2021-05-19 Nr. AB-10731-3-61-3-03421-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1265-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03421-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) informuoti jį apie padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis su 2019 m. balandžio 10 d. pranešimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) patikėjimo teise valdomo valstybės turto (Gamtos mokyklos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini)) naudojimo teisėtumo, t. y. galbūt neteisėtos paslaugų teikimo sutarties su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos verslo centras“ sudarymo. UAB „Aukštaitijos verslo centras“ socialiniuose tinkluose siūlo ilsėtis Direkcijos patikėjimo teise valdomoje Gamtos mokykloje. Tai, kad Direkcija, kaip turto patikėtinis, perdavė privačiam pelno siekiančiam subjektui mokėtojų lėšomis sukurtą Gamtos mokyklą verslo tikslams, akivaizdžiai rodo, kad patikėtas turtas yra neteisėtai švaistomas.

2.2. Aplinkos ministerija 2019 m. birželio 28 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (50-1)-D8(E)-1125, kuriame nurodė, kad minima paslaugų teikimo sutartis sudaryta netinkamai ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33, 34 straipsniais, siūlo Tarnybai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu. Aplinkos ministerija šį jam skirtą atsakymą elektroniniu paštu persiuntė ir Tarnybai. Nuo 2019 m. birželio 28 d. iki skundo teismui padavimo dienos jis nėra gavęs informacijos apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus.

2.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje įtvirtinta, jog asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, tačiau jis nėra gavęs informacijos apie priimtą sprendimą dėl Direkcijos vadovo. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), VTĮ nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), terminas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra pasibaigęs, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie tyrimo rezultatus.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. 2019 m. gegužės 21 d. per vidinę dokumentų registravimo sistemą (toliau – ir VDVIS) gavo Aplinkos ministerijos persiųstą pareiškėjo skundą – prašymą „Dėl galimai neteisėto valstybės turto naudojimo“. Kadangi pagrindinis atsakymo pareiškėjui rengėjas buvo Aplinkos ministerija, o Tarnyba buvo pagalbinis rengėjas, Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (5)-V3-689(2.8) savo nuomonę pateikė Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui. 2019 m. birželio 27 d. Tarnyba gavo oficialų Aplinkos ministerijos raštą Nr. 50-1)-D8(E)-1121 „Dėl siūlymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, kuriame buvo pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė apie minėtą paslaugų teikimo sutartį, jos sudarymo aplinkybes ir suformuluotas išvadas.

3.2. Atsakovas, vykdydamas pavedimą, atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir apie jo rezultatus pranešė Aplinkos ministerijai 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (5)-V3-939 (2.8), nes pareiškėjas pirminiu skundu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir pats neinicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Iš Aplinkos ministerijos rašto matyti, kad ji pavedė Tarnybai apie priimtus sprendimus informuoti tik pačią ministeriją, todėl Tarnyba neprivalėjo šiuo klausimu informuoti pareiškėjo. Tarnybai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Aplinkos ministerija nepranešė pareiškėjui apie tarnybinio tyrimo atlikimo faktą.

3.3. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Tarnybą (vykdydamas teismo nurodymą ištaisyti paduoto skundo trūkumus), teiraudamasis apie tyrimo, jei toks buvo atliktas, rezultatus. Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. atsakė pareiškėjui, kad ji atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, o kadangi šį tyrimą jai pasiūlė atlikti Aplinkos ministerija ir pranešti jai apie priimtus sprendimus, Tarnyba taip ir padarė. Teisės aktai ir galiojanti teismų praktika nenumato pareigos informuoti pareiškėjo apie išsamius tyrimo rezultatus. Tai reiškia, kad tarnybinio tyrimo rezultatai (ar direktorius buvo nubaustas / nenubaustas ir kokia nuobauda jam paskirta) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl jam neviešinami, o apie patį tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo faktą pareiškėjas informuotas Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5)-V3-1227(2.8).

3.4. Pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašyme (skunde) suformuluotas prašymas ištirti ir įvertinti, ar Direkcijos veiksmai atitinka jos veiklos nuostatus ir neprieštarauja LR įstatymams. 2019 m. spalio 9 d. Tarnybai pateiktame prašyme jis prašo informuoti apie minėto tyrimo, jeigu toks buvo atliktas, rezultatus. Pirmasis pareiškėjo skundas, gautas per Aplinkos ministeriją, buvo išnagrinėtas, Direkcijos veiksmai įvertinti, o į antrąjį prašymą Tarnyba atsakė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas. Tyrimo rezultatai pareiškėjui nėra aktualūs ir dėl paminėtų aplinkybių neturi būti atskleidžiami.

3.5. Duomenys apie kito asmens tarnybinį nusižengimą yra laikytini asmens duomenimis, o šie gali būti teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679). Asmens duomenų tvarkymas (taip pat ir skelbimas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus. Tuo atveju, jei nėra nei vienos iš Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnyje nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos (duomenų subjektas davė sutikimą, duomenis tvarkyti būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų ir kt.) ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, ar toks tvarkymas neatitinka kitų asmens duomenų tvarkymo principų, pavyzdžiui, yra neproporcingas siekiamam tikslui, asmens duomenys negali būti tvarkomi (skelbiami).

3.6. Atsakovas nepažeidė VAĮ nuostatų ir gero administravimo principų, 2019 m. liepos 30 d. nepranešdamas pareiškėjui apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Pareiškėjas po to, kai kreipėsi į teismą ir tiesiogiai į Tarnybą, buvo informuotas (2019 m. spalio 14 d.) apie tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo faktą. Atsižvelgiant į galiojančią teismų praktiką, tai yra laikoma tinkamu jo informavimu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba ir pirmąjį pareiškėjo prašymą ir pavedimą (siūlymą) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavo iš Aplinkos ministerijos, jai ir pateikė atsakymą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. LVAT ne kartą konstatavo, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Prašyme pareiškėjas neprašė taikyti tarnybinės atsakomybės atitinkamiems asmenims, todėl, jo manymu, pareiškėjas neprivalėjo būti informuotas apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą, juo labiau, apie jo rezultatus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neinicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimo, todėl neįgijo reikalavimo teisės į atlikto tarnybinio nusižengimo rezultatus.

4.2. Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (50-1)-D8(E)-1125 išsamiai atsakyta pareiškėjui į prašymą ištirti ir įvertinti, ar prašyme nurodyti Direkcijos veiksmai atitinka jos veiklos nuostatus ir neprieštarauja įstatymams. Pareiškėjui 2019 m. spalio 9 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ paprašius Tarnybos pateikti informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimo, jei toks buvo atliktas, rezultatus, Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5)-V3-1227(2.8) nurodė pareiškėjui, kad Tarnyba atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu ir apie jo rezultatus pranešė Aplinkos ministerijai. Atsižvelgdama į tai, kad pateikdamas skundą pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Tarnybą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir neinicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimo Direkcijos vadovo atžvilgiu, pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarnybą informuoti apie atlikto tarnybinio nusižengimo rezultatus yra nepagrįstas ir atmestinas. Tarnybinio tyrimo rezultatai (ar Direkcijos direktorius buvo nubaustas / nenubaustas ir kokia nuobauda jam paskirta) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o apie patį tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo faktą pareiškėjas informuotas Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5)-V3-1227(2.8), todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba vilkina atlikti veiksmus ar tariamai pažeidžia pareiškėjo teises.

4.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip ir atsakovas, rėmėsi Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis ir teigė, kad asmens duomenų tvarkymas (taip pat ir skelbimas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galbūt netinkamo pareiškėjo informavimo apie padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus.

7. Teismas nustatė, kad Aplinkos ministerijoje 2019 m. gegužės 21 d. VDVIS registruotas pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymas „Dėl galimai neteisėto valstybės turto naudojimo“. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad, benaršydamas socialiniame tinkle „Facebook“, rado skelbimą, kad UAB „Aukštaitijos verslo centras“ siūlo ilsėtis Direkcijos patikėjimo teise valdomoje Gamtos mokykloje adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, pastatas – Gamtos mokykla – nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o turtą patikėjimo teise jį valdo Direkcija.

Internetiniame puslapyje (www.anp.lrv.lt) pasirinkus nuorodą „Gamtos mokykla“, nurodyta, kad Gamtos mokykla yra rezervuota nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., bei nurodyti tie patys kontaktai, kaip ir UAB „Aukštaitijos verslo centras“ publikuotoje reklamoje. UAB „Aukštaitijos verslo centras“ siūlė nakvynę už 15 Eur asmeniui, o Direkcijos puslapyje nurodyta nakvynės kaina – 10 Eur asmeniui, o tai galbūt sudaro prielaidą privačiam subjektui praturtėti iš neteisėto valstybės turto valdymo. Direkcija, kaip turto patikėtinis, rezervuodama ir perduodama privačiam pelno siekiančiam subjektui mokėtojų lėšomis sukurtą Gamtos mokyklą verslo tikslams, akivaizdžiai rodo, kad patikėtas turtas yra neteisėtai švaistomas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog socialiniame tinkle „Facebook“ yra įkelta nuotrauka, kurioje UAB „Aukštaitijos verslo centras“ direktorius ir VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ direktorius teikia dovaną Direkcijos vadovui, o tai, pareiškėjo teigimu, suponuoja prielaidą, kad minėti asmenys yra dėkingi Direkcijai už tam tikras paslaugas ir tai galėtų būti Gamtos mokyklos rezervavimas. Aplinkos ministerija prašymą pateikė Tarnybai, kuri 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (5)-V3-698(2.8) Aplinkos ministerijai nurodė, kad, jos nuomone, Direkcija nepažeidė jos žinioje esančio turto ar turtinės teisės sąlygų, kadangi Direkcija turi teisę teikti mokamas paslaugas, susijusias su Direkcijos tikslų siekimu ir funkcijų vykdymu Gamtos mokykloje.

Tarnyba informavo, kad Direkcija, 2019 m. balandžio mėnesį gavusi raštą iš teisėsaugos institucijų, siekdama išvengti įtarimų neskaidria veikla, 2019 m. balandžio 23 d. paslaugų sutartį nutraukė. Atkreipė dėmesį, kad numatytas sutarties paslaugų teikimo laikotarpis dar nebuvo prasidėjęs (2019 m. birželio 1 d.). Dėl nuotraukos „Facebook“, kurioje, pareiškėjo teigimu, Direkcijos direktorius gauna padėkos dovaną nuo UAB „Aukštaitijos verslo centro“ direktoriaus, informavo, kad ši nuotrauka yra daryta viešame renginyje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra tiesiogiai susijęs su poilsio / turizmo organizavimo veikla Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tarnybos nuomone, pareiškėjas parašė minėtą skundą galbūt siekdamas keršto ar vedinas kitų blogų paskatų. Papildomai informavo, kad Tarnyba yra pateikusi tokią pačią informaciją apie minėtą sutartį Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjai.

Aplinkos ministerija 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (50-1)-D8(E)-1125 informavo pareiškėją ir Tarnybą, kad Direkcijos ir UAB „Aukštaitijos verslo centras“ 2019 m. vasario mėn. sudaryta paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta netinkamai, tai yra pagal sutartį Direkcija teiktų ne tik edukacines (nematerialaus pobūdžio) paslaugas, bet ir apgyvendinimo (materialaus pobūdžio) paslaugas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, tai negali būti paslaugų sutarties dalyku. Paaiškino, kad neturi pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl minėtos sutarties Tarnybos vadovybės atžvilgiu, kadangi sutartį pasirašė Direkcijos vadovas.

Taip pat neturi duomenų, kad Tarnybos vadovybė buvo informuota apie sutarties sąlygas prieš Direkcijai ją pasirašant. Nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, kad Tarnybos vadovas priėmė į darbą Direkcijos vadovą, Aplinkos ministerija siūlys Tarnybai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu dėl Direkcijos 2019 m. vasario mėnesį sudarytos sutarties. Taip pat nurodė, kad Aplinkos ministerija nenustatė korupcijos ar jos pasireiškimo tikimybės Direkcijos vadovui priimant dovanas minėtame renginyje. Aplinkos ministerija 2019 m. birželio 27 raštu Nr. (50-1)-D8-1121 pasiūlė Tarnybos vadovui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu, apie priimtus sprendimus paprašė informuoti Aplinkos ministeriją.

Tarnyba 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (5)-V3-939 (2.8) informavo Aplinkos ministeriją, kad atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu. Pareiškėjas 2019 m. spalio 3 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą informuoti jį apie padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas informuoti apie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 28 d. rašte (50-1 )-D8(E)-1125 Tarnybai siūlyto atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo Direkcijos vadovo atžvilgiu dėl Direkcijos 2019 m. vasario mėnesį sudarytos paslaugų teikimo sutarties, jei toks buvo atliktas, rezultatus.

Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5)-V3-1227(2.8) informavo pareiškėją, kad Tarnyba atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir apie jo rezultatus pranešė Aplinkos ministerijai 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (5)-V3-939 (2.8). Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliktą tarnybinį patikrinimą.

8. Teismas vadovavosi Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punktu, 5 straipsnio 1 dalies c punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 39 punktu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, 2019 m. balandžio 10 d. kreipdamasis į Aplinkos ministeriją, prašė ištirti ir įvertinti, ar paminėti Direkcijos veiksmai atitinka jos veiklos nuostatus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Pareiškėjas Aplinkos ministerijai teiktame prašyme nekėlė tarnybinės atsakomybės taikymo klausimo. 2019 m. spalio 9 d. Tarnybai pateiktame prašyme pareiškėjas prašė informuoti apie Aplinkos ministerijos rašte minėto tyrimo, jeigu toks buvo atliktas, rezultatus. Taigi, pirmasis pareiškėjo prašymas, gautas per Aplinkos ministeriją, buvo išnagrinėtas, Direkcijos veiksmai įvertinti. Tarnyba į antrąjį pareiškėjo prašymą atsakė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas.

9. Teismas pabrėžė, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės reglamentuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Taisyklėse yra įtvirtinta būtent tikrinamo valstybės tarnautojo teisė teikti paaiškinimus dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo bei su juo susijusią informaciją ir dokumentus, taip pat susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir jos motyvais. Nei taisyklės, nei VTĮ nuostatos nesuteikia tokios teisės kitiems asmenims (išskyrus valstybės tarnautojus, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, kurie nepatenkinti atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros dalis. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos (valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens) diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ir jo išvados pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Tyrimo rezultatai pareiškėjui nėra aktualūs ir dėl paminėtų aplinkybių neturi būti atskleidžiami. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba yra atsakinga už tai, kad būtų laikomasi Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų, todėl, teikdama informaciją tretiesiems asmenims, privalo užtikrinti, jog asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas ir atitiktų Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas duomenų tvarkymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba raštu pateikė pareiškėjui informaciją, kad tarnybinis patikrinimas atliktas. Teismo vertinimu, atsakovas vadovavosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, todėl pagrįstai nepateikė duomenų apie tarnybinio patikrinimo eigą, tarnybinės nuobaudos skyrimo / neskyrimo faktą. Pareiškėjo prašoma informacija neatitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnyje numatytų sąlygų, suteikiančių atsakovui teisę teikti asmens duomenis, todėl atsakovas pagrįstai nepateikė pareiškėjo prašomų pateikti duomenų apie kitą asmenį. Teismas konstatavo, kad atsakovas, informuodamas tik apie tai, jog tarnybinis patikrinimas atliktas, nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą informuoti pareiškėją apie padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus buvo informuotas tinkamai. Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. (5)-V3-1227 (2.8.) (toliau – ir Raštas) nurodė, kad neprivalėjo informuoti apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus. Vadinasi, Tarnyba nenorėjo informuoti pareiškėjo, taip pažeisdama gero administravimo principą. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tarnybinio patikrinimo rezultatus, nes Rašte tik nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, tačiau tarnybinio patikrinimo atlikimas nėra tarnybinio patikrinimo rezultatas, o yra tik veiksmas, po kurio yra gaunami tarnybinio patikrinimo rezultatai. Aprašo 17 punkte numatyti tarnybinio patikrinimo rezultatai. Pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie vieną iš Aprašo 17 punkte nurodytų tarnybinio patikrinimo rezultatų

11.2. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 14 punkte yra įtvirtintas viešumo principas, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojo veikla turi būti vieša ir suprantama. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime (2000 m. gegužės 8 d. nutarime, Žin., 2000, Nr. 39-1105) yra konstatuota, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. O jei asmuo atlieka viešojo pobūdžio veikas ir tą supranta arba turi ir gali suprasti, tai tokios viešo pobūdžio veikos nebus apsaugos objektas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnius, ir asmuo negali tikėtis privatumo. Valstybės tarnautojų veikla, susijusi su valstybės bei savivaldybių valdžios ir valdymo funkcijų įgyvendinimu, visada yra vieša. Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos taikomos tik informacijai, susijusiai su privačiais asmens duomenimis. Kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, asmeniui atliekant viešo pobūdžio veikas, šiuo atveju – netinkamai valdant ir disponuojant jam patikėtą valstybės turtą, tokia informacija nėra laikoma privačia informacija, todėl negali būti taikomos Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos.

11.3. Tarnyba procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo rezultatas nėra aktualus pareiškėjui. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje konstatavo, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus veiksmai buvo atlikti neteisėtai bei kelia pagrįstų abejonių veiksmų skaidrumu. Akivaizdu, kad skaidrumo stoka yra korupcinio pobūdžio tarnybinis nusižengimas, už kurį VTĮ nuostatos numato tarnybinę atsakomybę. Tokiu atveju, jei Tarnybos direktorius nebūtų paskyręs tarnybinės nuobaudos Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriui, pareiškėjas įgytų teisę inicijuoti tarnybinį patikrinimą Tarnybos direktoriaus atžvilgiu už netinkamą VTĮ taikymą. Kadangi pagal konstitucinę doktriną minima informacija laikoma vieša, todėl teismo teiginiai, kad ji negali būti atskleista pareiškėjui, pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ir jo išvados pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Tyrimo rezultatai pareiškėjui nėra aktualūs ir neturi būti atskleidžiami.

12.2. Aiškindamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) taikymo apimtį, LVAT konstatavo, jog asmeninio pobūdžio informacija (bendrąja prasme) apie įstaigos darbuotojus nepatenka į minėto įstatymo reguliavimo sritį. Šis įstatymas netaikytinas informacijai, susijusiai su darbuotojų asmens duomenimis, t. y. privačiai informacijai, išskyrus duomenis apie darbo užmokestį. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis dėl 7 straipsnyje nustatytos privačios informacijos teikimo yra susijusi tik su asmens teise gauti privačią informaciją apie save patį, todėl ji netaikytina tiems atvejams, kai prašoma pateikti privačią informaciją apie kitus asmenis. Viešojo administravimo subjekto atsisakymas suteikti privačią informaciją apie kitus asmenis, be kita ko, grindžiamas Konstitucijos 22 straipsnyje bei Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus privataus gyvenimo apsauga bei pozityvia valstybės pareiga saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck pieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44647/98)). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta sąvoka „informacija apie asmenį“ aiškintina pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens duomenų apibrėžimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2809/2011, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-852-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1148-502/2015, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-520/2017).

12.3. Informacijos paviešinimas turi būti pagrįstas teisiškai, t. y. kai konkrečių asmens duomenų paskelbimą viešai numato teisės aktai arba jei asmuo duoda sutikimą. Jokie įstatymai nenumato įpareigojimo viešai paskelbti nusižengimą padariusio asmens duomenis. Asmens duomenys negali būti viešinami smalsumo tikslais, o pareiškėjo teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Kaip nurodo Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 39 punktas, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi būti teisėtas ir sąžiningas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl galbūt netinkamo pareiškėjo informavimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus.

14. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, jam nėra pateikta informacija apie priimtą sprendimą Direkcijos vadovo atžvilgiu.

15. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi pareiškėjo kreipimosi į Aplinkos ministeriją ir Tarnybą metu) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

16. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018).

17. Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-1062/2021).

18. Byloje nustatyta, kad Aplinkos ministerijoje 2019 m. gegužės 21 d. gautas pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymas „Dėl galimai neteisėto valstybės turto naudojimo“, kuriame pareiškėjas prašė įvertinti, ar prašyme nurodyti Direkcijos veiksmai atitinka jos veiklos nuostatus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Aplinkos ministerija 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (50-1)-D8(E)-1125 pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, kad Tarnybos vadovas priėmė į darbą Direkcijos vadovą, Aplinkos ministerija siūlys Tarnybai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu. 2019 m. spalio 3 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą informuoti jį apie tarnybinio nusižengimo rezultatus. 2019 m. spalio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl skunde keliamo reikalavimo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas informuoti jį apie tyrimo, jei toks buvo atliktas, rezultatus. Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5)-V3-1227(2.8) atsakė į pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymą. 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas šį Tarnybos raštą pateikė pirmosios instancijos teismui, kuris 2019 m. spalio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

19. Pažymėtina, kad Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. (5)-V3-1227(2.8) nurodė, kad ji atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir apie jo rezultatus pranešė Aplinkos ministerijai 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (5)-V3-939 (2.8); Aplinkos ministerija pavedė Tarnybai apie priimtus sprendimus informuoti tik pačią ministeriją, todėl Tarnyba neprivalėjo šiuo klausimu informuoti pareiškėjo. Pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 17 d. sprendime vertindamas, ar Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5)-V3-1227(2.8) tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad Tarnyba į pareiškėjo prašymą atsakė pateikdama informaciją, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas. Teismas padarė išvadą, kad tyrimo rezultatai pareiškėjui nėra aktualūs ir neturi būti atskleidžiami.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys turi būti informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), jiems pateikiant bendrą informaciją apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes (Sprendimo 17 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu informuoti jį apie tyrimo, jei toks buvo atliktas, rezultatus. Šis pareiškėjo prašymas buvo adresuotas Tarnybai – valstybės institucijai, kuri yra kompetentinga atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu. Aplinkos ministerija 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (50-1)-D8(E)-1125, kuris buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymą, suteikė pareiškėjui informaciją, kad Aplinkos ministerija siūlys Tarnybai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos vadovo atžvilgiu. Nors pareiškėjas pats neinicijavo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau šį tyrimą Aplinkos ministerija inicijavo išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymą, kuriame buvo prašoma įvertinti, ar Direkcijos veiksmai atitinka jos veiklos nuostatus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Taigi, Tarnybos atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra susijęs su pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymu. Iš Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. rašto Nr. (5)-V3-1227(2.8) matyti, kad, pateikdama pareiškėjui informaciją apie tai, kad Tarnyba atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, ji nepateikė pareiškėjui informacijos apie atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus dėl to, kad Aplinkos ministerija pavedė Tarnybai apie priimtus sprendimus informuoti tik ją, o ne pareiškėją. Pažymėtina, kad šiame Tarnybos Rašte nėra pateikta jokių argumentų, kad prašomą pateikti informaciją atsisakoma pateikti remiantis atitinkamomis Įstatymo ir (ar) Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis. Atsakovo Tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos argumentai dėl negalimumo pateikti prašomą pateikti informaciją, remiantis Įstatymo ir (ar) Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis, yra nurodyti tik jų procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose), tačiau šie atsisakymo pateikti informaciją pagrindai nebuvo nurodyti Tarnybos rašte.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę gauti informaciją apie atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Pareiškėjui tiesiogiai kreipusis į Tarnybą su prašymu informuoti jį apie tyrimo rezultatus, Tarnyba, laikydamasi Įstatyme ir Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų reikalavimų, turi pateikti pareiškėjui bendrą informaciją apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo metu nustatytas aplinkybes.

22. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, patenkinant pareiškėjo skundą ir įpareigojant Tarnybą informuoti pareiškėją apie tarnybinio nusižengimo tyrimo, atlikto Direkcijos vadovo atžvilgiu, rezultatus.

23. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir priėmus jam palankų sprendimą, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, o skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.

Įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos informuoti pareiškėją A. M. apie tarnybinio nusižengimo tyrimo, atlikto Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovo atžvilgiu, rezultatus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius