2022-01-26 Nr. AB-2080-3-61-3-03858-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-37-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03858-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“ (data ir numeris užrašyti ranka); 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą tinkamai atsakyti į pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. rugsėjo 22 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 4 d. skundus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti, ar pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su viešuoju administravimu, ar su ikiteisminio tyrimo inicijavimu / atnaujinimu, pateikti skundo reikalavimus atitinkančius argumentus, pridėti trūkstamus dokumentus, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti ir pripažinti neteisėtais Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“ (data ir numeris užrašyti ranka) ir generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti ir pripažinti neteisėtu Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“ laikė nepaduotu, o reikalavimą panaikinti ir pripažinti neteisėtu generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“ atsisakė priimti. Teismas ta pačia nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ grąžino 30 Eur už pareiškėją 2021 m. lapkričio 5 d. sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad dėl reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“ pareiškėjas nepašalino visų nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Patikslintame skunde pareiškėjas (taip kaip ir skunde) kelia argumentus, susijusius ne su Generalinės prokuratūros viešojo administravimo veikla, o su veiksmais baudžiamojo proceso srityje. Skundžiamas raštas priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminių tyrimų pradžios, baudžiamosios atsakomybės taikymo, atskirų procesinių klausimų baudžiamosiose bylose. Pareiškėjas siekė, kad jo skundų pagrindu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai atitinkamų pareigūnų, teisėjų atžvilgiu, būtų išspręsti procesinio pobūdžio klausimai baudžiamosiose bylose. Teismas akcentavo, kad tokių klausimų administracinis teismas neturi kompetencijos spręsti.

Dėl reikalavimo panaikinti generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“ teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2021 m. birželio 3 d. padavė teismui skundą, kuriame, be kita ko, prašė laikyti neteisėtu generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302. Minėtą skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-3758-484/2021 atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-698-575/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgęs tai, teismas sprendė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šio pareiškėjo reikalavimo (ginčas neteismingas administraciniams teismams). Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. rašto Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“ teismas atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir pripažinti neteisėtais generalinės prokurorės pavaduotojo G. I. raštą be datos ir generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjas nenurodė jokių jam padarytų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie būtų atlikti prokurorams atliekant veiksmus viešojo administravimo srityje. Priešingai, visi šie pažeidimai buvo išdėstyti daugiau nei 3 puslapiuose, tačiau teisėja jų nepastebėjo, todėl yra akivaizdu, kad teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas pažymi, kad jis teismui nurodė, jog spalio pabaigoje gavo generalinės prokurorės pavaduotojo G. I. „raštelį“, kuriame nebuvo jokios datos, ir kuriame tariamai buvo atsakyta į jo skundus. Pareiškėjo teigimu, prokuroras ne tik neištyrė visų pareiškėjo skunde išvardintų sunkių nusikaltimų, nieko dėl jų nepasisakė, tačiau ėmė atvirai grasinti, kad pareiškėjui neva pritaikys baudžiamąją atsakomybę už neva melagingus skundus. Pareiškėjas teismui taip pat nurodė, kad prokuroras tęsia jau daugiau nei 10 metų besitęsiantį pareiškėjo neteisėtą persekiojimą už visiškai teisėtą veiklą ir nurodo, kad nusikaltimus pareiškėjui padarę teisėjai ir prokurorai negali būti persekiojami ir teisiami. Prokuroras vietoje to, kad priimtų nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip kad jį įpareigoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BVK), parašo „raštelį“.

Pareiškėjas nurodo, kad Prokuratūros veiklos aprašas negali plečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip nei nurodoma BVK. Pasak pareiškėjo, bet kokia prokuratūros sistemos veikla, bandant išvengti savo pareigos tirti nusikaltimus ir remtis savo aprašu yra neteisėta ir nusikalstama, todėl ir turi būti įvertinta administracinio teismo, nes tik administracinis teismas turi pareigą nustatyti, ar valstybės instancijų priimti teisės aktai yra teisėti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl reikalavimo panaikinti generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I2-3758-484/2021 jau yra pasisakęs. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje priėmė du visiškai skirtingus nutarimus – pirmu atveju panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir gražino skundą nagrinėti iš naujo, antru atveju – nusprendė, kad to skundo nenagrinės. Todėl pareiškėjas nesutinka, kad generalinės prokurorės „raštelis“ yra teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Pažymėtina, kad šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Pažymėtina, kad teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą. Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; tuo tarpu jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas skunde nurodė argumentus, susijusius tik su siekiu atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, taip pat tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“, kuriuo pareiškėjo prašymai pripažinti kartotiniais ir nenagrinėti, 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. nurodyti, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia, atitinkamai formuluoti reikalavimus ir pateikti reikalavimus atitinkančius argumentus (jeigu prašo panaikinti minėtą sprendimą, turi nurodyti, kodėl jo prašymai, pateikti 2021 m. rugsėjo 22 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 4 d., nėra pakartotiniai); pateikti teismui skundus, kuriuos jis teikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 4 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, patikslintu skundu ir pateiktais priedais (ginčijamu Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“, pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 4 d. skundais Generalinei prokuratūrai), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas teismo nustatytų esminių skundo trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde kelia klausimus, susijusius ne su prokuratūros viešojo administravimo veikla, o su veiksmais baudžiamojo proceso srityje. Iš pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 4 d. skundų turinio matyti, kad šiais skundas pareiškėjas Generalinės prokuratūros prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų, prokuroro piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumento klastojimo.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas –BVK. Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. raštas Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“ priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o, šių trūkumų nepašalinus, pareiškėjo skundą dėl Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d. rašto Nr. 17.2.-2923 „Dėl skundų“ panaikinimo laikė nepaduotu.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-3758-484/2021 atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Šiame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-698-575/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas administraciniam teismui nėra siejami su viešuoju administravimu, o iš esmės susiję su prokurorų veiksmais, atliekamais BPK nustatyta tvarka; kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas administraciniame teisme neduotų tokio rezultato, kurio siekia pareiškėjas, reikšdamas pretenzijas dėl būtent ikiteisminių tyrimo klausimų, klausimų susijusių su baudžiamosiomis bylomis.

Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis apie tai, kad dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti generalinės prokurorės N. G. 2021 m. sausio 25 d. raštą Nr. 17.2-302 „Dėl skundo“ yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis), pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų aplinkybių, remiantis teisiniu reglamentavimu dėl draudimo administraciniams teismams pakartotinai nagrinėti bylas ir jį aiškinančia teismų praktika.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nebuvo objektyvi ir nešališka, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teisėjos šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo ir procesinį teismo sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė