2013-04-16 Nr. AB-1201-3-62-3-00807-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-794/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00807-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir trečiojo suinteresuoto asmens J. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei N. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 4-5), prašydamas: 1) priteisti iš N. P. valstybei 190 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 10,25 Lt pašto išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų 7,17 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės N. P. valstybei 5 procentų metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-1887-2651 atsakovei N. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-20118-74/2010 dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi buvo nustatytas antras jos turto ir pajamų lygis. Atsakovė savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad sutinka apmokėti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu bus nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis. Atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė D. V. Tarnybos 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1887-2669 paskirta advokatė J. B. 2011 m. spalio 25 d. gautas atsakovės N. P. prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes antrinė teisinė pagalba tapo neaktuali. Tarnybos 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1887-4464 antrinės teisinės pagalbos teikimas N. P. baigtas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 19 straipsnio 2 dalį, baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovui atsiranda pareiga apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), apskaičiuojama valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Teikiant N. P. antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 380 Lt išlaidų. Šias išlaidas sudaro advokatės J. B. konsultacija, susipažinimas su bylos medžiaga, procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Remiantis VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi pareigą apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 190 Lt.

Atsakovė N. P. (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu į prašymą (b. l. 39-41) prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad Tarnybos 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1887-2669 paskirta advokatė J. B. netinkamai ir nekokybiškai jai teikė antrinę teisinę pagalbą, bylos nagrinėjimui nesiruošė, jokios pozicijos su ja nederino, į teismo posėdžius tik ateidavo ir išeidavo, juose nieko nekalbėdavo, su byla nesusipažino, nes nežinojo, kokie joje yra dokumentai, teismo posėdžiai truko trumpiau (10-15 min.) nei nurodė advokatė (45 min.), be to, visus dokumentus advokatei J. B. kopijuodavo ir pristatydavo atsakovės vyras. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sutiktų sumokėti už jai suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas penkiasdešimt litų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo advokatė J. B. prašė patenkinti Tarnybos prašymą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad atsakovei antrinės teisinės pagalbos paslaugas teikė tinkamai. Kadangi pirmas teismo posėdis (2012 m. birželio 27 d.) vyko tik po kelių dienų nuo jos paskyrimo teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei, todėl nespėjo susipažinti su visa bylos medžiaga ir dėl šios priežasties paprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Paaiškino, kad su byla ji susipažino, pati ruošė dokumentus teismui, dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose. Pažymėjo, kad jokių pretenzijų antrinės teisinės pagalbos teikimo metu N. P. nei jai, nei Tarnybai nereiškė. N. P. nepasitenkinimą jai suteiktomis antrinės teisinės pagalbos paslaugomis pradėjo reikšti tik po to, kai Tarnyba pareikalavo sumokėti už suteiktą teisinę pagalbą. Pažymėjo, jog atsisakydama antrinės teisinės pagalbos teikimo, N. P. nurodė, kad antrinė teisinės pagalba byloje tapo neaktuali, o ne atsisakė jos dėl skirtos advokatės nekokybiškai teikiamų paslaugų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 75-79) prašymą patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės N. P. į valstybės biudžetą 88,50 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 10,25 Lt pašto išlaidų, įpareigojant įmoką pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas. Bylą dėl 5 procentų metinių palūkanų 7,17 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo, bei 5 procentų metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš N. P. valstybei nutraukė. Dėl kitos reikalavimų dalies prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo dėl išlaidų atlyginimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą vertinimas. Byloje nustatyta, kad N. P. 2011 m. birželio 16 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, antrinės teisinės pagalbos suteikimas bei valstybės garantija apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas nustatoma atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Tarnyba, išnagrinėjusi N. P. prašymą, 2011 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-1887-2651 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę D. V. Tarnyba 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1887-2669 nusprendė pakeisti N. P. antrinę pagalbą teikti paskirtą advokatę D. V. advokate J. B. Pareiškėjas prašymą teismui teikia įgyvendindama VGTPĮ 24 straipsnio 6 dalies nuostatą, nustatančią, kad, jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos, valstybei atstovauja tarnyba.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta VGTPĮ 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Iš atsakovės 2011 m. birželio 16 d. pateikto prašymo Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo matyti, kad prašymą pasirašė N. P., grafoje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Tarnybos 2011 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-t-1887-2651 bei 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1887-2669 būtų ginčijusi įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. VGTPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei N. P. baigtas Tarnybos 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1887-4463, gavus N. P. 2011 m. spalio 25 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. balandžio 24 d., 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 20 d. pakartotinai Tarnyba atsakovei išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

Taigi byloje įrodyta, kad Tarnyba tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė jai sąskaitą, į kurią šią sumą reikia mokėti, bei mokėjimo terminą. Pagal VGTPĮ 14 straipsnio 2 dalį, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, <„,>, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), <…>, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu <…>.

Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, (toliau tekste – ir Rekomendacijos) patvirtintų Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176, 2 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 190 Lt, o bendra antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra 380 Lt, kurią sudaro:

1) išlaidos už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą – 160 Lt (2011 m. rugpjūčio 9 d. pozicijų derinimas – 1,5 val.; 2011 m. rugpjūčio 17 d. advokatės susipažinimas su bylos medžiaga – 1,5 val.; 2011 m. rugpjūčio 31 d. procesinių dokumentų parengimas – 1 val.), 2) išlaidos už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 220 Lt (2011 m. birželio 27 d. konsultacijos, pozicijų derinimas – 1 val.; 2011 m. birželio 27 d. atstovavimas teisme – 1,75 val. (prie teismo posėdžio, kuris truko 0,75 val., laiko priskaičiuotas kelionėje į teismo posėdį ir atgal sugaištas laikas (1 val.), 2011 m. rugsėjo 21 d. pasirengimas teismo posėdžiui – 1 val. ir 2011 m. lapkričio 17 d. atstovavimas teisme – 1,75 val. (prie teismo posėdžio, kuris truko 0,75 val., laiko priskaičiuotas kelionėje į teismo posėdį ir atgal sugaištas laikas (1 val.).

Kai antrinę teisinę pagalbą teikia nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas teikiant antrinę teisinę pagalbą sugaištų valandų skaičių dauginant iš Taisyklių 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, nurodytų taisyklių 29 punkte dydį (Rekomendacijų 6 p., 13 p.). Taisyklių 4 punkte numatyta, kad, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, todėl viena advokato profesinio darbo valanda lygi 40 Lt sumai (1 val. x 0,05 MMA x 800 Lt = 40 Lt). Taigi, pagal Tarnybos pateiktą paskaičiavimą, advokatė J. B. teikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą 9,5 val., todėl šį valandų skaičių padauginus iš 40 Lt, gaunama 380 Lt suma. Nagrinėjamu atveju aktualu išspręsti, ar pagrįsta Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. pažymoje nurodytų atstovavimo išlaidų suma, kurią prašoma priteisti valstybei, ar išlaikytos nuostatos, numatytos aukščiau minėtose Taisyklėse bei Rekomendacijose.

Teismo vertinimu, objektyviai reikalingas ir rašytiniais įrodymais yra pagrįstas advokatės dalyvavimas 2011 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, advokatės 2011 m. rugpjūčio 29 d. prašymo rengimas bei dalyvavimas 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje. Atsakovės argumentai dėl teismo posėdžių trukmės atmestini, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. birželio 27 d. teismo posėdis truko 40 min., o 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdis – 45 min. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas kelionei į veiksmo vietą ir atgal sugaištas laikas.

Pagal Tarnybos direktorės 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. TV-21 patvirtintą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose kelionėje į ikiteismines ir teismines institucijas sugaišto laiko autobusu ir lengvąja mašina dydžių lentelę advokatas kelionei autobusu ar lengvąja mašina kelionei į Kauno miesto apylinkės teismą sugaišta vieną valandą. Nors byloje nepateikta įrodymų apie advokatės J. B. vykimą į teismo posėdį autobusu ar lengvąja mašina, tačiau, nagrinėjamoje situacijoje, akivaizdu, kad advokatės atvykimas į teismo posėdžius ir išvykimas iš jo, nevertinant atvykimo/išvykimo būdo bei priemonės, užėmė atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimuose nurodytą atvykimo į teismo posėdžius laiką, todėl teismas nusprendė, kad atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimuose advokatės sugaištas laikas nurodytas teisingai.

Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės bei liudytojo A. V. P. tvirtinimą, kad advokatė J. B. neteikė jokios antrinės teisinės pagalbos, nes kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, J. B. rengė 2011 m. rugpjūčio 29 d. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-11459-774/2011 bei atstovavo N. P. teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų apie sugaištą laiką 2011 m. birželio 27 d. derinant poziciją su N. P. bei suteiktą konsultaciją, apie 2011 m. rugpjūčio 9 d. pozicijos derinimą su N. P. bei pasirengimą 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiui teismui nėra pateikta.

Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad advokatė J. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d. susipažino su civiline byla Nr. 11459-774/2011, tačiau kiek laiko truko susipažinimas su byla įrodymų nėra pateikta. Be to, advokatės J. B. Tarnybai pateiktas 2011 m. rugsėjo 22 d. pranešimas apie sugaištą laiką užpildytas netinkamai, nes nenurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo pradžios ir pabaigos laikas, taip pat nei vienas advokatės J. B. atliktas veiksmas nepatvirtintas N. P. pavarde ir parašu. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad advokatės J.

B. faktiškai sugaištas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą N. P. civilinėje byloje yra 4 val. 25 min. (sudėtas teismo posėdžių, dokumento parengimo laikas), todėl šį skaičių padauginus iš 40 Lt, N. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 177 Lt, o 50 procentų nuo šios sumos - 88,50 Lt, minėta suma pripažintina pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis ir priteistina iš atsakovės, bei iš atsakovės priteistina 10,25 Lt pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka (Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 3 p.).

Dėl kitos reikalavimų dalies teismas prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Tarnyba pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisako nuo prašymo reikalavimų dėl 5 procentų metinių palūkanų 7,17 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo, bei 5 procentų metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovės valstybei. Tarnybos prašymas pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), prašymo dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia Tarnybos ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiškėjo atstovei išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, todėl teismas bylą dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų 7,17 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo, bei 5 procentų metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš N. P. valstybei nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p., 102 str.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 108-110) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo prašymą – priteisti iš atsakovės N. P. valstybei 190 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 10,25 Lt pašto išlaidų.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, teismas turėjo įvertinti įrodymus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Advokatė, nuolat teikianti antrinę teisinę pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Tarnybai pranešimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimą. Tarnyba, atsižvelgdama į Rekomendacijose išdėstytus reikalavimus ir advokatės pranešimą, apskaičiavo atstovavimo išlaidų sumą.

Todėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. pažymoje nurodyta išlaidų suma, apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais, yra teisėta, o teismo sprendimo motyvas, jog Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. pažymoje neteisingai apskaičiuota atstovavimo išlaidų suma, yra nepagrįstas. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato reikalauti pareiškėjų savo ranka parašyti pavardę ir parašais patvirtini atliktus antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. advokatės J.

B. Tarnybai pateikti Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478, 4 ir 5 punktus atitinkantys dokumentai, (tuo pačiu ir VGPTĮ bei poįstatyminiu teisės aktus atitinkantys dokumentai), kurių pagrindu Tarnyba 2012 m. spalio 18 d. pažymoje nurodė teisėtai ir pagrįstai apskaičiuotą 50 procentų valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų dalį, atitinka ABTĮ 57 straipsnio 5 dalį.

Be to, byloje esantys kiti įrodymai (Kauno miesto apylinkės teismo Pateiktų susipažinti bylų registracijos žurnalas) patvirtina, kad advokatė J. B. 2011 m. rugpjūčio 17 d. susipažino su civiline byla Nr. 2-11459-774/2011, tačiau šiame teismo vidaus tvarkos dokumente nenumatytas susipažinimo su byla laiko fiksavimas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai nėra įstatymo įgalioti subjektai atlikti teismų administracijai priskirtų funkcijų, t. y. tvarkyti teismo vidaus tvarkos dokumentus taip, kad šie galėtų būti objektyviais įrodymais, patvirtinančiais susipažinimo su bylos medžiagos trukmę valandų ir minučių tikslumu.

Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. apeliaciniu skundu (b. l. 105-107) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies - priteisti iš atsakovės N. P. valstybei 190 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 10,25 Lt pašto išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsižvelgiant į ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, VGTPĮ 14 straipsnio 8 dalį, Rekomendacijomis ir Aprašu reglamentuotą advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, duomenų apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo tarnybai tvarką, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. pažymoje nurodytų atstovavimo išlaidų sumos, kurią prašoma priteisti valstybei, neteisingo apskaičiavimo nepagrįstos įstatymu ar teisės aktu, įpareigojančiu antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą rinkti, kaupti ir pateikti tarnybai duomenis - objektyvius įrodymus, patvirtinančius valandų ir minučių tikslumu antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų pradžios ir pabaigos laiką:

1) derinant pozicijas su pareiškėjais, 2) suteikiant pareiškėjams konsultacijas, 3) pasirengiant teismo posėdžiui, 4) susipažįstant su bylos medžiaga. Nėra įstatyme ar teisės akte imperatyvių normų, įpareigojančių antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą reikalauti pareiškėjų savo ranka parašyti pavardę ir parašais patvirtini atliktus antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmus (ABTĮ 57 str. 6 d.). Priešingai - byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp kurių yra Tarnybai pateikti, Aprašo 4 ir 5 punktus atitinkantys, dokumentai, t. y.

VGPTĮ ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, kurių pagrindu Tarnyba 2012 m. spalio 18 d. pažymoje teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo 50 procentų valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų dalį. Šie įrodymai visiškai atitinka ABTĮ 57 straipsnio 5 dalį, pagal kurią įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. Todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios ABTĮ normos. Juolab, kad net nebuvo pažeistas antrinės teisinės pagalbos teikimui skirto laiko limitas, numatytas Taisyklių 23, 23.3.6 punktuose.

Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad advokatė J. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d. susipažino su civiline byla Nr. 2-11459-774/2011, tačiau šiame teismo vidaus tvarkos dokumente nėra numatyta fiksuoti susipažinimui bylą gavusio advokato bylos grąžinimo laiką. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai nėra įstatymo įgalioti subjektai atlikti teismų administracijai priskirtų funkcijų, ir, kaip minėta, nei įstatyme, nei teisės aktuose nėra numatyta, kad advokatai privalo tvarkyti teismo vidaus tvarkos dokumentus taip, jog šie galėtų būti objektyviais įrodymais, patvirtinančiais susipažinimo su bylos medžiagos trukmę valandų ir minučių tikslumu (ABTĮ 57 str. 5 d.).

Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą, ir šis pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 143 straipsnio pagrindu.

Atsakovė N. P. atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 119-122) prašo atmesti apeliacinius skundus ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė nurodo, kad prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo buvo parašytas dėl to, jog paskirta advokatė J. B. netinkamai ir nekokybiškai jai teikė antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas Tarnyba atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą (b. l. 128-129) nurodo, kad palaiko trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, motyvus bei argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės N. P. pareigos apmokėti išlaidas už civilinėje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir atsakovės apmokėtinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas teikiant atsakovei teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą.

Pastebėtina, jog apeliaciniais skundais nėra skundžiama ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byla dėl metinių palūkanų priteisimo nutraukta, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo nepasisakys.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2011 m. birželio 16 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba 2011 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-1887-2651 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant pagalbą teikti advokatę D. V., kuri Tarnybos 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1887-2669 pakeista į kitą advokatę J. B.

Atsakovei prievolė, išreiškus savo sutikimą apmokėti pusę antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kilo būtent iš VGTPĮ 19 straipsnio nuostatų.

Ginčo išsprendimui aktualaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą.

Antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei baigtas Tarnybos 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1887-4463, gavus N. P. 2011 m. spalio 25 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Taigi Tarnybai paskyrus atsakovę civilinėje byloje atstovavusią advokatę bei šiai užbaigus atstovavimą, atsakovei atsirado pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalį.

Tarnybos 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėja įpareigota sumokėti 190 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nurodant sąskaitą, į kurią atsakovė turi sumokėti, ir mokėjimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. balandžio 24 d., 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 20 d. pakartotinai Tarnyba atsakovei išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

Konstatavus atsakovės pareigą atlyginti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei Tarnybai atsakovei išsiuntus pakartotinius pranešimus su raginimu padengti teisinės pagalbos išlaidas, o šiai per nustatytąjį terminą minėtos pareigos neišpildžius, Tarnyba pagrįstai pagal VGTPĮ 24 straipsnio 6 dalį kreipėsi į teismą su prašymu priteisti išlaidas už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Tarnyba gavusi advokatės J. B. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo ir pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką, vadovaudamasi Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 4 punktu ir Rekomendacijų 5.2 punktu, apskaičiavo 190 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2012 m. spalio 18 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo N. P.“ (b. l. 63) nurodė, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro: 1) 160 Lt už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, ir 2) už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 220 Lt. Pagal Tarnybos pateiktą paskaičiavimą, advokatė J. B. teikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą 9,5 val.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis Taisyklėmis ir Rekomendacijomis, atlygintinomis pripažino advokatės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu (advokatės 2011 m. rugpjūčio 29 d. prašymo rengimas) ir atstovavimu teisme (advokatės dalyvavimas 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžiuose). Susumavęs su šiais veiksmais susijusį advokatės nurodytą faktinį darbo laiką, teismas nusprendė, jog atlygintinomis pripažintinos 4 val. 25 min. (sudėtas teismo posėdžių, dokumento parengimo laikas), todėl, šį skaičių padauginęs iš 40 Lt, konstatavo, kad N. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 177 Lt, o 50 procentų nuo šios sumos - 88,50 Lt. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 10,25 Lt pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka.

Teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų apie sugaištą laiką 2011 m. birželio 27 d. derinant poziciją su N. P. bei suteiktą konsultaciją, apie 2011 m. rugpjūčio 9 d. pozicijos derinimą su N. P. bei pasirengimą 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiui teismui nėra pateikta. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad advokatė J. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d. susipažino su civiline byla Nr. 2-11459-774/2011, tačiau kiek laiko truko susipažinimas su byla įrodymų nėra pateikta. Be to, advokatės J. B. Tarnybai pateiktas 2011 m. rugsėjo 22 d. pranešimas apie sugaištą laiką užpildytas netinkamai, nes nenurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo pradžios ir pabaigos laikas, taip pat nei vienas advokatės J. B. atliktas veiksmas nepatvirtintas N. P. pavarde ir parašu.

Pažymėtina, kad Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176, 3 punktas expressis verbis išdėsto, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas advokato procesiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dokumentams ir pozicijai derinti su asmeniu, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, dalyvauti atitinkamų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą susipažinti su teismų praktika, aktualia konkrečiai bylai, pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laiką, skirtą laukti teisminėse ir kitose institucijose), kelionei į veiksmo atlikimo vietą ir atgal sugaištas laikas.

Teisėjų kolegijos manymu, yra visiškai pagrįsta tai, jog teisinė konsultacija ir pozicijos derinimas 2011 m. birželio 27 d., 2011 m. rugpjūčio 9 d. pozicijos derinimas su N. P., taip pat pasirengimas 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiui nagrinėjamu atveju buvo būtini teikiant antrinę teisinę pagalbą, nes būtent jų metu buvo atskleistos atsakovei bylai reikšmingos aplinkybės ar kita aktuali teisinė informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie advokatės atlikti veiksmai sudarė prielaidas užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl laikas, sugaištas atliekant šį veiksmą, konkrečiu atveju turėtų būti atlyginamas. Pažymėtina ir tai, jog neatsiejamai susiję su pasirengimu bylos nagrinėjimui ir tinkamu atstovavimu teisme laikytinas ir advokatės susipažinimas su bylos medžiaga. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad advokatė J. B. susipažino su civiline byla Nr. 2-11459-774/2011. Teismo įsitikinimu, konkrečiu atveju visos už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatės nurodytos išlaidos buvo būtinos, realios ir pagrįstos.

Akcentuotina ir tai, kad priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus, iš 2011 m. spalio 25 d. atsakovės N. P. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo matyti, jog atsakovė prašė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi antrinė teisinė pagalba tapo neaktuali, o ne todėl, jog paskirta advokatė J. B. netinkamai ir nekokybiškai jai teikė antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus advokatės, Tarnybos duomenis, galima daryti išvadą, jog Tarnybos iš atsakovės prašoma priteisti išlaidų, susidariusių už antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje, suma yra pagrįsta bei tinkamai apskaičiuota – faktinį sugaištą valandų skaičių (9,5 val.) dauginant iš advokatės nustatytos vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio (40 Lt), nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų bei nėra neproporcinga atsakovės atžvilgiu. Teismo sprendimo motyvas, jog Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. pažymoje neteisingai apskaičiuota atstovavimo išlaidų suma, yra nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl apeliaciniai skundai yra tenkintini, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir trečiojo suinteresuoto asmens J. B. apeliacinius skundus patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos dydį iki prašomos sumos ir priteisti iš atsakovės N. P. į valstybės biudžetą bendrą 190 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt litų) sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą į pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kitą teismo sprendimo dalį dėl palūkanų ir pašto išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė