ab404a03-cf53-4980-aafa-aadfc05efdff · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-62-519/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32690-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.9.1.; 1.2.4.1.2.3.; 1.2.4.1.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, kaltinamajam A.

U. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiajai R. U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, iÅ¡situokęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 3 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs: 1) 2015 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 6 (Å¡eÅ¡eri) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 35 val. visuomenės labui. 2015 m. rugsėjo 8 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo viešųjų darbų bausmės atleistas, paskirta 5 MGL (190 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . 2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 6 (Å¡eÅ¡eri) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 iki 7 val. 3) 2018 m. birželio 14 d.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (Å¡is baudžiamasis įsakymas neįvykdytas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

1. A. U. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. 19 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 9 d. 19 val. 31 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ilgÄ laikÄ tyčia muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sunkiai sutrikdė savo motinos R. U. sveikatÄ kankindamas ir veikdamas itin žiauriai – tai yra 2018 m. liepos 5 d. apie 19 val. 20 min., minėto buto miegamajame kambaryje, tyčia ranka sugriebęs R. U. už plaukų tampė jÄ po kambarį, iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, po to stovinčiÄ stÅ«mė taip, kad ji krito ant stalo ir susitrenkė rankas bei R.

U. keliantis, kumščiu sudavė jai į abi rankas, galvÄ , krÅ«tinę, veidÄ , tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių bei vėliau, R. U. sėdint ant lovos, suduodamas tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, mušė jÄ apie 2 valandas mediniu durų apvadu tol, kol Å¡is perlūžo. Po to, 2018 m. liepos 6 d., apie 21.00 val., negavęs iÅ¡ R. U. alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ elektrinio virdulio tyčia pylė verdantį vandenį nukentėjusiajai ant kojų ir tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ , kančias.

Toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus 2018 m. liepos 7–9 dienomis, iki 19.31 val., nuolat kumščiu suduodamas motinai po smÅ«gį į galvÄ ar veidÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir dideles kančias, bei mažiausiai Å¡eÅ¡iolikos trauminių poveikių pasėkoje padarė daugybines poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, skruostuose, krÅ«tinėje, žastuose, pečiuose, dilbiuose, odos nubrozdinimÄ kairiame kelio sÄ naryje, odos nudeginimÄ kaktoje, abiejų žastikaulių proksimalinių dalių skeveldrinius lūžimus su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais ir dislokacijomis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimÄ , Å¡launų IIA-IIB laipsnio nudeginimÄ , kas dėl abiejų žastikaulių kÅ«nų skeveldrinių lūžių su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais veiksmais, tyčia kankindamas ir veikdamas kitaip itin žiauriai, sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – motinos R. U., sveikatÄ . I. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai 2. Kaltinamasis A. U. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad nepamena tiksliai datos, kada buvo padaryti veiksmai dėl kurių jis kaltinamas, bet pamena, kad gėrė antrÄ parÄ , ryte mama nuėjo nupirkti alkoholio ir jis gėrė užsidaręs atskirai kambaryje.

Paskui jis užsimanė į tualetÄ , bet nevaldė vienos rankos, negalėjo apsirengti, dėl to ir supyko, o supykęs, pamena, kad mušė motinÄ . Nepamena, kur jai sudavė smÅ«gius. Mušė rankomis, gal viena ranka mušė. Tuo metu buvo neblaivus. Taip pat neprisimena, ar tuo metu vaistus gėrė, ar ne, to reikia mamos klausti. VienÄ kartÄ buvo apsinuodijęs vaistais, tai vaistai buvo laikomi pas mamÄ . Vaistus vartoja nuo 2015 metų, jie skirti nuo organinio asmenybės sutrikimo ir organinės depresijos.

Jam dažnai vaistus pakeičia. Dabar neatsimena, ar tada vaistus vartojo kartu su alkoholiu. Įvykio metu mama buvo girta, ji neatsikėlė iš lovos. Jis matė, kad mamos rankos mėlynos, kažkiek išsiblaivęs jai sakydavo, kad prisiims atsakomybę, kad tik ji eitų į ligoninę, bet ji nėjo. Paskui jis vėl prisigerdavo ir vėl susipykdavo su mama. Detaliau paaiškinti, kiek kartų, kur, į kokias kūno vietas sudavė smūgius mamai, negali, nes tai buvo labai seniai, teisingus parodymus dėl to davė ikiteisminio tyrimo metu.

Gali patvirtinti, kad buvo taip, kad tyčia pylė verdantį vandenį ant nukentėjusiosios. Taip darė iÅ¡ pykčio, nes mama nuolat gerdavo iÅ¡ jo invalidumo pinigų, jam neužtekdavo vaistams ir pervesti vaiko iÅ¡laikymui. Jo vaikas, kuriam greitai sueis 5 metai, gyvena kaime, netoli (duomenys neskelbtini). Vaikui yra priteistas iÅ¡laikymas, jį moka iÅ¡ savo neįgalumo paÅ¡alpos. Atvejis dėl kurio jis dabar teisiamas, nebuvo pirmas jo smurtavimo prieÅ¡ motinÄ atvejis, anksčiau taip pat yra prieÅ¡ jÄ smurtavęs ir už tai yra teistas. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, žino iÅ¡ tyrėjos, kad yra skolingas už mamos gydymÄ .

Civilinio ieÅ¡kinio neatlygino nei kiek, nes dėl rankos dabar negali dirbti. Kadangi sudėtinga finansinė situacija, reikia mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ , dėl žalos atlyginimo nesitarė. Jis gauna tik 128 eurus, jam vos užtenka vaistams ir vaiko iÅ¡laikymui. Mamos atsiprašė ir dabar gali atsipraÅ¡yti. Po to įvykio bendravo su mama. Mamai reikėdavo padėti namuose apsirengti, dar kažkÄ . Jai reikėjo jo pagalbos. Savo elgesį vertina labai blogai, nes jam reikėjo tada gydytis, gerti vaistus, o ne alkoholį. 2.1.

Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu A. U. nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. nuo ryto buvo girtas, buvo namuose – (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina R. U.. Butas priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Motina apie 10 val. ryto parsinešė alkoholio ir jį savo kambaryje viena gėrė. Jis taip pat gėrė alų ir degtinę savo kambaryje. Apie 12 val. išėjo iÅ¡ savo kambario į tualetÄ ir matė mamÄ gulint lovoje, ji girta miegojo. Jis motinÄ Å¾adino apie pusę valandos, tačiau ji nesikėlė.

Žadino, nes jam reikėjo pagalbos. Kai ji pabudo, kilo konfliktas. Aplinkybių dėl girtumo nepamena, tačiau pamena, kad motinai, kuri gulėjo lovoje, jis deÅ¡ines rankos kumščiu, (kairės rankos nevaldo) bei kojomis smÅ«giavo motinai į įvairias vietas. SmÅ«gių buvo daug, kiek nežino, viskas truko iki 10 minučių. Mama bandė keltis, tačiau dėl girtumo vis virsdavo, nes neatlaikydavo lygsvaros, buvo atsitrenkusi į spintelę, numetė televizorių. Mama nesakė, kad jai skauda, matė ant motinos kÅ«no mėlynių, siÅ«lė pakviesti medikus, tačiau ji medikų atsisakė ir toliau gėrė, jis taip pat gėrė. 2018 m. liepos 9 d. ryte motinai užvirė kavos, padavė jai iÅ¡gerti, tačiau karÅ¡tÄ kavÄ ji iÅ¡pylė sau ant kojų.

Iki vakaro jis iÅ¡gėrė du butelius alaus ir degtinės, kai atvažiavo policija, miegojo savo kambaryje. Nežino, kur tuo metu buvo motina ir kas kvietė pareigÅ«nus. Dėl motinai padarytų sužalojimų nuoÅ¡irdžiai gailisi. PrieÅ¡ motinÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ , yra baustas už tÄ patį. Kodėl mušė motinÄ , nežino, turbÅ«t dėl girtumo. Yra priklausomas nuo motinos, nes nevaldo kairės rankos. Motinos atsipraÅ¡ys, ketina apsigyventi pensionate (2 t., b. l. 12–13). 2.1.1. Jis pastoviai gydosi psichiatrinėje ligoninėje, jam yra nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, organinė depresija.

Jis turi ligÄ â€“ vandenę, cerebrinį paralyžių. Aplinkybių gerai neprisimena, tik vakar (2018 m. lapkričio 21 d.) grįžo iÅ¡ psichiatrinės. 2018 m. liepos 5 d. ir iki 2018 m. liepos 9 d., jis su mama R. namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Keturias dienas jie abu gėrė. Gėrė alų patį stipriausiÄ 7,5 procento stiprumo, kartais gėrė degtinę. Jis neprisimena, kada ir kaip mušė savo mamÄ . Neprisimena visai tų aplinkybių, neprisimena, kad jis jÄ muÅ¡tų su durų apvadu, bei kad jis mamai su virdulyje esančiu karÅ¡tu vandeniu degintų kojas.

Jis aplamai neprisimena, kaip mušė mamÄ . Prisimena, kad kelis kartus davė su delnu mamai per veidÄ . Kada jis bÅ«na stipriai supykęs, nieko neprisimena. Ä®tarime nurodytų mamos sužalojimo aplinkybių nepamena, tik prisimena, kad mama visÄ tÄ laikÄ , keturias dienas, lovoje gulėjo girta. Kada jį paleido iÅ¡ areÅ¡tines ir jam grįžus namo, jis buto netvarkė ir durų apvadų jis neiÅ¡metė. Kas tvarkė butÄ , nežino. Jis po įvykio atsigulė į psichiatrinę ligoninę. Prablaivėjęs matė ant mamos rankų mėlynes ir jos prašė, kad ji kreiptųsi į medikus.

Suvokė, kad jis mamÄ sumušė. Gerdamas 4 dienas jokių vaistų nevartojo. Jis supranta, kad nuo jo veiksmų mamai yra sunkiai sutrikdyta sveikata ir kad padarė nusikaltimÄ . Kaltę pripažįsta. Mama sveiksta, jis jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Jis turi neįgalumÄ , nevaldo kairės rankos. PrieÅ¡ mamÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ . Lankosi probacijos tarnyboje, nes jam skirta bausmė už smurtÄ artimoje aplinkoje, t. y. prieÅ¡ mamÄ (2 t., b. l. 31–32). 2.2. Nukentėjusioji R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis A.

U. yra jos sÅ«nus, su juo yra susitaikę. Kai jis grįžo iÅ¡ ligoninės, jai padėdavo, pas gydytojÄ nuvesdavo, aprengdavo, nes ji pati negali apsirengti. 2.2.1. Å is atvejis yra jau ketvirtas, kai jis smurtauja prieÅ¡ jÄ . Mano, kad taip bÅ«na tada, kai jis sumaiÅ¡o vaistus su alkoholiu, tada jis tampa nevaldomas ir nieko neatsimena. SÅ«nus žino, kad negalima maiÅ¡yti vaistų su alkoholiu, bet vis tiek geria. Mano, jog priežastis, dėl ko taip įvyko, buvo tai, kad sÅ«nus prieÅ¡ tai buvo padauginęs vaistų, buvo patekęs į komÄ ir gulėjo ligoninėje.

Kai grįžo, jis nevaldė vienos rankos ir gal jam prasidėjo kažkoks nervinis priepuolis. Jai reikėdavo jam padėti, gal iÅ¡ tikrųjų neįvertino, kaip jam be tos rankos sunku, kad ir kelnes jam reikia padėti užsegti, dar kažkÄ padaryti. Ir be to sÅ«nus norėjo alkoholio, o ji eidavo ir parneÅ¡davo. Kai parneÅ¡davo jam, ir pati gerdavo. Alkoholis bÅ«davo perkamas ir iÅ¡ jo invalidumo, ir iÅ¡ jos pinigų. 2.2.2. Ä®vykio dienÄ ji taip pat parnešė alkoholio ir padavė jam, o sau pasiėmė alaus.

Ji tikrai buvo prigėrusi, kai sÅ«nus atėjo į kambarį ir jis kažko prašė, ar dar kažkÄ , tačiau po to jÄ stÅ«mė. Ji, kadangi buvo apsvaigusi, o jis jėgos turi, griuvo ant stalo. Kadangi ji pradėjo verkti, kad jai rankas skauda, jis pasakė, kad ir jam skauda, ir tada jai smÅ«giavo. O dėl apipylimo vandeniu gali paaiÅ¡kinti, kad jam buvo davusi alaus ir buvo dar parneÅ¡usi „baltos“ ir paslėpusi. Jis nematė, kad ji turi degtinės, bet jis atėjo ir vis tiek reikalavo. Ji iÅ¡ pradžių nedavė, dėl to jis atėjo ir apipylė karÅ¡tu vandeniu. 2.2.3.

Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra tikslesni. SmÅ«gių skaičiaus ji niekada neminėjo, nes jų tikrai neskaičiavo, tačiau smÅ«gių buvo daug. Sutinka, kad galėjo bÅ«ti suduota tiek smÅ«gių, kiek nurodyta medikų iÅ¡vadoje, smÅ«giai buvo suduoti per visas tas dienas. Taip pat gali patvirtinti, kad buvo muÅ¡ama durų apvadu. Kai pirmÄ dienÄ buvo panaudotas smurtas, nesikreipė niekur pagalbos, nes nemanė, kad tos rankos yra lūžusios. Taip pat žinojo, kad sÅ«nus buvo teistas, todėl nenorėjo, kad jis turėtų teisinių nemalonumų. 2.2.4.

Prašo sūnų bausti švelniau, ne realiu laisvės atėmimu, o lygtinai, kad jis būtų namuose. Ji garantuotų, kad jis nemaišytų vaistų su alkoholiu. Buvo toks laikas, kai griežtai jį prižiūrėdavo, jis gerdavo vaistus, kaip išrašyta, ryte ir vakare, tada buvo viskas gerai, kol sūnaus draugas nežuvo. Ji pati gydėsi nuo alkoholizmo, šiuo metu alkoholio nevartoja, todėl galėtų prižiūrėti sūnų. Dabar jai reikia realios pagalbos, gal jam tai būtų bausmė, kad jis ja rūpintųsi.

Jai reikia padėti apsirengti, reikia nuprausti. Po sužalojimo nepajudina rankų, nepakelia jų nuo žasto į viršų. Po operacijos iÅ¡sivystė osteomielitas ir iÅ¡tisai bėga skysčiai iÅ¡ rankos. Dabar tvarkosi neįgalumÄ ir gydytojai pripažįsta, kad yra beveik visiÅ¡kai priklausomas žmogus, bet kad nėra iÅ¡ kur gauti tos pagalbos. 2.3. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. U. nurodė, kad ji su sÅ«numi A. U. gyvena (duomenys neskelbtini). Deklaruota sÅ«naus gyvenamoji vieta yra ta pati.

SÅ«nus susirgo psichine liga prieÅ¡ keturis metus, jam yra depresija ir organinis asmenybės sutrikimas. Jam Å¡ios ligos pasireiÅ¡kė po jo skyrybų. Jam Å¡ios ligos yra diagnozuotos medikų. 2018 m. liepos 5 d. apie 19-20 val., tiksliai valandų nepasakys, sÅ«nus namuose smurtavo prieÅ¡ jÄ . SÅ«nus buvo iÅ¡gėręs alaus. SÅ«nus jai priekaiÅ¡tavo, kam jį gelbėja, nes prieÅ¡ tai bandė žudytis vaistais. SÅ«nus buvo perdozavęs vaistų ir buvo komos bÅ«senos. TÄ dienÄ sÅ«nus atėjęs į jos miegamÄ jį pradėjo praÅ¡yti alaus.

SÅ«nui buvo sukilęs pyktis. Kambaryje nuvertė televizorių. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, priėjo sÅ«nus prie jos ir deÅ¡ine ranka sugriebęs jai už plaukų pradėjo juos tempti. Sugriebęs už plaukų jÄ tampė po visÄ kambarį. Ji sÅ«nui sakė, kad jai skauda, tačiau jis nesiklausė. IÅ¡rovė jai plaukų. Ji bandė atsiginti nuo sÅ«naus, tačiau jai nepavyko. Po to jÄ stovinčiÄ pastÅ«mė ir ji griuvo kambaryje ant buvusio stalo. Nuo jo pastÅ«mimo ji užsigavo, jai skaudėjo abi rankas.

Po to, kai ji kėlėsi, sÅ«nus jai kumščiu sudavė į abi rankas, galvÄ , krÅ«tinę, veidÄ . SmÅ«gių galėjo bÅ«ti iki deÅ¡imties, jų tiksliai neskaičiavo. Po to ji atsisėdo ant lovos. Kambaryje buvo padėti durų apvadai. SÅ«nus pasiėmė vienÄ durų apvadÄ ir su juo jÄ mušė. Sudavė jai į įvairias kÅ«no vietas, kliuvo ir į galvÄ , rankas, kojas, per Å¡onus, nugarÄ , visur. Mušė jÄ kol sulūžo apvadas. Sudavė apie deÅ¡imt ir daugiau smÅ«gių. To apvado namuose jau nėra, giminaitė sutvarkė ir tikriausiai iÅ¡metė.

SÅ«naus smurtavimas tÄ vakarÄ truko apie dvi valandas. Ji Å¡aukėsi pagalbos, ar jÄ kas girdėjo nežino. Su kiekvienu Å¡aukimu, jai sÅ«nus suduodavo. Ji tÄ vakarÄ buvo neblaivi, buvo iÅ¡gėrusi butelį alaus. 2018 m. liepos 6 d. ryte atsikėlęs sÅ«nus A. jos paprašė vėl nupirkti alaus, ji nuėjo į parduotuvę ir nupirko 3 alaus ir 1 butelį degtinės. Parnešė alų namo ir atidavė sÅ«nui. Ryte jai skaudėjo rankas, buvo sutinęs veidas. Namuose pati vartojo vaistus nuo skausmo.

Ä® medikus nesikreipė, nes negalvojo, kad jai yra lūžusios abi rankos. Ä® policijÄ nesikreipė, nes nenorėjo, kad sÅ«nų pasodintų į kalėjimÄ . TÄ dienÄ sÅ«nus namuose vartojo alų. SÅ«nus iÅ¡ namų niekur nebuvo išėjęs. Ji taip pat buvo namuose. Apie 21.00 val. sÅ«nus atėjo į jos kambarį ir reikalavo degtinės. Jam pasakė, kad neturi. SÅ«nus išėjo iÅ¡ jos kambario, nuėjo į virtuvę ir užsikaitė virdulį vandens. Po kelių minučių sÅ«nus grįžo į jos kambarį su virdulyje esančiu kÄ tik užvirusiu vandeniu ir karÅ¡tÄ vandenį jai pylė ant kojų.

Kai pamatė, kad sÅ«nus eina link jos su tuo virduliu, ji užsidengė antklode kojas. Nedavė degtinės, todėl jis jai pylė verdantį vandenį ant kojų per antklodę. Jai labai skaudėjo. Å aukėsi pagalbos. Jai sÅ«nus grasinančių žodžių nesakė, tik sakė duok degtinės ir pylė verdantį vandenį ant kojų. Po to, ji atidavė sÅ«nui degtinę. Ji liko gulėti lovoje. Daugiau tÄ vakarÄ sÅ«nus prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. SekančiÄ dienÄ â€“ 2018 m. liepos 7 d. – sÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtavo, bet nestipriai, palyginus prieÅ¡ tuos du vakarus.

Jei kažko nepadaro ar neiÅ¡girsta ko jis praÅ¡o, tuomet ateina ir suduoda jai kumščiu į galvÄ ar per veidÄ . Iki liepos 9 d., tas dvi dienas taip jÄ auklėjo. Suduodamas kumščiu į galvÄ ar per veidÄ , jei ko nors nepadaro ar jo neiÅ¡girsta. Per 2 dienas smÅ«giavimų buvo, tačiau kiek tiksliai, neskaičiavo. SÅ«nus praÅ¡ydavo jos ateik užklok, ateik apversk jį, pasako „tu ne taip apvertei“, tuomet jis kumščiu ir suduodavo. 2018 m. liepos 9 d. ji sÅ«nui vėl parnešė alaus ir degtinės. Po to jis prigėręs nugriuvo nuo kėdės ir gulėdamas ant grindų Å¡aukė.

IÅ¡girdę triukÅ¡mÄ kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ . Kurie kaimynai iÅ¡kvietė, nežino. Visas dienas kentėjo skausmuose. Tik nueidavo į parduotuvę nupirkti sÅ«nui alaus ir degtinės. Ji bijojo sÅ«naus, buvo gėda, kad yra visa nusėta mėlynėmis. Neturi giminių, kur galėtų permiegoti ar kreiptis pagalbos. Kita vertus, palikusi sÅ«nų vienÄ namuose, bijotų, kad jis neaiÅ¡ku kÄ gali padaryti ar pasidaryti pats sau. SÅ«nus pastoviai jai sako, kad pasikars, į voniÄ Ä¯simes fenÄ ir taip jį nukrės elektra.

SÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtavo visas keturias dienas iki tol, kol atvyko policija. galvoja, kad sÅ«nui paÅ«mėjo liga, ir jis nesuprato, kÄ daro ji nežino. SÅ«nus dar sakė: „ko čia inkÅ¡ti ir kvietiesi pagalbos, va tai jam reikia pagalbos, nes kairės rankos nevaldo“. SÅ«nus nevaldo kairės rankos, nes jam ji yra užtirpusi, jis jos normaliai valdyti negali. SÅ«nus tas 4 dienas nevartojo vaistų, o gėrė alkoholį, galbÅ«t jam paÅ«mėjo liga. Ji sÅ«nų myli, juo visÄ laikÄ rÅ«pinosi ir rÅ«pinasi.

Visada pavalgęs, apsirengęs. RÅ«pinosi dėl jo ligų. PrieÅ¡ tris savaites ar mėnesį pasikorė jo geras draugas, jis sirgo irgi psichine liga. SÅ«nus dėl draugo sielojosi. GalbÅ«t sÅ«nui A. buvo kažkoks sukrėtimas ir jam paÅ«mėjo liga. Nežino, kodėl sÅ«nus sako, kad ji juo nesirÅ«pino. Visada juo rÅ«pinosi, jį iÅ¡laikė ir iÅ¡laiko kiek gali. SÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ . Å iai dienai yra dar ligoninėje ir tęsiasi jos gydymas. Kada jÄ paleis ji pasakyti negali, nes yra lūžusios dvi rankos, apdegintos kojos ir visame kÅ«ne mėlynės. SÅ«nus yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jis pasak gydytojo, turi rimtų psichikos problemų (1 t., b. l. 91–94). 2.4.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji R. U. yra jos pusseserė. Jai paskambino mamos pusseserė ir pranešė, kad R. yra labai sužalota, kad jie nuvažiuotų pažiÅ«rėti. Kartu pasikvietusi savo seserį J. N. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vaizdas iÅ¡ tikrųjų buvo baisus: nukentėjusioji buvo visa mėlyna, plaukai iÅ¡rauti, jÄ atpažinti sunkiai buvo įmanoma, mažai kalbėjo, tik aÅ¡arojo. IÅ¡ kojų bėgo kraujas, todėl ant kojų buvo sudėti kompresai.

Nukentėjusios klausė, kas jÄ sužalojo, į kÄ ji pasakė, kad A. ir daugiau nieko nepasakojo. Tuo metu, kai lankėsi ligoninėje, o tai buvo kitÄ dienÄ po sužalojimo, kaltinamojo A. U. ten nebuvo. PrieÅ¡ joms atvykstant, jis buvo paleistas iÅ¡ policijos po paros, buvo atėjęs pas nukentėjusiÄ jÄ pasiimti buto raktų, tačiau jie prasilenkė, jo nematė ir su juo nebendravo. Vėliau su A. U. ta tema neteko kalbėti. R. U. namuose po to įvykio nesilankė. Kol A. U. buvo vedęs, tikrai prieÅ¡ savo motinÄ nesmurtaudavo.

Kai jau prasidėjo pykčiai su žmona, jis su motina buvo atvykę Å¡vęsti Velykas, tada jau R. U. buvo sužalota. Tai galėjo bÅ«ti 2015–2016 m. Å iandien A. U. neatvyko į teismo posėdį, nes, kiek iÅ¡ aplinkinių iÅ¡girdo, jis prisivalgė vaistų. Giminaičiai jau du mėnesius bando prisiskambinti R. U., norėjo jÄ pasveikinti su gimtadieniu, bet jokio ryÅ¡io nėra. Du mėnesius apie juos nieko nežino. 2.4.1. Po to apsilankymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, su R. U. bendravo telefonu, ji pasakė, kad, jeigu jos atvyks į teismÄ , tai ji nusižudys.

Nežino, kodėl taip pasakė, galvoja, kad dėl to, jog labai palaiko savo sÅ«nų A. U., viskÄ slepia nuo giminaičių. Anksčiau nukentėjusioji dar skambindavo jos mamai ir skųsdavosi, kad A. jÄ muÅ¡a, praÅ¡ydavo padėti, bet kai norėdavo padėti, nukentėjusioji iÅ¡ karto atsisakydavo ir sakydavo, jog nieko nesakė, kad taip nebuvo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji – (duomenys neskelbtini), atstumas didelis, kasdien nuvažiuoti negali. 2.4.2. Matė, kad dar 2016 metais per jos vestuves A. spyrė nukentėjusiajai į veidÄ dėl to, kad neužmovė jam batų.

Kaltinamasis nebuvo neįgalus, tiesiog liepė R. užmauti jam batus. Dar vyko Å¡ventė, visi klausė, kÄ jis daro, o jis spyrė nukentėjusiajai į veidÄ . 2.4.3. Kai A. U. pirmÄ kartÄ R. U. buvo apipylęs vandeniu, jos sesuo buvo pas nukentėjusiÄ jÄ nuvažiavusi su savo mažais vaikais. Kreipėsi į Moterų krizių centrÄ , kalbėjo su R. U., kad Å¡i kreiptųsi, jog jai suteiks apsaugÄ , pagalbÄ , bet taip viskas ir praėjo, noro gauti pagalbÄ nebuvo. 2.4.4. Kaltinamasis A. U. nuo pat vaikystės turėjo neįgalumÄ , tikslios ligos nežino, bet kažkas jam su kojomis negerai, jis taip įdomiai kojas dėlioja.

Rankos nevaldė po paskutinių vaistų prisivalgymų. 2.5. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji R. U. yra jos pusseserė. Santykiai su U. geri. Ji stengiasi jiems visÄ laikÄ padėti, ir dabar, kiek gali, apmoka jų sÄ skaitas, Å¡iek tiek padeda materialiai. Santykiai normalÅ«s, aiÅ¡ku, kad dabar pyksta už tuos gėrimus ir už tuos visokius „cirkus“, bet papyksta ir praeina. 2.5.1. Apie įvykį sužinojo gerokai vėliau. Jai svetimi žmonės, draugai, pradėjo sakyti, kad tai U. geria, tai dar kažkas, o kai U. apie tai paklausdavo, tai atsakydavo, kad viskas gerai.

Slėpdavo, meluodavo, kad yra skriaudžiama sÅ«naus, ji tikrai apie tai nežinojo. Jeigu nebÅ«tų netyčia radusi vieno iÅ¡ teismo nuosprendžių, tai bÅ«tų ir nežinojusi ir apie nukentėjusiosios sužalojimÄ prieÅ¡ tai. 2.5.2. Po paskutinio nukentėjusiosios sužalojimo, po to, kai gydėsi ligoninėje, jos bendravo. Su R. U. bendravo telefonu, kol jis nebuvo iÅ¡jungtas, bÅ«davo, kad per dienÄ po tris kartus. Ligoninėje jÄ po Å¡ito sužalojimo lankė liepos mėnesį, vyras tuo metu atostogavo ir jÄ veždavo maždaug kartÄ per savaitę. 2.5.3.

Apie šį įvykį nukentėjusioji nelabai kÄ pasakojo, kalbėjo nenoriai, tik labai prispirta pasakė, kad sumušė sÅ«nus. Kai nuvažiavo nukentėjusiosios aplankyti, pamatė visÄ mėlynÄ ir baisiÄ , nukentėjusioji lyg bandė dar kažkÄ sakyti, bet paklausė, ar A. jÄ sumušė, ir R. tai patvirtino. 2.5.4. Po Å¡ito sužalojimo R. U. bute teko lankytis, nes ligoninėje aplankė po 4 dienų, o į nukentėjusiosios butÄ buvo nuvažiavusi po kokių dviejų savaičių, antroje liepos pusėje, nes reikėjo paimti R.

U. bÅ«tiniausių daiktų. Taip jau gavosi, kad socialiniuose tinkluose pamatė, jog kažkas buvo prifotografavęs kaip baisiai atrodo butas. Ji pasitarė su nukentėjusiÄ ja ir pasisiÅ«lė sutvarkyti butÄ , nes ten tikrai buvo baisu. Tada R. U. padavė savo buto raktÄ , ji nuvažiavo iÅ¡ ligoninės ir sutvarkė butÄ . Butas buvo labai apleistas, labai netvarkingas, tvyrojo smarvė, viskas buvo iÅ¡daužyta, iÅ¡laužyta. A. U. ji tada nesutiko, buto durys buvo užrakintos. IÅ¡kuopė butÄ , iÅ¡nešė daugybę maišų, metė viskÄ iÅ¡ eilės: rÅ«bus, prarÅ«gusį maistÄ ir cigarečių nuorÅ«kas.

Asmeninių daiktų, dokumentų nelietė, kas buvo iÅ¡mėtyta, padėjo į vietÄ . RaktÄ tÄ pačiÄ dienÄ sutvarkiusi butÄ nuvežė atgal R. U.. 2.5.5. Ji nežino, nuo ko A. U. nuolat vis yra gydomas, bet mano, kad, kai tik jį pagÄ sdina teismu, suėmimu ar kokia kita kardomÄ ja priemone, jis prigeria vaistų – nuodijasi – ir jį iÅ¡veža. Tuo metu, kai A. U. buvo nukentėjusiÄ jÄ sumušęs, prieÅ¡ tai, jis irgi buvo komos bÅ«senos, nes prigėrė vaistų, bijodamas, kad jam galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta byla. 2.6.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju. 2018 metų liepos mėnesį buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ kaimynų, kad moteris dvi paras kviečiasi pagalbos. Su kolege D. B. nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, girdėjosi Å¡uns lojimas ir kad kažkas bute vaikÅ¡to. Kadangi buto durys buvo užrakintos, jų niekas neatidarė, nusprendė iÅ¡kviesti prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojus. Butas buvo pirmame aukÅ¡te, atvykus gelbėtojams, buvo padėtos kopėčios, tada jis pirmas įlipo į balkonÄ , iÅ¡ paskos – prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas.

Balkono durys buvo Å¡iek tiek praviros, jas atidarius ir įėjus tiesiai, matėsi, kad lovoje guli moteris. Ji buvo užsiklojusi, butas buvo labai netvarkingas, nuėjus į kitÄ kambarį, ant grindų gulėjo A. U., jis buvo neadekvatus ir apsiÅ¡lapinęs. Jis A. U. matė pirmÄ kartÄ , bet kiti pareigÅ«nai ten dažnai važiuodavo, tas butas policijai jau buvo žinomas. Butas buvo ne kaip landynė, tačiau buvo žinoma, kad patys buto gyventojai nuolat vartodavo alkoholį. A. U. sulaikė, o bendraujant su jo motina R.

U., ant jos veido matėsi mėlynės, jos rankos buvo deformuotos ir kojos – Å¡launys – buvo nudegintos, sužalotos. Ji pati pasakė, kad sÅ«nus prieÅ¡ dvi dienas jÄ sužalojo, jÄ degino su laidyne. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, tačiau nukentėjusioji iÅ¡ pradžių kategoriÅ¡kai atsisakė vykti į gydymo įstaigÄ . Kadangi akivaizdžiai matėsi sužalojimai, jis pasakė, kad reikia vykti į gydymo įstaigÄ ir nukentėjusioji geranoriÅ¡kai sutiko. Nukentėjusiajai buvo nustatytas 0,76 promilių girtumas, tačiau aplinkoje ji orientavosi.

A. U., kiek pamena, girtumo nenustatinėjo, nes jis buvo neadekvatus ir jis su kolege jį tiesiog iÅ¡nešė į automobilį, nes visiÅ¡kai nesiorientavo. Nežino, ar kaltinamajam taip buvo dėl girtumo, ar turi kokiÄ ligÄ , ar vaistų buvo prigėręs ant alkoholio. 2.7. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. U. ir A. U. pažįsta, nes jie yra kaimynai, gyvena prieÅ¡ais juos. Jos Å¡eima gyvena pirmame aukÅ¡te antrame bute, o U. – pirmame. 2.7.1. Ä®vykio dienÄ â€“ 2018 m. liepos 9 d. apie 18.30 val., ji išėjo plauti laiptinės. Priėjus prie U. durų, pasilenkus plauti iÅ¡girdo bute sakant „Maldauju“.

Ji nesuprato, kas ten vyksta, nes nebuvo nei triukÅ¡mo, nei riksmų. Tas žodis buvo labiau kaip praÅ¡ymas, ne Å¡auksmas. Pabendrauti per duris nemėgino, nes labai iÅ¡sigando ir sutriko, nesuprato, kas ten vyksta. Parėjo namo ir kadangi jos vyras buvo iÅ¡važiavęs, jam paskambino ir pasakė kÄ girdėjusi. Kai vyras grįžo, jam viskÄ papasakojo ir daugiau ji niekur nesikiÅ¡o, niekur nedalyvavo, R. U., A. U. nematė, nes su vaikais buvo namuose. 2.7.2. Iki Å¡ito atvejo nėra girdėjusi triukÅ¡mų iÅ¡ U. buto, iÅ¡ viso juos tikrai labai retai mato.

Anksčiau R. U. sumuÅ¡tos nėra pastebėjusi. PaÅ¡alinių asmenų, kad tuo laikotarpiu ateitų pas U. ar iÅ¡eitų, nėra pastebėjusi. 2.8. Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. U. ir A. U. pažįsta, nes jie yra kaimynai. Kiek prisimena, įvykio dienÄ buvo ne namuose, žmona jam paskambino ir pasakė, kad kažkas vyksta pas kaimynus, kažkas praÅ¡osi pagalbos, paprašė, kad jis grįžtų namo. Grįžęs, dar nuėjo pasiklausyti prie durų, bet nieko negirdėjo ir tada iÅ¡kvietė policijÄ .

Kai atvažiavo policija, jis buvo lauke. Matė, kad suvažiavo visos instancijos, iÅ¡vedė A. U., kuris atrodė neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje. R. U. taip pat matė, ji atrodė žiauriai: galva kvadratinė nuo sumuÅ¡imų, visa mėlyna, pirmÄ kartÄ matė taip sumuÅ¡tÄ Å¾mogų. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. U. viena ranka buvo labai sutinusi, buvo mėlynės po akimis. 2.8.1. Å iandien apie 7 val. ryte jiems į duris paskambino R. U., kuri paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , nes A. vaistų prigėrė, o jų telefonas sulūžęs. Jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir suprato, kad U. teisme nedalyvaus.

Å iandien, kai kalbėjo su R. U., ji sumuÅ¡ta neatrodė, bet po akimi lyg ir buvo mėlynė, bet jau gyjanti. 2.8.2. Iki Å¡io įvykio kaimynų U. nei girdėdavo, nei matydavo. Matydavo, kad jie iÅ¡gėrinėdavo, bet jokių triukÅ¡mų pas U. nebÅ«davo. Taip pat jam nėra tekę matyti, kad pas U. nuolat lankytųsi kokie nors paÅ¡aliniai žmonės, gal ir užeidavo kokie draugai, bet jis to nepastebėjo. Anksčiau, prieÅ¡ Å¡itÄ Ä¯vykį, yra matęs R. U. sužalotÄ , bet kas jÄ sužalojo, kaip ten viskas vyko, nežino.

Anksčiau nukentėjusioji dirbdavo, o jis tuo laiku Å¡unį vedžiodavo, tai matydavo, kad ji eina į darbÄ su akiniais ir, kad po akimi yra mėlynė. 2.9. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo. 2018 m. liepos mėnesį iÅ¡ pažįstamų gavo žiniÄ , kad R. U. yra sunkios bÅ«klės ir guli ligoninėje. Ryte paprašė vyro, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ligoninę žiÅ«rėti situacijos. Nuvažiavus į ligoninę, R. U. nepažino, nes ji po sumuÅ¡imo buvo sutinusi. 2.9.1.

Žino, kad R. U. nuolat buvo muÅ¡ama ir skriaudžiama, tačiau daug kÄ nuo jos slėpdavo, sakydavo, kad pati suklupo, kad neprisimena, kas buvo ir panaÅ¡iai. Šį kartÄ ji taip pat klausė sesers su aÅ¡aromis akyse, už kÄ jÄ taip sudaužė, ji sakė, kad nežino. Sakė, kad A. sumušė namuose, tačiau nesakė, kodėl. Čia buvo ne pirmas toks atvejis. Buvo, kad važiuodama į kapines, pas dukrÄ , užsukdavo R. U. aplankyti. Pamatė vienÄ kartÄ su mėlyne po akim, tačiau ji pasakė, kad netyčia užsigavo, kitÄ kartÄ atvažiavusi paprašė, kad pakeltų baltinius, o ten matėsi randai.

Tada ji patriko ant kaltinamojo, tačiau R. prašė nieko jam nesakyti, nes vėl puls jÄ muÅ¡ti. 2.9.2. Paskutinius 3 metus nukentėjusioji gaudavo į kailį kaip reikiant, čia alkoholis viskÄ daro. Gėrė abu – ir R. U., ir A. U.. Ir giminės nesupranta, kaip tai nutiko, nes R. U. visada buvo prieÅ¡ alkoholį, alkoholis buvo jos prieÅ¡as, nesupranta, kas pasidarė. Kiek paskutiniu metu teko su R. U. susitikti, jau metus laiko atvažiavus aplankyti, rasdavo jÄ su kvapu. 2.9.3. Žino, kad kaltinamasis serga kažkokia liga, tačiau jos pavadinimo nepamena.

Kai jis gimė, ant smegenų jam buvo vanduo. Su blaiviu A. U. galima pasikalbėti protingai, galima susiÅ¡nekėti. 2.10. Liudytoja K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stoties Skubios pagalbos slaugos specialiste. Liepos 9 d. apie 19.30 val., buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad yra sumuÅ¡ta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, lauke buvo gelbėtojai, pareigÅ«nai. Įėjus į butÄ , matė moterį, kuriai buvo stipriai sužalotas veidas, buvo daug mėlynių, stipriai sužalotos rankos: abu žastai ir abu dilbiai.

Jos sužalojimus yra detaliai nurodžiusi apklausos ikiteisminio tyrimo metu, todėl ir praÅ¡o remtis tais jos parodymais. Nukentėjusios paklausus, kas nutiko, Å¡i atsakė, kad nieko. Paklausus, ar skauda, atsakė, kad ne. Paklausus, ar gali jÄ apžiÅ«rėti, ji pasakė, kad nenori, nereikia, jai nieko neatsitiko. Ji pasakė nukentėjusiajai, kad Å¡i yra sumuÅ¡ta, į tai ji pasakė, kad nėra sumuÅ¡ta. Ji vis tiek pradėjo nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rinėti, įvertino, kad dėl lūžimų yra deformuoti abu žastai, mėlynės jau yra žaliuojančios - geltonuojančios, tai reiÅ¡kia, kad tai yra ne pirmos dienos sumuÅ¡imai, pakėlus rÅ«bus pamatė stipriai sumuÅ¡tÄ pilvÄ , buvo mėlynės, ant Å¡launų buvo nudegimai, gali bÅ«ti, kad nuo cigarečių.

Pacientė kategoriÅ¡kai atsisakė važiuoti į ligoninę, bet su policijos pagalba ji ten buvo nuvežta. Vežant į ligoninę nukentėjusiosios paklausė, kas jÄ Å¡itaip sumušė, bet ji nutylėjo ir nieko neatsakė, o daugiau jos nebeklausinėjo ir nebespaudė pasakyti, nes to važiavimo buvo labai nedaug. Dėl nukentėjusiosios blaivumo negali nieko pasakyti, nes toje aplinkoje buvo labai daug visokių kvapų ir iÅ¡skirti Å¡viežų alkoholio kvapÄ tikrai negalėtų. Gali patvirtinti, kad nukentėjusioji nesielgė kaip neblaivi, o kvapai įvairÅ«s nuo jos sklido, todėl to, ar ji buvo neblaivi, negali nei patvirtinti, nei paneigti. 2.10.1.

Atvykusi A. U. nematė, ji tik įėjus į butÄ dėl savo saugumo paklausė pareigÅ«nų, ar tas smurtautojas kažkur čia yra. Jai buvo atsakyta, kad jo nėra, jis yra policijos automobilyje, todėl jo nematė. Jai atvykus, kaip minėjo, bendravo su nukentėjusiÄ ja R. U., Å¡i nesielgė kaip neblaivi, galėjo suvokti situacijÄ , tik nėra normalu taip sumuÅ¡tam, sudaužytam žmogui sakyti, kad jam nieko nėra. Normaliai taip nesielgiama. Ji mano, kad tai galėjo bÅ«ti kažkokio prislopinimo, galbÅ«t galvos sumuÅ¡imo pasekmė, nes adekvatus žmogus taip nesielgia.

Vis tiek žmogus skųstųsi, kalbėtų, o nukentėjusioji kalbėjo labai mažai, niekuo nesiskundė, nieko nenorėjo ir nieko jai nereikėjo.

3. Be kaltinamojo visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, kaltinimo pagrįstumas įrodomas ir kitais byloje surinktais įrodymais: 3.1. iÅ¡ 2018-07-09 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-32690-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini) rajono PK buvo gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ R.

U. smurtavo jos sÅ«nus A. U.. R. U. dėl sužalojimų pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 6–9); 3.2. iÅ¡ 2018-10-11 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad nusikalstama veika kvalifikuota ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . (1 t., b. l. 41); 3.3. iÅ¡ 2018-07-09 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad butas netvarkingas, stebimi iÅ¡gertuvių pėdsakai, nuverstas televizorius.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu daiktų ar objektų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui, nepaimta (1 t., b. l. 10–18); 3.4. iÅ¡ 2018-07-09 tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvykio vietoje apklausiant sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ R. U. ji paaiÅ¡kino, jog sÅ«nus A. U. jÄ mušė rankomis ir kojomis, karÅ¡tu vandeniu nuplikė kojas. A. U. rastas girtas miegantis kitame kambaryje ant grindų. A. U. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Fotolentelėje užfiksuoti nukentėjusios R.

U. sužalojimai (1 t., b. l. 19–27); 3.5. iÅ¡ 2018-10-08 gautos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. U. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, skruostuose, krÅ«tinėje, žastuose, pečiuose, dilbiuose, odos nubrozdinimas kairiame kelio sÄ naryje, lokalus odos nudeginimas kaktoje, abiejų žastikaulių proksimalinių dalių skeveldriniai lūžimai su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais ir dislokacijomis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, Å¡launų IIA-IIB laipsnio odos nudegimai, apimantys 7-8 proc. kÅ«no pavirÅ¡iaus.

Nustatytas kairio žastikaulio potrauminis osteomelitas. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės - tai galėjo būti tiek ranka, tiek koja, tiek ir kokie tai aplinkos daiktai, kietas pagrindas ir pan. Odos nudeginimai kaktoje, šlaunyse, padaryti veikiant aukštai temperatūrai. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Visi sužalojimai padaryti mažiausia šešiolikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje.

Abiejų žastikaulių kÅ«nų skeveldriniai lūžimai su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 39–40); 3.6. iÅ¡ 2018-10-11 parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiÄ jÄ R. U. protokolo matyti, kad ji parodė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jos teigimu buvo sÅ«naus A. U. žalojama ir muÅ¡ama. R. U. parodė kambarį ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iame kambaryje jÄ mušė sÅ«nus (tuomet kambaryje buvo tik viena lova) ir parodė, kaip ji sėdėjo lovoje, kai sÅ«nus jÄ griebė už plaukų ir tampė po kambarį, po to, nurodė stalÄ ant kurio krito pastumta sÅ«naus, kaip jÄ sėdinčiÄ lovoje sÅ«nus mušė durų apvadu bei sėdint pylė iÅ¡ virdulio verdantį vandenį ant kojų (1 t., b. l. 101–110); 3.7. iÅ¡ 2018-10-30 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ liudytojos K.

K. paimtas juodas elektrinis virdulys, iÅ¡ kurio su jame užvirtu vandeniu buvo žalojama nukentėjusioji R. U. (1 t., b. l. 60–62); 3.8. iÅ¡ 2018-11-21 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas K. K. pateiktas juodas elektrinis virdulys. ApžiÅ«ros metu ant daikto nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Daiktinis įrodymas perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) rajono PK daiktų saugyklÄ (1 t., b. l. 63–71); 3.9. iÅ¡ 2018-11-09 pateiktos GMP kvietimo kortelės kopijos matyti, kad joje užfiksuoti pagalbos R.

U. iÅ¡kvietimo rezultatai (1 t., b l. 74–77); 3.10. iÅ¡ 2018-11-09 pateiktos (duomenys neskelbtini) ligoninės informacija apie nukentėjusios R. U. sužalojimus ir nustatytÄ neblaivumÄ , bei pateikta informacija apie nukentėjusios bÅ«klę matyti, kad bendraujant pacientės apsvaigimo požymių nestebėta, ji sÄ moninga, orientuota, kalba riÅ¡li. Alkotesteriu nustatytas 0,74 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 80–85). 3.11. iÅ¡ 2019-01-08 – 01.24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A.

U. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatoma – organinis asmenybės sutrikimas; organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tyrimo metu ir teismo proceso metu nustatoma – organinis asmenybės sutrikimas; organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Jis dėl savo sveikatos bÅ«klės gali dalyvauti teismo posėdyje ir bÅ«ti apklaustas. A. U., atsižvelgiant į jo individualius psichologinius ypatumus, gali suprasti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. Jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 137–142). II. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus 4. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .

5. Kaltinamasis A. U. savo parodymais dėl jam reiÅ¡kiamo kaltinimo kaltę pripažino, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu galėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ R. U., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ , suduodamas jai kaltinime nurodytÄ smÅ«gių skaičių bei atlikdamas kitus jam kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau nurodė, kad detaliau pakomentuoti nusikaltimo padarymo aplinkybių jis negali dėl įvykio metu buvusio girtumo ir vartotų vaistų. Be kaltinamojo Å¡ių faktinių aplinkybių pripažinimo, jo kaltė taip pat patvirtinama ir nukentėjusiosios R.

U. bei teisme apklaustų liudytojų parodymais apie tai, kad nukentėjusioji R. U. tuoj po įvykio ir vėliau, kalbėdama su giminaičiais, patvirtino faktÄ , kad jÄ sužalojo kaltinamasis A. U.. Vertindamas anksčiau minėtus teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kurie atitinka ir specialisto iÅ¡vadoje, paminėtoje nuosprendžio 3.5. punkte, nurodytus kÅ«no sužalojimus bei jų padarymo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad minėtais duomenimis visiÅ¡kai pagrindžiamas faktas, jog nukentėjusiajai nustatytas sunkus kÅ«no sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent dėl kaltinamojo A.

U. tyčinių smurtinių veiksmų.

6. Kaltinamajam A. U. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, t. y. jo veiksmai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui ir padarytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. 6.1. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis A. U. yra nukentėjusiosios R. U. artimas giminaitis – jos sÅ«nus, be to jie tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo gyveno kartu, viename bute, abu bendrai tvarkė ir vedė bendrÄ Å«kį. 6.2.

Kaltinamojo A. U. veiksmai taip pat kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , nurodant, kad sunkus kÅ«no sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas kankinant ir veikiant itin žiauriai. 6.2.1. Tam, kad veika bÅ«tų kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas itin žiauriai, bÅ«tina įvertinti panaudoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes. 6.2.2. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu be didesnės pertraukos smurtavo ilgÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2018 m. liepos 5 d. 19 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 9 d. 19 val. 31 min.

Å iuo laikotarpiu nukentėjusiajai smÅ«giai buvo suduodami kumščiu ir mediniu durų apvadu, ji buvo tampoma už plaukų, pastumta nugriuvo ant stalo, taip pat buvo nuplikyta pilant karÅ¡tÄ vandenį jai ant kojų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti nukentėjusiajai sužalojimai yra iÅ¡vardinti nuosprendžio 3.5. p. bei yra nurodyta, jog visi jie galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai Å¡eÅ¡iolikos smÅ«gių ar trauminių poveikių pasėkoje. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, minėtos specialisto iÅ¡vados bei sužalojimų lokalizacijos, trauminiai poveikiai buvo nukreipti į gyvybei svarbias ir skausmingas kÅ«no vietas – galvos sritį, veidÄ , dilbius, o karÅ¡to vandens pylimas ant nukentėjusiosios kojų, sukėlęs odos nudegimÄ Å¡launyse, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė sukelti kuo didesnį skausmÄ bei ilgalaikes kančias nukentėjusiajai, t. y. kaltinime jam inkriminuotus veiksmus atliko siekdamas kankinti nukentėjusiÄ jÄ .

Nors nukentėjusioji R. U. ir nurodė, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau Å¡i aplinkybė bei ilgalaikis smurtavimas jos atžvilgiu, teismo nuomone, nepaneigia aplinkybės, kad ji jautė didelį ir ilgalaikį skausmÄ . Teismui taip pat nekelia abejonės ir ta aplinkybė, kad taip žalodamas nukentėjusiÄ jÄ kaltinamasis, nors ir nurodė ne viskÄ prisimenantis dėl pavartoto alkoholio ir vaistų, tačiau turėjo aiÅ¡kiai suprasti savo atliekamų veiksmų žiaurumÄ , tuo labiau, kad Å¡ie veiksmai buvo atliekami ilgÄ laiko tarpÄ .

Teismo nuomone, vertinant visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų, byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis A. U. objektyviai atliko tokius veiksmus, kad nukentėjusiajai R. U. sukeltų kuo didesnį skausmÄ . Ä®vertinus minėtas aplinkybes ir kilusius padarinius, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

7. IÅ¡ iÅ¡tirtų įvykio aplinkybių matyti ir tai nekelia abejonių, kad kaltinamasis smÅ«gius sudavė tyčia, tikslingai. SmÅ«giuodamas nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – galvÄ , veidÄ , dilbius, jis, pagal savo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir suvokimÄ , turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jis to bÅ«tų norėjęs, tačiau buvo abejingas kilusioms pasekmėms, nes po smÅ«gių sudavimo greitosios pagalbos nekvietė, smurtavo ilgÄ laikÄ ir tikslingai, o tai aiÅ¡kiai rodo, kad jis suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

8. Kaltinamajam A. U. pareikÅ¡tame kaltinime yra nurodyta, kad jis „R. U. keliantis ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu sudavė jai į abi rankas, galvÄ , krÅ«tinę, veidÄ bei vėliau, R. U. sėdint ant lovos, smÅ«gius suduodamas ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kÅ«no vietas mušė jÄ apie 2 valandas mediniu durų apvadu tol, kol Å¡is perlūžo“, taigi pagal suformuluoto kaltinimo konstrukcijÄ gautųsi, kad kaltinamasis turėjo nukentėjusiajai suduoti ne mažiau kaip 20 smÅ«gių, kai tuo tarpu nuosprendžio 3.5. p. apraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, jog visi nukentėjusiosios kÅ«ne rasti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai Å¡eÅ¡iolikos smÅ«gių ar trauminių poveikių pasėkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti kada ir kokį skaičių smÅ«gių kaltinamasis sudavė, o daroma nusikalstama veika tęsėsi ilgÄ laikÄ , tai teismas Å¡ioje vietoje tikslindamas kaltinimÄ , nurodė, kad abiem aukščiau nurodytais atvejais nukentėjusiajai buvo suduotas tiksliai nenustatytas smÅ«gių skaičius. III. Bausmės skyrimas 9. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu atsiprašė nukentėjusiosios, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 9.1.

Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis A. U. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – alkoholiniai gėrimai buvo vartojami ne mažiau kaip 4 dienas, pagal nuosprendžio 3.4. p. nurodytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ matyti, kad A.

U. po įvykio nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Be to pats kaltinamasis nurodė, kad bÅ«damas blaivus prieÅ¡ motinÄ nesmurtauja. Todėl akivaizdu, jog bÅ«tent kaltinamojo A. U. apsvaigimas nuo alkoholio buvo priežastimi nusikalstamai veikai padaryti. 9.1.1. Taip pat kaltinamojo A. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad iki Å¡ios padarytos nusikalstamos veikos, jis buvo teistas tris kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis laikytinas recidyvistu.

10. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, vienos atsakomybę lengvinančios ir dviejų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, paskutinę paskirtÄ bausmę atlikęs 2019 m. vasario 5 d. (2 t., b. l. 86), teistumas neiÅ¡nykęs (2 t. b. l.75–78), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 153), VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro įskaitoje įraÅ¡ytas dėl funkcinio CWS susirgimo (2 t., b. l .98), atliktos ekspertizės metu jam nustatyta organinis asmenybės sutrikimas; organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti (2 t., b. l. 137–142), turi mažametį vaikÄ , yra dalinai neįgalus.

Įvertinus aukščiau nurodytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nėra atsitiktinė, padarytas naujas nusikaltimas yra sunkesnis, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnius nusikaltimus paskirtos trumpalaikės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. 10.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę.

Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). 10.2. Nors kaltinamajam A. U. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti – jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. 10.3. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų sankcijoje. Kadangi kaltinamasis iki Å¡io nusikaltimo padarymo jau buvo tris kartus teistas už padarytas nusikalstamas veikas, iÅ¡ jų du kartus už smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R.

U., teistumas neiÅ¡nykęs, jo padaryta nusikalstama veika negali bÅ«ti laikoma atsitiktine, o laikytina dėsninga kaltinamojo ankstesnio netinkamo elgesio pasekmė. Taip pat teismui nenustačius kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima vidurkiui. IV. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 11. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 3456,06 eurų civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiosios R.

U. gydymÄ (1 t., b. l. 47–50, 53) tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo iÅ¡laidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika. 11.1. Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų. Kaltinamojo A. U. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3456,06 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo A.

U.. 11.2. Nukentėjusioji R. U. Å¡ioje byloje civilinio ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kusi. V. Dėl proceso iÅ¡laidų 12. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nukentėjusios R. U. vykimo į teismo posėdį iÅ¡laidos sudaro 14 eurų, liudytojų K. K. ir K. A. – atitinkamai 19,34 eurų ir 13,97 eurų. Bendra iÅ¡mokėta suma yra 47,31 eurai. Kadangi Å¡i suma yra iÅ¡mokėta, tai jÄ pripažinus proceso iÅ¡laidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis) priteistina iÅ¡ kaltinamojo A.

U.. VI. Dėl daiktinių įrodymų 13. Ikiteisminio tyrimo metu, 2018-10-30 daiktų pateikimo protokolu, paimtas virdulys, kuris pagal 2018-11-22 kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugyklai. Kadangi minėtas daiktas yra menkavertis, tai nuosprendžiui įsiteisėjus, jis sunaikintinas. Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (dvi paras) ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2019 m. birželio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. U. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai 3456,06 eurų (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 6 centus) R. U. gydymo iÅ¡laidų atlyginimui. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. U. 47,31 eurų (keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 31 centÄ ) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Virdulį, saugomÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus