ab4ab8fa-e11b-4cc5-aa2e-2070daac5c4e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-635/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24794-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2023 m. sausio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista solidariai iÅ¡ A. L. ir V. O. civilinio ieÅ¡kovo (Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai 673,69 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt trys eurai 69 cnt) nukentėjusiojo V. M. gydymo iÅ¡laidų atlyginimas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. O. apeliacinio skundo nepateikė. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , t. y. 2021-07-21, apie 21.43 val., (Duomenys neskelbtini), prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su V.

O. (V. O.), tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu smogė V. M. į galvos sritį jį pargriaudamas, po ko V. O. ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiam į galvos sritį, ko pasėkoje V. M. buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡iniame skruoste, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io srityje, galvos smegenų sukrėtimas, nosikaulių, nosies Å¡aknies ir nosies pertvaros skeveldrinis lūžis, kaktinio ančio priekinės sienelės lūžis, priekinių, vidinių ir iÅ¡orinių sienelių lūžiai, deÅ¡inės akiduobės dugno, iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžis, kairės akiduobės iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžis, skeveldrinis abipus etmoidalinių celių lūžis, akytosios akytkaulio plokÅ¡telės lūžis (kaukolės pamato priekinė dauba), pleiÅ¡takaulio abiejų pusių pleiÅ¡tinių ataugų abiejų plokÅ¡telių lūžiai.

Tokiu bÅ«du A. L. bendrais veiksmais su V. O. nukentėjusiajam V. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. (toliau – apeliantas) praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Apeliantas teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis (A.

L.) padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Teigia, kad jo ir kitų asmenų neblaivumas nebuvo nustatytas. Viskas įvyko spontaniškai, jokio susitarimo tarp jo ir V. O. nebuvo.

3. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nustatytos ir teismo konstatuotos tiek atsakomybę lengvinančios, tiek ir sunkinančios aplinkybės yra pagrįstos bylos duomenimis ir jos lėmė tinkamÄ bausmės individualizavimÄ . Paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsiliepime prokurorė pažymi, kad tiek įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir paskelbus kaltinimÄ teisiamojo posėdžio metu A. L. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir neginčijo faktinių aplinkybių dėl inkriminuoto apsvaigimo ir bendrininkavimo. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio l dalyje, A. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat, kad kiekvieno iÅ¡ kaltininkų veiksmai, nors ir nesant iÅ¡ankstinio susitarimo, buvo nukreipti į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais A.

L. ir V. O., veikdami kaip bendrininkai, kiekvienas atlikdamas vienas paskui kitÄ sekusius smurtinius veiksmus, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. L. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, tik nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu ir kelia Å¡velnesnės bausmės skyrimo klausimÄ . Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai.

5. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai iÅ¡analizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

6. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

7.  BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.

 Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veikÄ suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

8. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis (A. L.) padarė bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. L. sunkiai sutrikdė V. M. sveikatÄ . Å i nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

9. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). BendrininkavimÄ apibÅ«dina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

BÅ«tinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu smogė V. M. į galvos sritį jį pargriaunant, po ko V. O. tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiam į galvos sritį. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. ir V. O. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ . Tai patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad V. M. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡iniame skruoste, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io srityje, galvos smegenų sukrėtimas, nosikaulių, nosies Å¡aknies ir nosies pertvaros skeveldrinis lūžis, kaktinio ančio priekinės sienelės lūžis, priekinių, vidinių ir iÅ¡orinių sienelių lūžiai, deÅ¡inės akiduobės dugno, iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžis, kairės akiduobės iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžis, skeveldrinis abipus etmoidalinių celių lūžis, akytosios akytkaulio plokÅ¡telės lūžis (kaukolės pamato priekinė dauba), pleiÅ¡takaulio abiejų pusių pleiÅ¡tinių ataugų abiejų plokÅ¡telių lūžiai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.

Nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.1 punktu (dėl kaukolės pamato kaulų lūžio) visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡ nustatytų įvykio aplinkybių (smurto pobÅ«džio, jo intensyvumo, sužalojimų lokalizacijos) teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. L. ir V. O. veikė kaip bendrininkai – jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais; abu nuteistieji suprato smurto pavojingumÄ ir suvokė jų padarinius. Nuteistųjų A.

L.ir V. O. susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais – V. O., matydamas A. L. smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį, jiems pritarė, pats prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, suduodamas nukentėjusiajam į galvos sritį. Kadangi abu nuteistieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ir juos tenkino bet kokio pobÅ«džio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jųdviejų veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teismų teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ kitam asmeniui.

11. Apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, jog A. L. yra nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdytojas, yra teisingos, nes nuteistųjų A. L. ir V. O. naudoto smurto pobÅ«dis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina ir susitarimÄ veikti bendrai, ir tyčiÄ , apimančiÄ ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ .

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat ginčija aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nes jo ir kitų asmenų neblaivumas nebuvo nustatytas. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veikÄ padaro asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog bÅ«tų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi bÅ«ti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iÅ¡ anksto ir nustatyta iÅ¡ankstinė tyčia padaryti nusikaltimÄ , tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimÄ ; taigi bÅ«tina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 802K-504/2013, 2K-492/2014).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

13. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis iÅ¡ anksto bÅ«tų planavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoti fizinį smurtÄ â€“ jo veiksmai nebuvo suplanuoti (A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. TÄ dienÄ , po darbo susitikę su draugais, pažįstamais iÅ¡gėrinėjo alų ir nei iÅ¡ Å¡io nei iÅ¡ to, visiÅ¡kai girtas, kažkoks nepažįstamas asmuo pribėgęs įbėgo pas juos į ratÄ ir trenkė V. O. į veido sritį ir atsisukęs jam norėjo trenkti.

A. L. tai pamatęs tam vyriÅ¡kiui trenkė pirmas) ir tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. Kartu nagrinėjamų apelianto argumentų kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, jog pats nuteistasis savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vartojo alkoholį, gėrė alų, galimai ir kitus stipriuosius alkoholinius gėrimus, teisme nurodė, kad iÅ¡gėrinėjo alų. Tokius A. L. parodymus patvirtina nuteistojo V. O. parodymai. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių iÅ¡tirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad nuteistasis jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apygardos teismas konstatuoja, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos šioje baudžiamojoje byloje pritaikytos tinkamai.

14. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas A. L. yra iÅ¡samiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , yra teistas už analogiÅ¡kÄ smurtinį sunkų nusikaltimÄ bei transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, pagristai pripažino ir įvertino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bendrininkų grupėje bei bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), baustas administracine tvarka, todėl visiÅ¡kai pagrįstai spręsta, kad A.

L. linkęs nusikalsti, o ankstesnės bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, ankstesnės bausmės teigiamos įtakos A. L. nepadarė, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, toliau vykdė nusikalstamas veikas. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei, pagrįstai parinko jam griežčiausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , taikytos BK 641 straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu, todėl Å¡velninti apeliantui paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.

15. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant nustatytų trijų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant vienai nuteistojo atsakomybę Å¡velninančiai aplinkybei, paskyrė nuteistajam gerokai mažesnę bausmę nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis. Taigi 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams bausmė. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra iÅ¡skirtinė. Kaip minėta, A.

L. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ne pirmÄ kartÄ , taip pat ne kartÄ baustas administracine tvarka, kas patvirtina, jog ankstesnės bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko. Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas.

16. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. L. paskirta bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių iÅ¡tirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje bei bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo jÄ Å¡velninti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Daiva Jazbutienė Dalius Jocys Savinijus Katauskas