ab42275a-57ac-41ae-b050-ef85cd2ff440 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-476/2011                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 52.3.; 99.9.; 121.19.2.;(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, D. G. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“, V. D. ir J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieÅ¡kinį atsakovams tikrÄ jai Å«kinei bendrijai „Energija“, V.

D., J. K. ir J. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Atsakovai V. D., J. K. yra, o J. Č. buvo atsakovo TŪB „Energija“ tikrieji nariai. 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. MNS-01/S-037 (toliau - sutartis) ir jos pakeitimu ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo TŪB „Energija“ medžiagomis atlikti sutartyje numatytus statybos darbus, o atsakovas už juos atsiskaityti. 2009 m. birželio 30 d.

Å¡alių pasiraÅ¡ytu baigiamuoju atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu konstatuota, kad atlikti statybos montavimo darbai tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, atlikti laiku ir tinkamai. Sutartyje numatyta 714 000 Lt darbų kaina 2009 m. liepos 7 d. sutarties pakeitimu buvo padidinta iki 762 909 Lt. Už atliktus darbus ieÅ¡kovas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras 762 909 Lt sumai, pagal kurias, įvertinus jau sumokėtÄ 214 200 Lt avansÄ , atsakovas per nustatytÄ terminÄ turėjo sumokėti 548 709 Lt.

Atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 20 000 Lt, likusi 528 709 Lt skola nebuvo sumokėta. Sutarties 6.6 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ mokėti dienÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovui laiku, t. y. iki 2009 m. birželio 8 d., 27 d. ir liepos 8 d., neatsiskaičius su ieÅ¡kovu, atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui 19 709,52 Lt delspinigių. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų TŪB „Energija“, V.

D. ir J. K. solidariai 528 709 Lt skolÄ ir 19 709,52 Lt delspinigių. Sutarties pakeitimas dėl darbų kainos padidinimo buvo pasiraÅ¡ytas po to, kai J. Č. iÅ¡stojo iÅ¡ tikrosios Å«kinės bendrijos, todėl už atsakovo prisiimtus įsipareigojimus (įskaitant delspinigius) jis atsako 479 800 Lt (548 709 Lt - 20 000 Lt (jau sumokėta skolos dalis) – 48 909 Lt = 479 800 Lt) suma (ŪBÄ® 7 str., 8 str. 5d.). IÅ¡ atsakovo J. Č. prašė priteisti nevirÅ¡ijant 479 800 Lt sumos ir 17 948,8 Lt delspinigių.

IÅ¡ visų atsakovų prašė priteisti 8,28 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 742 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 528 709 Lt skolos, 19 709,52 Lt delspinigių, (iÅ¡ J. Č. – nevirÅ¡ijant 479 800 Lt skolos ir 17 948,80 Lt delspinigių), 8,28 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 4 742 Lt žyminį mokestį.

Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovai TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, jog dėl ieÅ¡kovo atliktų darbų kokybės kyla abejonių, nes darbai pagal statybos rangos sutartį tėra tik vienas iÅ¡ objekto - gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atÅ¡akos į AB „Mažeikių nafta“ elementų, kurio tinkamumÄ galima bus pripažinti kai visas objektas bus pripažintas tinkamu naudoti.

Viso objekto pripažinimo tinkamu naudoti metu paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovo darbų trÅ«kumams, gali tekti ginčyti 2009 m. birželio 30 d. darbų priėmimo - perdavimo aktÄ . Be to, 2009 m. gegužės 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktÄ pasirašė neįgaliotas asmuo. Atsakovai taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo skaičiuojamomis netesybomis nuo sumokėto avanso. Atsakovas J. Č. prieÅ¡taravimuose nurodė, kad iÅ¡ TŪB „Energija“ jis iÅ¡stojo 2009 m. birželio 23 d. savo, kaip bendrijos tikrojo nario, teises ir pareigas perduodamas V.

D., o bendrijos pareiga mokėti delspinigius atsirado 2009 m. birželio 27 d.; iÅ¡stojus iÅ¡ bendrijos jis nebegalėjo įtakoti atsiskaitymų su ieÅ¡kovu; be to, 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. liepos 28 d. jis sunkiai sirgo ir nedalyvavo bendrijos veikloje bei sprendimų priėmime. Å iais argumentais atsakovas ginčijo skolos ir delspinigių iÅ¡ jo priteisimÄ . Teigė, kad iÅ¡ bendrijos tikrųjų narių skola galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik neužtekus TŪB „Energija“ turto. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2010 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimÄ ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo TŪB „Energija“ 508 709 Lt skolÄ , 19 709,52 Lt delspinigių, 8,28 proc. metines palÅ«kanas už 548 418,52 Lt nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. kovo 5 d., už 538 418,52 Lt nuo 2010 m. kovo 6 d. iki 2010 m. kovo 17 d., už 528 418,52 Lt nuo 2010 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 742 Lt žyminį mokestį bei   6 764,54 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovui TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų likusios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ solidariai nukreipė į atsakovų V. D., J. K. ir J. Č. turtÄ . IÅ¡ atsakovo J. Č. turto iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė nevirÅ¡ijant 459 800 Lt skolos ir 17 948,80 Lt delspinigių. IÅ¡ atsakovo TŪB „Energija“ valstybei priteisė 60 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad atsakovas TŪB „Energija“ neįrodė savo prievolės, kilusios iÅ¡ statybos rangos sutarties, įvykdymo tinkamumo, todėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų reikalavimÄ pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

Teismas sprendė, kad pagrindinės prievolės neįvykdė užsakovas tikroji Å«kinė bendrija, todėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ Å¡io atsakovo, o solidarus iÅ¡ieÅ¡kojimas į bendrijos tikruosius narius nukreiptinas tik tuo atveju, jei nepakaktų pagrindinio skolininko turto. Atsakovo praÅ¡ymu teismas sumažino ieÅ¡kovo teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį iki 6 764,54 Lt, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokato padėjėjas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai TŪB „Energija“, V.

D. ir J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. 156-162 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į procesÄ asmenų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Atsakovai TŪB „Energija”, V. D. ir J. K. 2010 m. birželio 28 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu UAB „Integras”, kuri 2009 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovui iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ , įsipareigodama atsakyti ieÅ¡kovui, jei atsakovas TŪB „Energija” neįvykdys savo prievolių pagal sutartį ar jas įvykdys netinkamai.

UAB „Integras” 2009 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tas įrodo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į garantÄ dėl garantijos iÅ¡mokėjimo. Konstatavęs atsakovo prievolės pažeidimÄ , teismas nustatė garantui pareigÄ mokėti garantijÄ , todėl teismo sprendimas turi įtakos garanto teisėms ir pareigoms. Minėtu raÅ¡tu garantas atsisakė mokėti ieÅ¡kovui pagal garantinį raÅ¡tÄ . Ä®siteisėjus skundžiamam teismo sprendimui ir garantui įvykdžius prievolę ieÅ¡kovui, garantas įgys regresinę reikalavimo TŪB „Energija“ teisę, tokiu atveju atsakovas privalės tÄ pačiÄ skolÄ pagal sutartį mokėti du kartus - pagal teismo sprendimÄ ir pagal garanto reikalavimÄ .

Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino sprendimo įtakos materialiniam teisiniam santykiui tarp ieÅ¡kovo ir garanto, atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo garantinį raÅ¡tÄ . 2. Teismo sprendimas priimtas neiÅ¡nagrinėjus faktinių bylos aplinkybių ir pažeidus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, nes sprendimas priimtas vadovaujantis iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovas kartu su darbų priėmimo - perdavimo aktais nepateikė atsakovui visos privalomos atliktų darbų ir jų atitikties projektui dokumentacijos, todėl laikytina, kad sutartis nėra tinkamai įvykdyta paties ieÅ¡kovo.

Ieškovas nėra perdavęs visos turimos su dujotiekio statyba susijusios dokumentacijos, todėl dujotiekis iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudoti ir atsakovai neturi galimybės patikrinti ieškovo atliktų darbų kokybės, nustatyti jų apimties bei reikalaujamos sumos pagrįstumo. Neįsitikinęs darbų pagal sutartį atlikimo tinkamumu dėl ieškovo kaltės, atsakovas TŪB „Energija” neturi pagrindo mokėti ieškovui. Atsakovams kilo abejonių dėl plieno vamzdžių izoliacijos, darbų kiekių ir kainos.

Nesutampa darbų kiekiai, numatyti sutartyje ir atliktų darbų aktuose. Teismui atsisakius išreikalauti atsakovų prašomus dokumentus, byloje liko nenustatytos priežastys, dėl kurių sutartyje numatyti darbų kiekiai skiriasi nuo atliktų darbų aktuose užfiksuotų kiekių. Atsakovai neturėjo galimybės įsitikinti atliktų darbų tinkama kokybe ir šiuo metu be visos dokumentacijos neturi galimybės pripažinti dujotiekį tinkamu naudoti. Iš atsakovų buvo atimta galimybė pagrįsti dokumentais savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus.

             3. Priteisdamas skolÄ ir delspinigius, teismas nepagrįstai rėmėsi tarpiniais atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais. Pagal sutarties 2.4 punktÄ , sÄ skaitos už įvykdytus darbus iÅ¡raÅ¡omos remiantis atliktų darbų aktais. SkolÄ ir delspinigius teismas priteisė vadovaudamasis ieÅ¡kovo pateiktais darbų priėmimo - perdavimo aktais bei PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis. Pagal atsakovo TŪB „Energija” 2008 m. birželio 28 d. įsakymÄ , visus įpareigojimus sukuriančius dokumentus privalo pasiraÅ¡yti atsakovo vadovas, kiti darbuotojai įgalioti vizuoti darbų aktus ir kitÄ dokumentacijÄ , prieÅ¡ vadovui jÄ pasiraÅ¡ant.

Darbų perdavimo-priėmimo aktai nepasirašyti atsakovo vadovo, todėl jie nesukuria prievolių atsakovui.

4. Priteistų atstovavimo iÅ¡laidų suma nėra pagrįsta bylos duomenimis, ji daugiau nei du kartus virÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius. Pagal Rekomendacijų nuostatas, ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos negalėjo virÅ¡yti 3 296 Lt (už ieÅ¡kinį - iki 3 MMA, už ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimÄ - iki 1 MMA, už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme - iki 0,15 MMA dauginant iÅ¡ 0,8 (atstovavo advokato padėjėjas), t. y. 0,12 MMA; iÅ¡ viso - iki 4,12 MMA x 800 Lt, t. y. 3 296 Lt).

Pažymi, kad tokio dydžio iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priteistos tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla bÅ«tų ypatingai sudėtinga, ko Å¡iuo atveju nėra. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „KRS“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., 57-61 b. l.). AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų.

UAB „Intergas“ įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui jeigu bus tenkinamos visos garantiniame raÅ¡te nurodytos sÄ lygos. Garantija ir apeliantų iÅ¡ sutarties kylančios prievolės yra savarankiÅ¡kos prievolės, kurios viena nuo kitos nepriklauso (CK 6.90 str.). Nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl apeliantų prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl teismo sprendimas neturi ir negali turėti jokios įtakos UAB „Intergas” iÅ¡ garantinio raÅ¡to kylančioms teisėms ir pareigoms.

Apeliantams įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, garantas neturės teisinio pagrindo įvykdyti Å¡ių prievolių pakartotinai ir neįgys atgręžtinio reikalavimo teisės į TŪB „Energija”, todėl apeliantų nuogÄ stavimai, kad TŪB „Energija” privalės tÄ pačiÄ skolÄ sumokėti du kartus, yra nepagrįsti.2. Apeliantų teiginiai, kad ieÅ¡kovo atliktus statybos darbus tinkamais naudoti galima pripažinti tik pripažinus gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atÅ¡akÄ Ä¯ AB „Mažeikių nafta” tinkama naudoti, neatitinka sutarties 2.8 punkto.

Pagal šį punktÄ darbai pripažįstami atlikti tinkamai ir laiku, kai yra pasiraÅ¡omas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas. Pagal sutarties 2.5 punktÄ , visi darbai perduodami baigiamuoju priėmimo - perdavimo aktu, o už darbus yra apmokama per 2.3 punkte nustatytÄ terminÄ po sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos. IeÅ¡kovas su TŪB „Energija” 2009 m. birželio 30 d. pasirašė baigiamÄ jį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktÄ , kuriuo konstatuota, kad atlikti statybos montavimo darbai tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, o TŪB „Energija”, remiantis sutarties 2.5, 2.8 punktais, patvirtino, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai.

IeÅ¡kovas iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias TŪB „Energija” iki 2009 m. birželio 8 d., birželio 27 d. ir liepos 8 d. privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui 548 709 Lt. Sutartis nenumatė, kad atsakovų pareigÄ atsiskaityti už atliktus darbus gali sÄ lygoti gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atÅ¡akos į AB „Mažeikių nafta” pripažinimas tinkamu naudoti. Apeliantai nepateikė apžiÅ«ros aktų, specialistų iÅ¡vadų ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų abejones dėl plieno vamzdžių D325 mm dujotiekiui įrengimo izoliacijos pažeidimo ar kitų darbų netinkamo atlikimo. 2009 m, rugpjūčio 5 d. buvo atlikti magistralinio dujotiekio hidrauliniai bandymai, kurių atlikimo akte nustatyta, kad darbai atitinka darbų kokybės ir teisės aktų reikalavimams.

Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovų prašymų dėl papildomų dokumentų išreikalavimo. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principus. Priešingai, teismas užtikrino proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

3. Apeliantų argumentai, kad pagal sutartį įvykdytų darbų aktai ir darbų priėmimo -perdavimo aktas yra pasiraÅ¡yti neįgaliotų asmenų nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantai negali grįsti apeliacinio skundo Å¡iomis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d.). 2009 m. birželio 30 d. baigiamÄ jį aktÄ pasirašė ir tokiu bÅ«du patvirtino priimtų darbų tinkamumÄ TŪB „Energija“ darbų vadovas J. D., kuris pagal sutarties 9.2 punktÄ buvo paskirtas užsakovo TŪB „Energija“ atstovu sutarties vykdymui, įskaitant darbų ir reikalavimų priėmimÄ .

TŪB „Energija” 2010 m. sausio 28 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 20 000 Lt pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija KAU Nr. 1690, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalį, įvykdydamas sutartį iÅ¡ dalies užsakovas patvirtino ieÅ¡kovo atliktų darbų tinkamumÄ ir skolÄ ieÅ¡kovui.              2011 m. spalio 28 d. ir lapkričio 7 d. apeliacinės instancijos teisme gauti apeliantų praÅ¡ymai prijungti prie bylos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 28 d. naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trÅ«kumų aktÄ Nr. 15.2.2P-21, iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ turimÄ magistralinio dujotiekio statybos dokumentacijÄ , susijusiÄ su dujotiekio statybos darbų pagal 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. MNS-01/S-037 atlikimu, įskaitant ieÅ¡kovo bei jo darbuotojų teisę atlikti dujotiekio tiesimo darbus patvirtinančius kvalifikacinius dokumentus, iÅ¡pildomÄ sias nuotraukas bei kitÄ iÅ¡samiÄ ieÅ¡kovo turimÄ dokumentacijÄ , skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ bei sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7533-577/2011 pagal TŪB „Energija“ ieÅ¡kinį UAB „KRS“ dėl darbų perdavimo-priėmimo aktų nuginčijimo ( 2 t., 70-72, 119-121 b. l.).

Å ie apeliantų praÅ¡ymai iÅ¡spręsti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi (2 t., 126-127 b. l.). Apeliantų praÅ¡ymas dėl privalomo bylos sustabdymo buvo nepatenkintas, nustačius, kad civilinė byla, dėl kurios buvo praÅ¡oma stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ , nebuvo iÅ¡kelta. Naujausi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad civilinė byla Nr. 2-7533-577/2011 pagal TŪB „Energija“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „KRS“ dėl darbų perdavimo-priėmimo aktų nuginčijimo yra iÅ¡kelta, joje vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui, todėl kolegija mano esant tikslingu papildomai pasisakyti dėl apeliantų nurodyto nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo.

             Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti konkrečiÄ bylÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryÅ¡io, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A.

D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v.

Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas privalomÄ bylos sustabdymÄ tol, kol bus iÅ¡nagrinėta kita, su pirmÄ ja susijusi byla, siekė iki minimumo sumažinti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, kas menkintų priimtų teismo sprendimų res judicata galiÄ ir net teismo autoritetÄ , taip pat palengvinti (supaprastinti) įrodinėjimo procesÄ , kad tų pačių faktų netektų nustatinėti kelis kartus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu. CPK nustatyti proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių bei nesudarytų sÄ lygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad, sustabdžius civilinę bylÄ , užsitęsia teismo procesas, teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, jog yra aplinkybės, kurios sudaro įstatyme nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ .             Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas yra fakto, susijusio su rangovo atliktų ir užsakovo priimtų statybos rangos darbų kokybe, nustatymas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi analizuoti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas atliktų darbų trÅ«kumų aplinkybes ir konstatuoti arba nekonstatuoti jų pagrįstumÄ , todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su atliktų darbų aktais priimtų darbų kokybe, gali nustatyti jÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad tiek nagrinėjamos bylos apeliacinis skundas, tiek kitos vėliau iÅ¡keltos ir pirmÄ ja instancija nagrinėjamos civilinės bylos ieÅ¡kinys yra grindžiamas analogiÅ¡kais faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl abiejų bylų nagrinėjimo dalykas iÅ¡ esmės yra tas pats. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ privalomai stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamÄ civilinę bylÄ nėra pagrindo. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2008 m. vasario 4 d. statybos rangos sutartį, 2009 m. balandžio 7 d. jos dalinį pakeitimÄ ir papildomų statybos rangos darbų sutartį UAB „Intergas“ užsakymu atsakovas TŪB „Energija“ vykdė rangovo funkcijas gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atÅ¡akos į AB „Mažeikių nafta“ statyboje. Tam tikram darbui atlikti rangovas pasitelkė ieÅ¡kovÄ . Pagal 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. MNS-01/S-037 (toliau – sutartis) ir 2009 m. liepos 7 d. jos pakeitimÄ Nr. 1/S-065, atsakovas TŪB „Energija“ užsakė, o ieÅ¡kovas UAB „KRS“ įsipareigojo savo jėgomis ir darbo priemonėmis iÅ¡ užsakovo medžiagų atlikti uždarus perėjimus įrengiant plieninius dujotiekio vamzdžius D325 mm per Ventos upę (preliminarus ilgis L 303 m) ir per Varduvos upę (preliminarus ilgis L 295 m), o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatÄ ir sutartyje nustatyta tvarka sumokėti sutartÄ objekto statybos kainÄ â€“ 762 909 Lt su PVM (be PVM - 641 100 Lt) (1 t., 9-15 b. l.).

Pagal sutarties sÄ lygas atsakovas TŪB „Energija“ sumokėjo ieÅ¡kovui 214 200 Lt avansÄ . Sutartyje numatytus darbus ieÅ¡kovas atliko ir 2009 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 30 d. Å¡alys pasirašė įvykdytų darbų aktus (1 t., 17-19 b. l.), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 30 d. ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras dėl atsiskaitymo už atliktus darbus iÅ¡ viso 762 909 Lt su PVM suma (1 t., 20-22 b. l.). Sutarties Å¡alys 2009 m. birželio 30 d. pasirašė galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktÄ dėl uždaro požeminio perėjimo įrengiant PL D325 mm atlikimo už 641 100 Lt be PVM kainÄ , kuriame konstatuota, kad plieninių vamzdžių D325 mm dujotiekiui per VentÄ â€“ 303 m., per VarduvÄ â€“ 295 m įrengimas tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, objektÄ siÅ«loma priimti eksploatavimui, užsakovas pripažino, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai (1 t., 16 b. l.).

Ä®vertinus sumokėtÄ avansÄ , ieÅ¡kovas reikalavo iÅ¡ atsakovo sumokėti už atliktus darbus 548 709 Lt (762 909 Lt – 214 200 Lt). Atliktus darbus atsakovas apmokėjo iÅ¡ dalies – 2010 m. sausio 28 d. ir po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo sumokėjo ieÅ¡kovui po 20 000 Lt, t. y. iÅ¡ viso 40 000 Lt. Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo bei jų apmokėjimo, dėl statybos darbų užsakovo tikrosios Å«kinės bendrijos tikrųjų narių V. D., J. K. ir J.

Č. solidariosios atsakomybės pagal bendrijos prievoles. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo TŪB „Energija“ pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu už atliktus statybos rangos darbus, priteisė iÅ¡ Å¡io atsakovo ieÅ¡kovui įsiskolinimÄ , sutartyje numatytus delspinigius, 8,28 procentų metines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , atsakovui TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nesumokėtos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ solidariai nukreipė į bendrijos tikrųjų narių turtÄ , nustatydamas maksimalias iÅ¡ atsakovo J.

Č. turto iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas. Pagal atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalykÄ sudaro klausimai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo; dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu; dėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo teisminiame procese pažeidimo; dėl priteisto teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo Apeliantai kelia klausimÄ dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teigdami, kad byla iÅ¡nagrinėta neįtraukus į jÄ trečiojo asmens teisėmis UAB „Intergas“, kuri pagal garantinį raÅ¡tÄ yra įsipareigojusi atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu atsakovas TŪB „Energija“ neįvykdys ar netinkamai vykdys su ieÅ¡kovu sudaryta statybos rangos sutartimi prisiimtas prievoles, nes teismo sprendimu yra konstatuota garanto pareigos mokėti pagal garantinį raÅ¡tÄ atsiradimo sÄ lyga.

Apeliantai pasisako apie teismo sprendimo privalomumÄ garantui ir jo pareigos vykdyti teismo sprendimÄ pasekmes atsakovui TŪB „Energija“, kuris, garantui įvykdžius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, turės du kartus mokėti tÄ pačiÄ skolÄ â€“ ieÅ¡kovui pagal skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir garantui pagal Å¡io atgręžtinio reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo Å¡ių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindÄ patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytus klausimus.

Tuo tarpu pripažinus, kad byloje nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiÅ¡kia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas atskleidė įstatymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinį ir nurodė, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T.

V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje IĮ ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).

Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O.

L. v. E. L. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieÅ¡kovo atliktÄ uždarÄ perėjimÄ - plieninio dujotiekio vamzdžio įrengimÄ per Ventos ir Varduvos upes pagal statybos rangos sutartį. Bylos duomenys liudija, kad garantiniu raÅ¡tu UAB „Intergas“ įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu atsakovas TŪB „Energija“ prievolės ieÅ¡kovui neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai; ieÅ¡kovo reikalavimo teisė garantui siejama su statybos objekto – gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atÅ¡akos į AB „Mažeikių nafta“ tinkamumo naudoti pripažinimu (1 t., 131-132 b. l.).

Pagal CK 6.90 straipsnyje pateiktÄ garantijos sampratÄ , garantija yra savarankiÅ¡ka, nuo pagrindinės prievolės nepriklausanti prievolė; garanto atsakomybė yra papildoma, t. y. subsidiarioji. Skundžiamu sprendimu teismas nesprendė garanto subsidiariosios atsakomybės klausimo, todėl nenustatė civilinio kodekso instituto, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimÄ â€“ garantijÄ , normomis uždarajai akcinei bendrovei „Intergas“ jokių teisių ir pareigų ir niekaip neįtakojo Å¡io juridinio asmens teisinės padėties.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl UAB „Intergas“ teisių ir pareigų, todėl nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Skundžiamu sprendimu nenustatyta garanto pareiga vykdyti prievolę ieÅ¡kovui, todėl nepagrįsti apeliantų argumentai dėl privalomumo garantui šį sprendimÄ vykdyti. Pagal CK 6.90 straipsnio 3 dalį atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui garantas įgyja tuomet, kai įvykdo už skolininkÄ prievolę.

Vienu iÅ¡ garanto įsipareigojimų kreditoriui pasibaigimo pagrindų yra garantija užtikrintos pagrindinės prievolės įvykdymas (CK 6.92 str. 5 d.). Apeliantams įvykdžius sutartinę prievolę ieÅ¡kovui, UAB „Intergas“ neturės teisinio pagrindo vykdyti garantijÄ , todėl neįgys ir atgręžtinio reikalavimo atsakovui TŪB „Energija“ teisės. IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia apeliantų samprotavimus apie užsakovo įsiskolinimo pagal statybos rangos sutartį mokėjimÄ du kartus.

             Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu Pagal bylos duomenis Å¡alis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginÄÄ , taikytinos specialiosios statybos rangÄ reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 str.), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 str. 2 d.).Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6.681 str. 1 d.).

Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ ir už jį apmokėti ir prieÅ¡ingai.Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytÄ darbų etapÄ , o Å¡is turi nedelsiant pradėti jų priėmimÄ (CK 6.694 str. 1 d.).

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡omas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dviÅ¡alis sandoris, sukuriantis Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikÅ¡mę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ , todėl trÅ«kumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A.

Å . TŪB „Be priekaiÅ¡tų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobÅ«džio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas.

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovÄ vykdyti jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktÄ patvirtinantis dokumentas. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai rangovas reiÅ¡kia reikalavimÄ užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimÄ , remdamasis darbų trÅ«kumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigÄ priimti ir apžiÅ«rėti darbų rezultatÄ , ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trÅ«kumų, ar tie trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s ir galėjo bÅ«ti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trÅ«kumų pareikÅ¡tas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar Å¡alių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trÅ«kumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v.

UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).  Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (rangovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo (užsakovo) skolÄ , teigdamas, kad Å¡is nesumokėjo už tinkamai atliktus ir priimtus statybos darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalauja sumokėti už darbus, kurie yra vienas iÅ¡ statybos objekto – gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atÅ¡akos į AB „Mažeikių nafta“, elementų, kurio tinkamumÄ bus galima pripažinti tik tuomet, kai visas statybos objektas bus pripažintas tinkamu naudoti; užsakovui kyla abejonių ar dujotiekiui ieÅ¡kovo įrengtų plieno vamzdžių izoliacija nėra pažeista; rangovas neįvykdė pareigos pateikti dokumentacijÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo atliktus darbus atsakovas priėmė, todėl konstatavo užsakovo prievolės už juos atsiskaityti neįvykdymÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl atsakovų atsikirtimų, grindžiamų darbų, už kuriuos ieÅ¡kovas reikalauja apmokėti, trÅ«kumais. Teismas neanalizavo ir nevertino, ar atsakovų nurodyti statybos rezultato trÅ«kumai, kuriais remiasi užsakovas, nustatyti, jeigu taip, tai ar jie galėjo bÅ«ti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu ar ne, t. y. buvo akivaizdÅ«s ar paslėpti; jeigu buvo paslėptų trÅ«kumų, tai ar užsakovas pranešė apie juos rangovui per protingÄ terminÄ ar ne; neanalizavo ginčo Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų, susijusių su atliktų darbų trÅ«kumų nustatymu ir užsakovo teise reikÅ¡ti reikalavimus dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Tokios iÅ¡vados leidžia konstatuoti CPK 265 straipsnio pažeidimÄ .

Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl Å¡is teismas gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.Vienu iÅ¡ atsisakymo mokėti už atliktus darbus pagrindu procesiniuose dokumentuose atsakovas TŪB „Energija“ nurodė ieÅ¡kovo pareigų neatlikimÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas neįvykdė statybos rangos sutarties 5.1.11 punkte numatyto įsipareigojimo. Pagal Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo užsakovui praÅ¡ant, atlikus darbus, pateikti gręžinių matavimų diagramas.

Atsakovai nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo TŪB „Energija“ reikalavimÄ ieÅ¡kovui pateikti sutartyje nurodytus duomenis. Byloje esantys tarp Å¡alių vykusio susiraÅ¡inėjimo raÅ¡tai liudija, kad nei po darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, nei po to užsakovas neprašė ieÅ¡kovo pateikti kokiÄ nors su atliktais darbais susijusiÄ dokumentacijÄ (1 t., 23-27 b. l.). Å ie susiraÅ¡inėjimo duomenys leidžia spręsti, kad užsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų ar kitų įsipareigojimų vykdymo ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė, įsiskolinimÄ pripažino, neatsiskaitymÄ grindė sunkia finansine padėtimi.

Teisme pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo tam tikrus dokumentus nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas pažeidė sutarties 5.1.11 punkto sÄ lygÄ ir dėl to atsakovas turi teisę nemokėti ieÅ¡kovui už atliktus darbus. Apeliantai nenurodė, kokie iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omos iÅ¡reikalauti dokumentacijos duomenys patvirtins ieÅ¡kovo prievolių netinkamÄ vykdymÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti dokumentacijÄ atmetimu, laikytini nepagrįstais.Pagal statybos rangos sutarties sÄ lygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už ieÅ¡kovo atliktus darbus tvarkÄ , ieÅ¡kovo per atitinkamÄ kalendorinį mėnesį faktiÅ¡kai atliktus ir įvykdytų darbų aktu priimtus be trÅ«kumų darbus užsakovas apmoka per penkias kalendorines dienas nuo PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos (2.3.1., 2.4. p.).

IeÅ¡kovas dalyvavo dalyje magistralinio dujotiekio atÅ¡akos statybos darbų ir atliko dujotiekio vamzdyno prastÅ«mimo per Ventos ir Varduvos upes darbus uždaru bÅ«du. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užsakovas priėmė ieÅ¡kovo atliktus darbus, pasirašė įvykdytų darbų aktus ir baigiamÄ jį priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriame konstatavo atliktų darbų atitiktį projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimams, pripažino jų atlikimÄ laiku ir tinkamai. Darbų trÅ«kumai aktuose nekonstatuoti (t. 1, 16-19 b. l.).

Pagal įvykdytų darbų aktus ieÅ¡kovas iÅ¡rašė užsakovui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurias Å¡is priėmė (t. 1, 20-22 b. l.). Sutarties sÄ lygų analizė ir nustatytos faktinės atliktų darbų priėmimo aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal sutartyje nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ užsakovas turi pareigÄ apmokėti už kokybiÅ¡kai atliktus ir užsakovo priimtus darbus (CK 6.687 str.), todėl atsiskaitymÄ sieti su viso statybos objekto – magistralinio dujotiekio atÅ¡akos tinkamumo naudoti pripažinimu, kaip nurodo apeliantai, nėra pagrindo.

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ užsakovas turi pareigÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatÄ ). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rÅ«pestingai - apžiÅ«rėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trÅ«kumų. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trÅ«kumų, jis netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.).

Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jeigu tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v.

UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi analizuoti trÅ«kumų pobÅ«dį ir tik esant akivaizdžiam trÅ«kumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. 3K-3-371/2008).Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymÄ bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika.

Kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginÄÄ dėl darbų kokybės, ji turi bÅ«ti įvertinta ne tik pagal jÄ reglamentuojančias sutarties sÄ lygos, bet ir pagal įprastus tos rÅ«Å¡ies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. IeÅ¡kovo atliktų darbų kokybę apeliantai ginčija jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida dėl povandeninėse dujotiekio linijų perėjose įrengtų vamzdžių izoliacijos galimo pažeidimo.

