2023-09-27 Nr. AB-17284-3-61-3-07651-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-597-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07651-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eugesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eugesta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eugesta“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Konkurencijos taryba) 2023 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 1S-98 (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovą Konkurencijos tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. skundą dėl atsakovo Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) įpareigoti Konkurencijos tarybą kaip įmanoma greičiau atrinkti ir atskirti nuo tyrimo medžiagos iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu paimtus duomenis, dėl kurių neteisėto paėmimo nagrinėjama administracinė byla, pagal kriterijus, nurodytus pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones priede Nr. 1, arba alternatyvius teismo nustatytus kriterijus; ir 2) uždrausti Konkurencijos tarybai ir / ar jos pareigūnams, darbuotojams ir / ar pasitelktiems specialistams ar ekspertams susipažinti su ir / ar atlikti bet kokius kitus tyrimo veiksmus su pareiškėjos nurodytais duomenimis iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą pareiškėjo pasirinktam antstoliui užantspauduojant pareiškėjo nurodytus duomenis.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas savo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-60 (2023) pradėjo tyrimą (toliau – ir Tyrimas). Pareiškėjas buvo įtrauktas į Tyrimą kaip ūkio subjektas, įtariamas padaręs pažeidimą. 2023 m. balandžio 18 d. atsakovas atliko netikėtą pareiškėjo verslo patalpų patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas). Patikrinimo metu atsakovo įgalioti pareigūnai paėmė pareiškėjui priklausančius fizinius bei elektroninius dokumentus ir juose esančią informaciją (toliau – ir duomenys, medžiaga). Pareiškėjas teigė, kad paimant duomenis, nebuvo atliekama jų atranka, įskaitant, nebuvo atliekama atranka atsižvelgiant į duomenų reikalingumą Tyrimui ir (arba) duomenų specialų statusą, pavyzdžiui, kaip sudarančių advokato profesinę paslaptį. Nei Patikrinimo dieną, nei vėliau atsakovas ar jo įgalioti pareigūnai nesiėmė jokių techninių ar teisinių priemonių (apribojimų), kad prieiga prie galimai perteklinės (Tyrimui nereikalingos) medžiagos, esančios elektroninio pašto dėžutėse, būtų apribota. Nutarimu atsakovas atsisakė pripažinti neteisėtus įgaliotų pareigūnų veiksmus, kuriais pareiškėjo duomenys buvo paimti ir kuriais atsisakyta perteklinius duomenis pašalinti iš Tyrimo medžiagos. Pareiškėjas skundu prašė šį Nutarimą panaikinti, o siekdama užsitikrinti, kad teismo sprendimas šioje byloje netaptų neįgyvendinamu bei laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, prašė taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Pareiškėjas paaiškino, kad reikalavimai byloje yra tikėtinai pagrįsti, pareiškėjas skunde pateikė išsamius argumentus dėl ko prašomas naikinti Nutarimas yra neteisėtas, o atsakovo įgalioti pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, be tinkamos ir teisėtos atrankos paimdami pareiškėjo duomenis, akivaizdžiai nesusijusius su tyrimu bei atsisakydami tokią atanką atlikti bei su Tyrimu akivaizdžiai nesusijusius duomenis išimti iš Tyrimo medžiagos net ir po pareiškėjo raginimų ir pasiūlytų raktažodžių.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ir jo įgalioti pareigūnai praktikoje dažnu atveju netikėtų patikrinimų metu paima perteklinę medžiagą, kurios pagrindu vėliau pradedami nauji tyrimai. Kitaip tariant, atsakovas atlieka taip vadinamą įrodymų žvejojimą („fishing expedition“), kuris yra neteisėtas.

Pareiškėjas paaiškino, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės pareiškėjo teisės į teisminę gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos. Pareiškėjas pažymėjo, kad siekia apginti savo pažeistas teises, jog jeigu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai ar kiti asmenys susipažins su neteisėtai paimtais ir iš Tyrimo medžiagos neteisėtai nepašalintais duomenimis, pareiškėjo prašymas neteks prasmės, nes tokie duomenys taps negrįžtamai atskleisti, o pareiškėjas neturės jokių galimybių kontroliuoti vėlesnio tokių duomenų atskleidimo ir / ar panaudojimo mastą. Neapribojus prieigos prie ginčo objektu esančių duomenų, pareiškėjo administracinėje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymas, pradėjus visų iš pareiškėjos paimtų duomenų peržiūrą, taps faktiškai neįmanomu.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjas aiškino, kad vertinant neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos sąlygos egzistavimą, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas įvertinimui, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, kuri pasireikš kaip negalėjimas įgyvendinti arba labai sudėtingas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas. Pareiškėjo nuomone, byloje susiklosčiusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) keliamą neatitaisomos didelės žalos sąlygą, nes nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu, o tai lemtų negrįžtamą pareiškėjo teisių ir interesų (teisės į gynybą, teisės į privatumą) pažeidimą.

Pareiškėjas nurodė, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama tik vieno tikslo – užtikrinti, kad pareiškėjo reikalavimas galėtų būti įvykdytas po galutinio pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo. Tokio pobūdžio priemonės prašymas yra visiškai įprastas, protingas ir sąžiningas, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją.

Pareiškėjas paaiškino, kad neprašo apriboti visų Tyrimo veiksmų, išskyrus ginčo objektu šioje byloje esančių duomenų naudojimą. Toks prašymas apima tik pareiškėjo duomenis, kurie yra akivaizdžiai nesusiję su Tyrimu, kurių atranką atsakovas turėtų atlikti pagal kriterijus, nurodytus šio prašymo priede, kuriame nustatytas nebaigtinis raktažodžių sąrašas, arba pagal alternatyvius teismo nurodytus kriterijus. Tokius atrinktus duomenis būtų galima techniškai atskirti ir nenaudoti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Tuo tarpu kiti po atrankos likę pareiškėjo duomenys, esantys Tyrimo medžiagoje, galėtų būti naudojami, kol nagrinėjama byla.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas paėmė didelį kiekį duomenų, todėl tokiam dideliam duomenų kiekiui peržiūrėti ir įvertinti atsakovo įgaliotiems pareigūnams prireiks daug laiko. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad todėl atsakovo įgaliotų pareigūnų ribojimas, neleidžiant nesusipažinti su dalimi duomenų, kurie akivaizdžiai nesusiję su Tyrimu, Tyrimo eigos iš esmės nestabdys ir neribos, o, baigus teismo procesą šioje byloje, atsakovo įgalioti pareigūnai galės įvertinti iš pareiškėjo paimtus duomenis (apimtyje, kiek tai bus teisėta). Be kita ko, pareiškėjas pažymėjo, kad laikinas prieigos prie ginčo objektu esančių duomenų apribojimas taip pat užtikrins ir viešąjį interesą. Atsakovui neteisėtai susipažinus su duomenimis, kurių jis neturi teisės turėti ir vertinti, kyla grėsmė, kad visas Tyrimas bus pripažintas vykdytu padarant esminius procedūrinius pažeidimus. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad, net jei atsakovas nustatys pažeidimą kitų nei pareiškėjas subjektų atžvilgiu, tokios atsakovo išvados bus laikomos neteisėtomis.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė nesprendžia jokių kitų, išskyrus su ginčo dalyku susijusių, tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra aiškiai laike apriboto taikymo – iki galutinio teismo sprendimo byloje.

Atsakovas Konkurencijos taryba prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų atskirų sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti. Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo etape nepagrįstai siekia pagrindiniame ginče savo pateiktų argumentų teisingumo patvirtinimo ir Konkurencijos tarybos teisių Tyrimo metu apribojimo. Konkurencijos taryba, gaudama ir peržiūrėdama Tyrimui reikalingą informaciją, vykdo jai Konkurencijos įstatymo suteiktus įgaliojimus, ir tai savaime nesukelia jokios didelės žalos pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Eugesta“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas negali prilygti bylos išsprendimui iš esmės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra tapatus skunde teismui administracinėje byloje suformuluotam reikalavimui.

Teismas vertino, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrindė objektyviais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu nebus taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Teismas sprendė, kad esminis pareiškėjo prašymo argumentas, jog palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės pareiškėjo teisės į gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios jai kils nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

III. Pareiškėjas UAB „Eugesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau atrinkti ir atskirti nuo Tyrimo medžiagos iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu paimtus duomenis, dėl kurių neteisėto paėmimo nagrinėjama administracinė byla, pagal kriterijus, nurodytus pareiškėjo prašymo priede Nr. 1, arba alternatyvus teismo nustatytus kriterijus; 2) uždrausti atsakovui ir / ar jos pareigūnams, darbuotojams ir / ar pasitelktiems specialistams ar ekspertams susipažinti su ir / ar atlikti bet kokius kitus tyrimo veiksmus su 1) punkte nurodytais duomenimis iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą pareiškėjo pasirinktam antstoliui užantspauduojant minėtus duomenis.

Pareiškėjas prašo pripažinti bylos pagal atskirąjį skundą medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose, o netenkinus prašymo pripažinti bylos medžiagos pagal šį skundą nevieša – nevieša pripažinti ir teismo nutartyje bei viešoje informacijoje neskelbti su Konkurencijos tarybos tyrimu susijusios informacijos (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta Konkurencijos tarybos tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus), siekiant nepakenkti viešai neatskleistam atsakovo vykdomam Tyrimui.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino ir iš esmės neįvertino pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pateiktų argumentų ir padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų ir neįrodė vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad prašymu prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui keliamas sąlygas, o šios priemonės nepritaikius kyla reali grėsmė, kad pareiškėjo reikalavimas, esant galutiniam pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, taps neįgyvendinamu, nes atsakovui ir jos pareigūnams (ar kitiems atstovams) susipažinus ir/ar panaudojus neteisėtai paimtą medžiagos dalį pareiškėjo teisės (įskaitant į gynybą ir privatumą) bus negrįžtamai pažeistos. Pirmosios instancijos teismas prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę visiškai nepagrįstai sutapatino su reikalavimu, keliamu byloje, tačiau nepateikė jokio tolesnio vertinimo, nepasisakė, ar prašoma taikyti priemonė negali būti laikoma priemone, kuri laikinai sureguliuotų padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais – tokiu būdu apsaugant abi šalis nuo nepagrįsto jų interesų bei teisių pažeidimo.

Pareiškėjas nurodo, kad prašydamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, elgiasi sąžiningai ir šia teise nepiktnaudžiauja, prašoma taikyti reikalavimo priemonė yra proporcinga, nepažeidžianti šalių pusiausvyros principo ir netgi neribojanti atsakovo galimybių tęsti Tyrimo veiksmus. Be kita ko, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone prašomi taikyti ribojimai susiję tik su šiame ginče pareikštais reikalavimais ir neišeina už nagrinėjamos bylos ribų.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų dėl Konkurencijos tarybos neteisėtos praktikos neteisėtais būdais „žvejojant įrodymus“.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Konkurencijos tarybos vertinimu, byloje yra sprendžiamas procedūrinis klausimas – Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės patikrinimo metu paimti Tyrimui reikalingą informaciją ir ją naudoti Tyrimo tikslais apimtis, kuri iš esmės sutampa su pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslu – sumažinti šių teisių apimtį, neleidžiant bylinėjimosi teisme metu prieiti prie šios medžiagos ir ją naudoti atliekamo Tyrimo tikslais. Abejais atvejais siekiama, jog Konkurencijos taryba neanalizuotų dalies Tyrimo medžiagoje esančios informacijos. Taigi, pareiškėjas, reikalavimo užtikrinimo priemonėmis prašydama iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos apriboti Konkurencijos tarybos prieigą prie dalies tyrimo medžiagoje esančios informacijos, iš esmės prašo pakeisti esamą padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, t. y. sumažinti Konkurencijos tarybos teisių apimtį, o tai savaime daro pareiškėjo prašymą nepagrįstą. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog toks Konkurencijos tarybos vertinimas visiškai atitinka ir aktualią Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant iš esmės analogiškų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą.

Konkurencijos taryba pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės „pagal savo esmę prilygsta skunde teismui administracinėje byloje suformuluotam reikalavimui“. Atsakovas pažymi, kad nors formaliai pareiškėjo pagrindinio ginčo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių reikalavimų formuluotės skiriasi, pagal savo esmę abejais atvejais pareiškėjas siekia sumažinti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisių vykdant tyrimą apimtį. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas siekia apeiti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtina bendrą taisyklę, kad tokiu atveju, kaip kad nagrinėjamu, skundo padavimas ir bylos nagrinėjimas nesustabdo procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo.

Konkurencijos taryba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi tinkamo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo standarto ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė galimos kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas tiek savo prašyme, tiek ir atskirajame skunde apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie galimas neigiamas pasekmes ateityje, jų nepatvirtindama jokiais duomenimis ir įrodymais.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo cituotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose iš esmės buvo susiklosčiusios kitokios faktinės aplinkybės.

Atsakovas teigia, kad nors pareiškėjas ir siekia paaiškinti, kokias jam neatitaisomas ar sunkiai atitaisomas pasekmes galėtų sukelti tolimesnė poėmio peržiūra (neva pažeistų pareiškėjo teisę į gynybą ir privatumą), pareiškėjas taip konkrečiai nepaaiškina ir neįrodinėja jokių neigiamų pasekmių, taip pat nenurodo, kokius itin jautrius duomenis turi surinkusi Konkurencijos taryba, kad vien savaime tokių duomenų turėjimas gali sukelti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Vien patikrinimo metu surinktos informacijos paėmimas ir tvarkymas nesudaro pagrindo teigti, jog Konkurencijos taryba būtų pasielgusi neteisėtai ar dėl to pareiškėjui gali būti padaryta žala, tuo labiau didelė ir neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma.

Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 ir 25 straipsniais, Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę gauti dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Konkurencijos taryba saugo visą tyrimo metu gautą informaciją ir jos neatskleidžia.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai yra nelogiški, nes Konkurencijos tarybos funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas) per se niekaip nelemia didelės žalos ūkio subjektams, kurių atžvilgiu Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektams daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Atsakovas pažymi, kad jeigu būtų pripažinta, jog Konkurencijos taryba nesilaikė jai suteiktų įgaliojimų dėl tyrimui reikalingos informacijos paėmimo ir neteisėtai paėmė tam tikrą informaciją, tokie duomenys negalėtų būti naudojami tyrime. Taigi, pareiškėjo interesai galėtų būti veiksmingai apginti teismui priėmus jai palankų sprendimą pagrindinėje byloje. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos naudojimasis jai Konkurencijos įstatymo eksplicitiškai suteikiamais įgaliojimais, t. y. paimti ir analizuoti tyrimui reikalingą informaciją, sukeltų ar galėtų sukelti kokios nors neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri pasireikš kaip negalėjimas įgyvendinti arba labai sudėtingas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas.

Atsakovas nurodo, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas ir atliekami tyrimo veiksmai yra iš esmės tiesiogiai susiję su viešojo intereso apsauga, todėl jų sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais Šiuo atveju, tenkinus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, Konkurencijos taryba negalėtų atlikti tyrimo veiksmų ir vykdyti savo esminės funkcijos – kuo greičiau nustatyti ir šalinti konkurencijos ribojimus, dėl ko kiltų viešojo intereso pažeidimo grėsmė. Tokiu atveju Konkurencijos tarybai gali būti užkirstas kelias išspręsti galimą konkurencijos problemą, arba, jeigu įrodymų, pagrindžiančių pažeidimą, nebūtų rasta, kuo greičiau baigti tyrimą pareiškėjo atžvilgiu.

Nors pareiškėjas siekia sukurti įspūdį, neva reikalavimo užtikrinimo priemonėmis Konkurencijos tarybai būtų apribota prieiga tik prie minimalios dalies tyrimo metu surinktų duomenų, o kita dalis būtų laisvai prieinama ir Tyrimas niekaip nebūtų stabdomas, tačiau atsakovo vertinimu, tokie argumentai subjektyvūs. Pagal pareiškėjo prašymą pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones Konkurencijai tarybai būtų apribota prieiga prie dalies patikrinimo metu nusikopijuotos informacijos, kuri Konkurencijos tarybai yra ypatingos svarbos ir dažnai gali būti vieninteliai įrodymai tokiuose tyrimuose dėl slaptų konkurenciją ribojančių susitarimų. Todėl, atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba ir toliau nevaržomai galėtų atlikti Tyrimą ir tirti visą Konkurencijos tarybai prieinamą informaciją. Priešingai, Konkurencijos taryba negalėtų toliau tinkamai ir efektyviai tęsti atliekamo tyrimo ir išsiaiškinti, yra (nėra) pagrindas konstatuoti pažeidimą, o jeigu yra – įpareigoti tokį pažeidimą nutraukti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Eugesta“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – teisėtumas ir pagrįstumas.

Prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas iš esmės siekė, kad teismas laikinai apribotų Konkurencijos tarybos prieigą prie dalies tyrimo medžiagos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės pareiškėjo teisės į teisminę gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir jo įgalioti pareigūnai praktikoje dažnu atveju netikėtų patikrinimų metu paima perteklinę medžiagą, kurios pagrindu vėliau pradedami nauji tyrimai. Kaip matyti, pareiškėjas tokiu būdu siekia užkirsti tam galimybę.

Skundžiamu Nutarimu atsakovas atsisakė pripažinti neteisėtus Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmus, kuriais pareiškėjo duomenys buvo paimti ir kuriais atsisakyta perteklinius duomenis pašalinti iš Tyrimo medžiagos. Pareiškėjas skundu prašė šį Nutarimą panaikinti, o siekdama užsitikrinti, kad teismo sprendimas šioje byloje netaptų neįgyvendinamu bei laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, prašė taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, teigdamas, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių visumą, nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nors pareiškėjas teigia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės pareiškėjo teisės į teisminę gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs. Pareiškėjas nekonkretizuoja kuo pasireikš minėtos žalos atsiradimas. Pareiškėjas nenurodo, kokius duomenis turi surinkusi Konkurencijos taryba, kad vien savaime tokių duomenų turėjimas gali sukelti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Vien patikrinimo metu surinktos informacijos paėmimas ir tvarkymas nesudaro pagrindo teigti, jog Konkurencijos taryba būtų pasielgusi neteisėtai ar dėl to pareiškėjui gali būti padaryta žala, tuo labiau didelė ir neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Konkurencijos tarybos funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas) per se niekaip nelemia didelės žalos ūkio subjektams, kurių atžvilgiu Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektams daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Jeigu būtų pripažinta, jog Konkurencijos taryba nesilaikė jai suteiktų įgaliojimų dėl tyrimui reikalingos informacijos paėmimo ir neteisėtai paėmė tam tikrą informaciją, tokie duomenys negalėtų būti naudojami tyrime, tai pareiškėjo interesai galėtų būti veiksmingai apginti teismui priėmus jai palankų sprendimą pagrindinėje byloje (šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos naudojimasis jai Konkurencijos įstatymo eksplicitiškai suteikiamais įgaliojimais, t. y. paimti ir analizuoti tyrimui reikalingą informaciją, sukeltų ar galėtų sukelti kokios nors neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri pasireikš kaip negalėjimas įgyvendinti arba labai sudėtingas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi bylos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė, kad patirs realią žalą, kuri bus neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.). Prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo bei vykdyti valstybinę konkurencijos politiką yra įpareigota Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.), kurios viena iš esminių funkcijų yra Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimas bei sankcijų dėl pažeidimų taikymas (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d.). Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Tarybos nutarimą, priimtą atliekamo Tyrimo eigoje, t. y. dar atsakovui nepabaigus tyrimo ir nepriėmus galutinio nutarimo. Dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atsakovas Konkurencijos taryba, kaip valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės konkurencijos politiką, užtikrinanti ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir / ar vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų, negalėtų vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų atliekant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nepagrįstai neproporcingai apribotų Konkurencijos tarybos veiksmus, įgyvendinant Konkurencijos įstatymu jai priskirtų funkcijų ir įgaliojimų įgyvendinimą. Juolab, kad Konkurencijos įstatymas aiškiai numato, jog skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia prašymą pripažinti bylos pagal atskirąjį skundą medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose, o netenkinus prašymo pripažinti bylos medžiagos pagal šį skundą nevieša – nevieša pripažinti ir teismo nutartyje bei viešoje informacijoje neskelbti su Konkurencijos tarybos tyrimu susijusios informacijos (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta Konkurencijos tarybos tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus), siekiant nepakenkti viešai neatskleistam atsakovo vykdomam Tyrimui.

ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

Taigi ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-193-552/2018; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-415/2021; kt.), kad teismas, gavęs proceso šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo bylos nagrinėjimo metu, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jeigu teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Vien informacijos, kuri vienos iš proceso šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša.

Vertinant pareiškėjo prašymą tuo aspektu, kad prašoma pripažinti nevieša visą atskirojo skundo bylos medžiagą, o jeigu šis prašymas nebus tenkintas – su Konkurencijos tarybos Tyrimu susijusią informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta Konkurencijos tarybos tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus), akcentuotina, jog pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį. Pareiškėjo argumentai, kad siekiama nepakenkti viešai neatskleistam atsakovo vykdomam Tyrimui yra deklaratyvūs, be to ne pareiškėjas, o atsakovas, kuris atlieka Tyrimą yra atsakingas už su Tyrimu susijusios medžiagos viešinimu, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tokio prašymo teismui neteikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eugesta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius