ab399dce-deea-4d13-80cb-abc839615f22 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-25-309/2011Proceso Nr. 1-40-1-290-2008-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.2.2., 2.3.6.4.1., 2.3.6.4.2.,2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U                                                              2011 m. rugsėjo 27 d.            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Renatai Lesanavičienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nukentėjusiajam R.

Å .,gynėjai advokatei Danguolei Bajorinienei,nukentėjusiojo R. Å . atstovei advokatei Irinai Petkienei,civilinio atsakovo atstovams advokatui Henrikui Oseckiui, Eugenijui MikaliÅ«nui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:            A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) slaugytoju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), o deklaruojamos vietos adresas (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., neteistas;

           R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) slaugytoju, iÅ¡situokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;            T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) slaugytojo padėjėju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;            - kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. K., R. V. ir T. P. 2008 m. liepos 2 d., laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, veikdami grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės prie lovos specialiais diržais fiziÅ¡kai suvaržytam abiem kojom ir rankom nukentėjusiajam R. Å . rankomis į pilvo sritį ne mažiau kaip 4 smÅ«gius, bet ne daugiau kaip 15 smÅ«gių, tokiais savo tyčiniais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R.

Å . daugybinius deÅ¡inės kepenų skilties plyÅ¡imus, kepenų raiščių plyÅ¡imÄ blužnies sezoninio dangalo lokalų nuplėšimÄ tulžies pÅ«slės nuplėšimÄ , kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ tokiu bÅ«du, bendrais veiksmais sunkiai sužalojo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusįjį R. Å .. Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2008-07-02 dirbo (duomenys neskelbtini) slaugytoju. Ä® jo pareigas įėjo pacientų priežiÅ«ra, kraujospÅ«džio, temperatÅ«ros matavimas, gydytojo paskyrimų vykdymas, vaistų leidimas ir iÅ¡dalinimas, pacientų saugios aplinkos užtikrinimas, kad nebÅ«tų kokių tai incidentų, apie pasikeitimus informuoti gydytojÄ . 2008-07-02 8 val., ryte, atėjus į darbÄ , slaugytoja J.

R. perdavė jam budėjimÄ ir papasakojo apie naujus pacientus. Ji pasakė, kad nesenai paguldytas R. Å ., kuris buvo piktas, gali bÅ«ti agresyvus, neaiÅ¡ki jo psichinė bÅ«sena, sėdi ir žiÅ«ri į vienÄ taÅ¡kÄ , nesileidžia apklausiamas, neleidžia pamatuoti kraujospÅ«džio. Priėmęs budėjimÄ , nuėjo į stebimÄ palatÄ . R. Å . sėdėjo ant lovos ir žiÅ«rėjo į vienÄ taÅ¡kÄ . KraujospÅ«dį R. Å . pamatavo pradėjęs budėjimÄ . Matuodamas kraujospÅ«dį ne kartÄ jo klausė, ar kas skauda, jis atsakė „nieko neskauda, atstokit, paleiskit“.

Po to ėjo apžiÅ«rėti kitus pacientus. Tuo metu gydytojai V. V., J. P. apžiÅ«rėjo palatoje esančius ligonius. Po to, jie nurodė kÄ reikia atlikti. Kiek prisimena, pacientui R. Å . buvo paskirta laÅ¡inė infuzija. Tada pacientas dar leidosi pastatyti laÅ¡inę, nors nekalbėjo ir buvo piktas, tačiau paliepimus, kad reikia atsigulti, vykdė. R. Å . atsigulė ant lovos ir jam pastatė laÅ¡inę infuzijÄ . Apie valandÄ infuzija vyksta, todėl pacientas turi ramiai gulėti. Kadangi yra statomi intraveniniai kateteriai, pacientas gali rankÄ palankstyti ir jei jis sujudės, nieko blogo nenutiks.

R. Å . judėjo, nebuvo jis ramus, tačiau buvo slaugytojo padėjėjas, kuris prieidavo prie jo, palaikydavo rankÄ . Eidamas pas kitus pacientus, iÅ¡girdo kaip slaugytojo padėjėjas V. K. jį paÅ¡aukė vardu. Jis tuo metu buvo skyriaus koridoriaus gale ir atsisukęs pamatė, kad R. Å . atstatęs kumščius eina link V. K.. LaÅ¡inė buvo baigusi lašėti, kai R. Å . pradėjo konfliktuoti su V. K.. Tuo metu iÅ¡ posto išėjo R. V. ir jie nuėjo į stebimÄ palatÄ . V. K. jau buvo R. Å . apglėbęs iÅ¡ nugaros ir vedė į lovÄ .

Palatoje buvo 4 lovos, o lova, kurioje gulėjo R. Š., stovėjo prie lango. Jis su R. V. buvo paėmę R. Š. už rankų, kad jis neišsilaisvintų, kadangi buvo labai impulsyvus, o V. K. laikė apglėbęs jį iš nugaros. Lova, kurioje gulėjo R. Š., buvo pristumta prie lango. Prie lovos iš vienos pusės galima prieiti. R. Š. nuvedė prie lovos ir jį pasodino. Kaip nukentėjusįjį sodino ant lovos, nepamena. V. K. ir R. V. laikė rankas, o jis laikė kojas. Paskui atėjo T. P. ir jie jam pasakė, kad jis atneštu diržus.

Jis atnešė fiksavimo diržus. Fiksuoti pradedama nuo rankų. Jeigu asmuo nėra labai agresyvus, nesidrasko, tada nereikia kojų fiksuoti. Kadangi R. Å . spardėsi, buvo neramus, todėl jam buvo fiksuotos kojos. Kadangi R. Å . buvo labai neramus, draskėsi, todėl po kurio laiko jis dar buvo fiksuotas per krÅ«tinę. V. K., T. P. ir R. V. fiksavo rankas, o jis laikė R. Å . kojÄ . Prifiksavus rankas ir vienÄ kojÄ , jis su R. V. išėjo iÅ¡ palatos, o V. K. ir T. P. baigė fiksuoti R. Å .. Nukentėjusiojo R.

Å . atžvilgiu smurto nenaudojo. Nematė, kad kas bÅ«tų smurtÄ R. Å . atžvilgiu naudojęs. Po to, kai su R. V. išėjo iÅ¡ palatos, buvo atėjęs apžiÅ«rėti R. Å .. Jis tuo metu dar nebuvo fiksuotas per krÅ«tinę. Po gydytojo V. V. apžiÅ«ros, R. Å . buvo fiksuotas per krÅ«tinę. Tiksliai pasakyti negali kiek kartų buvo užėjęs pažiÅ«rėti į stebimÄ palatÄ , gal kokius tris kartus. Kai yra ligonis fiksuotas, tai gydytojas duoda nurodymÄ sekti to ligonio bÅ«senÄ . Vykdydamas gydytojo nurodymÄ keletÄ kartų buvo užėjęs apžiÅ«rėti R.

Å . bÅ«senÄ . Fizinio suvaržymo lape yra nurodomos valandos kas kiek laiko reikia pacientui matuoti kraujospÅ«dį, pulsÄ , temperatÅ«rÄ . Å is darbas įeina į jo pareigas. Prifiksavus, nukentėjusysis draskėsi, Å¡Å«kavo, žiÅ«rėjo į lubas, Å¡aukė nesamus vardus, kalbėjo su nesamais žmonėmis. Jis Å¡Å«kavo iki 20 val. nesustodamas, buvo aktyvus, tampė diržus. Jis darbÄ baigia 20 valandÄ vakare. Iki jo darbo pabaigos nukentėjusiojo kraujospÅ«dis buvo normos ribose. Nemano, kad fiksuotas prie lovos asmuo galėtų stipriai save susižaloti.

BÅ«na nuo diržų pavirÅ¡utinės kraujosruvos. Per jo 4 metų darbo laikÄ , taip nėra buvę, kad bÅ«damas fiksuotas pacientas susižalotų ir prasidėtų vidinis kraujavimas. Tie sužalojimai, kurie operacijos metu buvo rasti pas nukentėjusįjį, galėjo bÅ«ti padaryti anksčiau. Statoma laÅ¡inė infuzija galėjo stabilizuoti nukentėjusiojo bÅ«senÄ , atitolinti kraujospÅ«džio kritimÄ . Nematė, kad kas iÅ¡ darbuotojų bÅ«tų dėjęs R. Å . ant galvos pagalvę. Gulinčiam ant lovos pacientui įspirti neįmanoma, nes lova stovi prie sienos, iÅ¡ galo yra atrama, o be to, lovos gana aukÅ¡tos.

IÅ¡ kairės pusės prie sienos gulėjo R. Å ., t. y. jo kairė pusė buvo prie sienos. Jeigu bÅ«tų suduodami smÅ«giai gulinčiam R. Å ., tai jie bÅ«tų suduodami į deÅ¡inę pusę. Pas R. Å . sužalojimai rasti kairėje pusėje. Todėl mano, kad nebuvo galimybės sužaloti asmenį gulintį kaire puse prie sienos. Ä® stebimÄ palatÄ gali įeiti tik tie ligoniai, kurie guli toje palatoje, o kiti ligoniai gulintys skyriuje įeiti negali.Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-07-02 dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Tuo metu dirbo skyriaus administratoriumi. Jo darbo valandos buvo nuo 8 val. ryto iki 15.42 val. Perduodant budėjimÄ po naktinės pamainos susirenka visa komanda, t. y. jis, kaip skyriaus administratorius, slaugytojas A. K., perduodanti budėjimÄ slaugytoja, gydytojai. Tuo metu visi susipažįsta su aktualiausia informacija, kuri yra perduota po nakties budėjimo, t. y. į kuriuos pacientus reikia atkreipti dėmesį. Skyriuje nuolat nebuvo, kadangi kaip administratorius rÅ«pinosi administraciniais skyriaus reikalais. Jo darbo kabinetas tuo metu buvo už skyriaus ribų. 12 val. yra pietų pertrauka ir jie dažnai geria kavÄ , valgo stebėjimo poste.

Tuo metu buvo skyriuje. Kadangi prieÅ¡ stebėjimo postÄ yra (duomenys neskelbtini) palata, jis pamatė, kad R. Å . užsipuolė slaugytojo padėjėjÄ V. K. ir tarp jų įvyko grumtynės. Buvo girdėti garsus R. Å . kalbėjimas ir bandymas suduoti V. K.. Ar pacientas sudavė, ar nesudavė, pasakyti negali. Jis pamatęs, kad V. K. bando suvaldyti impulsyvų paciento elgesį ir įvertinęs situacijÄ bėgo padėti slaugytojo padėjėjui sutramdyti R. Å . agresyvų elgesį. Tuo metu atbėgo A. K..

Tiksliai pasakyti, kuris į palatÄ pirmiau atbėgo, ar jis, ar A. K., negali pasakyti. Gali bÅ«ti, kad jis pirmiau. V. K. buvo nukentėjusįjį apglėbęs iÅ¡ nugaros ir bandė iÅ¡vengti paciento agresijos. R. Å . tuo metu muistėsi, draskėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti. Jis čiupo R. Å . už rankos, rieÅ¡o ar alkÅ«nės. Tada priėjo A. K. ir jie visi trys sugebėjo R. Å . nuvesti prie lovos ir paguldyti. Sunku pasakyti kaip R. Å . nuvedė prie lovos, nes jis muistėsi, draskėsi. R. Å . buvo suimtas, buvo apriboti jo judesiai ir jis buvo nuvestas ir paguldytas ant lovos.

