ab3ae5fc-79af-463d-bc5c-3a4e754f0f89 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: E

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius                                                                Baudžiamoji

byla Nr.1A-273-508/2011;

Teisėja V. Stangvilienė                                                   Proceso

Nr. 52-1-00224-10;

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                     2.4.6

                                                                       Â

                              Â

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai PupÅ¡ytei,  dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

A. L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. L. R. S. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Gautomis lėšomis uzufrukto teise iki R. S.,

gimusio 1997-07-05, pilnametystės naudosis jo įstatyminis atstovas V. S.. Iš A. L. Valstybinei ligonių

kasai priteista 951,33 Lt už R. S. gydymo išlaidas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. L. pagal LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2010-03-09, apie

14.45 val. (duomenys neskelbtini), prie vaikų darželio, veikdamas su kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurį sukurstė padaryti nusikaltimÄ dėl tariamo sÅ«naus E. L. gynimo, palenkdamas šį asmenį panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį R. S., gimusį 1997-07-05, atvežė jį į įvykio vietÄ ir laukė iÅ¡ mokyklos grįžtančio

nukentėjusiojo, o pastarajam pasirodžius, Å¡is nenustatytas asmuo pristÅ«mė R. S. prie darželio tvoros ir smogė jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯

krÅ«tinę bei vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ bei padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl galvos smegenų sukrėtimo, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio skruosto srityje ir krÅ«tinkaulio apačioje.

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadarė veikos, turinčio

nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas jokiais įrodymais, neteisėtas,

todėl turi bÅ«ti panaikintas, kadangi ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, pažeidžiant BPK reikalavimus, kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nepagrįstai pripažino juos įrodymais ir padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepagrįstai atmetė jo pateiktus įrodymus. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas rėmėsi tik kaltintojo pateiktais įrodymais, be jokio pagrindo atmetė jo pateiktus įrodymus, nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, dėl ko jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nepagrįstai paskirta neadekvačiai griežta laisvės atėmimo bausmė, bei nepagrįstai priteistas 5000 Lt ieÅ¡kinys. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė, nusikalstamos veikos padarymo vietoje nebuvo.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskutiniųjų metų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuostatos dėl bendrininkavimo, dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe turi bÅ«ti paÅ¡alintos iÅ¡ nuosprendžio, jei Å¡ios aplinkybės buvo inkriminuotos konstatavus, kad nuteistasis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu (kasacinės nutartys Nr.2K-745/2006, Nr.2K-35 7/2007 (skelbta LAT biuletenyje Teismų praktika, Nr. 27, p. 194-199), Nr. 2K-211/2008, Nr.2K-56/2008). Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pabrėžė, kad esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. Taigi, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleista konstitucinė nuostata, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformavus precedentÄ turi bÅ«ti laikomasi jo tinkamumo prezumpcijos.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, kad jis palenkė nenustatytÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį R. S., atvežė jį įvykio vietÄ ir laukė iÅ¡ mokyklos grįžtančio nukentėjusiojo, kad jo sukurstytas nenustatytas asmuo pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusį. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir suformuotÄ Aukščiausiojo teismo praktikÄ Å¡ioje situacijoje teismas negalėjo kvalifikuoti jo veiksmų kaip bendrininkavimÄ , todėl skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties. Be to, kvalifikuojant kaltininkų veiksmus bendrininkavimo atveju, bÅ«tina tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti ne tik visų bendrininkių bendros vieningos tyčios kryptingumÄ , ribas, tikslus, bet ir individualizuoti kiekvieno bendrininko subjektyviÄ jÄ veikos pusę, jo vaidmenį siekiant nusikalstamo rezultato. Ypač tai svarbu nustatyti esant sudėtingo bendrininkavimo atvejui, kai bendrininkai kurstytojas, organizatorius, padėjėjas tiesiogiai nedalyvauja nusikalstamos veikos daryme, o tik sudaro tam tikras sÄ lygas tiesioginiam vykdytojui padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas nurodo, kad jo tariamai padaryta veika kvalifikuota kaip kurstytojo. Tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės doktrinoje suformuotos nuostatos, kad kvalifikuojant kurstytojo veiksmus, bÅ«tina labai aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatyti, koks konkrečiai asmuo buvo kurstomas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , ar jis yra nusikalstamos veikos subjektas kokiais bÅ«dais ir metodais kurstytojas darė poveikį kurstomam asmeniui, kokiÄ konkrečiai nusikalstamÄ veikÄ , kokiais bÅ«dais, veiksmais, priemonėmis buvo kurstoma padaryti, kokių konkrečių tikslų ir neigiamų padarinių siekė kurstytojas, ar jo ketinimus suprato kurstomas asmuo, ar kurstomas asmuo (vykdytojas) atliko nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tent dėl kurstytojo įtakos ir poveikio, kokia apimtimi realizavo kurstytojo valiÄ , ar veikė pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , ar nevirÅ¡ijo iÅ¡ankstinės bendros tyčios ribų (vykdytojo ekscesas) ir t.t. Å ioje byloje nebuvo nei nustatyta, nei įrodyta, kada, kur, prie kokių aplinkybių, kokiais bÅ«dais ar

metodais jis palenkė nenustatytÄ asmenį pavartoti fizinį smurtÄ prie R. S., nenustatyta, kokio pobÅ«džio

smurtÄ , kokiais veiksmais, įrankiais ar priemonėmis jis lenkė padaryti.

Skunde apeliantas nurodo, kad R. S. anksčiau nepažinojo, jį pirmÄ kartÄ pamatė procesinių veiksmų Å¡ioje byloje metu, todėl negalėjo jo nei kur nors laukti, nei atpažinti gatvėje. R.

S. teisme parodė, kad jo iki 2010-03-įvykio nebuvo matęs, o apie tai, kad jis esu E. L. tėvas, jam pasakė bendraklasis E. U.. Liudytojas E. U. teisme parodė, kad įvykio metu automobilyje BMW X5 sėdėjo žmonės, kad matė jų siluetus, bet jų neatpažino, kad antrasis vyras, kuris vėliau išlipo iš minėto automobilio, buvo panašus į Edvardo tėtį, nors teisme parodė, kad jį pažįsta, nes yra

matęs, kai ėjo prie pirmos komunijos, kai atvažiuodavau paimti iš mokyklos. E. U. teisme nenurodė, kad įvykio

vietoje prie automobilio BMW X5 buvo bÅ«tent jis. Liudytoja J. M. teisme parodė, kad matė įvykį, kad matė įvykio vietoje du vyriÅ¡kius, iÅ¡samiai apibÅ«dino jų iÅ¡vaizdos požymius, tačiau į prokurorės klausimÄ , ar teisme posėdžio salėje yra vyrai, kurie buvo įvykio vietoje prie automobilio BMW X5, liudytoja tiesiogiai nurodė, kad tų vyrų salėje nėra.

Apeliantas teigia teisme

nurodęs, kad jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini), turėjo automobilį BMW X5 valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) kuris dar prieÅ¡ įvykį buvo parduotas. Tačiau Å¡iuos jo įrodymus teismas nepagrįstai atmetė, jų netikrino, nenustatė, kam tas automobilis buvo parduotas, kas juo naudojosi, ar naujasis automobilio savininkas galėjo sudaryti man galimybę įvykio dienÄ pasinaudoti automobiliu, naujasis automobilio  savininkas net nenustatytas ir neapklaustas liudytoju Å¡iame procese, nors tai padaryti buvo labai paprasta pasinaudojant transporto priemonių registro duomenų bazėmis. Be to, byloje iÅ¡ viso nenustatyta, koks konkrečiai automobilis buvo įvykio vietoje. Alytuje ir Lietuvoje yra ne vienas automobilis BMW X5, jis neturėjo galimybės visų jų vairuoti įvykio dienÄ . Be to, kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje tiesiogiai nenurodyta, kokiu automobiliu jis tariamai atvežė nenustatytÄ asmenį į įvykio vietÄ .

Skunde nurodoma, kad LR BPK

305 str. 1 dalyje nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, turi bÅ«ti nurodytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas bÅ«das, padariniai, ir kitos svarbios aplinkybės. Siame nuosprendyje jo tariamai padaryta nusikalstama veika kvalifikuota kaip kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ir baudžiamosios teisės doktrinÄ kvalifikuojant bendrininko - kurstytojo - veiksmus, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodyti kurstytojo veikos - kurstymo

- objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie kurstytojo veiksmus iš viso nieko nenurodyta, aprašyti tik nenustatyto vykdytojo veiksmai ir jų rezultatas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusį apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. L. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 2

d., teisingai paskyrė bausmę bei iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ . Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde neigia savo kaltę, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi mažamečio nukentėjusiojo R. S., liudytojų V. S., E. U. ir J. M. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, tarnybiniais praneÅ¡imais, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Å ie įrodymai papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. L. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 2 d.,  įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nepilnametis nukentėjusysis R.

S. parodė, jog su kaltinamojo sūnumi E. L. mokėsi toje pačioje klasėje, dažnai nesutarė, įvykio išvakarėse taip pat buvo konfliktas su

E. mokykloje bei einant į namus. KitÄ dienÄ po pamokų iÅ¡ mokyklos išėjo su klasioku E. U. ir aikÅ¡telėje, netoli vaikų darželio, pastebėjo tamsintais stiklais “BMW X5” markės automobilį. Žinojo, kad tokiu automobiliu važinėdavo E. tėvas. Prie automobilio stovėjo nepažįstamas vyras ir, kaip nurodė E. U., E. tėvas. Priėjęs nepažįstamas vyras jį pristÅ«mė prie tvoros ir papriekaiÅ¡tavo, kad lendÄ s prie E. ir kirto rankos kumščiu į krÅ«tinę bei smilkinį. Dar pagrasino, kad, jeigu dar kÄ padarys

E., iÅ¡veÅ¡. Jam praeinant pro automobilį, Å¡alia stovėjęs bÅ«tent kaltinamasis A. L. kelis kartus pakartojo, ar jis suprato, kÄ jam pasakė,

jog kitÄ kartÄ bus iÅ¡vežtas į miÅ¡kÄ .

Kad nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis

smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje R. S. konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės

kraujosruvos dešinio skruosto srityje, krūtinkaulio apatiniame trečdalyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje (1 t., b.l. 8-9).

IÅ¡ 2010-03-09

protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusio nepilnamečio tėvas V. S. 18 val. kreipėsi į policijÄ , nes jo sÅ«nų grįžtant iÅ¡

mokyklos sumušė E. L. tėvo draugas, suduodamas smūgius ranka į krūtinę bei galvos sritį.

Teisme apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad po pamokų sÅ«nus R. grįžo sutinusiu veidu ir papasakojo, jog jį einant iÅ¡ mokyklos sumušė nepažįstamas vyras, kuris perspėjo, kad nelįstų prie E. ir sudavė smÅ«gius, grasino, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ . SÅ«nus pasakojo, kad jį mušęs vyras nuėjo link “BMW X5” markės automobilio, Å¡alia kurio stovėjo E. tėvas.

Įvykio vietoje buvęs liudytojas E. U. teisme parodė, kad mokėsi vienoje klasėje su E. L. ir R. S.. Tarp

R. ir E. įvykio iÅ¡vakarėse įvyko konfliktas, jie susistumdė. 2010-03-09 po pamokų į namus ėjo kartu su R. Praeinant pro vaikų darželį, aikÅ¡telėje pastebėjo automobilį, kuriuo važinėjo E. L. tėvas. IÅ¡ automobilio priekinės keleivio pusės iÅ¡lipo nepažįstamas vyras ir atėjo prie jų. Priėjęs prie R., suėmė už drabužių, pristÅ«mė prie tvoros ir smogė ranka jam į pilvÄ bei veidÄ , R. kažkÄ kalbėjo apie E.. Po viso to,  praeinant pro

aikÅ¡telėje stovėjusį automobilį, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vyras, kurį pažino kaip E. L. tėvÄ ir Å¡is R. pakeltu tonu kažkÄ pasakė.

Liudytoja J. M. parodė, kad po pamokų ėjo namo, priekyje ėjo iÅ¡ matymo pažįstamas berniukas R. Einant pro vaikų darželį, aikÅ¡telėje pastebėjo stovintį juodos spalvos automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs nepažįstamas vyras priėjo prie R. Suėmė R. už drabužių ir nusivedė prie darželio tvoros, kur sudavė jam smÅ«gius į veidÄ ir krÅ«tinę. Nuo smÅ«gių R. atsitrenkė į tvorÄ . IÅ¡ aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipo kitas nepažįstamas vyras ir visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia. Po sumuÅ¡imo pirmasis vyras grįžo į automobilį, o R. praeinant pro automobilį, antrasis vyras kažkÄ griežtai negražiai pasakė.   Â

Apeliantas ginčija liudytojų E. U. ir J. M. parodymus, skunde teigdamas, kad E. U. teisme nepatvirtino, jog įvykio vietoje prie automobilio buvo būtent jis, o liudytoja J.

M. teisme parodė, kad įvykio vietoje buvusių vyrų teismo posėdžio salėje nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į nepilnamečių liudytojų apklausos ir jų parodymų ypatumus. Liudytojas E. U., gimęs 1995-07-22, pirmosios instancijos teisme parodė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs aukÅ¡tas asmuo buvo E. tėvas, nes labai panaÅ¡us ir pridÅ«rė, kad Å¡imtu procentų negali pasakyti. Liudytoja J. M., gimusi 1997-01-03, paaiÅ¡kino, kad į R. muÅ¡usį ir kitÄ kartu buvusį žmogų panaÅ¡aus žmogaus teismo salėje nėra. Abu liudytojai įvykio dienÄ (2010-03-09) buvo mažamečiai, teisme jie apklausti praėjus daugiau kaip pusę metų nuo R. S. sužalojimo. Pažymėtina, kad Å¡ių liudytojų parodymai dėl visų esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, sutampa jie ir su nukentėjusiojo R. S. parodymais, nors, liudytoja J. M. ir nebuvo nukentėjusiojo klasiokė ir iÅ¡ mokyklos ėjo su drauge, o ne su berniukais. Abu liudytojai parodė matę juodos spalvos automobilį (R. U. nurodė ir automobilio markę), kad iÅ¡ keleivio pusės iÅ¡lipęs vyras sumušė R., suduodamas jam į veidÄ ir krÅ«tinę ir dar kažkÄ pasakė, nurodė, kad iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipo kitas vyras (R. U. parodė, kad tai E. tėvas) ir taip pat pakeltu tonu kažkÄ pasakė R. Abu liudytojai teisme negalėjo kategoriÅ¡kai atsakyti bÅ«tent į kaltinamojo A. L. klausimus, tačiau bÅ«tina įvertinti nepilnamečių socialinę ir psichologinę brandÄ , vaikams neįprastos teismo aplinkos poveikį ir tai, kad klausimas buvo pateiktas paties kaltinamojo. NežiÅ«rint to, teisėjų kolegija neabejoja liudytojų E.

U. ir J. M. parodymų objektyvumu, nes jie nuoseklūs ir sutampantys, patvirtinantys nukentėjusiojo parodymus, juo labiau, kad

nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu atpažino A. L., kaip asmenį buvusį įvykio vietoje prie automobilio ir

net nurodė jo iÅ¡vaizdos pokyčius, sakydamas, kad įvykio dienÄ jis buvo Å¡viesesniais ir ilgesniais plaukais, ir bÅ«tent atpažino asmenį.

IÅ¡ Å¡ių aptartų įrodymų bei kitos raÅ¡ytinės bylos medžiagos, nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 2010-03-09, apie 14.45 val., prie vaikų darželio, A. L., veikdamas su kitu nenustatytu asmeniu, kurį sukurstė padaryti nusikaltimÄ mažamečio R. S. atžvilgiu dėl tariamo sÅ«naus E. L. gynimo, atvežė jį į įvykio vietÄ ir laukė iÅ¡ mokyklos grįžtančio R. S., o Å¡iam pasirodžius, nenustatytas asmuo pastÅ«mė nukentėjusįjį prie darželio tvoros ir smogė jam kumščiu į krÅ«tinę bei galvÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ bei padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas LR BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimų – jame ne tik iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos teismo nustatytos A. L. nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir kt.), bet

ir išdėstyti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, motyvuotai nurodyta A. L. padarytos nusikalstamos veikos

kvalifikacija, pagrįstai ir motyvuotai paneigti A. L. parodymai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės,

paskirta bausmė, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų bei tinkamai iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ ,

kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, nuteistojo A. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant

pagal LR BK 24 str. 5 d., 140 str. 1 d. , pritaikytas tinkamai.

Nuteistasis ginčija jam inkriminuotÄ bendrininkavimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (LR BK 24 str. 1 d.). IÅ¡ esmės tai yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Å iuo atveju, A. L. nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis sukurstė tyrimo nenustatytÄ asmenį padaryti smurtinį nusikaltimÄ mažamečio atžvilgiu. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad nukentėjusysis

R. S. su nuteistojo sūnumi E. L. konfliktuodavo, tarp jų konfliktas

buvo įvykęs ir dienÄ prieÅ¡ įvykį, tai teisme nurodė ne tik nukentėjusysis R. S., bet ir liudytojas E. U.. Nenustatytas asmuo, mušęs R. S., pastarajam priekaiÅ¡tavo, kad Å¡is

lindo prie E. L., grasino daugiau nelįsti prie jo, nes

prieÅ¡ingu atveju bus iÅ¡vežtas į miÅ¡kÄ . Liudytojas E. U. taip pat girdėjo, jog vyras R. S. kažkÄ sakė apie E. IÅ¡ to darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad R. S. atžvilgiu fizinis smurtas buvo

vartojamas dėl neva jo nuskriausto E. L. apgynimo, todėl A. L. turėjo tikslÄ ir motyvÄ palenkti tyrimo nenustatytÄ

asmenį nusikalsti R.

S. atžvilgiu,

siekdamas jį ,,paauklėti“ dėl sūnaus nuskriaudimo. Ir nors A. L. pats tiesiogiai fizinio smurto R. S. atžvilgiu nenaudojo, tačiau įrodyta,

kad nukentėjusysis nenustatyto asmens buvo muÅ¡amas dėl to, kad nelįstų daugiau prie E. L., apelianto padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip sukurstymas padaryti nusikaltimÄ , nes jis palenkė tyrimo metu nenustatytÄ asmenį padaryti smurtinį nusikaltimÄ mažamečio atžvilgiu (LR BK 24 str. 5 d.). Skunde teigiama, kad nenustatyta ir neįrodyta, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais metodais buvo palenktas nenustatytas asmuo, tačiau padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas nusikaltimo padarymo motyvas (,,paauklėti“ R. S. ir jam atkerÅ¡yti už nuskriaustÄ E. L.) leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl LR BK 24 str. 5 d. inkriminavimo A. L. atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuostatos dėl bendrininkavimo, dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe turi būti pašalintos iš nuosprendžio, jei šios aplinkybės buvo inkriminuotos konstatavus, kad nuteistasis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi,

kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009-01-06 nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 konstatuota, jog bendrininkavimo

su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo neturi bÅ«ti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebÅ«tinai reiÅ¡kia netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . Plenarinė sesija taip pat pažymi, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (LR BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors Å¡ie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Eliminavus bendrininkavimÄ , nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytÄ veikÄ , nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali bÅ«ti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų bÅ«tinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų bÅ«tinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Kaip jau aptarta, A. L. nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu fizinio smurto ar kitų aktyvių veiksmų nenaudojo, tačiau nustatyta, kad palenkė tyrimo metu nenustatytÄ vyrÄ nusikalsti mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs A.

L. bendrininkavimÄ su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo įstatymÄ pritaikė tinkamai ir nėra pagrindo skundžiamÄ nuosprendį keisti ar naikinti.

Apeliantas ginčija ir aplinkybes dėl įvykio vietoje nukentėjusiojo ir liudytojų matyto automobilio BMW X5, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad transporto priemonės perleidimas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nepašalina visiškos galimybės naudotis ja. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad A. L. kaltė įrodyta ne vien minėto automobilio buvimu įvykio vietoje, bet ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs A. L. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 1 d., paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d. Paskirtoji 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir teisinga nuteistojo asmenybės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau nusikalto  neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, be to, A. L. baustas administracine tvarka.

Priteisdamas žalos atlyginimÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimus ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, o turtinės žalos dydis pagrįstas Valstybinės ligonių kasos pateiktais dokumentais (1 t., b.l. 14-20). Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl 5000 litų neturtinės žalos priteisimo R. S., kas neprieÅ¡tarauja teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajam, patyrusiam skriaudÄ dėl bendrų A. L. ir nenustatyto asmens nusikalstamų veiksmų sukeliant jam fizinį skausmÄ ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. L. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir jÄ padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti A. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.

1 d. 1 p.,

 n u t a r i a:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                     Egidijus Jonas Grigaravičius

Teisėjai                                                           Emilija

Akelienė                      Â

                       Â

     Â

                                Â

                                    Svetlana Jurgaitienė  Â