2020-04-01 Nr. AB-6422-3-61-3-03216-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3506-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03216-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašymą atsakovui Prokurorų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Prokurorų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas) 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-21 „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ išreikštą nesutikimą paskirti Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvadą Nr. 1.6-18 „Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras J. R. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytus principus ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė Išvadai, kad prokuroras J. R. pažeidė Prokurorų etikos kodekso nurodytuose papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir sutiko su išvados siūlymu paskirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad kadangi prokuroras J. R. yra Prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo narys – (duomenys neskelbtini), tam, kad jam galėtų būtų paskirta tarnybinė nuobauda, yra būtinas išankstinis Prokurorų profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 17.2.-3991 „Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti pareiškėjui sutikimą paskirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 informavo, jog nesutinka, kad prokurorui J. R. būtų paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovo nesutikimas grindžiamas tuo, kad duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pareiškėjas ketina skirti J. R. tarnybinę nuobaudą dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje arba jį diskriminuoja dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad prokuroro J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, nustatyta nebuvo. Atsakovas taip pat tokių įrodymų nepateikė. Pažeidimas nėra susijęs su prokuroro veikla Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo taikymo prasme.

5. Pareiškėjas dėl atsakovo pozicijos, kad visi galimi prokuroro J. R. etikos pažeidimai turėjo būti nagrinėjami ir vertinami kaip viena tęstinė situacija ir dėl jų priimtas vienas sprendimas, pažymėjo, jog keliamo ginčo atveju Prokurorų etikos komisija nagrinėjo du skirtingus kreipimusis dėl skirtingų prokuroro J. R. pasisakymų skirtingose vietose skirtingu laiku: pirmojo – generalinio prokuroro 2019 m. gegužės 10 d. kreipimosi dėl (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuoto prokuroro J. R. interviu – nagrinėjimas vyko 2019 m. gegužės 31 d. Komisijos posėdyje; antrojo – Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2019 m. birželio 10 d. kreipimosi dėl 2019 m. gegužės 29 d. pasisakymų (liudijimo) Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir LR Seimas) laikinojoje tyrimo komisijoje (toliau – ir Komisija) – nagrinėjimas vyko 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 21 d. Prokurorų etikos komisijos posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, Prokurorų etikos komisija priėmė dvi išvadas (toliau – ir Pirmoji ir Antroji). Todėl prokuroro J. R. veiksmai nevertintini kaip tęstinė situacija.

6. Pareiškėjas vertino, kad atsakovo nesutikimas prokurorui J. R. paskirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįstai suvaržo pareiškėjo, kaip viešojo administravimo subjekto, teisę vykdyti įstatymų priskirtas funkcijas, šiuo atveju – įgyvendinti įstatymo numatytą pareigą reaguoti į prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus ir taikyti jiems tarnybinę atsakomybę.

7. Atsakovas Prokurorų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, papildomu prašymu priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovas nurodė, kad Prokurorų etikos komisija Antrojoje išvadoje vertino prokuroro J. R. liudijimą LR Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dėl tų pačių žurnalistei išsakytų savo teiginių, kurie vertinti Pirmojoje 2019 m. birželio 17 d. išvadoje. Antrąja išvada Prokurorų etikos komisija vertino tuos pačius teiginius kaip ir Pirmojoje išvadoje ir pasiūlė skirti prokurorui nuobaudą dar kartą. Atsakovas informavo pareiškėją apie atsisakymą duoti sutikimą antrai nuobaudai atsižvelgiant į profesinės sąjungos veiklos tikslus ir tuo pagrindu, kad J. R. etikos pažeidimai turėjo būti vertinami kaip viena tęstinė situacija.