Jį ant nugaros paguldė. Per prievartÄ R. Å . paguldė į lovÄ . R. Å . prieÅ¡inosi, bandė keltis, tačiau buvo paguldytas. Bandė keltis prieÅ¡inosi ir gultis. Privedė R. Å . prie lovos, pasodino, o po to jį paguldė. Su V. K. laikė R. Å . rankas, A. K. laikė prispaudęs prie lovos jo kojas, kad neįspirtų. T. P. atnešė diržus ir tada pirmiausiai pririÅ¡o rankas, po to kojas. Kai liko prifiksuoti vienÄ kojÄ , jis su A. K. išėjo, nes jų pagalba buvo nebereikalinga. Su gydytojais aptarė kokių veiksmų toliau reikia imtis ir gydytojas paskyrė R.

Å . gydymÄ . Jeigu pacientas yra agresyvus, kad ir bÅ«damas fiksuotas jis draskosi, gydytojas priima sprendimÄ pacientÄ fiksuoti per krÅ«tinę kaip papildomÄ priemonę. Jis nežino ir nematė, kada R. Å . buvo fiksuotas per krÅ«tinę. Ar po to buvo užėjęs į stebimÄ palatÄ , kur gulėjo R. Å ., neprisimena. Tuo metu eiti, žiÅ«rėti, stebėti paciento R. Å . bÅ«senÄ nebuvo jo pagrindinės pareigos. Jo budėjimo metu, jam matant, niekas R. Å . jokių sužalojimų nedarė, jo nemušė, prievarta naudota tik tiek, kiek buvo reikalinga, kad sustabdyti jo agresyvų elgesį.

R. Š. nustatyti sužalojimai, tai yra daugybiniai sužalojimai. Nukentėjusysis galėjo būti sužalotas dar iki atvykstant į ligoninę. Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-07-02 dirbo slaugytojo padėjėju. Jis turėjo prižiūrėti kad ligoninėje būtų tvarka, maitinti ligonius, rūpintis jų higiena. Dokumentus nunešti parnešti. Stebimoje palatoje yra grafikai, kuriuose nurodytas laikas kam ir kada prie stebimos palatos sėdėti. Nuo 8 val. iki 20 val. pradėjo dirbti skyriuje.

Apie 12 val. išėjo į rÅ«binę parneÅ¡ti drabužių. Grįžus į skyrių pastebėjo, jog nėra V. K. prie stebimos palatos ir priėjęs prie palatos pamatė, kad laiko pacientÄ ir kažkuris pasakė atneÅ¡ti fiksacijos diržus ir 4 diržus paėmė. AtneÅ¡us diržus R. Å . fiksavo prie lovos, jis deÅ¡inę rankÄ prifiksavo. KitÄ rankÄ kas prifiksavo neprisimena. Po to buvo prifiksuota koja ir kai liko viena koja jis su V. K. liko palatoje dviese fiksuoti. Prifiksavus kojÄ jis išėjo į skyrių dirbti.

Nuo 14 val. sėdėjo prie stebimos palatos iki 20 val. R. Å . per krÅ«tinę buvo fiksuotas apie 14 val. Per tÄ laikÄ R. Å . atfiksuotas nebuvo, nes draskėsi Å¡aukė, kalbėjo su nematomais žmonėmis. 20 val. perdavė budėjimÄ kitam slaugytojo padėjėjui. R. Å . nebuvo atfiksuotas. Niekas R. Å . nemušė, nedėjo pagalvės ant galvos, gal jam tai asocijuojasi su prakaito nuo veido valymu rankÅ¡luosčiu. Nors kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodoma: nukentėjusiojo R.

Å . parodymais, jog prieÅ¡ patenkant į ligoninę gėrė alkoholinius gėrimus Å¡eÅ¡ias - septynias dienas iÅ¡ eilės. Supratęs, kad pats alkoholio gėrimo nenutrauks, nuėjo pas tėvÄ pasitarti, kÄ reikia daryti. Tėvas telefonu paskambino broliui. Atvažiavo brolis A. Å .. Buvo nutarta važiuoti į ligoninę. Ä® ligoninę jį, savo automobiliu, vežė brolis. Nuvyko pas gydytojÄ (duomenys neskelbtini), nes ir ankščiau buvo pas jį gydęsis. Gydytojas (duomenys neskelbtini) pasakė, kad neturi gydančio gydytojo, todėl iÅ¡rašė siuntimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamajame gydytoja apžiÅ«rėjo jį, davė kažkokiÄ tabletę, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jį iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės toksikologijos skyrių.

Brolis su savo maÅ¡ina iÅ¡ paskos greitosios važiavo. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninės priimamajame jį perrengė ligoninės pižama ir nuvežė į toksikologijos skyrių. Prisimena, kad kai buvo paguldytas į palatÄ , jam pririÅ¡o vienÄ rankÄ ir pastatė laÅ¡elinę. Ryte atvažiavo brolis, atvežė vaistų. IÅ¡buvo ligoninėje antrÄ naktį. Ryte prabudęs, pradėjo vaikščioti po koridorių, priėjo prie seselės, pasakė jai, kad eis namo.

Ji pasakė, kad niekur neiÅ¡eis, nes durys užrakintos. Nuėjęs į apačiÄ , ten buvo plastikinės durys, tas duris patampė, jos buvo užrakintos. PrieÅ¡ais pamatė medines duris, jas stumtelėjo ir jos atsidarė. Išėjo į laukÄ . Kai išėjo iÅ¡ ligoninės į namus, buvo apsirengęs su ligoninės pižama ir basas. Ėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve ir už (duomenys neskelbtini) pervažos jį pralenkė policijos automobilis „Volvo“ su skiriamaisiais ženklais.

Kiek pavažiavęs policijos automobilis apsisuko ir atvažiavo prie jo. Policijos pareigÅ«nai klausė jo kur eina, pasakė kad eina namo į (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo juoktis, sakė, kad niekur jis neis ir tuoj iÅ¡kvies greitÄ jÄ pagalbÄ . Kadangi pasakė, kad niekur neis, tada atsisėdo ant kelkraščio. Policijos pareigÅ«nai buvo keturi, vienas liko sėdėti automobilyje, o trys pareigÅ«nai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Policijos pareigÅ«nai jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir jokio agresyvumo nerodė.

Greitai atvažiavo greitoji pagalba ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jį įsivedė į vidų. Kai greitoji pagalba jį atvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, gydytoja pamatavo kraujo spaudimÄ , uždavė kelis klausimus. Leido gydytojai save apžiÅ«rėti. Nebuvo agresyvus. Gydytoja klausinėjo jo vardo, pavardės, tautybės ir pan. Ji „durnus“ klausimus uždavinėjo ir nusprendė, kad reikia jį paguldyti į ligoninę. Atėjęs sanitaras jį nuvedė į ligoninės antrÄ aukÅ¡tÄ .

Sanitaro vardo, nei pavardės nežino. PrieÅ¡ pietus palatoje susiginčijo su Å¡viesių plaukų vaikinu. Jis buvo apsirengęs žalsvais rÅ«bais. Jo tarp kaltinamųjų nėra. Su juo tarpduryje susikabino. Jam į pagalbÄ atėjo visi trys kaltinamieji. Tada jam diržais suriÅ¡o kojas, rankas ir per krÅ«tinę. Kadangi jis prieÅ¡inosi, jam sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę. Visi trys kaltinamieji puolė prie jo, paguldė į lovÄ ir pririÅ¡o prie lovos. A. K. jam rankas riÅ¡o. Kojas kas riÅ¡o, neprisimena.

Kadangi viskas labai greitai vyko, todėl neprisimena kuris kÄ riÅ¡o. Kai buvo pririÅ¡tas prie lovos, tada jį mušė. Visi smÅ«giai jam buvo suduoti, kai buvo prifiksuotas prie lovos. Mušė visi trys kaltinamieji. Visi smÅ«giai rankomis buvo suduoti į pilvo sritį. Kai pradėjo Å¡aukti, tada, kaip jam atrodo, T. P. ant galvos uždėjo pagalvę ir su keliais atsitÅ«pė ant jo. Sudavus smÅ«gius, jis apsiramino. Po to pradėjo sakyti, kad jam veržia rankas, prašė paleisti, jie vėl jam sudavė smÅ«gius.

Kiek prisimena, kad kairę rankÄ pradėjo judinti R. V. jam pasakė: „baigsi, ramiai gulėk“ ir dar du smÅ«gius sudavė, o po to prarado sÄ monę. Neprisimena kaip iÅ¡vežė jį iÅ¡ palatos į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jam galėjo bÅ«ti suduota apie 10 smÅ«gių. Pateikia 80 000 litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei už jo sužalojimÄ . Iki įvykio dirbo pusę etato taksi vairuotoju ir dar dirbo (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros centre budėtoju.

Po patirto sužalojimo turėjo atsisakyti darbo. Beveik pusę tos praÅ¡omos priteisti sumos jis bÅ«tų uždirbęs. Neturi patvirtinančio dokumento, kad dėl sveikatos negalėjo to darbo dirbti. Savo noru išėjo iÅ¡ darbo, parašė pareiÅ¡kimÄ , kad dėl sveikatos negali dirbti. Budėtojo alga buvo apie 1200 Lt į rankas. Po patirto sužalojimo, pablogėjus sveikatai, turėjo atsisakyti budėtojo darbo, patyrė didelį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nevisokį maistÄ gali valgyti, perka vaistus.

Å iai dienai dar vartoja vaistus. Ligoninėje gydėsi iki liepos 14 d., po to, dar mėnesį buvo nedarbingas. Neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės, nes jį sužalojo bÅ«nant (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) palatoje, jį sumušė ligoninės darbuotojai; liudytojo A. Å . parodymais, kad nukentėjusysis R. Å . jo brolis. Kai brolis R. Å . užgeria, tai kurį laikÄ nepraeina ir tenka vežti į ligoninę. PrieÅ¡ vežant į ligoninę, brolis 5-7 dienas buvo gėręs, jam buvo pagirių sindromas.

Prieš išvežant į ligoninę, brolis pats vaikščiojo, jokiais skausmais nesiskundė. Atvežus į ligoninę, jį apžiūrėjo budinti gydytoja. Ji nukreipė į apskrities ligoninę. Apskrities ligoninėje budintis gydytojas jį apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę. Jis paklausė kiek laiko brolis bus ligoninėje, jam buvo pasakyta, kad 2-3 paras. Kitos dienos ryte atvažiavo jį aplankyti, jis normaliai sėdėjo ant lovos, su juo pasikalbėjo. Jis broliui pasakė, kad atvažiuos pas jį kitos dienos ryte.

Kitos dienos ryte atvažiavęs pamatė, jog palatoje jo lova paklota, o jo nėra. Jam pasakė, kad brolis yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ten nuvažiavus ir jam užlipus į antrÄ aukÅ¡tÄ paskambinus į duris ir duris atidaręs vyras jį norėjo iÅ¡grÅ«sti lauk. Tas vyras, kuris norėjo jį iÅ¡grÅ«sti lauk, buvo aukÅ¡tas, plonas, Å¡viesių plaukų. Po to jį pasivijo chalatu vilkintis vyras ir jis pasakė: „Kai atvežė, tarp mÅ«sų įvyko Å¡iokios tokios grumtynės, bet mes trise jį paguldėme ir pririÅ¡ome“.

Jis iÅ¡važiavo namo. KitÄ rytÄ atvažiavo į psichiatrijos ligoninę ir iÅ¡ skyriaus išėjusi moteris jam pasakė, kad brolį iÅ¡vežė į apskrities ligoninę. Paklausus, kodėl jį iÅ¡vežė ir ji pasakė, kad pradėjo kristi kraujospÅ«dis. Atvažiavus į apskrities ligoninę, gydytojas pasakė, kad brolis yra operuojamas, kad buvo sumuÅ¡tas ir patyrė didelę traumÄ . Vėliau brolis pasakojo, kad jam buvo rankos pririÅ¡tos ir papraÅ¡ius atsigerti, jam buvo suduodami smÅ«giai į krÅ«tinę.

Pasakojo, kad neaukÅ¡tas vyras su keliais užšokęs ant krÅ«tinės buvo, sakė, kad sanitarai jį mušė, pasakė: „Tie vyrukai budintys mane mušė“.. Jis nesakė, kad gydytojai jį mušė. Brolis kažkÄ minėjo, kad jam bÅ«nant (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai buvo muÅ¡amas, matė gydytojÄ einantį pro Å¡alį ir prašė gydytojo pagalbos. Dabar tiksliai pasakyti, kÄ brolis sakė, negali, neprisimena;liudytojos R. K. (K.) parodymais, kad 2008-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės nefrologijos toksikologijos skyriuje.

Kiek prisimena, kad tÄ dienÄ nukentėjusysis gulėjo (duomenys neskelbtini) palatoje. Nukentėjusysis niekuo nesiskundė, gulėjo ramiai ir nieko neiÅ¡sakė. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė. Jos budėjimo metu nukentėjusiojo fiksuoti prie lovos nereikėjo. Jai išėjus iÅ¡ darbo, nukentėjusįjį paliko ligoninėje. Kas po to vyko su nukentėjusiuoju, nežino. Nežino ar R. Å . buvo iÅ¡ namų atvykęs, kai 2008-06-30 19.30 val. buvo paguldytas į jų skyrių. Spaudimas110/80 yra normalus; liudytojos L.

B. parodymais, kad 2008-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės nefrologijos-toksikologijos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Nukentėjusysis gulėjo jų skyriuje, o kada buvo paguldytas dabar neprisimena. Gali bÅ«ti, kad tai buvo apsinuodijimas alkoholiu ir nukentėjusysis buvo stacionarizuotas. Gali bÅ«ti, kad R. Å . pirmÄ kartÄ pas juos į skyrių buvo paguldytas birželio 30 d. Kiek prisimena, tÄ kartÄ jis blaÅ¡kėsi, brolis jį laikė, jam buvo laÅ¡inamos laÅ¡inės. Tačiau iÅ¡ jų skyriaus tÄ kartÄ jis nebuvo pasiÅ¡alinęs. Å . buvo laikoma tik ta ranka, kur laÅ¡a laÅ¡elinės. Dauguma pacientų bÅ«na silpnos sveikatos, dreba, jų kÅ«nai bÅ«na sukaustyti, tai turbÅ«t ir nukentėjusiojo tokia bÅ«klė buvo.

Kiek prisimena, nukentėjusysis nebuvo nei mėlynas, nei kruvinas, nei sumuÅ¡tas. Ji jo detaliai neapžiÅ«rinėjo, tačiau vizualiai neteko matyti, kad bÅ«tų sumuÅ¡tas. Prisimena, kad jam lašėjo laÅ¡inės, prisimena, kad jo brolis buvo, padėjo jį prižiÅ«rėti kol jam lašėjo laÅ¡inė. Su nukentėjusiuoju nieko tokio neįprasto neįvyko, kad bÅ«tų galėjusi kÄ nors prisiminti. Kai liepos 3 d. 4.40 val. R. Å . buvo pristatytas pas juos į skyrių, jo bÅ«klę vertino gydytojas.

Jeigu kažkÄ bÅ«tų pastebėjusi, ar tai kraujospÅ«dį maÅ¾Ä , ar tai, kad jis nereaguoja, ar jo elgsena, bÅ«sena pasikeitė, ji bÅ«tų apie tai praneÅ¡usi gydytojui. O Å¡iuo atveju matomai nieko tokio nebuvo; liudytojos V. P. parodymais, kad 2008-07-01 dirbo nefrologijos skyriuje slaugytoja. TÄ dienÄ nukentėjusįjį R. Å . matė. Nukentėjusysis R. Å . buvo ramus, iÅ¡ kitų pacientų niekuo neiÅ¡siskyrė, todėl nebuvo pririÅ¡tas prie lovos. Nukentėjusysis R. Å . iÅ¡ skyriaus pasiÅ¡alino apie pusę Å¡eÅ¡ių ryto.

Kai pastebėjo, kad nukentėjusysis R. Å . dingo, apie tai pranešė gydytojui, po to skambino policijai. Kai nukentėjusįjį R. Å . atvežė atgal į ligoninę, tuo metu nedirbo ir jai apie tai nieko nėra žinoma; liudytojo A. U. parodymais, kad prisimena, jog 2008-06-30 į nefrologijos skyrių buvo paguldytas nukentėjusysis. Jis buvo paguldytas dėl apsinuodijimo alkoholiu. Kiek prisimena, jį palydėjo brolis. Buvo kalbama, kad jis ne vienÄ dienÄ vartojo alkoholį. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, tik tiek, kad jis buvo girtas ir todėl jo brolis pasiliko jį truputį pasaugoti.

Nukentėjusysis buvo neramus, ne dėl agresijos, o dėl to kad iÅ¡gėręs, tai jis stojosi eiti, tai vėl sėsdavosi. Jo broliui pasakė, kad jis bus fiksuotas prie lovos ir brolis tada pasakė, kad prie jo pabus. Nukentėjusiojo iÅ¡vaizda buvo kaip iÅ¡gėrusio žmogaus. Jokių sužalojimų pas jį nematė. Jis nesiskundė, kad jam kur nors skauda, ar bÅ«tų sužalotas. To paguldymo metu jam buvo paskirtas dedikacinis gydymas, jis buvo fiksuotas, su juo liko brolis. Po to jo darbas baigėsi, perdavė budėjimÄ kitam gydytojui.

Ryte atėjęs į darbÄ sužinojo, kad nukentėjusysis pasiÅ¡alino iÅ¡ skyriaus. Po to nukentėjusysis buvo antrÄ kartÄ paguldytas. Ryte atėjus į darbÄ , pastebėjo, kad jo prižiÅ«rimoje palatoje nukentėjusysis buvo paguldytas. Kiek prisimena, kad siuntime iÅ¡ psichoneurologinio buvo įraÅ¡as, kad galimas vidinis kraujavimas. Tada jis apžiÅ«rėjo jį, kadangi jis jo palatoje gulėjo. Matėsi, kad jo bÅ«klė yra sunki. Nukentėjusysis buvo iÅ¡blyÅ¡kęs, anemiÅ¡kas ir tai gali sÄ lygoti vidinį kraujavimÄ .

Kiek prisimena jis buvo vangus, prislopintas, truputį deziorentuotas. Prisimena, kad jis sakė, jog buvo sumuÅ¡tas, tik jam nepasakė, kur sumuÅ¡tas buvo. Tada iÅ¡ karto atsivedė ultragarsinį echoskopÄ Ä¯ palatÄ pažiÅ«rėti jo pilvÄ , ar yra plyÅ¡imas, ar ne ir apžiÅ«rint matėsi blužnies plyÅ¡imas, vidinis kraujavimas. Skubos tvarka iÅ¡kvietė chirurgÄ . Chirurgas apžiÅ«rėjęs pasakė, kad iÅ¡ tikrųjų yra vidinis kraujavimas ir jį persikėlė pas save į skyrių. Kai pirmÄ kartÄ nukentėjusysis buvo atvežtas pas juos į skyrių, jo bÅ«klė buvo apžiÅ«rėta, buvo paimtas kraujas tyrimui.

IÅ¡ tų atliktų tyrimų nebuvo įtarimo, kad nukentėjusiajam bÅ«tų vidinis kraujavimas. Buvo tirtas hemoglobinas ir nukentėjusiojo kraujas buvo geras. Kai antrÄ kartÄ buvo paguldytas pas juos į skyrių vėl buvo atliktas kraujo tyrimas ir hemoglobinas buvo sumažėjęs. Kai nukentėjusysis pirmÄ kartÄ buvo paguldytas pas juos į skyrių ir buvo atlikti tyrimai, vidinio kraujavimo tikrai nebuvo. Jeigu nuo pirmo paguldymo į jų skyrių iki antro paguldymo, praėjo trys dienos, tai jis su tokiais duomenimis nebÅ«tų iÅ¡gyvenęs. Jeigu pirmo paguldymo metu jam bÅ«tų buvęs vidinis kraujavimas, tai jis nebÅ«tų iÅ¡gyvenęs iki antro paguldymo. Jis klausė nukentėjusiojo R.

Å ., kas jį sumušė, o kadangi jis buvo vangus, jis tik kartojo: „mane sumušė, mane sumušė“. Jis buvo tokioje Å¡okinėje bÅ«klėje, deziorentuotas; liudytojo A. K. parodymais, kad 2008 m. liepos 1, 2 dienomis dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninėje terapijos skyriuje, kaip antrasis budintis gydytojas. Su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Kiek prisimena, padarė įraÅ¡Ä , jog minėtas pacientas savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ skyriaus. Pas juos ligoninėje yra tokia tvarka, kai pacientas pasiÅ¡alina, jie daro atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä .

Pagal skyriaus tvarkÄ yra praneÅ¡ama policijai, kai pasiÅ¡alina pacientas; liudytojų D. Å ., E. A., D. J., A. J. parodymais, kad 2008-07-02 dirbant magistralinių kelių priežiÅ«ros patruliais buvo gautas praneÅ¡imas, jog iÅ¡ psichiatrinės ligoninės pabėgo pacientas. Pravažiavę (duomenys neskelbtini) pervaÅ¾Ä , važiuodami ties degaline (duomenys neskelbtini) pastebėjo šalikele einantį link (duomenys neskelbtini) vyrÄ apsivilkusį pižama. Jie prie jo privažiavę klausė kur jis eina, jis pasakė, kad eina į (duomenys neskelbtini).

Tada pranešė budėtojui ir pasakė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kol atvažiavo greitoji, jie stovėjo, o jis niekur nebėgo, nesiprieÅ¡ino. Jis tik sakė: „paleiskit mane vargÅ¡Ä Å¾mogų, nes einu namo“. Vyras buvo apsivilkęs pižama. Jo pižama nebuvo suplėšyta. Tas vyras nebuvo sužalotas. Sulaikant nukentėjusįjį koviniai veiksmai nebuvo panaudoti, nes nereikėjo. Atvykus greitajai pagalbai, iÅ¡lipo gydytoja, apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį ir po to jis įlipo į automobilį ir greitoji iÅ¡važiavo; liudytojos Z.

Č. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ir dabar dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje felčere. TÄ dienÄ buvo gautas iÅ¡kvietimas vykti už (duomenys neskelbtini) pervažos. Taip pat buvo praneÅ¡ta, kad jų lauks policija. Greitosios pagalbos automobiliu važiavo ji, sanitaras A. P. ir vairuotojas R. P.. Nuvykus į įvykio vietÄ , pamatė Å¡alikelėje stovinčius du policijos automobilius. Atrodo, kad du pareigÅ«nai laikė nukentėjusįjį už rankų. Nukentėjusysis buvo ramus. Jis vilkėjo ligoninės pižama ir iÅ¡ to suprato, kad tai jų ligonis.

Atidarius greitosios pagalbos automobilio duris, nukentėjusysis pats įlipo. Nesimatė, kad jo drabužiai būtų buvę purvini, ar jis būtų sumuštas, ar pats susižalojęs. Nepastebėjo pas jį jokių žaizdų. Kažkuris iš pareigūnų pasakė: „atsargiau, jis agresyvokas“. Nukentėjusysis įlipęs į automobilį atsisėdo, nieko nekalbėjo, niekuo nesiskundė, sėdėjo ramus. Ji klausė vardo, pavardės, kur gyvena, kur eina, kas atsitiko, o jis jai nieko neatsakė.

Jo žvilgsnis buvo į niekur. Tada pasakė vairuotojui, kad reikia važiuoti į ligoninę, kol jis nesupyko. Jie nežinojo, kur tÄ Å¾mogų vežti, todėl pirmiausiai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nuvažiavus į psichiatrinę ligoninę, paskambino į duris. Duris atidariusios darbuotojos paklausė, ar iÅ¡ jų ligoninės nėra pabėgęs ligonis. Jai pasakė, kad iÅ¡ jų ligoninės niekas nėra pabėgęs. Ji pasakė, kad eina pakviesti gydytojÄ . Atėjusi psichiatrijos gydytoja pasakė, kad jai yra žinomas tas pilietis, pasakė, kad tai R.

Å .. Jie palydėjo jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamÄ jį ir ten jį paliko. Vedamas R. Å . nesiprieÅ¡ino, elgėsi ramiai. Su psichiatrinės ligoninės gydytoja nekalbėjo apie tai, kad R. Å . gali bÅ«ti sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«nų;liudytojo A. P. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje sanitaru. Prisimena, kad teko važiuoti pagal iÅ¡kvietimÄ ir buvo rastas ligonis. Kiek prisimena, važiavo link (duomenys neskelbtini). Buvo rastas žmogus vilkintis ligoninės pižama ir Å¡alia jo stovėjo pareigÅ«nai.

Kiek pareigūnų buvo, neprisimena. Buvo išlipęs iš greitosios automobilio ir matė ligonį. Neprisimena kaip atrodė tas žmogus. Jokių konfliktų, kiek prisimena nebuvo ir neramumų taip pat nebuvo. Neprisimena, kaip to žmogaus rūbai atrodė, ar jis buvo purvinas, ar dar kas nors. Jei būtų kažkas buvę, tai gal ir būtų prisiminęs. Jeigu gerai prisimena, lipant nukentėjusiajam į greitosios automobilį, jokių konfliktų nebuvo; liudytojos D. I. parodymais, kad su kaltinamaisiais dirba vienoje įstaigoje.

Nukentėjusįjį matė vienÄ kartÄ . 2008-07-02 dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jos budėjimas ėjo į pabaigÄ , darbÄ turėjo baigti 8 val. ryto. Ryte greitoji pagalba atvežė nukentėjusįjį ir ji jį apžiÅ«rėjo, kiek leido jo psichinė bÅ«klė ir priėmė sprendimÄ paguldyti į ligoninę. Ji apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį iÅ¡oriÅ¡kai, po to kalbino ir į kuriuos klausimus atsakė surašė ligos istorijoje. Tikrino nukentėjusiojo spaudimÄ , Å«gį, svorį, temperatÅ«rÄ .

Pižama buvo tvarkinga, nesuplėšyta, nesupurvinta. Išoriškai sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė. Jis nesakė, kad jį būtų kas nors mušęs. Nukentėjusysis buvo su ligoninės rūbais, sunkiai pastovintis ant kojų. Fiziškai nukentėjusysis neatrodė toks silpnas, kad jis negalėtų dėl fizinės būklės atsakyti į klausimus. Jis buvo prastos sveikatos dėl psichinės būklės. R. Š. buvo prasidėjusios haliucinacijos. Haliucinacijos buvo matomos iš jo pakitusio elgesio.

Jis paminėjo tokiÄ frazę, kad jį nori suėsti, apÅ¡varinti, baimingai dairėsi, žiÅ«rėjo po kėdėmis ir tai yra tipiÅ¡ki dalyviniai simptomai. ApžiÅ«rėjusi nukentėjusįjį nutarė, kad R. Å . reikia guldyti į ligoninę. Ji jam skyrė dvi ampules „Relanium“. Vaistų pavadinimas „Diazapam“ yra cheminis pavadinimas, o „Relanium“ yra firminis pavadinimas. Gal kažkuris iÅ¡ greitosios pagalbos darbuotojų pasakė, kad nukentėjusysis neva gali bÅ«ti sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«nų, tačiau galėjo tÄ frazę neteisingai suprasti.

Ji tÄ frazę užfiksavo ligos istorijoje, tačiau dėl to pakartotinai buvo iÅ¡kviesta pas tyrėjÄ ir davė smulkų paaiÅ¡kinimÄ , kad tÄ sakinį galėjo suprasti neteisingai. Po to, kai baigė budėjimÄ , R. Å . sveikatos bÅ«kle nesidomėjo, nes jis perėjo kitų gydytojų globon; liudytojo V. K. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«senų skyriuje. Apie 7 val. ryto iÅ¡ priėmimo skyriaus paskambino ir pasakė, kad reikia nueiti į priėmimÄ parvesti naujÄ ligonį.

Sesute davė nurodymÄ eiti į priėmimo skyrių. Atėjus į priėmimo skyrių pamatė nukentėjusįjį. Jis sėdėjo įsitempęs, iÅ¡sigandę, buvo baimingas. Ta jo baimė į agresyvumÄ neperaugo. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas. Prisimena, kad jis buvo su ligoninės pižama ir nesidavė spaudimo pamatuoti. Kad nekiltų jokių konfliktų, jie ramiai atėjo į skyrių. Nukentėjusįjį pridavė palatÄ stebinčiam gydytojui Ž.

G. ir viskas. Nukentėjusysis elgėsi ne taip, kaip kiti pacientai, todėl sakė Ž. G., kad į tÄ pacientÄ atkreiptų didesnį dėmesį;liudytojo Ž. G. parodymais, kad 2008-07-01 vakare pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje slaugytojo padėjėju. Nukentėjusįjį atvedė ryte iÅ¡ priėmimo skyriaus. Jis atrodė normaliai, tik matėsi, kad nėra visai gerai, nes buvo įsitempęs. Jį paguldė į palatÄ . IÅ¡orinių sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė.

Jis pats nesiskundė, kad jam skauda, jis negali gulėti, ar atsisėsti. Bandė R. Å . kalbinti, tačiau jis nenorėjo bendrauti. Jis nesakė nei vardo, nei pavardės. Dar į palatÄ buvo atėjusi sesutė. Ji atsisėdusi ant lovos bandė jį kalbinti, tačiau jis nekalbėjo. Nukentėjusysis ramiai elgėsi, nereikėjo jo pririÅ¡ti prie lovos. Jam iki darbo pabaigos su juo problemų nebuvo. Jis ramiai sėdėjo ant lovos ir viskas. Pasibaigus jo budėjimo laikui, perdavė budėjimÄ kitam sanitarui.

Daugiau su nukentėjusiuoju jam neteko susitikti. Kai perdavė budėjimÄ V. K., jam pasakė, kad „tas plauks“. Tai yra toks žargonas, kai pacientui prasideda „baltoji karÅ¡tinė“. Taip pasakydamas, turėjo omenyje, kad tÄ ligonį reikia stebėti, nes jei bÅ«na staigus bÅ«klės paÅ«mėjimas, pacientas neklauso, bando eiti į namus ir pan., tada reikia laikyti; liudytojos J. R. parodymais, kad 2008-07-02 į jos palatÄ atvedė naujÄ pacientÄ R. Å .. Jį atvedė sanitaras, kurį pasitiko išėjusi į koridorių.

Matė, kad sanitaras laikydamas atveda R. Å .. Dar prieÅ¡ tai gavo gydytojos nurodymÄ suleisti jam vaistus, nes pacientas gali bÅ«ti nenuspėjamo elgesio. IÅ¡ eisenos nukentėjusysis jai atrodė netvirtas, jo eisena buvo silpnoka, svyruojanti. Jis iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodė toks pavargęs, paliegęs. Jis buvo įsitempęs, nerimastingas ir žodžiais prieÅ¡inosi jiems, neleido rinkti informacijÄ apie save, neleido pamatuoti kraujospÅ«dį. Ji negali vertinti, ar tas žmogus buvo sumuÅ¡tas, nes jo neapžiÅ«rėjo, kadangi jis nesileido apžiÅ«rimas.

IÅ¡orinių sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė. Nukentėjusysis nesiskundė jokiais skausmais, vaistus leidosi suleisti, tačiau spaudimÄ matuoti atsisakė ir varė juos Å¡alin. Jis jokios informacijos apie save nepasakė. Jos budėjimo laiku R. Å . prie lovos fiksuoti nereikėjo;liudytojos L. V. parodymais, kad 2008-07-02 nuo 8 val. ryto iki 15.36 val. dirbo Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje. TÄ dienÄ skyriuje kartu dirbo R. V., A. K., M. B., T. P., V. K., l. e. vedėjos pareigas gydytoja J.

P., gydytojas V.. Slaugytoja J. R. 8 val. ryto perduodama budėjimÄ pasakė, kad (duomenys neskelbtini) palatoje paguldytas naujas ligonis, t. y. nukentėjusysis R. Å .. Koks jo elgesys buvo, dabar neprisimena. IÅ¡einant iÅ¡ slaugytojų posto pamatė, kad (duomenys neskelbtini) palatoje vyksta grumtynės. R. Å . puolė kumščiais ant slaugytojo padėjėjo V. K.. Tuo metu kaltinamųjų palatoje nebuvo. Ji pasakė gydytojams „eikit, žiÅ«rėkit, ten yra neramus pacientas“. Negali pasakyti, kas iÅ¡ kaltinamųjų ir iÅ¡ kur pirmas atėjo į tÄ palatÄ .

Matė kaip R. V., A. K., T. P. ir V. K. stovėjo prie R. Å . ir jį laikė. Neprisimenu, ar jie visi vienoje pusėje stovėjo prie lovos, kur gulėjo R. Å .. Kiek jai teko matyti, R. Å . niekas iÅ¡ medicinos personalo nemušė, pagalvės ant galvos nebuvo uždėję. R. Å . Å¡aukė „paleiskit“ paleisti. Jis visÄ laikÄ Å¡aukė, kol ji baigė darbÄ . Neprisimena, ar R. Å . bÅ«damas prifiksuotas prie lovos skundėsi, kad jam kažkur tai skauda, kad jį vargina kažkokie tai skausmai. Jeigu jis bÅ«tų sakęs, kad jam kur nors skauda, tai ji bÅ«tų užfiksavusi istorijoje.

Nepamena, ar R. Å . oda buvo pakeitusi atspalvį; liudytojo V. K. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje pagalbiniu medicinos darbuotoju. 2008 m. liepos 2 d. apie 8 val. atėjo į darbÄ . Prie stebimos palatos dirbo slaugytojo padėjėjas Ž. G.. Jis iÅ¡ ryto iki 14 val. turėjo budėti prie stebimos palatos. Ž. G. perduodamas budėjimÄ pasakė, kad ryte į stebimÄ palatÄ buvo paguldytas vyras, kuris yra neramus, susijaudinęs ir gali „iÅ¡plaukti“, t. y. gali prasidėti baltoji karÅ¡tinė.

Dar jis pasakė jam apie kitus ligonius gulinčius stebimoje palatoje. R. Å . buvo ne fiksuotas, sėdėjo ant lovos. IÅ¡ ryto jis nebuvo agresyvus, tik buvo susijaudinęs, pasimetęs, tai per langÄ Å¾iÅ«rėjo, tai atsisėda ant lovos, tai atsigula, tai vėl prie lango atsistoja. Negali pasakyti, ar R. Å . dėl ko nors skundėsi. Jis tik prašė iÅ¡leisti į namus. R. Å . ne vienas gulėjo toje palatoje, buvo daugiau pacientų, o kiek tiksliai, neprisimena. R. Å . į namus pradėjo praÅ¡yti iÅ¡leidžiamas kiek vėliau, nei prasidėjo jo budėjimas.

