ab3e042a-5e8a-4266-af19-c41e95d5ae37 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-620-173/2012Teisminio proceso Nr.2-28-3-04276-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija:113.9; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2012 m. balandžio 25 d.                                                                  Kaunas    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės ir Žibutės Budžienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

G. ieÅ¡kinį atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo, tretieji asmenys R. G., UAB „Marijampolės butų Å«kis“, n u s t a t ė :   ieÅ¡kovė A. G. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad ji turi teisę pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Â privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias Kauno g. 39-7, Marijampolėje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino pilnai.

Teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovė su sÅ«numi tuometinio Marijampolės valstybinio verpimo fabriko profsÄ jungos komiteto protokolo Nr. 47, 1992-04-16 ir Marijampolės valdybos orderio pagrindu gyvena bute, esančiame Marijampolė, (duomenys neskelbtini) (b.l. 8,9). 1994m. vasario 25d. ir 2002-10-21 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 15-16, 30-34). IeÅ¡kovė su R. G. bute gyvena ir moka reikalingus mokesčius (b.l. 35-41). Marijampolės miesto valdybos potvarkiu Nr.878, 1993-12-31 (b.l.

55) namas esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, iš valstybinio akcinio verpimo fabriko balanso buvo perduotas  Valstybinei butų remonto ir eksploatavimo įmonei (dabartinė UAB „Marijampolės butų ūkis“).  Buto, esančio Marijampolė, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos matyti, kad buto pagrindinė inventorizacija atlikta 1993m. gruodžio 5d. ir buto fondas tituliniame lape nurodyta, kad butas privatus (b.l. 18-23).   Marijampolės savivaldybės administracija ieškovės atstovei suteikė 2011-08-19 raštu (b.l.

24) informacijÄ , kad dėl buto Marijampolė, (duomenys neskelbtini) privatizavimo niekas nesikreipė, tačiau Å¡ie duomenys nėra teisingi, kadangi butas į Marijampolės savivaldybės balansÄ perduotas 1994 metais.(b.l. 25).   IeÅ¡kovė 1993m. gruodžio mėn. valstybiniam verpimo fabrikui (profsÄ jungos komitetui) pateikė praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti butÄ . Teismas tai nustatyta ne tik pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimu, bet ir liudytojų R. B. bei D. Ž. parodymais, buto inventorizacijos atlikimas 1993-12-05.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės dokumentai buvo priimti privatizavimÄ vykdžiusioje institucijoje Marijampolės savivaldybės UAB „Marijampolės butų Å«kis“ patvirtina ir buto įkainojimo aktas, pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės. Liudytoja I. B., daug metų dirbusi UAB „butų Å«kis“ ir buvusi butų privatizavimo komisijoje, paaiÅ¡kino, kad matė A. G. lankantis UAB „Marijampolės butų Å«kis“ (tuo metu buvo kitu pavadinimu įstaiga) kai buvo vykdomas butų privatizavimas ir patvirtina, kad byloje esantis įkainojimo aktas suraÅ¡ytas tuometinės UAB „Marijampolės butų Å«kis“ darbuotojos D.

S..Asmenų teisė privatizuoti butus atsirado Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374, 1991-05-28 pagrindu. Privatizuoti butus turėjo teisę   asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai arba kuriems po minėto įstatymo įsigaliojimo butai (gyvenamoji patalpa) buvo suteikta nustatyta tvarka (minėto įstatymo 2 str.,3 str. 4 str. 2 d.).

Asmuo norintis privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ turėjo paduoti pareiÅ¡kimÄ atitinkamai savivaldybei ar įmonės (įstaigos ) administracijai (minėto įstatymo 4 str. 1 d.). Be praÅ¡ymo leisti privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ asmenys turėjo pateikti ir susitarimÄ tarp pilnamečių Å¡eimos narių kieno vardu bus privatizuojamos gyvenamosios patalpos ir kas taps jų savininku, Å¡is susitarimas turėjo bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai, nesutarus pirkti gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.). SusitarimÄ privatizuoti butÄ turėjo teisę tvirtinti ne tik notaras, bet ir asmenys iÅ¡vardinti Notariato įstatymo 16-1 str. (1991-07-29 įstatymo nr. I-1620 redakcija), tame tarpe ir „ asmens ...gyvenamosios vietos butų Å«kio tarnyba...“.

Buto ginčo privatizavimÄ pradėjo vykdyti įmonės administracija – valstybinio verpimo fabriko, toliau  vykdė tiesiogiai Marijampolės savivaldybės UAB „Marijampolės butų Å«kis“ veikusi privatizavimo komisija.IeÅ¡kovė gyveno su nepilnamečiu sÅ«numi, pilnamečių Å¡eimos narių nebuvo, taigi susitarimo kieno vardu bus privatizuotas butas sudaryti neturėjo su kuo.    Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B., dirbusi UAB „Marijampolės butų Å«kis“ ir liudytoja R.

B. nurodė, kad tame name buvo ir daugiau butų, kuriuos baigta privatizuoti tik priėmus teismo sprendimÄ .     Marijampolės savivaldybė, perimdama ginčo gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal perdavimo aktÄ , nepatikrino, kodėl butas liko neprivatizuotas, nepranešė gyventojams, kad jų praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai privatizuoti butÄ ) liko neiÅ¡spręsti. Atsakovas neįrodė, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės nebuvo vykdoma toliau jos buto privatizavimo procedÅ«ra, tai yra nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta kokių dokumentų trÅ«ksta tolesniems veiksmams atlikti bei nustatytas terminas jiems atlikti ir, kad ieÅ¡kovė tokio praneÅ¡imo nevykdė.    Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė A.

G. yra tinkamas subjektas dėl buto, esančio Marijampolė, (duomenys neskelbtini), privatizavimo. IeÅ¡kovė atliko veiksmus, reikalingus butui privatizuoti: pateikė pareiÅ¡kimÄ , susitarimo jai sudaryti nereikėjo, kadangi nebuvo kitų pilnamečių Å¡eimos narių, pateikė šeimos sudėties pažymÄ , buto inventorinę bylÄ , Å¡ių dokumentų ydingumas (jų trÅ«kumai) nebuvo nustatyti ir apie tai ieÅ¡kovė nebuvo informuota, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėjo teisėtus lÅ«kesčius, kad taps Å¡io buto savininke.

IeÅ¡kovės teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas buvo pažeista, nes gyvenamosios patalpos privatizavimo procedÅ«ra neatlikta ne dėl ieÅ¡kovės veiksmų (jų neatlikimo), kadangi nei Butų privatizavimo įstatymas, nei taisyklės nenumatė terminų  nei kreipimosi skaičiaus dėl buto privatizavimo eigos, kadangi asmuo turėjo pagrindo tikėtis, kad valstybės, savivaldybės institucija tinkamai atlieka savo funkcijas (pareigas).    IeÅ¡kovė apie tai, jog jos teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, pažeista sužinojo tik 2002m. spalio 21 d., kai buvo sudaroma nauja buto nuomos sutartis (b.l. 4) Iki to laiko nei Marijampolės savivaldybė, nei UAB „Marijampolės butų Å«kis“ ieÅ¡kovei nepranešė, kad, kad jos teisė butÄ privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis nebus ginama ir teismas konstatuoja, kad esant Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido ir atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį netenkinamas, o ieÅ¡kovės teisė ginama, kadangi ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2002m. spalio 21 d., tai yra jau įsigaliojus 2001m. liepos 1d.

Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, numatančiam 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 1 d., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Valstybės parama butui įsigyti ieÅ¡kovei nebuvo teikiama. Ä®rodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar kitų pagrįstų motyvų, dėl kurių ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi privatizuoti ginčo butÄ , nepateikta.Byloje nenustatyta, kad buto privatizavimo procedÅ«ra nebaigta dėl ieÅ¡kovės kaltės, butas yra privatizavimo objektas, ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas buto privatizavimo, iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ dėl buto privatizavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei, pateikus praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ , ne dėl jos kaltės nebuvo atlikti visi veiksmai nustatyti buto privatizavimÄ vykdžiusiam asmeniui (valstybinio ar visuomeninio butų fondo savininkui (valdytojui) nustatyti 1991m.liepos 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 309, tai yra nei Marijampolės savivaldybė, nei UAB „Marijampolės butų “ tiesiogiai vykdžiusi buto privatizavimÄ Â neinformavo ieÅ¡kovės dėl tolesnės privatizavimo eigos, dėl atvykimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar pateikti trÅ«kstamus dokumentus (jeigu jų trÅ«ko).

Atsakovas Marijampolės savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2011m. gruodžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir Å¡is pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , galiojusį iki 1998m . liepos 1 d., pirmiausia reikia nustatyti visa Å¡iame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sÄ lygas: ar ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir ar gali bÅ«ti privatizavimo objektas, ar ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo,kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo.

Atliktas ginčo buto kainos paskaičiavimas ar sudaryta kadastrinė byla neįrodo, jog ieÅ¡kovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ . Nesant raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo, pateikto įstatymo galiojimo metu, teisė privatizuoti nuomojamÄ jÄ patalpÄ negali bÅ«ti pripažinta, tokiose vadovautis liudytojų parodymais.Nėra jokių įrodymų, kad buto įkainavimo aktas, kuris yra byloje, buvo sudarytas. Jame nėra nei jį sudariusio darbuotojo paraÅ¡o, įmonės antspaudo, kitų žymų apie duomenų tikrinimÄ ir dokumentų patvirtinimÄ Pateikta buto, kurio inventorizacijÄ užsakė Marijampolės valstybinis verpimo fabrikas, dabartinis AB „Vernitas“, techninės apskaitos byla neįrodo, kad ieÅ¡kovės iniciatyva ir privatizavimo klausimu ji buvo sudaryta, kadangi fabrikas inventorizacijÄ buvo užsakęs atlikti visiems tuo metu jo balanse buvusiems butams, kadangi Marijampolės miesto valdybos 1993 m. gruodžio 31 d. potvarkiu Nr. 878 butai iÅ¡ Marijampolės valstybinio verpimo fabriko balanso buvo perduoti Valstybinei butų remonto ir privatizavimo įmonei.Nepagrįstai teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo.

Nesutinka su ta aplinkybe, jog butas nebuvo privatizuotas dėl atsakovo Marijampolės savivaldybės kaltės. IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas buvo pažeista ir ji tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiÅ¡kia, kad jis atliko visus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje.1993m. gruodžio mėn., kreipiantis dėl buto privatizavimo, privatizavimo procedÅ«ros negalėjo bÅ«ti baigtos, kadangi asmenys, siekiantys privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, po 1993 m. balandžio 30 d. turėjo kreiptis į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ , kadangi nuo 1993m. balandžio 30d.

įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo redakcijaByloje nėra jokių įrodymų, kad tariamai pateiktas praÅ¡ymas ir kiti dokumentai buvo prarasti ir privatizavimo procedÅ«ra nebaigta ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, o dėl įgaliotos institucijos netinkamų veiksmų.IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti. Ji, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, dėl buto privatizavimo kreipėsi 1993 m. gruodžio mėnesį, o ieÅ¡kinį dėl savo pažeistų teisių pateikė tik 2011m., praleidusi ne tik 1964m.

CK nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ , bet ir 10 metų bendrÄ jį senaties terminÄ pagal 2000m. Civilinį kodeksÄ .IeÅ¡kovė A. G. su apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika. Apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr.3K-3-395/2008 aplinkybės nėra analogiÅ¡kos, todėl vadovautis nurodytos bylos iÅ¡vadomis nėra pagrindo.Gyvenamosios patalpos privatizacija nesusijusi su butų perdavimu Valstybinei butų remonto ir privatizavimo įmonei, įrodo buto kadastriniai matavimai ir paskaičiavimas atlikti 1994m. sausio 13-15 dienomis, jau perdavus namÄ Valstybinei butų remonto ir privatizavimo įmonei.Apeliantas nurodo, kad nuo 1993 m. balandžio mėn. 30 d. bÅ«tina buvo kreiptis į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ , tačiau nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovė buvo apie tai informuota.Tik 2002 m. spalio 21 d., kai Marijampolės savivaldybės taryba, atstovaujama UAB „Marijampolės butų Å«kis“ direktoriaus P. L., su ja sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ji sužinojo jog negalės privatizuoti butÄ .

Ir tik 2011m. rugpjūčio mėn., kai vyko namo gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Marijampolės savivaldybės atstovė, ji sužinojo, jog gali kreiptis į teismÄ dėl buto privatizavimo, kadangi laiku nebuvo sutvarkyti privatizavimo dokumentai.   Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).               Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su iÅ¡imtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr3K-3-248/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuomininkams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais     Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė teismine tvarka įgyvendinti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises nustatyta Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

Å io įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis. Jame nustatyta, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , yra nurodęs, kad Å¡ios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras užbaigti Butų privatavimo įstatymui nustojus galioti.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Å i teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme iÅ¡spręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi bÅ«ti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme dar neiÅ¡spręstas ir jį iÅ¡sprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butÄ reikėtų privatizuoti (parduoti).

    Sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo.    Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė A. G. atliko Å¡iame įstatyme nustatytus bÅ«tinus veiksmus. Å eimos narių susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas butas, nebuvo reikalingas, kadangi ieÅ¡kovės sÅ«nus (byloje jis tretysis asmuo) tuo metu buvo nepilnametis, kitų asmenų ginčo bute negyveno.

Nėra iÅ¡likusio ieÅ¡kovės praÅ¡ymo privatizavimo klausimÄ sprendusiai valstybės institucijai privatizuoti ginčo butÄ . Bet nustatyta aplinkybė, kad 1993 m. gruodžio 5 d. ginčo gyvenamoji patalpa buvo inventorizuota, butas priklauso asmens nuosavybės fondui (b. l. 18-22). Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ buvo. Å ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo subjektų, susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo.    Byloje yra ginčo gyvenamosios patalpos įkainojimo aktas, Å ia aktas yra su jo suraÅ¡ymo trÅ«kumai.

IeÅ¡kovė teigianti, jog tai įkainojimo akto antrasis egzempliorius, kuris buvo jai įteiktas. Gyvenamosios patalpos įkainavimas yra procedÅ«rinis veiksmas, kuris atliekamas iki sudarant gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį. Ä®kainavimas nepriskirtinas prie bÅ«tinų veiksmų, kuriuos turi atlikti gyvenamosios patalpos pirkėjas. Tai yra pardavėjo pareiga.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nepraleido. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tik 2002 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovė sužinojusi apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1. 127 straipsnis).

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovė 1993 m. žinojusi apie tai, jog nebus vykdomos gyvenamosios patalpos privatizavimo procedÅ«ros. IeÅ¡kovas Å¡io argumento nepagrindė.     Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :   apeliacinį skundÄ atmesti. Marijampolės apylinkės teismo 2011m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .    Kolegijos pirmininkas                                                         Leonas Jachimavičius  Kolegijos teisėjai                                                                    Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Žibutė Budžienė  Â