2018-03-27 Nr. AB-6281-3-61-3-02497-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-210-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02497-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas) 2017 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. VR-P-187 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam (pareiškėjui) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. VR-P-187 dalį, kuria konstatuota, jog E. M. padarė tarnybinį nusižengimą: 2017 m. balandžio 21 d., gavęs nedarbingumo pažymėjimą slaugyti, neinformavo asmeniškai, telefonu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apie nedarbingumo laikotarpį.

Pareiškėjas E. M. 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą priteisti 526,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė jo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad advokatų profesinei bendrijai pareiškėjas pervedė didesnę sumą, negu yra išrašyta PVM sąskaitoje faktūroje už suteiktas paslaugas šioje administracinėje byloje, todėl išrašas patvirtina kitose bylose patirtų išlaidų realumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas panaikino vieną pažeidimą, tačiau tarnybinę nuobaudą paliko galioti, dėl to reikalavimų dalies kontekste pareiškėjo reikalavimas liko nepatenkintas. Atsakovo vertinimu, teismas konstatavo tarnybinio patikrinimo procedūrinį trūkumą, jį pašalino, tačiau šis koregavimas pareikšto reikalavimo kontekste nelaikytinas sprendimu pareiškėjo naudai (pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeitė).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo E. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 82,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėtoje byloje ginčas buvo kilęs dėl dviejų pareiškėjo padarytų pažeidimų, t. y. dėl to, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. neatvykęs į darbą neinformavo apie neatvykimo priežastis, o 2017 m. balandžio 21 d. gavęs nedarbingumo pažymėjimą slaugyti, neinformavo asmeniškai, telefonu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apie nedarbingumo laikotarpį, ir dėl šių pažeidimų pareiškėjui buvo paskirta skundžiama tarnybinė nuobauda, t. y. skundžiamas įsakymas susidarė iš trijų dalių (dviejų pažeidimų ir taikomos sankcijos). Teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino skundžiamo įsakymo dalį dėl antrojo pažeidimo, taip pat nustatė, kad pirmasis pažeidimas buvo padarytas, bei paliko galioti paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, dėl to teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo įsakymo dalis buvo panaikinta, o likusi dalis palikta nepakeista (panaikinta tik viena skundžiamo įsakymo dalis iš trijų), konstatuota, jog pareiškėjas turi teisę į 1/3 dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl 526,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės konsultacijos dėl skundo argumentų ir dėl teismo posėdžio (iš viso 3 valandos), priteisimo atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.19 punktus, Lietuvos statistikos departamento skelbiamus 2017 metų I ir II ketvirčių vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui maksimaliai už valandą teisinių konsultacijų (suteiktų 2017 m. liepos mėnesį) priteistina 81,76 Eur (817,6 x 0,1), o už valandą teisinių konsultacijų (suteiktų 2017 m. lapkričio mėnesį) priteistina 83,87 Eur (838,7 x 0,1), t. y. maksimali priteistina suma buvo 248,45 Eur (81,76 x 1,5 + 83,87 x 1,5). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinti tik 1/3, padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistina suma proporcingai mažinta ir priteistina 82,82 Eur (248,45 x 1/3) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Atsakovas pažymi, kad turi būti pateiktas įrodymas, įrodantis būtent toje byloje prašomų išlaidų realumą. Pareiškėjo advokatė pateikė PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. gruodžio 1 d. išrašytą už teisines konsultacijas šioje byloje 526,35 Eur (su PVM) sumai ir bankinio pavedimo išrašą, kuris patvirtina, kad E. M. 2017 m. gruodžio 4 d. už suteiktas paslaugas Advokatų profesinei bendrijai Judickienė ir partneriai JUREX sumokėjo 694 Eur. Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatė Jurgita Judickienė 2017 metais, be šios bylos, atstovauja E. M. dar šešiose administracinėse bylose Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsakovas mano, kad bankinio pavedimo išrašas patvirtina E. M. kitoje byloje patirtų išlaidų realumą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas liko nepatenkintas – paskirta nuobauda liko galioti, ji nesušvelninta. Skundo reikalavimas buvo pareikštas tik vienas – panaikinti Įsakymą (jis nedalus). Teismas sprendime konstatavo tarnybinio patikrinimo procedūros trūkumą, jį pašalino, tačiau teismo sprendimo koregavimas pareikšto reikalavimo kontekste nelaikytinas sprendimu pareiškėjo naudai (pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeitė, pakeistas sprendimas pareiškėjui nėra naudingas).

Pareiškėjas E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento jo (pareiškėjo) turėtas bylinėjimosi išlaidas – 526,35 Eur.

Pareiškėjas pažymi, kad nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir terminų pareiškėjo atstovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo turėtas 526,35 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas, kurias pareiškėjas bankiniu pavedimu apmokėjo. Pareiškėjas nurodo, kad 526,35 Eur suma advokatės teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio (toks procesinio dokumento pavadinimas nurodytas atsiliepime į atskirąjį skundą) parengimą yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo principui. Pareiškėjas nurodo, jog galutinis rezultatas teisiniame ginče yra palankus jam, dėl to atsakovui kyla pareiga atlyginti jo (pareiškėjo) patirtas kreipimosi į teismą išlaidas, nepriklausomai nuo skundo patenkinimo motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir iš dalies tenkino pareiškėjo E. M. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 82,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, kad teismo sprendimu buvo patenkinta 1/3 dalis pareiškėjo skundo reikalavimų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017).

Atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo bei pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmiausia turi būti atsakyta į esminį klausimą, ar pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškėjo naudai ir pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjant bylos šalių argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą(-us), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą(-us), bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, kuri nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, suformulavo tik vieną reikalavimą – panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. VR-P-187, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Iš skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas skundo reikalavimas) matyti, kad pareiškėjas siekė konkretaus materialinio teisinio rezultato – tarnybinės nuobaudos panaikinimo, teigdamas, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes neatsižvelgta nei į kaltės formą, nei į pažeidimo priežastis, nei į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių (b. l. 1–4).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai. Iš esmės pirmosios instancijos teismas iš Įsakymo eliminavo tik dalį motyvų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kad pareiškėjas, gavęs nedarbingumo pažymėjimą slaugyti, neinformavo atsakovo direktoriaus. Tačiau pareiškėjo skundas buvo ne dėl Įsakymo motyvų, o dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Įsakymu, panaikinimo.

Akcentuotina, kad Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (pastaba) liko galioti, t. y. pareiškėjas nepasiekė siekto materialinio teisinio rezultato, todėl darytina išvada, kad tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimas, koks buvo priimtas šioje byloje, negali būti suprantamas kaip tenkinantis materialinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. priimtas pareiškėjo naudai.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja iš esmės atsakovo argumentų, susijusių su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir faktu, ar pareiškėjas realiai patyrė jo nurodytas išlaidas šioje administracinėje byloje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti, todėl be teisėto pagrindo pareiškėjui iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo E. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė