ab352486-bf96-40fe-94ce-7dfb910e5f45 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-525-510/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01004-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.2; 50.10; 116.4;KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas RamÅ«nas Mitkus, sekretoriaujant Agnei Diržniauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui A. DamuÅ¡iui, atsakovo atstovui T. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios G.

N. įmonės ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,              n u s t a t ė:               IeÅ¡kovas bankrutuojanti G. N. įmonė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009-09-07 nutartimi įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovo bankroto administratorius nustatė, jog ieÅ¡kovas 2008-04-17 su atsakovu „Swedbank lizingas“, UAB sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui pardavė šį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 80/100 dalių administracinio pastato, kurio bendras plotas 1994,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, kurio bendras plotas 58,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 82/100 dalis remonto dirbtuvių, kurių bendras plotas 5144,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 64/100 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu turtas atsakovui buvo perleistas už 1 000 000 Lt, įskaitant PVM. Turto rinkos vertė 2007-12-27 buvo 15 624 200 Lt. Tai patvirtina pačiam atsakovui priimtino turto vertintojo UAB korporacijos „Matininkai“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 08-01-11-0042. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu turtas buvo perleistas už 15 kartų mažesnę kainÄ nei turto rinkos vertė. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo siejamas su tarp Å¡alių 2008-04-03 sudaryta lizingo sutartimi Nr. LT071766.

Remiantis lizingo sutarties priedo Nr. 5 1.1. p., 1.2. p., 1.3. p., 3. p., 4. p., 7. p., lizingo sutarties paskirtis buvo dalinai finansuoti ieÅ¡kovo vykdomÄ turto rekonstrukcijÄ , t. y. atsakovas lizingo sutartimi įsipareigojo nevirÅ¡ydamas 7 000 000 Lt sumos (įskaitant pagal pirkimo–pardavimo sutartį mokėtinÄ turto kainÄ ) dalinai finansuoti turto rekonstrukcijos darbų atlikimÄ . Turto rekonstrukcijos dalinis finansavimas lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo bÅ«ti vykdomas tam tikrais etapais. Lizingo sutartis buvo atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta 2009-08-12.

Lizingo sutarties pagrindu buvo suteiktas dalinis finansavimas turto rekonstrukcijos darbams: 2008-05-06 turto vertė pagal lizingo sutartį padidinta 1 090 914 Lt; 2008-05-14 turto vertė padidinta 1 914 148 Lt; 2008-06-05 turto vertė pagal padidinta 2 306 609,41 Lt; 2008-07-09 turto vertė padidinta 686 321,95 Lt. Taigi galutinė turto vertė pagal lizingo sutartį (įskaitant pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovo įmonei sumokėtÄ turto kainÄ â€“ 1 000 000 Lt) sudarė 6 997 994,05 Lt. Å io ieÅ¡kinio kontekste akcentuotinas akivaizdus turto pirkimo–pardavimo kainos ir turto rinkos vertės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu skirtumas.

Be to, lizingo sutarties galiojimo metu į turtÄ Ä¯monė investavo apie 10 000 000 Lt nuosavų lėšų, o taip pat į turtÄ buvo investuota apie 7 000 000 Lt, kuriuos įmonė gavo lizingo sutarties pagrindu. Turtas lizingo sutarties galiojimo metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas ir tokiu bÅ«du taip pat buvo iÅ¡ esmės padidinta turto rinkos vertė ir Å¡ie veiksmai didžiÄ ja dalimi buvo atlikti ieÅ¡kovo resursų pagrindu. Taigi į turtÄ po turto rinkos vertės nustatymo 2007-12-27 ir lizingo sutarties bei pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo buvo investuota dar apie 17 000 000 Lt, kurie objektyviai lėmė naujos turto teisinės ir fizinės kokybės sukÅ«rimÄ , o tuo pačiu ir vertės padidėjimÄ .

Tokie įmonės veiksmai yra absoliučiai nesuderinami su pelno siekimu ir iÅ¡ esmės tokiam įmonės tikslui prieÅ¡tarauja, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas prieÅ¡taravo ir prieÅ¡tarauja įmonės tikslams. Negalima pirkėjo laikyti sÄ Å¾iningu, jeigu jis įsigijo turtÄ daug mažesne negu rinkos kaina. Ä®monės balansas patvirtina, jog 2007-12-31 įmonė turėjo turto, kurio balansinė vertė sudarė 73 440 591 Lt, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 39 263 873 Lt, t. y. daugiau negu pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tai patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo bloga ir Å¡i aplinkybė objektyviai negalėjo bÅ«ti nežinoma atsakovui.

Darytina iÅ¡vada, jog pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus, todėl yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai.

Pirkimo–pardavimo sutartis iÅ¡ esmės pažeidžia bendruosius teisės principus (teisingumÄ , protingumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ ), nes tokie sutarties dalyvių veiksmai, kai turtas perleidžiamas už daugiau nei 15 kartų už turto rinkos vertę žemesnę kainÄ , negali bÅ«ti laikomi normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl darytina iÅ¡vada, jog yra visos bÅ«tinosios faktinės ir teisinės sÄ lygos konstatuoti pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimÄ ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia tiek CK 1.82 straipsnio 1 dalies ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais, turėtų bÅ«ti taikoma abiÅ¡alė restitucija. IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančia G. N. įmonės ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 2008-04-17 sudarytÄ Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti abiÅ¡alę restitucijÄ â€“ G. N. įmonei iÅ¡ atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB priteisti šį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 80/100 dalių administracinio pastato, kurio bendras plotas 1994,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, kurio bendras plotas 58,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 82/100 dalis remonto dirbtuvių, kurių bendras plotas 5144,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 64/100 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡ G.

N. įmonės priteisti nurodyto turto kainÄ â€“ 1 000 000 Lt įskaitant PVM.              IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį patenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais.              Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovui nevykdant įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, 2009-08-12 praneÅ¡imu Nr. 01-30-4741 lizingo sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartis aiÅ¡kiai suvokė ir žinojo tai, kad atsakovui įgijus nuosavybės teisę į turtÄ , ieÅ¡kovui bus sumokėta 1 000 000 Lt dydžio suma ir vėlesniu finansavimu bus suteiktas papildomas ne didesnis kaip 6 000 000 Lt dydžio finansavimas, tačiau faktiniu turto naudotoju ir valdytoju liks ieÅ¡kovas.

Tikrasis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas buvo ne turto realizavimas, o finansavimo gavimas iÅ¡liekant galimybei per lizingo sutartyje numatytÄ terminÄ turtÄ dalimis iÅ¡sipirkti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.397 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, jog įstatyme nenustatyta draudimo parduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ už žemesnę negu rinkos arba net ir 1 Lt kainÄ , taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų Å¡alis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų.

Aptariama CK 6.397 straipsnio 1 dalies nuostata turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinama su CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laivės principu. Turtas buvo naudojamas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo komercinei veiklai vykdyti, todėl pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas buvo ne turto realizavimas, o finansavimo gavimas. Nagrinėjamu atveju nėra sÄ lygų, kurios leistų pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Pirkimo–pardavimo sutarties kaina nėra ir negali bÅ«ti laikoma atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančia aplinkybe.              Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais motyvais. IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. N. įmonė ir atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB 2008-04-17 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 18–26), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui pardavė šį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 80/100 dalių administracinio pastato, kurio bendras plotas 1994,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, kurio bendras plotas 58,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 82/100 dalis remonto dirbtuvių, kurių bendras plotas 5144,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 64/100 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1. p. numatyta, kad aukščiau aptartas turtas atsakovui parduotas už 1 000 000 Lt su PVM (1 t., b. l. 20). UAB Korporacija „Matininkai“ 2008-01-14 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 08-01-11-0042 (1) (1 t., b. l. 47–63) konstatavo, kad ginčo turto rinkos vertė 2007-12-27 buvo 15 624 200 Lt. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos ginčijamÄ pirkimo pardavimo sutartį, Å¡alys 2008-04-03 sudarė lizingo sutartį Nr. LT071766 (1 t., b. l. 79–93). Å ios lizingo sutarties priede Nr. 5 Å¡alys susitarė, kad atsakovas iÅ¡ dalies finansuos ginčo turto rekonstrukcijÄ , investuodamas ne daugiau kaip 6 mln. litų (lizingo sutarties priedo Nr. 5 4.1 p., 1 t., b. l. 98), o su turto įsigijimo kainÄ (1 mln. litų) bendra neiÅ¡pirkto turto vertė negali virÅ¡yti 7 mln. litų (lizingo sutarties priedo Nr. 5 7 p., 1 t., b. l. 99).

Lizingo sutarties pagrindu atsakovo suteiktas finansavimas buvo įformintas Å¡alių susitarimais dėl turto vertės didinimo, įmokų grafikais ir priėmimo perdavimo aktais, kuriuose konstatuota, kad: 2008-05-06 turto vertė padidinta 1 090 914 Lt (1 t., b. l. 105–110); 2008-05-14 turto vertė padidinta 1 914 148 Lt (1 t., b. l. 112–117); 2008-06-05 turto vertė pagal padidinta 2 306 609,41 Lt (1 t., b. l. 118–123); 2008-07-09 turto vertė padidinta 686 321,95 Lt (1 t., b. l. 124–129). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovas, įskaitant turto įsigijimo kainÄ â€“ 1 000 000 Lt, suteikė ieÅ¡kovui 6 997 994,05 Lt finansavimÄ .

Kauno apygardos teismas ieÅ¡kovui G. N. įmonei 2009-09-07 nutartimi (1 t., b. l. 14–15) įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Lizingo sutartį atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2009-08-12 (1 t., b. l. 101–103). Ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre liko registruotas atsakovo vardu nuosavybės teise (1 t., b. l. 27–32). Liudytoju apklaustas G. N. įmonės savininkas G. N. parodė, kad 2007 m. sausio mėnesio pradžioje įmonė nuosavomis lėšomis nusipirko ginčo turtÄ kaip automobilių turgų, kurį sudarė nuomos teisė į 10 ha valstybinės žemės, asfalto ir žvyro danga, apie 4500 kv. m gamybinių patalpų ir 600–700 kv. m. administracinių patalpų.

Liudytojo teigimu, įmonė visÄ turtÄ Ä¯sigijo už 12 mln. litų, nupirkdama įmonių, kurioms priklausė ginčo turtas, akcijas, o vėliau, prijungus tas įmones prie G. N. įmonės, visas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovo nuosavybės teisėmis. Liudytojas taip pat parodė, kad bankui atsisakius suteikti paskolÄ ginčo turto rekonstrukcijai, tam, kad lizingo bendrovė gautų tvirtas garantijas, buvo pasiÅ«lyta už 1 mln. parduoti ginčo turtÄ ir gauti finansavimÄ .

Liudytojas patvirtintino, kad iÅ¡ lizingo bendrovės gavo apie 7 mln. litų finansavimÄ , o pati įmonė be minėtų 12 mln. litų, iki 2008 m. vidurio iÅ¡leido dar apie 6 mln. litų savo lėšų turtui pagerinti. Å iuos liudytojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina kita bylos medžiaga. Tai, jog, G. N. įmonė sumokėjo 11,8 mln. litų už įmonių, turėjusių automobilių turgų sudariusį turtÄ , akcijas, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (4 t., b. l. 101–111). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 p. numatyta 1 000 000 Lt su PVM kaina neatitiko tikrosios turto rinkos vertės. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad tikrasis pirkimo pardavimo–sutarties tikslas buvo ne turto realizavimas, o finansavimo gavimas iÅ¡liekant galimybei per lizingo sutartyje numatytÄ terminÄ turtÄ dalimis iÅ¡sipirkti.

UAB Korporacija „Matininkai“ 2008-01-14 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 08-01-11-0042 (1) (1 t., b. l. 47–63) nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė 2007-12-27 buvo 15 624 200 Lt. Be to, Å¡ioje byloje buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė (3 t., b. l. 194–195). Ekspertizę atlikęs ekspertas S. R. 2013-03-08 ekspertizės akte konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ (2008-04-17) visų pastatų ir statinių rinkos vertė buvo 4 070 500 Lt (810000+10900+1839000+5400+14200+1390000).

Ekspertas S. R., atsakydamas į teismo užduotÄ klausimÄ dėl dabartinės turto vertės, ekspertizės akte pažymėjo, kad negali atsakyti į klausimÄ dėl kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, nes neatlikti jos nauji kadastriniai matavimai. Pažymėtina, kad ekspertas nustatė, jog ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ vien Å¡ios aikÅ¡telės rinkos vertė buvo 1 390 000 Lt, o teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad aikÅ¡telė naujai įrengta, padidėjęs jos plotas, todėl preliminariai jos vertė gali bÅ«ti padidėjusi net ir kartais.

Å ie įrodymai patvirtina liudytojo G. N. teiginius, kad 1 mln. Lt kainÄ atsakovas pasiÅ«lė kaip simbolinį įvertinimÄ tam, kad turtas pereitų banko nuosavybėn. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir liudytojo G. N. teiginį, kad turtas buvo buvo pagerintas ne tik lėšomis, gautomis iÅ¡ atsakovo pagal pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartis, bet ir papildomomis santykinai didelėmis įmonės lėšomis (liudytojo teigimu apie 6 mln. litų). IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė turto pagerinimo dokumentus (1 t., b. l. 65 – 3 t., b. l. 135).

Iš šių dokumentų matyti, kad didelės apimties turto pagerinimo darbai ieškovo lėšomis buvo atliekami dar iki lizingo sutarties sudarymo. Šalių pasirašytame 2008 m. gegužės 6 d. susitarime dėl sutarties priedo Nr. 5 (1 t., b. l. 111) nurodyta, kad D. N. įmonė 2008-02-19 yra sudariusi su UAB „Marsata“ statybos rangos sutartį, kurioje numatyta statybos kaina 10 478 939 Lt, o taip pat sudariusi ir kitas rangos sutartis su kitomis įmonėmis. Liudytoju apklaustas buvęs atsakovo darbuotojas P. P. paliudijo, kad buvo atsakingas už to regiono klientų, tarp jų ir už G.

N. įmonės, finansavimo klausimus, jo darbas buvo labiau susijęs su lizingo projektais, tačiau jis padėdavo spręsti ir kitus bankinius klausimus. Liudytojas P. P. patvirtino, kad paskola įmonei nebuvo suteikta, nes įmonė turėjo didelį įsipareigojimų portfelį, o lizingo atveju turtas atsakovui turėjo bÅ«ti kaip saugos garantas, leidžiantis suteikti didesnį finansavimÄ . Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas (2008-05-22 redakcija, galiojusi ieÅ¡kinio padavimo metu) numatė, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

IeÅ¡kovas prašė pripažinti 2008-04-17 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas) ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu (juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo ir lizingo sandoriai yra sudaryti per trumpÄ laiko tarpÄ tarp tų pačių Å¡alių, jie yra susiję su tuo pačiu dalyku, todėl Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį motyvu, jog tikrasis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas buvo ne turto realizavimas, o finansavimo gavimas iÅ¡liekant galimybei per lizingo sutartyje numatytÄ terminÄ turtÄ dalimis iÅ¡sipirkti. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentu, kad ginčijama 2008-04-17 pirkimo pardavimo sutartis yra juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantis sandoris (CK 1.82 straipsnio 1 dalies).

Pirkimo–pardavimo ir lizingo sandoriais ieÅ¡kovas siekė gauti finansavimÄ tam, kad pagerinti įmonės turtÄ , naudojamÄ pelnui gauti. Jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų bankrutavęs ir bÅ«tų įvykdęs visus sutartinius įsipareigojimus, pagal ginčijamos 2008-04-17 pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 p. nuosavybės teisė į ginčo turtÄ bÅ«tų perduota ieÅ¡kovui. Tačiau teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad ginčijama 2008-04-17 pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

CK 1.2 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams Å¡alių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, Å¡ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis).

Kiekviena sutarties Å¡alis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.158 straipsnio 2 dalis). CK 6.225 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali bÅ«ti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010).

Aukščiau iÅ¡vardinti bylos įrodymai patvirtina, kad ginčijamoje 2008-04-17 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pirkimo–pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė negu turto rinkos vertė. Vertinant pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartis kartu, pažymėtina, kad iÅ¡ viso pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto turto pagerinimui atsakovas suteikė 6 997 994,05 Lt finansavimÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad A. N. įmonė iÅ¡leido 11,8 mln. turto įsigijimui, o taip pat iÅ¡leido turto pagerinimui dar apie 6 mln. litų savo lėšų.

Taigi Å¡iam turtui įsigyti ir pagerinti, įskaitant ir atsakovo suteiktÄ finansavimÄ , iÅ¡ viso buvo iÅ¡leista apie 25 mln. litų. Ginčijamos 2008-04-17 pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 p numatyta, kad ieÅ¡kovui visiÅ¡kai atsiskaičius su atsakovu, nuosavybės teisė turėjo bÅ«ti perduota ieÅ¡kovui. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 p. nebuvo įvykdytas. Sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims laisva valia nustatyti sandorio kainÄ , tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad sudarant ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, jÄ vertinat kartu su lizingo sutartimi, buvo iÅ¡ esmės pažeisti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik ieÅ¡kovo, kaip sandorio Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai, susiję su visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių apsauga (CK 6.225 straipsnio 1 dalis).

Å ių principų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, jog pagal abiejų sutarčių sÄ lygas, ieÅ¡kovui bankrutavus, atsakovo nuosavybėje liko turtas, kuriam įsigyti ir pagerinti buvo iÅ¡leista maždaug 3,5 karto didesnė suma, negu atsakovo suteiktas finansavimas. Kaip matyti iÅ¡ 2007-12-31 A. N. įmonės balanso, 2007 metų pabaigoje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 39,3 mln. litų, visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 72,6 mln. litų, o balansinė turto vertė – 73,4 mln. litų.

Liudytojas P. P. patvirtino, kad atsakovui buvo žinoma, jog G. N. įmonė turėjo didelį įsipareigojimų portfelį. Kaip minėta, UAB Korporacija „Matininkai“ 2008-01-14 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 08-01-11-0042 (1) (1 t., b. l. 47–63) nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė 2007-12-27 buvo 15 624 200 Lt. Å i ataskaita atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma, nes ji buvo skirta patekti AB bankui „Hansabankas“. Ä®vertinus visas faktines bylos aplinkybes, atsakovas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi.

             Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, ieÅ¡kovo G. N. įmonės ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 2008-04-17 sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 6.225 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Iš G. N. įmonės bankroto administratoriaus patektų duomenų (4 t., b. l. 49–52) matyti, kad bankrutavusios G. N. įmonės bei jos savininko G. N. kreditorių patvirtinti reikalavimai patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 30.2 mln. litų, iš jų – 7,1 mln. VĮ Turto banko, VSDFV Marijampolės skyriaus ir Marijampolės savivaldybės administracijos finansiniai reikalavimai, o bankroto procese gauta tik 2,4 mln. litų. Iš administratoriaus patektų duomenų akivaizdu, jog įmonės turimo turto neužteks kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.Tam, kad būtų apginti bankrutavusios G.

N. įmonės kreditorių interesai, visas minėta sutartimi perleistas turtas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovo nuosavybėn, o atsakovas turi teisę pareikÅ¡ti savo patikslintÄ finansinį reikalavimÄ G. N. įmonės bankroto byloje Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.              Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas, iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui, kurias sudaro 13000 Lt ekspertizės iÅ¡laidos (3 t., b. l. 198, 4 t., b. l. 47) (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimus patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 43290 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta maksimali indeksuota suma).

             Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažiau nei 10 Lt (1 t., b. l. 3), todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas                          n u s p r e n d ž i a:                           Ieškinį patenkinti.

             Pripažinti ieÅ¡kovo G. N. įmonės ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 2008-04-17 sudarytÄ Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.              Taikant restitucijÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo bankrutavusios G. N. įmonės nuosavybėn šį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamÄ jį turtÄ :              - 80/100 dalių administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);              - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

             - 82/100 dalis remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);              - kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);              - kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);              - 64/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).              Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai G. N. įmonei iÅ¡ atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 13000 Lt (trylikos tÅ«kstančių litų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 43290 Lt (keturiasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt litų) žyminį mokestį.              Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                    Ramūnas Mitkus