ab4c19ca-368b-470d-8278-2fc49a9927d6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1102-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01441-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.5.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1268-405/2023 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal G. T. pareiÅ¡kimÄ , su suinteresuotais asmenimis Asvejos regioniniu parku (Å¡iuo metu AukÅ¡taitijos saugomų teritorijų direkcija), Å venčionių rajono savivaldybės administracija, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-636-763/2006).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau ir Prokuroras) teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu patenkintas G. T. pareiÅ¡kimas ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vietovė), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, priklausę V. L. ir jos Å¡eimai. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas sodybos atkÅ«rimo tikslu. Sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

2. Prokuroras praÅ¡o atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybėmis, kad :

2.1. Teismas sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ grindė pareiÅ¡kėjo pateikta Å«kio knygos kopija, kurioje nurodoma, kad buvusiai žemės (sodybos) savininkei V. L. 1957 m. priklausė 0,60 ha žemės, gyvenamasis namas ir tvartas (pastatyti 1914 m.), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat Å venčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktu (Å venčionių rajono savivaldybė nurodė, kad Å¡is aktas nėra iÅ¡likęs, jo saugojimo penkerių metų terminas pasibaigęs), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), planu, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V. L., ir liudytojo V. O. paaiÅ¡kinimais apie tai, kad Å¡ioje vietoje, t. y. žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai stovėjo pastatai.

2.2. Byloje, kurioje procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, surinkti įrodymai nepakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. Ūkinių knygų kopijose esančiais duomenimis nepatvirtinama, kad V. L. priklausanti sodyba stovėjo bÅ«tent pareiÅ¡kėjui G. T. priklausančiame žemės sklype. Vilniaus apskrities Å venčionių rajono (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, parengtame nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad Å¡iame žemės sklype buvo statiniai. Liudytojo V. O., teisme patvirtinusio, kad statiniai buvo bÅ«tent žemės sklype, nuosavybės atkÅ«rimo proceso metu plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kinimai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip patikimi, kadangi liudytojas gyveno ne tame pačiame kaime, o už maždaug dviejų kilometrų, liudytojas, panaÅ¡iai liudijo ir kitose Å¡io teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Be to, statinių, jų liekanų buvimo pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype fakto nepatvirtino ir Å venčionių rajono savivaldybės komisija 2006 m. birželio 5 d. akte – iÅ¡tyrusi žemės sklypÄ natÅ«roje, komisija konstatavo, kad ryÅ¡kių gyvenamojo namo, kitų statinių bei sodo liekanų nerado.

2.3. Dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų, Å venčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ Å¡io Kodekso V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, tačiau Å venčionių rajono apylinkės teismas nesivadovavo minėtomis nuostatomis ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo, ir, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas priėmė neteisėtÄ 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ . Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa ir maksimaliai užtikrinta vieÅ¡ojo intereso apsauga.

2.4. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. aiškiai matyti, kad pareiškėjui G. T. priklausiusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu padalintame į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodybos pastatų nebuvo. Išnagrinėtoje byloje esančiais įrodymais nepaneigiami archyviniuose topografiniuose žemėlapiuose užfiksuoti duomenys.

2.5. PareiÅ¡kėjas G. T. sodybos buvimo faktÄ prašė nustatyti žemės sklype, kurio paskirtis buvo miÅ¡kų Å«kio. Å venčionių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nustatyti faktÄ , kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype buvo sodyba, nesivadovavo minėtomis CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir nesikreipė į kompetentingas institucijas siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sklypas apaugęs miÅ¡ku, ir, jei taip, kokio amžiaus medynais jis apaugęs. IÅ¡ MiÅ¡kų kadastro duomenų matyti, kad miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugę miÅ¡ku, kurio amžius – daugiau nei devyniasdeÅ¡imt metų. Å iomis aplinkybėmis paneigiamas pareiÅ¡kėjo G. T. praÅ¡omas nustatyti faktas, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba.

2.6. Teismo sprendimo priėmimo metu jau galiojo Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“, 2 punkto nuostatos, kad „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus Å¡ių miÅ¡kų savininkams, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai“, ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiose MiÅ¡kų įstatymo nuostatose nebuvo numatyta, kokie statiniai gali bÅ«ti pastatyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo tik numatyta, kad miÅ¡ko žemei taip pat priskiriami „medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimti plotai“. Tik nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančioje MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies redakcijoje numatyta galimybė miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje atkurti buvusias sodybas, kurių buvimo faktas, neiÅ¡likus archyvinių dokumentų, nustatomas juridiniu faktu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nesivadovavo minėtomis MiÅ¡kų įstatymo nuostatomis, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimÄ ir priėmė sprendimÄ , kuris pareiÅ¡kėjui G. T. pagal aktualų teisinį reglamentavimÄ negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių (pareiÅ¡kėjas negalėjo įgyti subjektinės teisės atstatyti sodybÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje), ir, pažeisdamas CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

3. Taip pat Prokuroras praÅ¡o atnaujinti praleistÄ CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad nuo minėto teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, įsiteisėjimo praėję daugiau nei penkeri metai, tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pasisako, kad, esant iÅ¡skirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijÄ aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistÄ CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Teismui sprendimu nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į saugomÄ teritorijÄ â€“ Asvejos regioninio parko Asvejos kraÅ¡tovaizdžio draustinį, buvo sodyba, egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kai asmenys įgijo teisę Å¡ioje saugomoje teritorijoje miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis ir Å¡iÄ teisę iÅ¡ dalies realizavo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å venčionių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu patvirtintas parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu nuspręsta žemės sklypo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės dalį – 0,60 ha plotÄ , paversti kitomis naudmenomis, todėl atsirado galimybė statyti žemės sklype sodybÄ , kurios nebuvo. Prokuroras remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, kuriame nurodoma, kad žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikÅ¡mę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiÅ«ra, apsauga ir naudojimu, ypatingÄ teisinį reguliavimÄ , tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali bÅ«ti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas.

Ribojimai, draudimai gali bÅ«ti taikomi Å«kinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali bÅ«ti pakeistas kraÅ¡tovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. Prokuroras, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, siekia neleisti atsirasti galimybei neteisėtai statyti statinius saugomoje teritorijoje. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas, byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , esant netoleruotinai teisinei situacijai, yra pagrindo spręsti klausimÄ dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo.

Tik pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe, atsiras prielaidos teismui iÅ¡samiai patikrinti ir visapusiÅ¡kai įvertinti reikÅ¡mingas nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (sodybos saugomoje teritorijoje miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype buvimo, turint tikslÄ jÄ atstatyti) aplinkybes ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad Generalinėje prokuratÅ«roje 2022 m. spalio 25 d. pradėtas tyrimas dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, Å venčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, gautas 2022 m. lapkričio 16 d., todėl praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas nepažeidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

4. Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nurodo, kad, pagal Kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , Generalinis prokuroras teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobÅ«džio, kad gali lemti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobÅ«džio ginÄÄ potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodoma, kad dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai) – Å venčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ . Nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , laikantis įrodinėjimo taisyklių reikalavimų turi bÅ«ti renkami ir vertinami ne tik faktÄ patvirtinantys įrodymai, bet ir jį paneigiantys arba kitokius faktus patvirtinantys duomenys.

Pažymi, jog praÅ¡yme nurodoma, kad civilinė byla, kuriÄ praÅ¡oma atnaujinti, sunaikinta, todėl neiÅ¡likę jokie dokumentai, kurie turėtų bÅ«ti vertinami sprendžiant dėl bylos atnaujinimo. IÅ¡likusiame teismo sprendime labai aiÅ¡kiai nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , vertino raÅ¡ytinius įrodymus ir rėmėsi liudytojų parodymais, todėl Prokuroras nepagrįstai teigia, kad padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai.

Prokuroras nepateikė nei vieno teismo civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 iÅ¡tirto įrodymo, kadangi byla yra sunaikinta. Pažymi, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais turi bÅ«ti pagrįstas, turi bÅ«ti sprendžiama, ar pagrindas procesui atnaujinti iÅ¡ tiesų egzistuoja, ir tiriami bei vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau Å¡iuo atveju vertinti įrodymus nėra galimybės, nes jie neiÅ¡likę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), Å¡i sÄ voka vertinamoji.

Nagrinėjamu atveju, praėjus septyniolikai metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra jokių galimybių patikrinti, ar buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida. PareiÅ¡kime nurodoma, kad V. O., teisme patvirtinusio, kad statiniai buvo bÅ«tent žemės sklype, nuosavybės atkÅ«rimo proceso metu plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kinimai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip patikimi, tačiau suinteresuoto asmens (G. T.) žiniomis, minėtas liudytojas miręs, todėl nėra galimybės dar kartÄ iÅ¡klausyti Å¡io asmens liudijimÄ .

Proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, todėl reikia vertinti, kad, praėjus septyniolikai metų, to padaryti nepavyks. Kita vertus, kaip matyti, Prokuroras siekia atnaujinti bylÄ dėl tariamo procesinio teisės normos pažeidimo, kaip nurodoma praÅ¡yme, padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė nėra pagrindas atnaujinti procesÄ , kadangi prokuroras siekia pritaikyti įrodinėjimo taisykles, iÅ¡plėtotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo po civilinės bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , iÅ¡nagrinėjimo, beveik deÅ¡imčia metų vėliau.

Teisė nėra statiÅ¡kas reiÅ¡kinys, ji nuolat vystosi, plėtojasi ir tobulėja, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, pasinaudodami nauja aiÅ¡kinimo taisykle, yra pagrindo peržiÅ«rėti prieÅ¡ tai priimtus sprendimus, juo labiau, praėjus daugiau kaip septyniolikai metų. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumÄ , įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teismui pateikti turi per nustatytÄ terminÄ .

Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes. Prokuroras nenurodo, kad nepraleido trijų mėnesių termino, ir nenurodo, nuo kada šį terminÄ skaičiuoja, t. y. nenurodo dienos, nuo kurios sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PraÅ¡yme tik nurodoma kad 2022 m. spalio 25 d. buvo pradėtas tyrimas. Prokuroras pamini naujienų portalo „Delfi“ straipsnį, tačiau praÅ¡yme nenurodo, kad bÅ«tent nuo tos dienos, kada perskaitė straipsnį, skaičiuoja CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Prokuroras praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikė praleidęs naikinamÄ jį terminÄ , nesiremia 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir nenurodo iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas, todėl atnaujinti terminÄ nėra pagrindo.

Prokuroras nepateikė dokumentų ar duomenų, kodėl kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praėjus beveik septyniolikai metų ir kodėl Å¡iai dienai yra susiklosčiusi iÅ¡skirtinė teisinė situacija, kurios pagrindu reikėtų atnaujinti procesÄ , kartu su praÅ¡ymu nepateikė praÅ¡omos atnaujinti bylos dokumentų, todėl praÅ¡o netenkinti praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atnaujino Prokurorui praleistÄ CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ penkerių metų terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal G. T. pareiÅ¡kimÄ , su suinteresuotais asmenimis Asvejos regioniniu parku (Å¡iuo metu AukÅ¡taitijos saugomų teritorijų direkcija), Å venčionių rajono savivaldybės administracija, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-636-763/2006) pateikti. Prokuroro praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prokuroras praÅ¡o atnaujinti procesÄ Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu patenkintas G. T. pareiÅ¡kimas ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, priklausę V. L. ir jos Å¡eimai.

Dėl viešojo intereso.

7. CPK 49 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad prokuroras turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ , įstoti į prasidėjusį procesÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus, vieÅ¡ajam interesui ginti Civiliniame kodekse, Å¡iame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Prokuroras praÅ¡yme nurodo, kad, teismui sprendimu nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į saugomÄ teritorijÄ â€“ Asvejos regioninio parko Asvejos kraÅ¡tovaizdžio draustinį, buvo sodyba, egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kai asmenys įgijo teisę Å¡ioje saugomoje teritorijoje miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis ir Å¡iÄ teisę iÅ¡ dalies realizavo, atsirado galimybė statyti sodybÄ Å¾emės sklype, kuriame sodybos nebuvo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å venčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant atkurti sodybÄ saugomoje teritorijoje – Asvejos regioniniame parke, Asvejos kraÅ¡tovaizdžio draustinyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultÅ«riniu ir rekreaciniu požiÅ«riu regioninės svarbos kraÅ¡tovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei Å«kiniam naudojimui reguliuoti; kraÅ¡tovaizdžio draustiniai steigiami vertingo gamtinio ir (ar) kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio vietovėms saugoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Asvejos regioninio parko nuostatų 7 punkte nustatyta, kad Asvejos regioniniame parke vykdoma Å«kinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieÅ¡tarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraÅ¡tovaizdžio, terÅ¡ti aplinkÄ , pažeisti ekologinę pusiausvyrÄ . Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad, pagal KonstitucijÄ , natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ â€“ tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, bÅ«tų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieÅ¡taraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, laikytinas vieÅ¡uoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. A146–335/2008). Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, pirmosios instancijos tesimas vertino, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes valstybė, o tuo pačiu ir visuomenė, suinteresuota, kad saugoma teritorija bÅ«tų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedÅ«rų.

Dėl termino kreiptis į teismÄ Generaliniam prokurorui ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

9. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Prokuroras nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada Prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad Generalinė prokuratÅ«ra sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , gavo 2022 m. lapkričio 16 d. Å ie duomenys patvirtinami prie praÅ¡ymo pateiktu Vilniaus regioninio valstybės archyvo raÅ¡tu, pasiraÅ¡ytu 2022 m. lapkričio 16 d., kuriuo Generalinei prokuratÅ«rai pateikta teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, kopija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Prokuroras apie aplinkybes, sudarančias pagrindÄ proceso atnaujinimui, sužinojo ar turėjo realiÄ galimybę sužinoti anksčiau nei gavo teismo sprendimo kopijÄ , praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2022 m. gruodžio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vados, kad praÅ¡ymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalies nustatyto trijų mėnesių termino.

11. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo Å venčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis procesinis praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė.

Å is terminas svarbus siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumÄ vykdančios institucijos, priedermė teisingai iÅ¡spręsti kiekvienÄ bylÄ lemia tai, kad teismas ne tik iÅ¡ esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginÄÄ vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, bet Å¡iuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobÅ«džio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali bÅ«ti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iÅ¡ esmės spręsti materialinį teisinį ginÄÄ , o tokį ginÄÄ nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lÅ«kesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant iÅ¡skirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijÄ aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistÄ CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad Prokuroras nebuvo byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , dalyvaujančiu asmeniu ir jam teismo sprendimas nebuvo įteiktas ar prieinamas iki tol kol 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo kopijÄ gavo iÅ¡ archyvo, į tai, kad nėra pagrindo teigti, kad Prokuroras delsė atlikti jo kompetencijai ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ priskirtus veiksmus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Prokurorui atnaujino praleistÄ CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Dėl proceso atnaujinimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prokuroras praÅ¡o atnaujinti iÅ¡nagrinėtoje byloje procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad teismas padarė aiÅ¡kias teisės normos taikymo klaidas, neteisingai įvertindamas įrodymus (CPK 176, 185 straipsniai) – Å venčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Å venčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955–1957 m.

ūkinėse knygose esančių V. L. ūkinių žinių lapų kopijose, Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akte, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), plane, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V. L., esančius duomenis ir liudytojo V. O. parodymus apie tai, kad žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai stovėjo pastatai. Taip pat tuo pagrindu, kad teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo ir į kompetentingas institucijas dėl miško, augančio žemės sklype, kuriame, pareiškėjo G.

T. teigimu, buvo sodyba, amžiaus. Prokuroras pateikė Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. ištraukas, kuriuose, pareiškėjo teigimu, aiškiai matyti, kad pareiškėjui G. T. priklausiusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu padalintame į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodybos pastatų nebuvo, taip pat Miškų kadastro duomenis, iš kurių, pareiškėjo teigimu matyti, kad žemės sklype augančio miško amžius – virš devyniasdešimt metų.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tesimų praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikÅ¡mė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiÅ«rėjimo siekiama atnaujinti bylos procesÄ , teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiÅ¡kia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos Å¡iame etape vertinti ir byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindÄ atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų proceso atnaujinimo stadijos iÅ¡imtinį pobÅ«dį ir sukurtų situacijÄ , kai vien tik esant formaliam pagrindui bÅ«tų galima vėl iÅ¡ naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtÄ bylÄ . Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp Å¡alių atsiradusį teisinį stabilumÄ bei teisinį tikrumÄ , jų teisėtus lÅ«kesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1893/2011).

15. Vertindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , kasacinis teismas pasisako, kad klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodyta praktika). Teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Prokuroras praÅ¡yme teigia, kad byloje gauti įrodymai, kurių pagrindu teismas priėmė 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ , nepakankami sodybos buvimo faktui konstatuoti, teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ neteisingai įvertindamas byloje esančius įrodymus ir neiÅ¡reikalaudamas kitų bylai reikÅ¡mingų įrodymų. Kaip minėta, civilinė byla, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , sunaikinta, taip pat Prokuroras praÅ¡yme nurodo, kad Å venčionių rajono savivaldybėje neiÅ¡likęs minėtoje byloje buvęs Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas – jis sunaikintas.

Nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumÄ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. Esant tokiai situacijai, kai byla sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neiÅ¡likę, iÅ¡vada apie įrodymų pakankamumÄ ir jų teisingÄ ar neteisingÄ vertinimÄ gali bÅ«ti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais. IÅ¡ sprendimo nustatyta, kad jis priimtas iÅ¡analizavus raÅ¡ytinius duomenis ir liudytojo parodymus.

Prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo vertinti liudytojo parodymus kaip patikimus atsižvelgus į tai, kad liudytojas gyveno kaime maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) viensėdžio, liudijo ir kitose byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad vadovautis šio liudytojo parodymais teismui nebuvo pagrindo. Patikrinti liudytojo duotus parodymus bei nustatyti, kokias aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, nėra galimybių, kadangi neišlikęs teismo posėdžio protokolas.

Tuo atveju, jei byla bÅ«tų atnaujinta, kyla abejonių dėl pakartotinės liudytojo apklausos dėl jo amžiaus, be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad, jo žiniomis, liudytojas miręs. Prokuroras pateikė Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. iÅ¡traukas ir MiÅ¡kų kadastro duomenis apie žemės sklype esantį miÅ¡kÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo pateiktų naujų duomenų nėra galimybių iÅ¡analizuoti visų praÅ¡omoje atnaujinti byloje esančių duomenų kontekste.

17. Proceso atnaujinimo pagrindas turi bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nesant bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ir nesant galimybės susipažinti su joje buvusiais duomenimis, kurių pagrindu priimtas teismo sprendimas, nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ . Net ir tuo atveju, jei procesas byloje bÅ«tų atnaujintas, nagrinėjamu atveju nebÅ«tų teismui galimybių iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį – sodybos saugomoje teritorijoje miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype buvimÄ , turint tikslÄ jÄ atkurti, faktÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ netenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau ir apeliantas arba Prokuroras) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta atnaujinti procesÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. vasario 17 d. nutartį pažeidė praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimÄ reglamentuojančiÄ proceso teisės normÄ - CPK 370 straipsnio 3 dalį ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia sekančiais motyvais:

18.1. Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-636-763/2006 sunaikinimas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas generalinio prokuroro praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, leidžiančias abejoti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, vertinti kaip nesudarančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo procesui byloje atnaujinti, ir praÅ¡ymo netenkinti. Ne civilinės bylos medžiaga, o 2006 m. spalio 18 d. sprendimas - teismo priimtas teisingumo aktas, yra sukÅ«ręs teisines pasekmes. Å io neteisėto ir nepagrįsto sprendimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į saugomÄ teritorijÄ - Asvejos regioninio parko Asvejos kraÅ¡tovaizdžio draustinį, buvo sodyba, pagrindu atsirado galimybė giminystės ryÅ¡iais su sodybos, kurios buvimo sklype faktas nustatytas Sprendimu, savininku susijusiems asmenims (įpėdiniams pagal įstatymÄ ) Å¡ioje saugomoje teritorijoje miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis, o ateityje vykdyti neteisėtas statybas. Pažymi, kad giminystės ryšį su buvusia sodybos savininke (V. L.) įrodę asmenys Å venčionių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu teisę miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis jau realizavo.

18.2. Å venčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendime aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas įrodymų, t. y. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. akto, kuriame buvo nurodyta, kad „komisija apžiÅ«rėjusi (duomenys neskelbtini) vietovės 1955-1957 m. Å«kio knygÄ , žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ pažymėjo, kad buvusi žemės sklypo savininkė V. L. 1957 m. (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjo 1914 metais statytÄ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniu pastatu, tačiau, iÅ¡tyrusi žemės sklypÄ natÅ«roje, ryÅ¡kių gyvenamojo namo, kitų statinių bei sodo liekanų nerado “ ir liudytojo V.

O., kuris patvirtino faktÄ , kad „šioje vietoje (žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrai stovėjo pastatai turinys. Kiti civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 surinkti įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ nustatyti sodybos žemės sklype buvimo juridinį faktÄ , t. y. Å venčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Å venčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955-1957 m.

Å«kinėse knygose esančių V. L. Å«kinių žinių lapų kopijos, Vilniaus apskrities Å venčionių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopija, teismui buvo pateikti kartu su generalinio prokuroro 2022 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymu Nr. 17.17.-256. Liudytojo V. O. parodymai bei duomenys apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ liudijamų faktų (sodybų buvimo žemės sklypuose) galimo egzistavimo metu yra užfiksuoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų žinioje esančiose civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Nr. 2-203-617/2005 ir Nr. 2-105-763/2015, kuriose generalinis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra pateikęs 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ , todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje, turėjo (turi) visas galimybes susipažinti su Å¡iais duomenimis ir juos įvertinti.

BÅ«tent panaÅ¡ių paaiÅ¡kinimų (apie sodybų žemės sklypuose egzistavimÄ ) davimÄ minėtose teismo žinioje esančiose civilinėse bylose generalinis prokuroras nurodė aplinkybe, leidžiančia abejoti Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimų patikimumu.

18.3. Akcentuoja, kad V. O., kurios paaiÅ¡kinimams teismas teikia didesnę reikÅ¡mę nei kitiems byloje esantiems (buvusiems) ir generalinio prokuroro naujai į bylÄ teikiamiems oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams, Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl aplinkybė, kad Å¡io asmens nebus galimybės apklausti byloje dėl jo senyvo amžiaus (ar mirties), nėra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ . Liudytojo, kurio paaiÅ¡kinimai užfiksuoti 2006 m. spalio 18 d. teismo sprendime nedalyvavimas atnaujintoje byloje nedaro Å¡ios bylos proceso negalimu.

18.4. Å venčionių apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendime esant aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytam Å venčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akto bei liudytojo V. O. paaiÅ¡kinimų turiniui, generaliniam prokurorui pateikus kitus civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 surinktus įrodymus, Vilniaus regiono apylinkės teismas turėjo pakankamai duomenų spręsti, kad generalinio prokuroro praÅ¡yme nurodytos aplinkybės ir pateikti nauji įrodymai (Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių 1942 iki 1983 m. laikotarpio archyvinių topografinių žemėlapių iÅ¡traukų ir MiÅ¡kų kadastro duomenis) leidžia protingai abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu ir atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

18.5. Teismas turėjo galimybę generalinio prokuroro praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad priimant teismo sprendimÄ buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida (teismo sprendimas priimtas remiantis įrodymais, kurie vertintini kaip nepakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti; sprendimas pagal aktualų teisinį reglamentavimÄ (MiÅ¡kų įstatymÄ ) negalėjo sukelti teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui; teismas nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės ir nesikreipė į valstybės institucijas dėl archyvinių dokumentų ir duomenų žemės sklype esančių medynų amžių, tokiu bÅ«du pažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių, 443 straipsnio 8 dalies, 444 straipsnio 1 dalies nuostatas) vertinti teismo sprendime iÅ¡dėstyto Å venčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akto, liudytojo V. O. paaiÅ¡kinimų ir kitų kartu su generalinio prokuroro 2023-01-13 praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateiktų civilinės bylos civilinės bylos Nr. 2- 636-763/2006 dokumentų kontekste.

18.6. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartyje padaryta išvada, kad nesant galimybės susipažinti su civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 buvusiais duomenimis, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, taip pat visų byloje esančių duomenų kontekste išanalizuoti generalinio prokuroro pateiktų Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių 1942 iki 1983 m. laikotarpio archyvinių topografinių žemėlapių ištraukų ir Miškų kadastro duomenų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, yra nepagrįsta ir neteisėta.

19. Suinteresuotas asmuo AukÅ¡taitijos saugomų teritorijų direkcija (buvęs Asvejos regioninis parkas, toliau ir Direkcija) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ bei praÅ¡o prokuroro atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1268-405/2023 toje dalyje, kurioje netenkintas generalinio prokuroro praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, yra nepagrįsta.

Direkcija atkreipia dėmesį, kad Å venčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 1 d.8 sprendimu nustatė tuo metu buvusiems sklypo savininkams G. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio pagrindinės paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad sklype „iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, priklausę V. L. ir jos Å¡eimai“. Teisme suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir buvusios Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas, kuris neprieÅ¡taravo juridinio fakto nustatymui. 2019 m. gegužės 30 d. minėtas žemės sklypas buvo padalintas pagal Nacionalinės žemės tarnybos priežemės Å«kio ministerijos Å venčionių skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr.49SK-260-(14.45.110.).

Å iuo metu, vietoje buvusio Sklypo suformuoti du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (miÅ¡kų Å«kio paskirties) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties; vienbučių-dvibučių gyvenamųjų pastatų). Pažymi, kad Sklypas yra apaugęs brandžiu miÅ¡ku. Direkcija mano, kad prokuroras gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kreipdamasis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje civilinėje byloje, siekia užkirsti keliÄ ateityje galimam neteisėtam miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas. Pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe atsiras prielaidos teismui iÅ¡samiai patikrinti ir visapusiÅ¡kai įvertinti reikÅ¡mingas nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (sodybos saugomoje teritorijoje miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype buvimo, turint tikslÄ jÄ atstatyti) aplinkybes ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

20. Suinteresuotas asmuo G. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto atskirÄ jį skundÄ bei praÅ¡o palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1268-405/2023 nepakeistÄ , o prokuroro atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad :

20.1. Nesuprantamas apelianto teiginys, kad civilinės bylos sunaikinimas, nėra pagrindas neatnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ . Anot suinteresuoto asmens, kÄ ir kaip tuomet turėtų nagrinėti teismas, kai nėra nei vieno dar 2006 m. civilinėje byloje Nr. 2-636-763 surinkto įrodymo, o pagrindinis liudytojas yra miręs. Nesupranta, kaip esant tokioms aplinkybėms apskritai turėtų bÅ«ti vertinama, ar padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida.

20.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamu atveju teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobÅ«džio, kad gali lemti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , nors apeliantas nėra susipažinęs su nei vienu bylos įrodymu, nėra iÅ¡klausęs teismo posėdžio protokolo, nėra iÅ¡girdęs liudytojų paaiÅ¡kinimų, ar susipažinęs su pateiktais į bylÄ kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Suinteresuoto asmens vertinimu, į apelianto teiginius, kurie buvo iÅ¡sakyti ir praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad civilinė byla, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , sunaikinta, byloje buvęs Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas – jis sunaikintas. Nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumÄ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. Suinteresuoto asmens vertinimu, akivaizdu, kad sprendžiant, ar tikrai teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir ar jame tikrai yra padaryta labai aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, yra bÅ«tina įvertinti byloje esančių (buvusių) įrodymų pakankamumÄ . Å iuo atveju, negalima daryto jokios iÅ¡vados apie įrodymų pakankamumÄ , todėl nėra jokios galimybės įvertinti įrodymų pakankamumo, kadangi jokių įrodymų nėra iÅ¡likę.

20.3. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Prokuroras kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 akcentuodamas, kad neva byloje, kurioje procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, surinkti įrodymai nepakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. Tačiau ta aplinkybė, kad Å¡ie įrodymai yra sunaikinti, vis tiek, prokuroro manymu, nėra kliÅ«tis atnaujinti procesÄ ir dabar bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡imtinai tik pagal prokuroro pateiktus naujus įrodymus. Prokuroro nuomone, tik jo naujai pateikti įrodymai yra pakankami, o visi kiti, kurie buvo nagrinėjami 2006 m., buvo nepakankami, neaktualÅ«s, todėl galima atnaujinti procesÄ net ir tada, kai Å¡ie įrodymai kartu su visa byla yra sunaikinti. Anot suinteresuoto asmens, pirmosios instancijos teismas padarė sÄ Å¾iningÄ , teisingÄ ir protingÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant galimybei iÅ¡tirti visų civilinės bylos Nr. 2-636-763/2006 įrodymų, apklausti visų liudytojų, kurie buvo apklausti 2006 m., negalima nustatyti faktų ir tikrųjų aplinkybių, negalima padaryti iÅ¡vados apie teisingÄ ar neteisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , negalima iÅ¡ naujo iÅ¡analizuoti raÅ¡ytinių įrodymų ar liudytojų parodymų.

20.4. Pažymi, jog tesimų praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikÅ¡mė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiÅ«rėjimo siekiama atnaujinti bylos procesÄ , teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Å iuo atveju, nėra ir nebus įmanoma pasiekti galutinio teisinio rezultato. 2006 m. byla sunaikinta, todėl nėra galimybės prokuroro pateiktų naujų duomenų iÅ¡analizuoti visų praÅ¡omoje atnaujinti byloje esančių duomenų kontekste.

20.5. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto nuomone, kad liudytojo, kurio paaiÅ¡kinimai užfiksuoti 2006 m. spalio 18 d. teismo sprendime nedalyvavimas atnaujintoje byloje nedaro Å¡ios bylos proceso negalimu. Suinteresuoto asmens vertinimu, apeliantui visiÅ¡kai nėra svarbi aplinkybė, 2006 m. civilinė byla Nr. 2-636-763/2006 yra sunaikinta ir nėra iÅ¡likęs nei vienas įrodymas, o liudytojas jau miręs. Apeliantui svarbu yra tik tai, kad jis turi naujų įrodymų, todėl reikia atnaujinti procesÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ iÅ¡imtinai tik pagal prokuroro surinktus įrodymus. Anot suinteresuoto asmens, sunku net įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei atsirastų dar daugiau bylų, kurios seniai sunaikintos, jokie bylos dokumentai nėra iÅ¡likę, tačiau jos bÅ«tų atnaujintos pagal kitos Å¡alies iÅ¡imtinai surinktus įrodymus. Tai Lietuvoje sukurtų visiÅ¡kai naujÄ precedentÄ , kuris leistų ginčyti bylas, kurių medžiaga yra sunaikinta. Esant tokiai pozicijai, kitai Å¡aliai bÅ«tų netgi naudinga laukti, kol bylos medžiaga bus sunaikinta, nes tuomet bus suteikta galimybė pateikti iÅ¡imtinai tik vienos Å¡alies surinktus įrodymus ir atnaujinti procesus bylose.

20.6. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio pagrindais turi bÅ«ti pagrįstas. Turi bÅ«ti sprendžiama, ar pagrindas procesui atnaujinti iÅ¡ tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau Å¡iuo atveju mes negalime vertinti įrodymų, nes jie tiesiog nebeegzistuoja, o liudytojas yra miręs.

20.7. Pažymi, kad Å¡iai dienai, praėjus 17 (septyniolikai) metų po 2006 m. teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra net jokių galimybių patikrinti, ar apskritai buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida. Todėl net ir atnaujinus procesÄ , nebÅ«tų jokių galimybių patikrinti, ar apskritai buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida priimant 2006 m. teismo sprendimÄ . Proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, todėl reikia vertinti, kad praėjus 17 (septyniolikai) metų to padaryti nebepavyks.

20.8. Suinteresuotas asmuo teigia, kad visiems yra puikiai žinoma, kad išnagrinėtos civilinės bylos teismuose saugomos 10 metų, po ko, yra paliekamas saugoti tik baigiamasis teismo priimtas procesinis dokumentas – sprendimas, o likusi medžiaga sunaikinama. Teisė nėra statiškas reiškinys, ji nuolat vystosi, plėtojasi ir tobulėja, tačiau tai nereiškia, kad pasinaudodami nauja aiškinimo taisykle mes galime peržiūrėti prieš tai priimtus sprendimus, juo labiau, praėjus daugiau kaip 17 metų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta atnaujinti procesÄ Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimÄ priėmė, nustatęs, kad civilinė byla, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , sunaikinta; nėra iÅ¡likusių liudytojo parodymų, o jį apklausti nėra galimybės – jis miręs; kad Å venčionių rajono savivaldybėje neiÅ¡likęs minėtoje byloje buvęs Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas – jis sunaikintas. Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vados, kad nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumÄ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, todėl neegzistuoja pareiÅ¡kėjo nurodyti teismo proceso atnaujinimo pagrindai. Atskirajame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prokuroro praÅ¡ymo ir neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, kurioje, apelianto vertinimu, buvo padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida – neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, t. y. esant įstatymu nustatytai teismo pareigai bÅ«ti aktyviam, nesurinkta pakankamai įrodymų praÅ¡omam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti, dėl ko byloje surinktų įrodymų pagrindu priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis – iÅ¡taisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Todėl civilinio proceso atnaujinimÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesÄ užbaigtoje civilinėje byloje Å¡aliai yra vienintelė priemonė paÅ¡alinti Å¡ios Å¡alies teisių ir interesų pažeidimus. Taip pat pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytÄ pagrindÄ , kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatyta, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009).

25. Spręsdamas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesÄ nustatęs dvi bÅ«tinas sÄ lygas: pirma, praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, praÅ¡ymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikusiai Å¡aliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti Å¡alis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindÄ , motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti praÅ¡ymo padavimo terminų skaičiavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

26. Nagrinėjamu atveju terminas pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo apeliantui buvo atnaujintas, Å¡ios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies bylos dalyviai neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios proceso atnaujinimo sÄ lygos nepasisako.

27. Apeliantas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jei yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiÅ¡ki klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

28. Å iame kontekste, kaip teisingai nurodė ir bylos dalyviai, visų pirma, pažymėtina, kad įstatyme nėra atskleista, kokia teisės normos taikymo klaida yra kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal aptariamÄ nuostatÄ ; Å¡i sÄ voka yra vertinamoji. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant taikyti šį proceso atnaujinimo pagrindÄ , klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-969/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroro nurodytos aplinkybės Å¡ių sÄ lygų neatitinka.

29. Apeliantas pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjęs Å venčionių rajono apylinkės teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , o bÅ«tent, nesivadovavo CPK 176, 185 straipsnių, 443 straipsnio 8 dalies, 444 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo.

30. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu patenkintas G. T. pareiÅ¡kimas ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, priklausę V.

L. ir jos Å¡eimai. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas sodybos atkÅ«rimo tikslu. Teismas sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ grindė pareiÅ¡kėjo pateikta Å«kio knygos kopija, kurioje nurodoma, kad buvusiai žemės (sodybos) savininkei V. L. 1957 m. priklausė 0,60 ha žemės, gyvenamasis namas ir tvartas (pastatyti 1914 m.), esantys (duomenys neskelbtini) k., taip pat Å venčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktu (Å is aktas nėra iÅ¡likęs, jo saugojimo penkerių metų terminas pasibaigęs), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), planu, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V.

L., ir liudytojo V. O. paaiÅ¡kinimais apie tai, kad Å¡ioje vietoje, t. y. žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai stovėjo pastatai. Apeliacinės instancijos teismas prieina iÅ¡vados, kad apeliantas įrodymų rinkimÄ ir jų vertinimÄ nepagrįstai įvardina kaip aiÅ¡kiÄ taikymo klaidÄ . Kai tuo tarpu vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Apeliacinio teismo nuomone, Å venčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimÄ atlikęs surinktų įrodymų vertinimÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Juolab, kad kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, teisme suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir buvusios Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas, kuris neprieÅ¡taravo juridinio fakto nustatymui, kas, labai tikėtina, suponavo ir teismo nuomonės dėl įrodymų pakankamumo susiformavimÄ . Sprendimo suinteresuotas asmuo neskundė, jis nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

31. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esant tokiai situacijai, kai byla sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neiÅ¡likę, iÅ¡vada apie įrodymų pakankamumÄ ir jų teisingÄ ar neteisingÄ vertinimÄ gali bÅ«ti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Taip pat laikytina pagrįsta iÅ¡vada, jog patikrinti liudytojo duotus parodymus bei nustatyti, kokias aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, nėra galimybių, kadangi neiÅ¡likęs teismo posėdžio protokolas. Tuo atveju, jei byla bÅ«tų atnaujinta, kyla abejonių dėl pakartotinės liudytojo apklausos dėl jo amžiaus, be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad, jo žiniomis, liudytojas miręs. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog prokuroro su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateikti nauji įrodymai (Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. iÅ¡traukos ir MiÅ¡kų kadastro duomenys apie žemės sklype esantį miÅ¡kÄ ) turėtų bÅ«ti vertinami visos bylos duomenų kontekste, tačiau objektyviai tokios galimybės nėra, esant sunaikintai praÅ¡omos atnaujinti civilinės bylos medžiagai.

32. Apelianto nuomone, civilinės bylos sunaikinimo faktas nėra kliÅ«tis atnaujinti procesÄ byloje, nes, anot jo, ne civilinės bylos medžiaga, o 2006 m. spalio 18 d. sprendimas - teismo priimtas teisingumo aktas, yra sukÅ«ręs teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo motyvÄ kaip nepagrįstÄ , kadangi teismas tik įvertinęs įrodymų visetÄ (bylos dalyvių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus) priima sprendimÄ , o nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, dalies įrodymų atkurti objektyviai neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymu numatyta Generalinio prokuroro teisė reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama eksplicitiÅ¡kai, suteikianti galimybę „revizuoti“ teismo sprendimus ir esant objektyviai kliūčiai – civilinės bylos sunaikinimo, pasibaigus jos saugojimo terminui, faktui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimÄ valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamÄ teismo pareigÄ garantuoti žmogaus teisių gynybÄ (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

33. Nagrinėjamu atveju Prokuroro nurodytos aplinkybės (kad miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugę miÅ¡ku, kurio amžius – daugiau nei devyniasdeÅ¡imt metų), kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo neturi esminės reikÅ¡mės bylai, nefiksuoja žymių konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliacinio teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės galimai svarbios, kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo AukÅ¡taitijos saugomų teritorijų direkcija, siekiant užkirsti keliÄ ateityje galimam neteisėtam miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje. Tačiau, kad saugoma teritorija bÅ«tų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedÅ«rų, minėtų galimų pažeidimų prevencija galima kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui (ne)iÅ¡duodant leidimÄ statybai, nustatant apsaugines zonas ar veiklos ribojimus ir kt., ne civilinės bylos proceso atnaujinimu prieÅ¡ septyniolika metų iÅ¡nagrinėtoje, juolab jau sunaikintoje, civilinėje byloje.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino Prokuroro praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ . Apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apelianto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Å i nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ .

Teisėja Ramunė Mikonienė