Priimdamas darbus, užsakovas nenustatė akivaizdžių darbų trūkumų, jų nenurodė ir po darbų priėmimo susirašinėjimo su ieškovu rašte (1 t., 25 b. l.). Ieškovo atliktų darbų pobūdis leidžia spręsti, kad vamzdžių izoliacijos būklė negalėjo būti nustatyta normaliai priimant darbus. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų (patikros aktų, bandymų rezultatų, specializuotos įmonės išvadų ar kt.), kuriais būtų nustatyti paslėpti ieškovo atliktų darbų trūkumai ir apie juos ieškovas būtų informuotas.

Pagal sutarties 5.2.11 punktÄ pareiga atlikti ieÅ¡kovo įvykdytų darbų bandymus ar kitokius veiksmus, reikalingus objekto pripažinimui tinkamu naudoti, tenka užsakovui TŪB „Energija“. Atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kad užsakovas pagal sutartį atliko bandymus, kuriais bÅ«tų nustatyta ieÅ¡kovo atliktų paslėptų darbų netinkama kokybė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., po ieÅ¡kovo atliktų darbų priėmimo, buvo atliktas statybos objekto - magistralinio dujotiekio atÅ¡akos hidraulinis bandymas, kurio metu nebuvo konstatuoti ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumai (1 t., 82 b. l.).

Magistralinio dujotiekio vamzdynų, kuriais transportuojamos degiosios gamtinės dujos, projektavimo ir statybos reikalavimus reglamentuoja LR ūkio ir aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 patvirtintas sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba. Taisyklės“. Ieškovo atliktų darbų kokybės apeliantai nesieja su šiose taisyklėse magistralinio dujotiekio povandeninės perėjos statybai keliamų reikalavimų neatitikimu ir to neįrodinėja.

Apeliacinės instancijos teismui atsakovų pateiktame Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 24 d. akte Nr.l 5.2.JP-21 nėra konstatuoti ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumai (2 t., 73-47 b. l.). Å io akto 11 punkte nurodytas specializuotos įmonės iÅ¡vados apie magistralinio dujotiekio izoliacijos bÅ«klę povandeninėse perėjose nebuvimas neleidžia spręsti apie ieÅ¡kovo įrengtų povandeninių perėjų vamzdyno izoliacijos pažeidimÄ . Minėta, kad pagal sutarties 5.2.11. punktÄ pareiga atlikti darbų bandymus ar kitokius veiksmus, reikalingus objekto pripažinimui tinkamu naudoti, tenka ieÅ¡kovo atliktų darbų užsakovui TŪB „Energija“.

Be to, LR Ūkio ministerijos 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 4-184 patvirtintų Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklių nuostatos nenumato dujotiekio povandeninių perėjų įrengimo darbus atlikusiam rangovui pareigos periodiškai tikrinti (stebėti) magistralinio dujotiekio izoliacijos būklę povandeninėse perėjose. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija (CK 6.697 str. 1, 3 d.).

Pagal garantijÄ numatančias ginčo sutarties sÄ lygas sutarties objekto darbams nustatytas penkerių metų, o paslėptiems darbams – deÅ¡imties metų garantinis terminas, kuris skaičiuojamas nuo darbų perdavimo atsakovui TŪB „Energija“ dienos; ieÅ¡kovas yra atsakingas už dėl jo kaltės atsiradusių darbų kokybės trÅ«kumų, nustatytų per garantinį terminÄ , iÅ¡taisymÄ bei už tiesioginę žalÄ , kuriÄ sukėlė dėl ieÅ¡kovo kaltės atsiradę darbų trÅ«kumai; apie garantinio termino metu nustatytus darbų kokybės pažeidimus užsakovas turi informuoti ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu per tris dienas po tokių pažeidimų paaiÅ¡kėjimo (sutarties 4.1.-4.3. p.).

Taigi, per garantinį terminÄ nustačius ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumus, užsakovui iÅ¡lieka teisė reikalauti ieÅ¡kovo atsakomybės už darbų kokybę. Statybos rangos sutarties vykdymui, darbų ir reikalavimų priėmimui bei perdavimui Å¡alys paskyrė savo atstovus ir juos nurodė sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose – užsakovas TŪB „Energija“ savo atstovu paskyrė darbų vadovÄ J. D., o ieÅ¡kovas – BTP statybos direktorių A. K.. Ä®vykdytų darbų aktus ir galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriame konstatuotas tinkamai atliktų darbų faktas, pasirašė sutartyje numatyti Å¡alių atstovai.

Vertinant byloje esantį atsakovo TŪB „Energija“ 2008 m. balandžio 28 d. įsakymÄ dėl atsakingų darbuotojų įgaliojimų ribų (1 t., 133 b. l.) ieÅ¡kovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasiraÅ¡ymo kontekste, spręstina, kad pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį aktai yra privalomi darbų užsakovui, nes Å¡alių atstovus numačiusios sutarties sÄ lygos sudarė rimtÄ pagrindÄ ieÅ¡kovui manyti, jog aktus pasiraÅ¡o tokiÄ teisę turintis užsakovo atstovas. Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovas žinojo ar turėjo žinoti apie minėto įsakymo egzistavimÄ ir kad aktus pasirašęs užsakovo darbuotojas virÅ¡ijo savo teises.

Po darbų priėmimo užsakovas iÅ¡ dalies atsiskaitė su ieÅ¡kovu, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ preziumuojama, kad jis aktus patvirtino. IÅ¡dėstytos aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai apie apeliantų argumentų dėl netinkamo užsakovo atstovavimo darbų priėmimo etape nepagrįstumÄ . Dėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo teisminiame procese pažeidimo Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 str.).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.).

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų pažeidimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovo atliktų darbų priėmimÄ , rėmėsi byloje esančiais darbų perdavimo-priėmimo aktais.

Minėta, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumus ir patikimais bei svariais argumentais nepagrindė, kad ieÅ¡kovo turima ir atsakovų praÅ¡yta iÅ¡reikalauti dokumentacija įrodys darbų kokybės trÅ«kumus bei paneigs ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais įrodinėjamÄ tinkamÄ darbų atlikimÄ . Aplinkybė, kad atliktų darbų aktuose ir sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti skirtingi nutiestų per upes vamzdžių ilgiai, atliktų darbų apimčiai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes, viena vertus, sutartyje buvo numatyti preliminarÅ«s tiestinų vamzdžių ilgiai, antra vertus, bendras faktiÅ¡kai nutiestų vamzdžių ilgis ir darbų kaina atitinka sutarties pakeitimo sÄ lygas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.). Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 98 straipsnio 1 dalis nereikalavo, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo praÅ¡anti Å¡alis pateiktų teismui raÅ¡ytinį Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ .Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio nepagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 8 764,54 Lt atstovavimo iÅ¡laidas iki 6 764,54 Lt, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovui byloje atstovavo advokato padėjėjas. Pagal susitarimus dėl atstovavimo civilinėse ir administracinėse bylose pavedimus ieÅ¡kovui atstovauti teisme turėjo advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, BalčiÅ«nas ir Bartus“ advokatai E. L., V. M., advokato padėjėja E. Z. (1 t., 37, 83, 84 b. l.). Patirtoms 8 764,54 Lt advokato pagalbos Å¡ioje byloje iÅ¡laidoms pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė advokatų bendrijos raÅ¡tÄ , 2010 m. balandžio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ JBB Nr. 007509 ir 2010 m. birželio 28 d. vietinio mokėjimo nurodymÄ (1 t., 137-139 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad ieÅ¡kovui atstovavę advokatai iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ atliko Å¡iuos veiksmus: rengė ir teikė teismui ieÅ¡kinį (1 t., 3-8 b. l.), tris atsiliepimus į atsakovų prieÅ¡taravimus (1 t., 76-79, 113-114, 115-119 b. l.), lydraÅ¡tį dėl procesinių dokumentų įteikimo (1 t., 96-97 b. l.), dalyvavo viename 1 val. 45 min. trukmės teismo posėdyje (1 t., 144-148 b. l).

Teismo posėdyje dalyvavo ir procesinius dokumentus, iÅ¡skyrus ieÅ¡kinį, rengė advokato padėjėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteistų iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis Å¡ioje byloje virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius.

Pagal Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.5, 8.16, 8.18, 9 punktus nagrinėjamu atveju maksimalias advokato ir advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidas sudaro: už advokato rengtÄ ieÅ¡kinį 2 400 Lt, už advokato padėjėjo rengtus tris atsiliepimus į atsakovų prieÅ¡taravimus, dokumentÄ , susijusį su atstovavimu bylos procese, ir 2 val. trukmės atstovavimÄ teisme 2 188,80 Lt, t. y. iÅ¡ viso 4 588,80 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo naudai priteisti didesnio užmokesčio, negu Rekomendacijų 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami maksimalÅ«s dydžiai.

Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo priteista teisinių paslaugų iÅ¡laidų suma mažintina iki 4 589 Lt.Apeliacinės instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimÄ , todėl iÅ¡ jų priteistinos ieÅ¡kovo bei teismo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96, 98 str.). IeÅ¡kovui teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme teikė tos pačios advokatų bendrijos advokatai K. P. ir V. M., kurie rengė ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , prieÅ¡taravimus dėl apeliantų praÅ¡ymo prijungti ir iÅ¡reikalauti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo (2 t., 57-61, 62-63, 75, 84-92, 96-97 b. l.).

IeÅ¡kovo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme 3 800 Lt iÅ¡laidoms pagrįsti ieÅ¡kovo atstovas pateikė mokėjimo dokumentus ir paslaugų ataskaitÄ bei jų pagrindimÄ (2 t., 98-101). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimali priteistina advokatų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų suma yra 1 392 Lt [(800 Lt MMAx3)+ (800MMAx0,12x2)], kuri priteistina iÅ¡ apeliantų. Å iuo atveju kolegija taip pat neįžvelgia pagrindų, leidžiančių taikyti Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir priteisti didesnio dydžio užmokestį. 528 418,52 Lt sumos apeliacinį skundÄ apeliantai apmokėjo 1 000 Lt žyminiu mokesčiu (1 t., 155 b. l.).

Likusios 8 284 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ pirmosios instancijos teismas atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties/sprendimo priėmimo (2 t., 53-54 b. l.). Apeliacinį skundÄ atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ apeliantų valstybei. Apeliacinio teismo patirtos 1,55 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos (2 t., 88 b. l.) pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. IP-261/IK-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .IÅ¡ atsakovo tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“ ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ priteistas 6 764,54 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumažinti iki 4 589 Lt (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių litų).Priteisti iÅ¡ atsakovų tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“, V.

D. ir J. K. solidariai ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ 1 392 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ atsakovų tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“, V. D. ir J. K. solidariai 8 284 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ valstybei. Teisėjai                                                                                                      Alė Bukavinienė                                                                                                            Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                     Â