9. Atsakovas paaiškino, kad jis pagrįstai ir teisėtai nedavė sutikimo dėl nuobaudos skyrimo Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), prokurorui J. R.. Toks sprendimas sietinas su pačiu profesinės sąjungos veikimo tikslus. Vertinant prašymą dėl nesutikimo panaikinimo, vertintini du aspektai: ar pareiškėjas įrodė, kad nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, ir atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti su nuobaudos skyrimu, veikė tinkamai savo diskrecijos ribose. Pareiškėjas neįrodinėja, kad nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, funkcijų vykdymą, todėl neįvykdė savo pareigos pagrįsti prašymą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą. Pažymėjo, kad prokuroras J. R., išsakydamas viešai teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu. Tačiau tai savaime nepaneigia, kad prokuroro J. R. veiksmai (viešai išsakyti teiginiai), už kuriuos pareiškėjas siekia pritaikyti jam tarnybinę nuobaudą, tam tikra apimtimi apėmė būtent prokurorų darbo problematikos komentavimą, kas iš esmės yra susiję su tais tikslais, kuriais veikia profesinės sąjungos. Be to, prokuroras J. R. informavo ir Prokurorų etikos komisiją, kad dalis jo teiginių buvo žurnalistų išimta iš konteksto, išsakomos mintys iškreiptos, o šios aplinkybės neįvertinimas gali nulemti akivaizdžią J. R. veiklos vertinimo klaidą. Teismų praktikoje yra patvirtinama, kad faktinių aplinkybių vertinimas sprendžiant, ar suteikti sutikimą tam tikra apimtimi, yra neišvengiamas, todėl profesinė sąjunga, priimdama sprendimą taip pat turi atsižvelgti į minėtas faktines aplinkybes, įvertinti, ar nėra daroma akivaizdi klaida sprendžiant dėl sankcijos skyrimo. Atitinkamai, teismas privalo įvertinti ir tokio pobūdžio aplinkybes, spręsdamas dėl atsakovo nesutikimo naikinimo.

10. Atsakovas nurodė, kad prokuroro J. R. veiksmai – komentarai pateikti žurnalistei bei vėliau ta pačia tema liudijimas LR Seimo laikinojoje komisijoje, turėjo būti vertinami kaip vienas tęstinis galimas etikos pažeidimas, nes savo esme tai buvo tas pats veiksmas. Išskaidymas pažeidimo į du atskirus epizodus lemia, kad pareiškėjas siekia paskirti dvi sankcijas už vieną tariamą pažeidimą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog tarnybinę nuobaudą prašoma skirti už tuos pačius Etikos kodekso pažeidimus (kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiai). Neaišku, kodėl antruoju atveju buvo pritaikytas Etikos kodekso 7.1 papunkčio pažeidimas, kuriame kalbama apie prokuroro bendravimą su visuomenės informavimo priemonėmis, kadangi Antroji išvada yra dėl pasisakymų LR Seimo laikinojoje komisijoje. Tęstinis nusižengimas yra vienas nusižengimas, padarytas vieninga veika, kuri tęsėsi tam tikrą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju turi būti laikoma, kad neva buvo pažeistos ne tik tos pačios Etikos kodekso nuostatos, tačiau ir tarnybinis nusižengimas padarytas tais pačiais veiksmais – pasisakymu apie prokuratūros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nagrinėjamu atveju jis, būdamas profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), veikė išimtinai profesinės sąjungos interesais. Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais pagrindais, t. y. dėl jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos darbuotojų atstovaujamojo organo (duomenys neskelbtini), požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros sistemą, darbo organizavimą, rezonansines bylas, kurios palietė visą prokuratūrą, kaip organizaciją, apskritai. Būtent dėl jo, kaip darbuotojus atstovaujančio organo – Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) veiksmų – pasisakymų visuomenės informavimo priemonėms, visiškai neatsižvelgiat į straipsnio tikslą bei turinį, jis buvo pradėtas persekioti dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje. Darbdaviui nepatiko išsakyta kritika ir vietoje to, kad būtų išsiaiškinti prokuratūros darbo trūkumai ir problemos, siekiant susidoroti su kritiką išsakiusiu Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Persekiojimas už profsąjunginę veiklą ir išsakytą kritiką akivaizdžiai parodo prokuratūros vadovybės siekį kaip galima labiau sugniuždyti Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) ir tai diskredituoti (duomenys neskelbtini) pareigas prokuratūros bendruomenės akyse bei patraukti nepatinkantį darbuotoją nuo sprendimų priėmimo bei dalyvavimo prokuratūros darbo organizavime. Pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad diskriminacijos trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nebuvo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai po pirmųjų jo pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse dar 2019 m. balandžio mėnesį, negali atlikti jokių veiksmų, veikdamas kaip profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), turint omenyje viešus pasisakymus ir Profesinės sąjungos išreiškiamą susirūpinimą prokuratūroje vykstančiais procesais. Veikia išskirtinai Profesinės sąjungos interesais, tačiau dėl savo užimamų pareigų yra diskriminuojamas ir persekiojamas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Prokurorų profesinės sąjungos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ išreikštą nesutikimą paskirti Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą.

16. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prokuroras J. R. yra Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras. Jis taip pat yra Prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo narys – (duomenys neskelbtini). Prokurorų etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui išvadą Nr. 1.6-18 „Dėl prokuroro J. R. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad prokuroras J. R. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. pritarė Prokurorų etikos komisijos išvadai, nurodė kreiptis į Prokurorų profesinę sąjungą dėl sutikimo prokurorui J. R. skirti tarnybinę nuobaudą išdavimo. Prokurorų profesinė sąjunga 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ informavo pareiškėją, jog atsisako pareiškėjui duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakovas savo nesutikimą grindė tuo, jog duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti profesines, ekonomines ir socialines teises. Be to, nurodė, kad visi galimi J. R. etikos pažeidimai turėjo būti nagrinėjami ir vertinami kaip viena tęstinė situacija ir dėl jų priimtas vienas sprendimas.

17. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, 391 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktais bylai aktualiais išaiškinimais, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Prokurorų profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Prokurorų profesinėje sąjungoje.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančius situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

19. Teismas, vertindamas atsakovo ginčo 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatavo, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Prokurorų profesinėje sąjungoje. Ginčijamame rašte atsakovas savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą grindė vieninteliu gana abstrakčiu bei bendro pobūdžio motyvu, jog duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo atsiliepime į skundą nurodė, jog prokuroras J. R., viešai išsakydamas teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą, neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu, pateikdamas savo nuomonę viešai, nevykdė Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) funkcijų, diskutavo apie klausimus, kurie yra artimai susiję su profesinių sąjungų funkcijomis ir veikla. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Iš Prokurorų etikos komisijos Išvados teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo liudijimo 2019 m. gegužės 29 d. LR Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams, ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo. Šiuo atveju teismas sutiko su pareiškėju, jog J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Prokuroro etikos kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinėje sąjungoje nustatyti nebuvo. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti prokurorą J. R. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) ir narys.

20. Teismas dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kad konstatuoti pažeidimai turi būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl tęstinio pažeidimo požymių ir sampratos, nustatė, kad Prokurorų etikos komisija nagrinėjo du skirtingus kreipimusis dėl skirtingų prokuroro J. R. pasisakymų skirtingose vietose ir skirtingu laiku: dėl (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuoto prokuroro J. R. interviu, – nagrinėjimas vyko 2019 m. gegužės 31 d. komisijos posėdyje, bei dėl 2019 m. gegužės 29 d. prokuroro J. R. liudijimo LR Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, – nagrinėjimas vyko 2019 m. rugpjūčio 7 ir 21 d. komisijos posėdžiuose. Dėl šių dviejų skirtingų pasisakymų, skirtingu laiku ir skirtingose vietose buvo pradėtos dvi atskiros administracinės procedūros, buvo priimtos dvi išvados. Tai, kad prokuroras liudydamas LR Seime neva aptarė savo teiginius išsakytus žurnalistei interviu metu, nesuponuoja išvados teigti, jog tai yra laikoma vienu tęstinio pobūdžio pažeidimu, viena tęstine situacija, dėl ko turėtų būti priimamas vienas sprendimas.

21. Teismas, atsakydamas į trečiojo suinteresuoto asmens argumentą, kad jam neaišku, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunkčio pažeidimas, pažymėjo, kad Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunktyje nurodoma, kad: „prokuroras, sakydamas viešas kalbas, rašydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonių atstovais, yra dalykiškas ir santūrus, dėsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali būti suprastos kaip visos prokuratūros nuomonė“.

22. Teismas teiginį, kad turi būti atsižvelgta į aplinkybę, kad J. R. informavo Prokurorų etikos komisiją, jog dalis jo teiginių buvo žurnalistų išimta iš konteksto, išsakomos mintys iškreiptos, vertino kaip trečiojo suinteresuoto asmens gynybinę poziciją. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo teiginių neatitikimo ir paneigimo nesikreipė nei į teismą, nei į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar Visuomenės informavimo etikos asociaciją.

23. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Prokurorų profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Prokurorų profesinės sąjungos narį.

24. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Neabejotinai atsakovas, atstovaudamas profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Prokurorų profesinės sąjungos nariams. Atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą prokurorui tik dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

25. Teismas kitus proceso dalyvių argumentus vertino kaip neesminius, nekeičiančius sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų nepasisakė.

26. Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl jo diskriminacijos nevertintini, kadangi neturi įtakos skundo dalykui. Aplinkybės ir argumentai dėl galimos diskriminacijos būtų reikšmingi nagrinėjant konkretų ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

27. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą prokurorui J. R., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į prokuroro atliktą tarnybinį nusižengimą.

28. Teismas, atsižvelgdamas į bylos išsprendimo teisinį rezultatą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atskiru prašymu prašo priteisti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, kad tarnybinė nuobauda jam skiriama dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) veiklos Prokurorų profesinėje sąjungoje, t. y. pasisakymų aktualiais klausimais apie galimas prokuratūros sistemos ydas, kuriais pasisakyti trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), privalo. Apklausiamas buvo ne kaip eilinis prokuroras, o (duomenys neskelbtini). Teismas formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, t. y. nevertino byloje pateiktų paaiškinimų, įrodymų ir faktinių aplinkybių visumos dėl galimai diskriminacinių veiksmų Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tarnybinė nuobauda skirta remiantis iš esmės vien tik R. M. (suinteresuoto asmens) pasakojimu, todėl vertinti įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą yra būtina ir privaloma.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo vertinimu, kad pažeidimai nėra tęstiniai, laikosi priešingos pozicijos ir pažymi, kad jam nuobaudos yra skirtos už tuos pačius Etikos kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nėra aišku, koks yra teismo nurodyto Etikos kodekso 7. 1 papunkčio turinio ryšys su pirmąja tarnybine nuobauda ir kokiais veiksmais pasireiškė šios teisės normos pažeidimas.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka, kad nėra pagrindo nagrinėti tarnybinės nuobaudos teisėtumo, tačiau, jo teigimu, skiriant tarnybinę nuobaudą, kai ji skiriama profesinės sąjungos valdymo organo nariui, yra privaloma atsižvelgti į tarnybinės nuobaudos skyrimo faktines bei teisines aplinkybes. Ši tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skirta dėl pasisakymų LR Seimo laikinojoje komisijoje. Abejotina, kad šis pasisakymas laikytinas viešąja kalba arba pasisakymu visuomenės informavimo priemonėje. Todėl sutiktina su atsakovu, kad ši – antroji tarnybinė nuobauda – savo turiniu ir prasme laikytina pirmosios tarnybinės nuobaudos tęsiniu – trečiojo suinteresuoto asmens pasisakymais, einant Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pareigas.

33. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Neaišku, kodėl teismas sprendė, kad diskriminacijos motyvai nagrinėjamu atveju visiškai nevertintini, nes neturi įtakos skundo dalykui. Trečiasis suinteresuotas asmuo, akcentuodamas diskriminacijos sampratą, jos požymius, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus dėl asocijuotos diskriminacijos bei įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, pažymi, kad teismas bylos aplinkybių ir įrodymų visumos šiuo aspektu nevertino.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad tarnybinė nuobauda jam buvo skirta diskriminaciniais pagrindais dėl jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos darbuotojų atstovaujamojo organo (duomenys neskelbtini), požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros sistemą, darbo organizavimą, rezonansines bylas, kurios palietė visą prokuratūrą, kaip organizaciją, apskritai. Būtent dėl jo veiksmų, t. y. pasisakymų visuomenės informavimo priemonėms, jis buvo pradėtas persekioti dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje. Darbdaviui nepatiko išsakyta kritika ir vietoje to, kad būtų išsiaiškinti pareiškėjo darbo trūkumai ir problemos, siekiant susidoroti su kritiką išsakiusiu Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Persekiojimą už profsąjunginę veiklą ir išsakomą kritiką akivaizdžiai parodo pareiškėjo vadovybės siekis kaip galima labiau sugniuždyti Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), t. y. neatsižvelgiant į Išvadą buvo priimtas sprendimas skirti griežtesnę nuobaudą – perkelti į žemesnes pareigas ir taip, tikėtina, diskredituoti Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pareigas einantį prokurorą prokuratūros bendruomenės akyse, bei „patraukti“ nepatinkantį darbuotoją toliau nuo sprendimų priėmimo bei dalyvavimo prokuratūros darbo organizavime. Jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), nuomonė, pažiūros, įsitikinimai turėjo įtakos visuomenei. Būtent dėl šių aplinkybių atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, nei būtų atsidūręs bet kuris kitas prokuroras.

35. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

36. Pareiškėjas teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, nenurodo jokių naujų aplinkybių ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

37. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas atsiliepime pripažino, jog prokuroras J. R., viešai pateikdamas savo nuomonę, nevykdė Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) funkcijų, o tai iš esmės prieštarauja trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentams, jog tarnybinė nuobauda jam skiriama dėl jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), veiksmų. Esant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skirtingoms pozicijoms, pagrįstai suponuojama išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo siekia ne tik suklaidinti teismą, bet ir išvengti tarnybinės atsakomybės. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad tarnybinė nuobauda jam skiriama dėl jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), veiksmų, vertintini kaip gynybinė pozicija.

38. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, be kita ko, Išvados turinį, bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, o aplinkybė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti prokurorą J. R. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) ir narys, neįrodyta.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais, kad visi galimi prokuroro J. R. etikos pažeidimai turėjo būti nagrinėjamai ir vertinami kaip viena tęstinė situacija ir dėl jų priimtas vienas sprendimas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinės procedūros buvo pradėtos skirtingu laiku dėl skirtingų prokuroro J. R. pasisakymų skirtingose vietose, Komisija priėmė dvi išvadas, todėl nėra pagrindo vertinti pažeidimų kaip vieną tęstinę situaciją ir dėl jų priimti vieną sprendimą.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda buvo skirta diskriminaciniais motyvais, pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo kontekste buvo taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitiems asmenims.

41. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo nesutikimas trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržo pareiškėjo, kaip viešojo administravimo subjekto, teisę vykdyti jam Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje priskirtą pareigą.

42. Atsakovas Prokurorų profesinė sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti, atskiru prašymu prašo priteisti iš pareiškėjo 423, 50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

43. Atsakovas laikosi pozicijos, kad, atsižvelgdamas į profesinės sąjungos tikslą, jis pagrįstai ir teisėtai nedavė sutikimo dėl nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui.

44. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas aplinkybių, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, neįrodinėjo, todėl neįvykdė savo pareigos pagrįsti prašymą. Atsakovo nuomone, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

45. Atsakovas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, išsakydamas viešai teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą, neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu. Tačiau tai savaime nepaneigia, kad jo viešai išsakyti teiginiai tam tikra apimtimi apėmė prokurorų darbo problematikos komentavimą, kas iš esmės yra susiję su profesinių sąjungų tikslais. Teismas dėl šio argumento nepasisakė.

46. Atsakovo teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo informavo Prokurorų etikos komisiją, kad dalis jo teiginių buvo žurnalistų išimta iš konteksto, išsakomos mintys iškreiptos. Prokurorų profesinė sąjunga, priimdama sprendimą, atsižvelgė į šią aplinkybę ir įvertino, ar nėra daroma akivaizdi klaida sprendžiant dėl sankcijos skyrimo.

47. Atsakovas akcentuoja, kad prokuroro J. R. veiksmai turėjo būti vertinami kaip vienas tęstinis galimas etikos pažeidimas, nes savo esme tai buvo tas pats veiksmas – viešas komentavimas ir tuo klausimu buvo vykdoma apklausa LR Seimo laikinojoje komisijoje. Nepagrįstas yra šių veiksmų išskaidymas į atskirus epizodus, kas lemia dviejų sankcijų paskyrimą už vieną tariamą pažeidimą.

48. Atsakovas pažymi, kad nors Prokurorų profesinė sąjunga neturėtų atsižvelgti į tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymo aplinkybes ir nuobaudos pagrįstumą, tačiau teismų praktika suteikia profesinei sąjungai galimybę įvertinti, ar nėra daroma akivaizdi klaida dėl sankcijos skyrimo ir ar piktnaudžiauta įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Prokurorų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą prokurorui teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

54. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad, tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes du pažeidimai laikytini tęstiniais.

55. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skiriama dėl jo, kaip Profesinė sąjungos (duomenys neskelbtini) veiksmų – pasisakymų aktualiais klausimais, apie galimas prokuratūros sistemos ydas, kuriais pasisakyti Profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) privalo. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų.

56. Apeliantas teigia, kad pareiškėjo siekimas skirti nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais dėl aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, vertina, kad šis apelianto argumentas nėra įrodytas.

57. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui prokurorui J. R., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į prokuroro atliktą tarnybinį nusižengimą.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes prokurorui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, asmenų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą pažeidžia prokuratūros interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Generalinės prokuratūros veiklą, taip pat, kad prokuroras J. R. laikytųsi vidinių prokuratūros taisyklių.

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

60. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo bei atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius