo dalykÄ sudarančias aplinkybes galėjo tapti žinoma tik iÅ¡ pačių atsakovų, kurie tokius raÅ¡tus ir teikė į bylÄ .

59. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumÄ , neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (iÅ¡skyrus prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

60. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. kovo 7 d. UAB B elektroninio susiraÅ¡inėjimo (iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini)) su UAB Y (adresuojant bendru atsakovės elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini)), UAB B atstovas D. T. UAB B vardu kreipėsi į atsakovę dėl paslaugos suteikimo (paÅ¡arinių priedų konteinerių gabenimo iÅ¡ Kinijos). Ä® šį elektroninį paklausimÄ atsakė atsakovės Klaipėdos filialo vadovas M. M.. Pažymėtina, kad tokiÄ pačiÄ užklausÄ dėl galimo paslaugų suteikimo atsakovės bendruoju elektroniniu paÅ¡to adresu ((duomenys neskelbtini)) 2016 m. balandžio 3 d siuntė ir kita apeliantės klientė – UAB H, nepatenkanti į apeliantės parengtÄ 6 perviliotų klientų sÄ raÅ¡Ä .

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktos 2017 m. sausio 13 d. informacinės pažymos apie atsakovės pajamas, susijusias su pradiniame ieÅ¡kinyje apeliantės nurodomais 26 jos klientais, kurie nutraukė bendradarbiavimÄ su apeliante arba sumažino paslaugų užsakymo apimtis, atsakovė laikotarpiu nuo atsakovo A. K. paskyrimo atsakovės vadovu iki 2016 m. lapkričio 30 d. pajamų iÅ¡ UAB H negavo. Be to, ir iÅ¡ pačios apeliantės pateiktos 2016 m. rugsėjo 9 d. pažymos apie pajamas, gautas iÅ¡ A. K. kuruotų klientų, matyti, kad apeliantė toliau bendravo su UAB H, pajamos iÅ¡ Å¡ios klientės laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. siekė 7 507 Eur, o ankstesniu laikotarpiu, kai atsakovas nebuvo dar nutraukęs darbo santykių, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

– 23 643 Eur. Vadinasi, UAB H naudojantis apeliantės UAB X paslaugomis, iÅ¡ jos gautos pajamos per gretimus 5 mėnesių laikotarpius ženkliai skyrėsi – laikotarpiu, kuomet atsakovas A. K. jau nebedirbo pas apeliantę, iÅ¡ Å¡ios klientės gautos pajamos buvo gerokai mažesnės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo pateiktÄ situacijos vertinimÄ , kad apeliantės klientai nebuvo atsakovų pervilioti, o jų skaičiaus ar jų teikiamų užsakymų apimčių sumažėjimas negali bÅ«ti siejamas su nesÄ Å¾iningais atsakovų veiksmais.

61. Didelę dalį apeliacinio skundo argumentų apeliantė skyrė teismo išvadų dėl atsakovės UAB Y patirties turėjimo atitinkamoje krovinių vežimo ekspedijavimo srityje ir atsakovų teiktų įrodymų kritikai. Apeliantės teigimu, jos ieškinys buvo grindžiamas ne tuo, kad atsakovė apskritai iki 2016 m. vasario 15 d. neteikė krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugų, įskaitant krovinių konteineriuose vežimo jūra ekspedijavimo, ir neturėjo patirties šioje srityje, o būtent tuo, kad atsakovė iki tol faktiškai nėra teikusi multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugų ir būtent šioje srityje neturėjo patirties.

Tačiau tiek apeliantės 2016 m. rugsėjo 22 d. pradiniame ieÅ¡kinyje (17, 18, 55, 71 punktai), tiek 2017 m. balandžio 14 d. patikslintame ieÅ¡kinyje (14-16, 21, 54, 70 punktai) apeliantė įvardijo kitokius faktus, nei nurodo dabar, t. y. siekė įrodyti ne atsakovės patirties trÅ«kumÄ multimodalinio krovinių vežimo organizavimo srityje, bet jos patirties trÅ«kumÄ konteinerių ekspedijavimo srityje. Todėl apeliantės pozicija, kuria ji kritikuoja atsakovų patirtį jÅ«rinių konteinerių ekspedijavimo srityje patvirtinančius įrodymus (UAB Y ir K 2014 m. spalio 20 d. sudarytas susitarimÄ , tarp UAB Y ir L 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytÄ neiÅ¡imtinę atstovavimo sutartį, konosamentus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir kt.), nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl atsakovės buvusio įdirbio konteinerių ekspedijavimo srityje.

62. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde siekia sumenkinti įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovė, turimos patirties atitinkamoje komercinėje ar Å«kinėje veikoje reikÅ¡mę bei galimybę ja dalintis su atsakove, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Pati apeliantė, sudarydama 2016 m. vasario 11 d. susitarimÄ su atsakovu A. K. dėl darbo sutarties nutraukimo, įpareigojo jį saugoti ne tik jos pačios, bet ir dar keturių su ja susijusių įmonių konfidencialiÄ informacijÄ ir komercinę paslaptį (susitarimo 3.1.2 punktas). Vadinasi, ji pati pripažįsta tokio pobÅ«džio veikloje, kuriÄ vykdo apeliantė ir atsakovė, susijusių įmonių know-how (praktinė, pažangioji patirtis; gamybinės komercinės paslaptys) reikÅ¡mę bei svarbÄ .

63. Ir galiausia, aptariami apeliantės skundo argumentai, susiję su atitinkamos krovinių gabenimo patirties pas atsakovę nebuvimu, dėl Å¡ios priežasties įdarbinant atsakovÄ A. K., nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi situacijoje, kai įrodinėjama nesÄ Å¾ininga konkurencija, atlikta neteisėtai perdavus informacijÄ apie klientus ir ja pasinaudojus. Tokio pobÅ«džio argumentai bÅ«tų reikÅ¡mingi įrodinėjant nekonkuravimo susitarimo pažeidimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nebuvo sudarytas. Vien tai, kad Å«kio subjektas, neturintis konkrečios patirties kurioje nors srityje ar veikloje, pasamdo atitinkamos patirties turintį specialistÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju paskiria vadovÄ ) bei ima teikti analogiÅ¡kas paslaugas laisvoje rinkoje, nėra neteisėtas veiksmas, jeigu konkuruojama nepažeidžiant įstatymų.

64. Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , ar netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių apeliantės ieÅ¡kinyje nurodomų nuostolių atsiradimÄ , yra teisinga ir nepaneigta. Dėl iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvusių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 65. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat kelia ir netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , todėl ir dėl tokių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai, kad byloje pateiktuose dokumentuose nurodytos itin ilgos advokato J. Zaronskio pasiruoÅ¡imo teismo posėdžiams trukmės ar kad tokiu bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimu buvo siekiama pateisinti advokato kelionės iÅ¡ Vilniaus į KlaipėdÄ iÅ¡laidas, kurios paprastai nėra priteisiamos, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jos samprotavimai. Pirmosios instancijos teismas sprendime itin detaliai aprašė ir motyvavo iÅ¡ apeliantės atsakovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, be kita ko, vertindamas ir teismo posėdžių bei pasirengimo jiems trukmę, neretai sumažindamas apskaičiuotÄ už pasirengimÄ teismo posėdžiams trukmę.

67. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl taikytino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.17 papunktyje nurodyto tarifo, skaičiuojant kompensuotinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį už atsakovų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , ar su iÅ¡laidų mažinimu, atsižvelgiant į paaiÅ¡kinimų turinį. Rekomendacijų 8.17 papunktis apima tik tų procesinių dokumentų teismui teikimÄ , kurie nėra tiesiogiai įvardyti Rekomendacijų 8.16 papunktyje, o dokumentams, kuriuose pareikÅ¡ti praÅ¡ymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, taikomas bÅ«tent Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytas tarifas.

68. Teisėjų kolegija kaip visiÅ¡kai nepagrįstus atmeta ir tokius apeliantės samprotavimus, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas neįvertino kasacinio teismo proceso baigties, kuriame atsakovų atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir advokato J. Zaronskio teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , negali bÅ«ti laikomi tinkamai atliktais. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali bÅ«ti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso Å¡aliai.

BylÄ nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į visos bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016). AnalogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami ir tie atvejai, kai kasacinis teismas panaikina ne tik apeliacinės instancijos teismo, tačiau ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

69. Kasacinis teismas, plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios aukÅ¡tesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatÄ :

1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai Å¡is teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatÄ ;

2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai Å¡is teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatÄ ;

3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai Å¡is teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

70. Taigi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, paskirstomos pagal pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme atmestas visiÅ¡kai. Aplinkybė, kad Å¡i byla instancine tvarka nagrinėjama nebe pirmÄ kartÄ , negali paneigti ginÄÄ laimėjusios Å¡alies teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , atlyginimÄ . Teismui paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos yra paskirstomos už visÄ (tos pačios bylos) procesÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ apeliantės atsakovei priteisė visas Å¡ios bylos procese turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

71. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį arba priimama nutartis nutraukti bylÄ ar palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva iÅ¡nagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimÄ ir iÅ¡spręsti jį priimdamas naujÄ sprendimÄ ar nutartį, ir tuo užbaigti bylÄ .

72. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu iš apeliantės atsakovei UAB Y buvo priteista 7 229,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi – dar 1 079 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovei iš apeliantės buvo priteista 8 308,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantės pateiktas ir teisėjų kolegijos priimtas 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 8 308,75 Eur suma apeliantei buvo sumokėta. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovei UAB Y priteista 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir apeliacinio skundo argumentų, tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino, nes pati apeliantė tokių duomenų teismui ir nebuvo pateikusi.

73. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas netaiko CPK 762 straipsnyje nustatytos sprendimo vykdymo atgręžimo taisyklės, nes tam nėra faktinio pagrindo – Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo rezultatas lieka nepakitęs (jis yra iÅ¡spręstas atsakovų naudai), tačiau apeliantės atsakovei sumokėtÄ 8 308,75 Eur sumÄ Ä¯skaito į atsakovei iÅ¡ apeliantės buvusiÄ priteistÄ 13 871,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo patikslintina, nurodant, kad atsakovei iÅ¡ apeliantės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 5 563,08 Eur (CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡iame apeliacinės instancijos teisme 74. Atsakovė UAB Y praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės 3 194,40 Eur iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos skirstomos pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliacinį skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , apeliantei, atitinkamai, tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, Å¡iuo atveju praÅ¡ymÄ pateikusios atsakovės, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso iÅ¡laidas.

75. Tačiau pagal Rekomendacijas maksimali rekomenduojamų priteisti iÅ¡laidų suma yra 1 765,40 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas). Teisėjų kolegijos vertimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, kadangi byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama jau nebe pirmÄ kartÄ , taigi visos faktinės ginčo aplinkybės atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengusiam advokatui gerai žinomos, jokių naujų ginčo aspektų pakartotiniame apeliaciniame procese nekilo.

Todėl iÅ¡ apeliantės atsakovei priteistina maksimali rekomenduojama, t. y. 1 765,40 Eur, suma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , tik patikslinant iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės X atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Y priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos dydį ir nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Y (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisiamos 5 563,08 Eur (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų 8 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Y (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 765,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 40 centų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjos Dalia Kačinskienė Vilija Mikuckienė Egidija Tamošiūnienė