Iš pradžių jis prašė normaliu tonu kalbėdamas, kad jį išleistumėme į namus, po to pakeltu tonu prašė išleisti namo, buvo pasakyti „keiksmažodžiai“. Jis bandė jam paaiškinti, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau jis nelabai orientavosi, kad ten yra. Po to, apie 12 val. dienos, R. Š. staiga pakilęs iš lovos, sakydamas keiksmažodžius, pradėjo eiti link jo atstatydamas kumščius ir bandydamas jam suduoti. Jam priėjus prie jo, jis jo rankas apsuko sau už nugaros, bandė jį vesti prie lovos ir tada pašaukė pagalbos.

Kuris pirmas atbėgo į pagalbÄ , A. K. ar R. V., negali tiksliai pasakyti. Jis, A. K. ir R. V. nuvedė R. Å . prie lovos, bandė guldyti į lovÄ ir taikyti fiksavimo priemones. Tuo metu, kai R. Å . paguldė į lovÄ , iÅ¡ sandėlio paėmęs paciento rÅ«bus grįžo T. P.. Jie paprašė jo atneÅ¡ti diržus. T. P. atnešė diržus ir tada prifiksavo R. Å . prie lovos. A. K. ir R. V. padėjo rankas ir vienÄ kojÄ prifiksuoti ir po to išėjo. O jis su T. P. baigė antrÄ kojÄ prifiksuoti. Per krÅ«tinę R.

Å . buvo fiksuojamas vėliau, nes labai jis draskėsi. R. Å . buvo prifiksuotas iki jo darbo pabaigos. Jis stebėjo R. Å ., nes iki 14 val. sėdėjo prie tos palatos, kurioje gulėjo R. Å .. Po to budėjimÄ perėmė T. P.. T. P. perduodant budėjimÄ Å¾odžiu pasakė kaip koks pacientas elgėsi mano budėjimo metu. Nuo 14 val. iki 20 val. dirbo skyriuje, žiÅ«rėjo kitus ligonius. Jam bÅ«nant prieÅ¡ nukentėjusįjį joks smurtas nebuvo naudojamas; liudytojos K. L. parodymais, kad su kaltinamaisiais kartu dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2008 m. liepos 2 d. apie 20 val. atėjo į darbÄ , nes dirbo naktinę pamainÄ .

Dirbo iki ryto 8 val. Slaugytojas kaltinamasis A. K. perdavė budėjimÄ . Perduodant budėjimÄ yra pasakoma informacija apie visÄ skyrių, pasako į kokį pacientÄ reikia atkreipti didesnį dėmesį. Jos pareigos yra slaugytoja. Jos stebi pacientus, leidžia vaistus, duoda tabletes, jeigu yra bÅ«tinybė kviečia prižiÅ«rėtojÄ . Kaltinamasis A. K. perduodamas budėjimÄ pasakė apie pacientÄ gulintį palatoje, kuris yra fiksuotas prie lovos. Priėmusi budėjimÄ pereina per skyrių, susipažįsta su ligoniais, kalbinu juos.

Jeigu pacientas skundžiasi, kad jam silpna, matuoja kraujospÅ«dį, kviečia gydytojÄ . Nukentėjusysis R. Å . buvo fiksuotas prie lovos. VisiÅ¡kai atfiksuotas R. Å . buvo apie 24 val. Jis buvo neramus, tačiau neagresyvus. Jam buvo matuojamas kraujospÅ«dis. Jai atrodo, kad tuo metu budėjo gydytoja K. A.. Kadangi R. Å . krito kraujo spaudimas, buvo pakviesta gydytoja. Po to R. Å . buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Dienos metu sprendžia skyriaus vedėjas, kad pacientÄ reikia fiksuoti, o kai darbo laikas baigiasi, tada sprendžia budintis gydytojas.

Nuo 20 val. iki 24 val. su R. Å . jokių incidentų nebuvo. Jeigu gydytoja leido atfiksuoti, vadinasi jo elgesys gerėjo. Gali ligonis susižaloti bÅ«damas prifiksuotas. Jeigu pacientas yra neramus, blaÅ¡kosi, tai diržai nutrina odÄ , gali galvÄ susitrenkti į lovos galÄ . Rankas su diržais gali susižaloti. Pagrindiniai susižalojimai bÅ«na nuo diržų, nutrynimai odoje; liudytojo M. B. parodymais, kad 2008 m. liepos 2 d. dirbo slaugytojo padėjėju (duomenys neskelbtini) ligoninėje. TÄ dienÄ dirbo nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.

TÄ dienÄ dirbo su kaltinamuoju T. P. ir V. K.. Jo darbo diena prasidėjo ligonių prausimu, iÅ¡leidimu į laukÄ , patalynės tvarkymu. Jis prie ketvirtos palatos nedirbo, apie nukentėjusįjį R. Å . nieko nežino. 2008 m. liepos 2 d. buvo eilinė darbo diena, kiekvienas dirbo savo darbÄ ir nieko iÅ¡skirtinio nebuvo. Neįmanoma susižaloti krÅ«tinės, kai ligoniui prie lovos yra prifiksuotos rankos, kojos, prifiksuotas per krÅ«tinę. Jei fiksuojamas ligonis prie lovos, prieÅ¡inasi ir tenka tada laikyti jo rankas, kojas.

Kraujosruvos, mėlynės gali atsirasti tose vietose, kur laikai; liudytojos J. P. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoja psichiatre. 2008-07-02 apie 8 val. pradėjo dirbti ir jos žinioje buvo nukentėjusysis R. Å .. R. Å . elgesys buvo neadekvatus dėl to, kad jis buvo nerimastingas, baimingas, įtarus, kalbėjo labai nenorom, neadekvačiai atsakė į klausimus, arba neatsakydavo, buvo piktas, impulsyvus, agresyvus. Jis buvo fiksuotas prie lovos. Apie 12 val. nukentėjusiojo elgesys tapo dar agresyvesnis, visiÅ¡kai nereagavo į jokius praÅ¡ymus, neklausė nurodymų ir kumščiais puolė slaugytojo padėjėjÄ .

Tada gydytojas V. V., kuris jį gydė, nurodė R. Å . fiksuoti. Kadangi nukentėjusiojo elgesys kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, tai gydytojas liepė prifiksuoti jį prie lovos diržais rankas ir kojas. Jis buvo prifiksuotas prie lovos specialiais diržais. Medicininis bÅ«das, tai yra medicininė indikacija fiksuoti paciento rankas ir kojas prie lovos. Nukentėjusiajam buvo leidžiami vaistai, jis buvo stebimas, kalbinamas, tačiau jis nenurimo, todėl fiksacija buvo tęsiama. Nukentėjusįjį fiksavo tÄ dienÄ du med. slaugytojai ir žino, kad jis nesileido fiksuojamas, buvo piktas, prieÅ¡iÅ¡kas, jiems padėjo dar du slaugytojai.

Ji kartu su gydytoju V. ryte apžiÅ«rėjo R. Å .. ApžiÅ«rint R. Å . pastebėjo, kad buvo rankose smulkÅ«s odos pavirÅ¡iniai įbrėžimai ir poodinės hematomos. KrÅ«tinės ir pilvo srityje jokių sužalojimų nebuvo. Jis jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė. IÅ¡ pradžių R. Å . nesileido pamatuoti kraujospÅ«džio, o vėliau jis leido pamatuoti. Kai ligoniai guldomi į ligoninę, jiems skiriami kraujo tyrimai, kaip papildoma priemonė, jeigu neaiÅ¡ki diagnozė, o Å¡iuo atveju diagnozė buvo aiÅ¡ki ir tyrimai bÅ«tų atlikti pagal planÄ sekančiÄ dienÄ .

R. Å . buvo paskirtas paprastas ir biocheminis kraujo tyrimas, kuris pagal planÄ bÅ«tų atliktas kitÄ dienÄ . Kraujo ir kiti tyrimai atliekami pagal indikacijas, jeigu bloga somatinė bÅ«klė, tyrimai atliekami tuoj pat. Kadangi nukentėjusiojo somatinė bÅ«klė buvo nebloga. R. Å . psichinė bÅ«klė buvo iÅ¡reikÅ¡ta abstinencinės bÅ«klės delyru, kitaip sakant „baltoji karÅ¡tligė“. Mums buvo žinoma, kad nukentėjusysis girtauja nuo 1990 metų ir 5 kartÄ pas mus atvyko ir ta diagnozė nekėlė visiÅ¡kai abejonių.

Nukentėjusiajam psichozė pasireiÅ¡kė trečiÄ kartÄ . Kai R. Å . buvo prifiksuotas, ji buvo kelis kartus atėjusi pažiÅ«rėjo ir jis jokių skundų neiÅ¡sakė. Jis buvo prieÅ¡iÅ¡kas, buvo daug haliucinacijų, matėsi, kad jis kalbasi su savimi, ar kažkuo tai, kad mato kažkÄ , buvo regos ir klausos haliucinacijos. Per krÅ«tinės lÄ stÄ R. Å . buvo fiksuotas vėliau, kadangi jis labai muistėsi, rankas diržuose tampė. Jeigu asmuo yra fiksuotas per krÅ«tinės lÄ stÄ , mano, kad tokie sužalojimai kaip daugybiniai kepenų skilties plyÅ¡imai, kepenų raiščių plyÅ¡imai, blužnies cerozinės nuplėšimas, tulžies pÅ«slės plyÅ¡imai, neįmanomi. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirba 32 metai.

Per jos darbo praktikÄ tokių atvejų, kad taikant fiksacijos priemonę, ligonis taip sužalotų, nepasitaikė. Paprastai ligonius pažiÅ«ri iÅ¡eidama iÅ¡ darbo, prieÅ¡ 20 val. Nukentėjusiojo kraujospÅ«dis buvo aukÅ¡tokas, nes tai bÅ«dinga absistencijos bÅ«klėje esančiam pacientui ir tai yra normalu. KraujospÅ«dį tikrina slaugytojai ir tas raÅ¡oma fiksacijos lape. Kadangi turi fiksavimo lapÄ tai gali tiksliai paskaityti, koks R. Å . buvo kraujospÅ«dis. Jis buvo stebimas nuo 12 val. Buvo stebima ne tik jo psichinė bÅ«klė, bet ir somatinė bÅ«sena.

Apie 18 val. R. Å . spaudimas buvo 170/95. IÅ¡ somatinės bÅ«klės stebėjimo lapo matosi, kad R. Å . kraujospÅ«dis 20 val. buvo 170/95, pulsas 95, temperatÅ«ra 36.9;liudytojo V. M. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2008-07-02 prie stebimos palatos dirbo V. K., o jis prižiÅ«rėjo visÄ Å«mių bÅ«senų skyrių. Kai R. Å . pasidarė blogai su sveikata, V. K. informavo slaugytojÄ . Kiek prisimena, kad buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir R. Å . buvo iÅ¡keltas iÅ¡ jų skyriaus.

Jis R. Å . matė tik perkėlimo metu. Jis tik padėjo nuneÅ¡ti R. Å . iki greitosios pagalbos automobilio. Kai nešė į greitosios pagalbos automobilį, A. Å . buvo sÄ moningas, kažkÄ kalbėjo. KÄ kalbėjo neprisimena. Lyg aimanavo, nors tiksliai neprisimena; liudytojo V. K. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje slaugytojo padėjėju. 2008-07-02 budėjimas nebuvo iÅ¡skirtinis. DarbÄ pradėjo nuo 20 val. vakaro. Jis budėjo tÄ naktį prie stebimos palatos, t. y. prie 4 palatos.

Kiek prisimena budėjimÄ jam perdavė V. K.. Kai perduodamas budėjimas yra pasakoma, jeigu koks ligonis yra prifiksuotas prie lovos. Palatoje gulėjo nukentėjusysis R. Å . fiksuotas prie lovos. R. Å . matė vizijas, kliedėjo, buvo piktokas. Pas R. Å . jokių sužalojimų, nubrozdinimų nematė. Apie 21 val. R. Å . buvo leidžiami vaistai pagal gydytojo paskyrimÄ . Gydytojas apžiÅ«ri pacientÄ ir skiria ligoniui vaistus. Apie 22 val. R. Å . nurimo ir tada jį atfiksavo. PrieÅ¡ tai gydytojas įvertino jo bÅ«klę ir tada pasako, ar ligonį reikia atfiksuoti, ar ne.

Atfiksavus R. Å . jis atsisėdo ant kėdės ir toliau stebėjo palatÄ . R. Å . ramiai gulėjo ir po to, kaip jam atrodė, kad jis užmigo. Jeigu ligonis miega, jo neini ir nežadini. Paskui ėjo apžiÅ«rėti ligonius ir pamatė, kad R. Å . yra labai iÅ¡balęs ir tas pabalimas aiÅ¡kiai matėsi. Tada pakvietė slaugytojÄ , ji pamatavo jam spaudimÄ . Pamačiusi, kad spaudimas žemas, apie tai informavo budintį gydytojÄ . Atėjusi gydytoja įvertino R. Å . bÅ«klę ir pasakė, kad jį reikia perkelti į kitÄ ligoninę. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir nukentėjusysis R.

Å . buvo iÅ¡vežtas į kitÄ ligoninę; liudytojos J. Č. parodymais, kad 2008-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje felčere. Prisimena, kad nukentėjusįjį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus vežė į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Kodėl pervežė ir kaip atrodė nukentėjusysis, neprisimena. Kiek prisimena, R. Å . nesiorentavo, jie tyrimų neatlieka, tik žino, kas paraÅ¡yta siuntime. Paciento nepažiÅ«rėjo, nes buvo iÅ¡ karto gydytojo perduotas ir pacientas jau buvo kÄ tik apžiÅ«rėtas.

R. Å . ligoninėje buvo pastatyta laÅ¡inė infuzija. Neprisimena, ar iÅ¡oriÅ¡kai matė, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau prisiminė faktines aplinkybes. Jos parodymai yra teisingi. Prisimena, kad vienÄ kartÄ naktį vežė nukentėjusįjį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priimamÄ jį. Neprisimena, kai atvažiavo vežti nukentėjusiojo antrÄ kartÄ , kai jis buvo ant neÅ¡tuvų, kad bÅ«tų sakęs, kad jį kažkas mušė, ar sužalojo.

Kai teisėjas perskaitė parodymus prisiminė, kad jis paklausė „kur vežat“; liudytojos R. A. parodymais, kad 2008-07-02 nuo 8 val. ryto visÄ parÄ dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje budinčia gydytoja. Jai teko su nukentėjusiuoju R. Å . bendrauti tos dienos vakare, kadangi iki 17 val. nukentėjusįjį gydė gydytojas V. V.. Vakare per vakarinę vizitacijÄ Ä—jo per skyrius ir nuėjo į Å«mių bÅ«senų vyrų skyrių, pažiÅ«rėti kokia ten situacija. Jai budintis personalas pasakė, kad pacientas R.

Å . visÄ dienÄ nesiÅ¡lapino. Nuėjo jo apžiÅ«rėti, tačiau jis skundų neiÅ¡sakė. Kiek prisimena, kad jis buvo fiksuotas viena ranka, kadangi buvo nerimastingas, dezorientuotas, į klausimus atsakinėjo neprasmingai, ne į temÄ , ne tÄ ko klausiamas, kalbėjo pats su savimi ir iÅ¡ to ji sprendė, kad galimai buvo kažkokia tai aktyvi simptomatika, greičiausiai klausos haliucinacija. Ji klausė ar skauda pilvÄ , jis nieko apie tai neatsakė. ApžiÅ«rėjo jo pilvÄ , pilvas buvo minkÅ¡tas, neskausmingas.

Su personalu aptarė informacijÄ , kad jis visÄ dienÄ yra nesiÅ¡lapinęs. Jai buvo pasakyta, kad jis ryte buvo pasiÅ¡lapinęs, o po to nesiÅ¡lapino. Ä®vertino Å¡iÄ informacijÄ taip, kad jis labai prakaitavo, nes personalas pasakojo, kad kelis kartus keitė jam rÅ«bus, ir galimai dėl to jis nesiÅ¡lapino. Jo pulsas buvo dažnas. Todėl jam paskyrė vaistus, kurie retina pulsÄ ir vaistus nuo epilepsijos. Tai buvo vakare apie 21.20 val. Po to ji išėjo iÅ¡ skyriaus ir nuėjo į savo darbo vietÄ . Apie 3 val. nakties jai paskambino personalas ir pranešė, kad R.

Å . krenta kraujospÅ«dis ir didėja pulsas. Ji iÅ¡ karto nuėjo apžiÅ«rėti. Jis buvo sÄ moningas ir kontaktas jau buvo prasmingas. Ä® klausimus jis jau atsakinėjo prasmingai, nebebuvo fiksuotas ir skundėsi, kad skauda deÅ¡inį Å¡onÄ , t. y. pilvo deÅ¡inį Å¡onÄ maždaug po deÅ¡inio Å¡onkaulio lanku. Jis jai parodė kur jam skauda pakėlęs marÅ¡kinius. ApžiÅ«rėjo jo pilvÄ , pilvas buvo minkÅ¡tas, Å¡iek tiek jautrus po Å¡onkauliu lanku. Kadangi buvo ryÅ¡kiau nukritęs kraujospÅ«dis, ryÅ¡ki tachikardija, be to jo veidas buvo iÅ¡blyÅ¡kęs, ji vertino, kad gali bÅ«ti kažkoks vidinis kraujavimas į pilvo ertmę.

Todėl nusprendė, kad jį reikia perkelti į bendro profilio ligoninę ir tada organizavo jo perkėlimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę. R. Å . pats nepasakojo iÅ¡ kur jam tie skausmai kilo, o ji jo nepaklausė. Jeigu asmuo yra fiksuotas per krÅ«tinės lÄ stÄ , tokie sužalojimai, kaip daugybiniai kepenų skilties plyÅ¡imai, kepenų raiščių plyÅ¡imai, blužnies cerozinis nuplėšimas, tulžies pÅ«slės plyÅ¡imai, negali bÅ«ti padaryti. Per jos darbo praktikÄ tokio atvejo nėra buvę;

MRU TMI Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1051/08(04) (t. 1, b. l. 23-26), kurioje nurodyta, kad R. Å . padaryti sužalojimai: daugybiniai deÅ¡inės kepenų skilties plyÅ¡imai, kepenų skilties plyÅ¡imas, kepenų raiščių plyÅ¡imas, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimas, tulžies pÅ«slės atplėšimas, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse. Vidaus organų sužalojimai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Sužalojimai padaryti bukais kietais pavirÅ¡iais, iÅ¡ turimų medicininių nurodyti kokiais konkrečiai nėra galimybės, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais pavirÅ¡iais tiesiogiai paveikus abu zastus, kairį petį, abi kiÅ«tinės lÄ stos puses ir pilvo sritį. Nurodyti konkrečiai kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti pilvo organų sužalojimai nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose sužalojimai detaliai neapraÅ¡yti, nurodyta, kad yra daugybiniai kepenų plyÅ¡imai.

Tikėtina, kad nustatyti R. Å . sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti keletos-keliolikos valandų laikotarpyje iki 2008-07-03 dienos 3 valandos, kai (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo nustatyta, kad R. Å . veidas pablyÅ¡kęs, krenta jo kraujo spaudimas, skausmai deÅ¡iniame Å¡one. Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. R. Å . dėl daugybinių deÅ¡inės kepenų skilties plyÅ¡imų, kepenų skilties plyÅ¡imų, kepenų raiščių plyÅ¡imo, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimo, tulžies pÅ«slės atplėšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas;MRU TMI Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. KG 149-1051/08(04) (t. 1, b. l. 32-33), kurioje nurodyta, kad vien iÅ¡orinės apžiÅ«ros metu, nesant tiriamojo nusiskundimų, nustatyti daugybinius deÅ¡inės kepenų skilties plyÅ¡imus, kepenų skilties plyÅ¡imus, kepenų raiščių plyÅ¡imÄ , blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimÄ , tulžies pÅ«slės atplėšimÄ , neatlikus specialių tyrimų, sudėtinga.

Esant daugybiniams dešinės kepenų skilties plyšimams, kepenų raiščių plyšimui, blužnies sezoninio dangalo lokaliniam nuplėšimui, tulžies pūslės atplėšimui, išorinių kūno sužalojimų gali ir nebūti; MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto H. Daujoto apklausos protokolais, kuriuose nurodyta, kad iš R. Š. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 1382 J matyti, jog 2008-07-02 8.30 val. R. Š. paskirti kraujo tyrimai, tačiau tyrimo rezultatų ligos istorijoje nėra.

Esant kraujo tyrimo rezultatams, įvertinus juos, bÅ«tų galima spręsti ar tuo metu jau buvo sužaloti pilvo organai bei ar jau vyko vidinis kraujavimas. R. Å . padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejuose krÅ«tinės lÄ stos pusėse tiek visumoje, tiek imant atskirai, atitinkÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b.l. 229); VTPT prie SAM Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktu Nr. 82 TPK-22 (t. 1, b. l. 126-133), kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo R. Å . gebėjimÄ teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus sÄ lygojo ne jo protinio iÅ¡sivystymo lygis ir emocinė bÅ«sena situacijos suvokimo momentu, o jo psichikos bÅ«sena įvykio metu.

R. Å . bÅ«dingos individualios psichologinės ypatybės netrukdo jam teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti aplinkos įvykius bei faktus. R. Å . dėl psichikos bÅ«klės nagrinėjamo įvykio metu negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai ir kritiÅ¡kai įvertinti situacijos ir savo veiksmų bei adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesio, tačiau jis galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobÅ«dį, suvokti ir įsiminti atskirus aplinkos įvykius bei faktus ir vėliau juos atgaminti (po delyrinio sÄ monės sutrikimo galimas fragmentinis realių aplinkos įvykių prisiminimas).

R. Å . dėl dabartinės psichikos bÅ«klės gali bÅ«ti apklausiamas ir duoti parodymus, dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti nuoseklumo ir tikslumo (dėl įvykio metu buvusios dezorientacijos, dėmesio, suvokimo sutrikimų galimi netikslumai, apibÅ«dinant visas įvykio detales, įvykio chronologijÄ , vietÄ , tikslų laikÄ ), todėl rekomenduojame jo parodymus vertinti kitų bylos aplinkybių kontekste. R. Å . gebėjimÄ atpažinti jį supusius asmenis byloje nagrinėjamo įvykio metu sÄ lygojo psichozinių iÅ¡gyvenimų turinys.

Objektyvių duomenų, kokie konkretÅ«s iÅ¡gyvenimai sÄ lygojo jo agresyvų elgesį medicinos personalo atžvilgiu, nėra. Pats tiriamasis pripažįsta, kad „prisikabino" prie vieno iÅ¡ "sanitarų". Kadangi po delyrinio sÄ monės sutrikimo galimas fragmentinis realių aplinkos įvykių prisiminimas, todėl R. Å . gali atpažinti asmenis, galimai atlikusius nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu; 2008-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (1 t., b. l. 43-48), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis R.

Å . atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 13, t. y. R. V., kaip (duomenys neskelbtini) ligoninės sanitarÄ , kuris 2008-07-02 laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ sudavė smÅ«gius jam rankomis į krÅ«tinę ir pilvÄ bei kurio suduotas paskutinis smÅ«gis į pilvÄ buvo skaudžiausias; 2008-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (t. 1, b. l. 53-57), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis R. Å . atpažino T. P., kaip (duomenys neskelbtini) ligoninės sanitarÄ , kuris 2008-07-02 laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ kumščiu jam sudavė du kartus į pilvo sritį, tačiau ant pilvo neÅ¡okinėjo, su pagalve nedusino; 2008-11-27 asmens parodymo atpažinti protokolu (t. l, b. l. 58-60), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis R.

Å . neatpažino A. K.; 2008-11-27 asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 61-65), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis R. Å . atpažino V. K., kaip 2008-07-02 laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ , Å iaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje dirbusį sanitarÄ , kuris jo nemušė.             Įrodymų vertinimas   Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .   Faktiniais bylos duomenimis – nukentėjusiojo R. Å . ir liudytojo A. Å . parodymais, nustatyta, kad nukentėjusysis R. Å . 2008 m. birželio mėnesio antroje pusėje iÅ¡tisai 5-7 dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis suprasdamas, jog pats negalės nutraukti girtavimo, nutaria kreiptis pagalbos pas tėvÄ . Tėvas telefonu paskambina liudytojui A. Å . – nukentėjusiojo broliui.

Visi sutaria, jog reikia kreiptis pas gydytojÄ (duomenys neskelbtini), nes taip buvo daroma ir anksčiau. 2008-06-30 liudytojas nukentėjusįjį savo automobiliu nuveža pas gydytojÄ , tačiau ten pagalbos negalėjo suteikti ir gydytojas iÅ¡raÅ¡o siuntimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Atvykusi greitoji pagalba nugabena nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ligoninės nefrologijos skyrių. Nukentėjusysis nesiprieÅ¡ina, nesiskundžia jokiais skausmais, tačiau iÅ¡ jo elgesio nustatoma, kad jis apsinuodijęs alkoholiu, jam pastatoma laÅ¡inė.

Tai patvirtina ligoninės darbuotojai – liudytojai R. K. (K.), L. B., V. P., A. U.. Prie lovos nukentėjusysis nefiksuojamas. SekančiÄ dienÄ ligoninėje praleidžia ramiai, antrÄ naktį ligoninėje problemų nekyla, tačiau ryte nukentėjusysis nutaria grįžti į namus. Apsivilkęs ligoninės pižama, basas, iÅ¡eina iÅ¡ ligoninės ir eina link (duomenys neskelbtini). Apie nukentėjusiojo išėjimÄ informuojama policija. Nukentėjusysis nueina keletÄ kilometrų kol jį pastebėję policijos darbuotojai sulaiko.

Nukentėjusysis nesiprieÅ¡ina, nebėga, elgiasi ramiai, ligoninės pižama tvarkinga, jokių sužalojimų ant jo kÅ«no nematyti, skausmais nesiskundžia, atvažiavus greitajai, į jÄ Ä¯lipa, nuvežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pats užlipa laiptais. Tai patvirtina liudytojai D. Å ., E. A., D. J., A. J., Z. Č., A. P..   Remdamasis iÅ¡dėstytu teismas konstatuoja, jog iki patekimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę nukentėjusiajam R. Å . nebuvo nustatyta, kad jam bÅ«tų buvę padaryti kÅ«no sužalojimai, galintys sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

  Toliau, pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ seka, kad patalpintas į (duomenys neskelbtini) ligoninę nukentėjusysis nesiskundė skausmais, su ligoninės darbuotojais daug nebendravo, tačiau elgėsi ramiai, jo fiksuoti prie lovos nebuvo jokių priežasčių. Tai patvirtino liudytojai D. I., V. K., Ž. G., J. R..    Kaltinamasis A. K. nurodo, jog 2008-07-02 8 val. ryte, priėmęs budėjimÄ , pastebėjo, kad nukentėjusysis R. Å . sėdėjo ant lovos ir žiÅ«rėjo į vienÄ taÅ¡kÄ .

Jis pamatavo jam kraujospÅ«dį, pastatė laÅ¡inę infuzijÄ , kuri vyksta valandÄ laiko. IÅ¡ ko seka, jog nukentėjusysis elgėsi pakankamai ramiai, nekonfliktavo. Ir tik baigus laÅ¡inei infuzijai, dėl nenustatytų priežasčių, tarp nukentėjusioj ir liudytojo V. K. kyla konfliktas, kurio metu visi trys kaltinamieji prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja smurtÄ . Ir nors kaltinamieji bei liudytojas V. K. teigia, kad jie, norėdami sutramdyti nukentėjusįjį, laikė suėmę už rankų, kojų ir apglėbę kÅ«nÄ , tačiau tai paneigiama objektyviais bylos duomenimis: nukentėjusysis R.

Å . nuosekliai nurodo, kad visi trys kaltinamieji, diržais prifiksavę prie lovos, ir jam praÅ¡ant paleisti, į pilvo sritį rankomis sudavė eilę smÅ«gių, galvÄ uždengė pagalve, kojomis buvo užlipę ant krÅ«tinės; liudytojas A. Å . parodo, kad ligoninėje kalbantis su nukentėjusiuoju, pastarasis sakė, jog smurtÄ prieÅ¡ jį naudojo visi trys kaltinamieji. Kiti asmenys nukentėjusiojo R. Å . sužaloti negali, nes ketvirtoji palata nuolatos stebima, į jÄ kiti ligoniai ar ligoninės darbuotojai negali užeiti.  Kaltinamųjų versijÄ , jog nukentėjusysis galėjo susižaloti iki patekimo į ligoninę, o nukentėjusiojo teiginiai, kad buvo sužalotas kaltinamųjų - tai dėl ilgo alkoholio vartojimo sukeltos haliucinacijos, paneigia MRU TMI Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1051/08(04) ir VTPT prie SAM Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktas Nr. 82 TPK-22, MRU TMI Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. KG 149-1051/08(04), bei teismo posėdyje apklausti ekspertai H.

Daujotas ir Z. K.. Å tai, ekspertas H. Daujotas parodė, jog vertinant kepenų daugybinius žvaigždės formos plyÅ¡imus, kepenų raiščių plyÅ¡imus, blužnies nuplėšimÄ , tulžies pÅ«slės atplėšimÄ , Å¡ie sužalojimai griuviminei traumai nėra bÅ«dingi. Duomenų, kad buvo autoįvykis, ar nukentėjusysis bÅ«tų kritęs iÅ¡ didesnio aukščio, nebuvo. Jeigu tokie duomenys bÅ«tų, tada bÅ«tina vertinti ir kitus sužalojimus, o ne tik pilvo srityje padarytus pažeidimus.

Jei yra kritimas iš didesnio aukščio, vertinami kiti sužalojimai, o būtent sužalojimai rankose, kojose, gali būti lūžiai. Kraujo tyrimas buvo darytas ir nebuvo jokių požymių, kad nukentėjusiajam gali būti padaryta trauma. Kadangi jeigu nukentėjusiajam prieš atvežant jį birželio 30 d. į ligoninę, būtų padaryta trauma, tai atliktas kraujo tyrimas būtų parodęs, kad sumažėjęs hemoglobinas. Kai buvo nustatytas sumažėjęs hemoglobino kiekis, tai trauma galėjo būti padaryta iki to laiko nuo keleto iki keliolikos valandų. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo keleto iki keliolikos valandų laikotarpiu, t. y. iki 3 val. nakties, kai pradėjo kristi kraujospūdis, prasidėjo skausmai.

Keletas valandų, tai turima galvoje nuo 2–3 val., o keliolika valandų, tai 7-8 val. Ekspertė Z. K. teismo posėdyje parodė, jog ekspertizės metu psichologas vertino visas nukentėjusiojo pažintines psichikos funkcijas: mÄ stymÄ , intelektÄ , atmintį ir dėmesį. Psichologas nenustatė, kad R. Å . bÅ«tų kažkokie tai atminties sutrikimai. FaktiÅ¡kai nukentėjusysis gali viskÄ Ä¯siminti ir atgaminti pagal psichologo iÅ¡vadÄ . Ekspertai vertino tik tÄ laikotarpį, kol R. Å . buvo psichozėje, ar jis galėjo prisiminti, ar negalėjo.

Kai įvertino visus duomenis, visus gydytojų įraÅ¡us, matė, kad skirtingai buvo vertintas sÄ moningumo lygis. (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamojo gydytoja teigia, kad R. Å . buvo savyje orientuotas, bet laike ir vietoje orientuojasi su klaidomis. Tuo tarpu, kai ji buvo apklausta ikiteismininio tyrimo metu, ji paaiÅ¡kino, kad R. Å . buvo savyje orientuotas ir orientuotas vietoje, t. y. suprato, kad yra gydymo įstaigoje. Buvo apklausta viena iÅ¡ slaugytojų ir ji nurodė, kad R. Å . vietoje orientavosi. IÅ¡ to ekspertė padarė iÅ¡vada, kad R.

Å . nebuvo toks ryÅ¡kus sÄ monės pritemimo lygis ir dėl to mano, kad jis gali tÄ Ä¯vykį prisiminti.    Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiajam R. Å . sužalojimai, sukėlę jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo padaryti (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes nuo nukentėjusiojo R. Å . patalpinimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir sužalojimų atsiradimo praėjo daugiau kaip 40 valandų ir daugiau kaip 7-8 valandos nuo nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių apie kaltinamųjų smurtinių veiksmų panaudojimÄ jo atžvilgiu.

   Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. padarytos veikos (fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį R. Š.) ir padarinių (nukentėjusiojo R. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamųjų A. K., R.

V. ir T. P. veikos rezultatas.   Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad konfliktas kilo be aiÅ¡kios priežasties. Kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. muÅ¡dami nukentėjusįjį R. Å . nusikalstamų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo, o tik bendrai juos numatė. Visi trys norėjo sumuÅ¡ti nukentėjusįjį, t. y. iÅ¡lieti savo pyktį ant nukentėjusiojo už jo pasiprieÅ¡inimÄ jų kolegai, norėdami nukentėjusįjį nuraminti, vienodai siekdami bet kurio iÅ¡ galimų sumuÅ¡imo padarinių – kaltinamieji A.

K., R. V. ir T. P. smÅ«giavo nukentėjusiajam į pilvÄ , kur yra svarbÅ«s gyvybiniai centrai, taigi, bÅ«dami gydymo įstaigos darbuotojai, suprato savo veikos pavojingumÄ , negalėjo nenumatyti, kad tokia veika gali sukelti įvairaus pobÅ«džio sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, ir to siekė, todėl neabejotina, jog kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. tyčia apėmė ir galimÄ sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ .   Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. veikimÄ padarė bendrai bendrininkų grupe. Byloje nenustatyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų pirmasis sudavė pirmÄ smÅ«gį į pilvo sritį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis R. Å . nurodo, kad smÅ«gius jo atžvilgiu sudavė visi trys kaltinamieji, jam Å¡iek tiek nurimus ir ėmus praÅ¡yti atfiksuoti, vėl visi trys kaltinamieji sudavė jam smÅ«gius į pilvÄ , uždėję ant galvos pagalvę vienas iÅ¡ kaltinamųjų buvo užsilpęs ant jo pilvo.

Ir tik pamena, jog kaltinamasis R. V. paskutinis sudavė smÅ«gį į pilvÄ ir jis prarado sÄ monę. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai buvo iÅ¡ anksto neapgalvotas, neplanuotas, kilo staiga, buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. suprato, kad smurtÄ prieÅ¡ R. Å . naudoja bendrai, ir to norėjo.   Baudžiamosiose bylose, kuriose keli asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių veiksmų atlikimÄ , dažnai yra neįmanoma itin tiksliai nustatyti, kuriuos iÅ¡ specialistų ar ekspertų iÅ¡vadose nurodytų smÅ«gių sudavė vienas ar kitas asmuo.

Veikos kvalifikavimÄ tokiose situacijose lemia teismo daromos iÅ¡vados dėl kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų kaltės formos ir rÅ«Å¡ies. Visų bendrai veikusių ir tyčia sudavusių pavojingus smÅ«gius, pavyzdžiui, į galvÄ , krÅ«tinę ir pan., asmenų veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ir punktÄ , net ir tuo atveju, kai nustatytus padarinius sukelia ne visų patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų veiksmai, tačiau yra daroma iÅ¡vada, kad visi bendrininkai suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir numatė veikos padarinius (Kasacinė byla Nr. 2K-293/2009).

 MRU TMI Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1051/08(04) (t. l, b. l. 23-26) nurodyta, kad R. Å . padaryti sužalojimai: daugybiniai deÅ¡inės kepenų skilties plyÅ¡imai, kepenų skilties plyÅ¡imas, kepenų raiščių plyÅ¡imas, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimas, tulžies pÅ«slės atplėšimas, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse. Vidaus organų sužalojimai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Sužalojimai padaryti bukais kietais paviršiais, iš turimų medicininių nurodyti kokiais konkrečiai nėra galimybės, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyti konkrečiai kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti pilvo organų sužalojimai nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose sužalojimai detaliai neaprašyti, nurodyta, kad yra daugybiniai kepenų plyšimai.   Teismo posėdžio metu ekspertas H. Daujotas parodė, jog pasakyti kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti pilvo organų sužalojimai sunku atsakyti, nes operacijos metu buvo nustatyti kepenų daugybiniai žvaigždės formos plyšimai, atplėšta tulžies pūslė ir tai buvo vertinama kaip vienas trauminis poveikis.

  Tai, kad panaudojant specialiÄ sias žinias nebuvo gautas tikslus atsakymas dėl konkretaus smÅ«gio (smÅ«gių), sukėlusio (sukėlusių) nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nėra pagrindas Å¡velninti kaltinamiesiems teisinę padėtį, todėl jų visų jų veika kvalifikuotina kaip tyčinis sunkus, bendrais veiksmas padarytas, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogus tai asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiojo bÅ«klę (kasacinė byla Nr. 2K-77/2010).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R.

Å . 2008 m. liepos 2 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, prifiksuojamas prie lovas. Jam fiksuojamos rankos, kojos, krÅ«tinė, t. y. praktiÅ¡kai jam atimama galimybė judėti, atlikti bet kokius veiksmus. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kyla žodinis konfliktas ir nukentėjusiajam bÅ«nant prifiksuotam prie lovos, kaltinamieji jo atžvilgiu panaudoja fizinį smurtÄ . Kaltinamieji ligoninės darbuotojai, patys fiksavo nukentėjusįjį prie lovos ir suprato, jog nukentėjusysis neturi jokių galimybių jiems pasiprieÅ¡inti, pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos, atlikti kokius nors gynybinius veiksmus, t. y. bejėgiÅ¡koje bÅ«senoje, o kaltinamieji, naudodami fizinį smurtÄ nukentėjusioj atžvilgiu, tai suprato, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

Teismas nenustatė, jog kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. turėjo tiesioginę tyčiÄ sunkiai sutrikdyti nukentėjusioj R. Å . sveikatÄ , tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, profesinio darbo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P., tyčia suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į pilvo, kuriame yra svarbÅ«s sveikatai organai, sritį, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam gali bÅ«ti sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatÄ kitam žmogui veikdami netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).Taip pat byloje nustatyta, jog kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo R.

Å . ir liudytojo V. K., nukentėjusysis nurodyto liudytojo ir kaltinamųjų yra bandomas sutramdyti, suimamas už rankų, žastų ir vedamas prie lovos, tačiau prieÅ¡inasi bÅ«ti prifiksuojamas prie lovos, diržais prifiksuotas prie lovos, nenurimsta. Ekspertas H. Daujotas teisme parodė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai žastuose, kairiame petyje, krÅ«tinės lÄ stoje, galėjo atsirasti nuo diržų, skirtų prifiksuoti prie lovos. Nenustatyta, kad nukentėjusysis R. Å . prie lovos buvo prifiksuotas neteisėtai.

Prifiksuotas prie lovos buvo ilgÄ laikÄ , nenurimo, blaÅ¡kėsi, todėl aptarti sužalojimai galėjo atsirasti nuo fiksuoti skirtų diržų, todėl neįrodyta, jog kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. nurodytus sužalojimus bÅ«tų padarę tyčia. Esant paminėtoms aplinkybėms iÅ¡ kaltinimo iÅ¡jungtina, jog kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. 2008 m. liepos 2 d., laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, veikdami grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė rankomis smÅ«gius nukentėjusiajam R.

Å . į abu žastus, kairį petį, abi krÅ«tinės lÄ stos puses, ir tokiais savo tyčiniais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Å . poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, juos lygindamas tarpusavyje, konstatuoja, jog nustatyta, kad kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. nukentėjusiajam R. Å ., esant bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, rankomis į pilvo sritį sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius, bet ne daugiau kaip 15 smÅ«gių, ko pasekoje nukentėjusiajam padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusysis R. Å . nurodo, jog smurtÄ jo atžvilgiu naudojo visi trys kaltinamieji, o paskutinius du smÅ«gius į pilvo sritį sudavė kaltinamasis R. V., iÅ¡ ko seka, jog buvo suduota ne mažiau 4 smÅ«giai, o kaltinime nurodyta, jog buvo suduota 15 smÅ«gių. Bausmės skyrimas Teismas kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems A.

K., R. V. ir T. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybas, amžių, jų įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, nebausti administracine tvarka.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jų tyčiÄ nusikalsti, laiko, kad jiems skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , padarytas grupėje. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 175), kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, jog kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, neturintis žalingų įpročių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sÄ lygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už Å¡iÄ veikÄ sankcijos ribose. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010).

Pažymėtina, kad teisingumo principas reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ . Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam A.

K. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , padarytas grupėje. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 183), kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, neturintis žalingų įpročių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sÄ lygų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.Skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , padarytas grupėje.

Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 189), kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, neturintis žalingų įpročių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sÄ lygų.

Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už Å¡iÄ veikÄ sankcijos ribose.   Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam T. P. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir civilinio atsakovo                        Nukentėjusysis R. Å . pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ligoninės 80 000 litų neturtinei žalai atlyginti.           Nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimÄ .

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs pavojingų gyvybei sunkių kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ .

Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės (pvz., asmuo netenka gebėjimo savarankiÅ¡kai vaikščioti, savimi pasirÅ«pinti ir pan.), tai, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami iÅ¡gyvenimai dėl bÅ«simų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant operacijas, iÅ¡gyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmÄ , nepatogumus, laiko eikvojimÄ , važinėjimÄ tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – iÅ¡laidas, kurios ne visada gali bÅ«ti nustatytos ir padengiamos).

Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011).

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Å . dėl kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.Nukentėjusiajam kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors kaltinamieji nesiekė sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, tačiau jų nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė sunkiais pasekmes. Po įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta operacija, iÅ¡ dalies prarado darbingumÄ , tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusiojo R.

Å . gyvenimas iÅ¡ esmės nepasikeitė – jis praktiÅ¡kai neprarado galimybės gyventi visavertį gyvenimÄ , netapo atskirtas nuo iÅ¡orinio pasaulio, neprarado galimybės bendrauti su draugais, pažįstamais, tik teko pakeisti ankstesnį savo gyvenimo bÅ«dÄ â€“ neteko galimybės dirbti sunkų fizinį darbÄ , rinktis maistÄ , nevartoti alkoholio. Taip pat, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į kaltinamųjų elgesį – nesiekė nusikalstama veika sukelti sunkių pasekmių, tačiau nepergyvena dėl kilusių pasekmių, yra gana jauno amžiaus, dirbantys, tačiau savo nusikalstamais veiksmais sukėlė sunkias pasekmes.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vertindamas baudžiamosios bylos medžiagÄ , teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl 80 000 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiojo R. Å . naudai 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.           CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas.

Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-434/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) ligoninė yra (duomenys neskelbtini) ligoninės filialas ir kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. buvo susiję darbo sutartiniais santykiais. A. K. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirba nuo 2007-11-27 (2 t., b. l. 175), R. V. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirba nuo 2000-02-01 (2 t., b. l. 183), T. P. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirba nuo 2005-07-01 (2 t., b. l. 189). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji nukentėjusįjį sužalojo atlikdami savo tiesiogines funkcijas (1 t., b. l. 186, 189, 191), t. y. dirbdami (duomenys neskelbtini) ligoninėje – neteisėtai panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamieji nukentėjusįjį sužalojo ne dėl asmeninių nesutarimų, o vykdydami darbines funkcijas. Kas laikytina pagrindine sÄ lyga nuteistojo darbdavio - (duomenys neskelbtini) ligoninė, kuri yra (duomenys neskelbtini) ligoninės filialas - civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti (kasacinė byla Nr. 2K-434/2009). Dėl Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinio Valstybinės ligonių kasos prie SAM Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 2593,15 Lt sumai už nukentėjusiojo R.

Å . gydymÄ (2 t., b. l. 128-129) tenkintinas pilnai, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kaltinamųjų veika. IÅ¡ bylos medžiagos matyti (2 t., b. l. 127-133), kad už R. Å . suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 2593,15 Lt, Å¡ias iÅ¡laidas apmokėjo Å iaulių teritorinė ligonių kasa. Su kaltinamųjų A. K., R.

V. ir T. P. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2593,15 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. Š. gydymo išlaidos. Kadangi nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos naudai iš kaltinamųjų A.

K., R. V. ir T. P. solidariai priteistinos R. Å . gydymo iÅ¡laidos - 2593,15 Lt. Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo iÅ¡mokų atlyginimo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys 1434, 00 Lt sumai (siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ) dėl valstybinio socialinio draudimo fondo iÅ¡mokų atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui už nukentėjusiajam R. Å . iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ (3 t., b. l. 69-70) tenkintinas pilnai, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kaltinamųjų veika.

Atstovavimo iÅ¡laidos Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ byloje esančių dokumentų – pinigų priėmimo kvitų matyti (3 t., b. l. 76-77), kad nukentėjusysis R. Å . advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti patyrė 1000 Lt iÅ¡laidų, dėl ko minėta suma priteistina iÅ¡ kaltinamųjų A.

K., R. V. ir T. P. solidariai nukentėjusiojo R. Å . naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a:           A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti jam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.     Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.     Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

           R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti jam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.     Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.     Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.           T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti jam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.     Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.     Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės nukentėjusiojo R. Å . naudai 15 000 Lt.(penkiolika tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ A. K., R. V. ir T. P. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 2593,15 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris litus 15 centų) R. Å . gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti iÅ¡ A. K., R. V. ir T. P. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus naudai 1434,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus 00 centų) R.

Å . ligos paÅ¡alpos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ A. K., R. V. ir T. P. solidariai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. Å . naudai. KardomÄ sias priemones A. K., R. V. ir T. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2010-04-21 nutarimus, kuriais laikinai apribotos A. K., R. V. ir T. P. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                     Zigmas Kavaliauskas