ab34cc36-9c2e-413d-a2e0-efd20e74718c · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-530/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29413-2019-Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6; 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«nas PaÅ¡tuolis ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, iÅ¡teisintajam E. K. ir jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Armo paduotÄ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. liepos 12 d., apie 02 val., bÅ«damas apie 75 metrų atstumu nuo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link, kilus pavydui dėl merginos, muÅ¡damas sukėlė nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmÄ â€“ tyčia pastÅ«mė E. B. delnu į krÅ«tinę, vienÄ kartÄ sudavė delnu jam per kairę ausį, o nukentėjusiajam E. B. siekiant iÅ¡vengti tolesnio fizinio smurto ir nueinant, E. K. priėjęs iÅ¡ nugaros tyčia vienÄ kartÄ smogė kumščiu E. B. į kairę veido pusę (nosies ir lÅ«pų sritį), tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies sumuÅ¡imu, muÅ¡tinėmis žaizdomis ir pogleivio kraujosruvomis lÅ«pose.

2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Audrius Armas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir įvertinus įrodymus iÅ¡ naujo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. E. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti viešųjų darbų bausmę, dirbant 3 (tirs) mėnesius po 20 (dvideÅ¡imt) valandų kas mėnesį. Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieÅ¡kinį pripažinti pagrįstu visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ E. K. (toliau – E. K.) 500 (penkis Å¡imtus) eurų E. B. (toliau – E. B.) naudai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui. 2.1.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pažeidė teismui privalomÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimÄ Ä¯vertinti įrodymus, remiantis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Dėl to teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, kurios sukliudė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismas įvertino ir iÅ¡analizavo ne visas faktines aplinkybes ir tai galėjo iÅ¡ esmės paveikti teismo iÅ¡vadas, neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kurios sudaro nuosekliÄ duomenų visumÄ , kuri laikytina ir pripažintina įrodymais, pagrindžiančiais E. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. 2.2.

Skunde nurodoma, jog teismas nustatė, kad tarp E. K. ir E. B. 2019 m. liepos 12 d. apie 02 val. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), buvo konfliktas, kuriame neneigia dalyvavę E. K. ir E. B., o liudytojai E. S., G. D. ir L. M. parodė, jog įvykio metu buvo Å¡alia įvykio vietos - naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir matė kaltinamojo bei nukentėjusiojo konfliktÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas neaptarė, kas kitas ir/arba kokiomis aplinkybėmis E. B. galėjo patirti sveikatos sutrikdymÄ , kurio buvimu pirmosios instancijos teismas neabejoja. 2.3.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas nenustatė, jog E. B. sveikatÄ nežymiai galėjo susitrikdyti pats, taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog E. B. sužaloti galėjo kas nors kitas, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paneigė faktÄ , kad nukentėjusįjį E. B. sužalojo E. K., tačiau nenustatė, kad bÅ«tų konfliktavę kokie nors kiti asmenys, nors bÅ«tent tokio kaltininko suradimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn bÅ«tų ikiteisminio tyrimo dalykas bei pagrindas tęsti ikiteisminį tyrimÄ . 2.4.

Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nepaÅ¡alino Å¡iame apeliaciniame skunde nurodytų prieÅ¡taravimų ir nevertino Å¡ių prieÅ¡taravimų kitų duomenų visumoje, nors jie yra reikÅ¡mingi, vertinant E. K. veiksmus. Taip pat neįvertino aptartos aplinkybių visumos ir pateisino kaltinamojo E. K. veiksmus, tačiau neaptarė ir nenustatė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis bei kas kitas galėjo sužaloti E. B., ar susižaloti galėjo jis pats, tuo paliekant sÄ lygÄ E. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis E. K. ir jo gynėja advokatė, nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti ir palikti skundžiamÄ nuosprendį be pakeitimų.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde prokuroras kelia įrodymų vertinimo klausimÄ , teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir iÅ¡analizavo ne visas faktines aplinkybes ir tai galėjo iÅ¡ esmės paveikti teismo iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

8. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartÄ konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje tinkamai įvertino visumÄ byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių ir, nustatęs prieÅ¡taringus duomenis, pagrįstai rėmėsi in dubio pro reo principu, įpareigojančiu objektyviai nepaÅ¡alinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012 ir kt.), todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡sakytų lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Be to, remiantis bylos medžiaga, matyti, kad Kauno apylinkės teismas iÅ¡teisintojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, specialistų iÅ¡vadas bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai E. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatytų faktinių duomenų nepakanka padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog E. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tam visiÅ¡kai pritaria ir aukÅ¡tesnysis teismas.

11. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å io BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (sukeliant fizinį skausmÄ ), taip pat į žmogaus sveikatÄ (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Nagrinėjamu atveju kaltinimas E. K. buvo suformuotas dėl fizinio skausmo sukėlimo, pasireiÅ¡kusio tyčiniu nukentėjusiojo E. B. pastÅ«mimu delnu į krÅ«tinę, bei sudavimu vienÄ kartÄ delnu jam per kairę ausį bei dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiÅ¡kusio sudavimu kumščiu į kairę veido pusę (nosies ir lÅ«pų sritį).

12. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 12 d., apie 02 val., netoliese naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp E. K. ir E. B., tai patvirtino tiek pats išteisintasis, tiek ir nukentėjusysis pirminių parodymų metu bei teisme, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti įvykį matę liudininkai. Kaip matyti iš E. K. suformuoto kaltinimo, ji buvo kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl aukštesnysis teismas šiuos du epizodus vertina atskirai.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo 13. E. K. pirminių parodymų metu nurodė, kad kilus konfliktiniai situacijai dėl jo merginos jis su E. B. paėjo toliau nuo klubo, ir pasakęs E. B., kad Å¡is atstotų nuo jo draugės E. S., pastÅ«mė E. B. delnu į krÅ«tinę ir grįžo atgal į klubÄ , delnu jam per kairę ausį netrenkė (1 t., b. l. 130), Å¡iuos savo parodymus E. K. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme bei akistatos metu (1 t., b. l. 125-126; 2 t., b. l. 10).

14. IÅ¡ E. B. pirminių parodymų matyti, kad nukentėjusysis aplinkybių dėl jo pastÅ«mimo delnu į krÅ«tinę, bei sudavimo vienÄ kartÄ delnu jam per kairę ausį, nieko nenurodė (1 t., b. l. 10-11; 28; 31;

32) ir tik duodamas parodymus 2020 m. sausio 7 d. parodė, kad po pokalbio su E. K. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisintasis pasiÅ«lė nukentėjusiajam paeiti toliau pasikalbėti. Jiems paėjus į Å¡alį E. K. pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl savo draugės, nukentėjusįjį iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais ranka pastÅ«mė jį į krÅ«tinę, tačiau pastÅ«mimas buvo nestiprus, taip pat vienÄ kartÄ sudavė delnu per kairę ausį, tuomet nukentėjusysis apsisuko ir nuėjo. Nuo sudavimo ranka per ausį bei pastÅ«mimo į krÅ«tinę nukentėjusysis nenukrito nei ant grindinio, nei nusirideno nuo kalniuko (1 t., b. l. 45-46). E. B. duodamas parodymus teisme patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad pastÅ«mimas ir sudavimas per ausį jam fizinio skausmo nesukėlė (2 t., b. l. 12-13).

15. Apklausiama liudytoja E. S. parodė, kad tarp E. K. ir E. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. K. vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei rankomis liesdamas E. B. krÅ«tinės sritį, jį pastÅ«mė (1 t., b. l. 90-92). E. B. nuo pastÅ«mimo rankomis nukrito ant grindinio (1 t., b. l. 80-81). PastÅ«mimÄ rankomis liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei apklausiama teismo posėdyje (1 t., b. l. 85; 2 t., b. l. 14-15).

16. Liudytoja G. D. tiek apklausiama teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip E. K. toliau nuo įėjimo į klubÄ stumtelėjo nukentėjusįjį E. B. rankomis į krÅ«tinę ir nuėjo atgal į klubÄ . Kiek atsimena E. B. nuo pastÅ«mimo nenukrito (1 t., b. l. 95-96; 2 t., b. l. 16-17).

17. Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip E. K. kalbasi su šalia stovinčiu vaikinu, kad E. K. dalyvautų muštynėse, nematė (1 t., b. l. 104). Duodamas parodymus teisme nurodė, kad matė, kaip E. K. kalbėjosi su E. B., kad išteisintasis būtų pastūmęs nukentėjusįjį nematė, nepamena (2 t., b. l. 17-18).

18. Liudytojas A. N. parodė, kad aplinkybių dėl konflikto tarp E. K. ir E. B. nežino (2 t. ,b. l. 14-15).

19. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda ne tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra pojÅ«tis, kurio negalima nei apčiuopti, nei pamatyti, tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, kreipėsi į medikus, pirko vaistus ir pan.) bei reakcijos (Å¡aukė, verkė, staigiai atsitraukė ir pan.) galima daryti iÅ¡vadÄ apie skausmo buvimÄ ar nebuvimÄ . PrieÅ¡ingu atveju, nenustačius jog po nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo reakcija bei elgesys iÅ¡ esmės nepakito, bÅ«tų galimas subjektyvus vien tik nukentėjusiojo parodymais paremtas kito asmens nuteisimas (nukentėjusiajam įsižeidus dėl sudrausminimo, apsižodžiavimo ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog fizinis skausmas – tai minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

20. Kaip matyti, aukščiau aptarti parodymai patvirtina, kad tarp E. K. ir E. B. buvo fizinis kontaktas, to neneigia ir pats iÅ¡teisintasis, nors sudavimÄ per kairę ausį nurodė tik nukentėjusysis, tačiau taip pat jis patvirtino, kad tai jam fizinio skausmo nesukėlė, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju E. K. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, tam visiÅ¡kai pritaria ir aukÅ¡tesnysis teismas pažymėdamas, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 140 straipsnį nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Deja Å¡iuo atveju tokių pasekmių kurių reikalauja baudžiamasis įstatymas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nustatyta nebuvo. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 21. Kaltinimas E. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo grindžiamas tuo, kad 2019 m. liepos 12 d., apie 02 val., netoliese naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), po įvykusio konflikto dėl mergino, E. K. priėjo iÅ¡ nugaros ir tyčia vienÄ kartÄ smogė kumščiu E. B. į kairę veido pusę (nosies ir lÅ«pų sritį), tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies sumuÅ¡imu, muÅ¡tinėmis žaizdomis ir pogleivio kraujosruvomis lÅ«pose.

22. Nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarytÄ E. B. patvirtina 2019 m. liepos 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1784/2019(02), kurioje E. B. konstatuota nosies sumuÅ¡imas, muÅ¡tinės žaizdos ir pogleivio kraujosruvos lÅ«pose, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Duomenų apie griuvimÄ nėra (1 t., b. l. 57).

23. Iš 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. pG2847/2019(02) matyti, jog muštinės žaizdos, pogleivio kraujosruvos lūpose bei nosies sumušimas galėjo būti padaryti E. B. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. smūgio kumščiu į nosies ir lūpų sritį metu. Apžiūros VTMT Kauno skyriuje metu E. B. nurodė, kad nuo smūgio nenugriuvo (1 t., b. l. 60).

24. Nukentėjusysis E. B. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis norėdamas iÅ¡vengti tolimesnio konflikto, pradėjo eiti link A. N., kuris sėdėjo prie įėjimo į klubÄ ant suoliuko. Tuo metu E. K. kaire ranka smogė jam iÅ¡ nugaros – praskėlė lÅ«pÄ , sužeidė nosį. Kai jis atsisuko, pamatė, jog E. K. nuėjo į klubo vidų. A. N. sėdėjo ant suoliuko ir matė, kad buvo smogta, bet konkrečiai ar E. K. smogė - nematė, kadangi toje vietoje buvo tamsu.

Po smÅ«gio sudavimo į veidÄ jam bėgo kraujas, apsaugos darbuotojų paprašė servetėlės, o po to su A. N. iÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo namo (2 t., b. l. 11-14). Å ias įvykio aplinkybes E. B. nurodė ir pirminių parodymu metu (1 t., b. l. 10-12; 28). Nukentėjusysis 2019 m. rugsėjo 16 d. akistatos metu parodė, jog pasilieka prie savo parodymų (1 t., b. l. 125-126). 2019 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje metu bei apklausiamas 2020 m. sausio 7 d. parodė, kad po įvykusio konflikto su E. K. nukentėjusysis apsisuko ir ėjo link klubo, paėjęs apie 50 metrų pajuto, kaip iÅ¡ nugaros kažkas priėjo ir trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , į veido kairiÄ jÄ pusę, tarp lÅ«pų ir nosies.

Jis susiėmė už skaudamos vietos ir atsisukęs pamatė nueinantį E. K.. Daugiau Å¡alimais jokių asmenų nebuvo, mano, kad E. K. kuris yra visa galva už nukentėjusįjį aukÅ¡tesnis, priėjęs iÅ¡ už nugaros ir beveik susilyginęs su E. B., kaire ranka kumščiu jam trenkė į veidÄ (1 t., b. l. 39-44; 45-46).

25. IÅ¡teisintasis E. K. nei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117; 125-126; 130), nei teisme dėl suduoto smÅ«gio E. B. į veido sritį kaltu neprisipažino ir apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, tiesiog jį dviem rankomis pastÅ«mė. Ä® kairę nukentėjusiojo veido pusę nesudavė nei vieno smÅ«gio, nes yra deÅ¡iniarankis. Jis tiesiog nukentėjusįjį iÅ¡keikė ir grįžo atgal į klubÄ . E. S. su G. D. jam pasakė, jog nukentėjusiajam trenkė kitas asmuo, tačiau jis nežino, kas trenkė nukentėjusiajam, kadangi buvo pasitraukęs nuo E. B.. Vėliau matė nukentėjusįjį, kadangi jis, kaip nurodė E. S. su G. D., nusirideno nuo kalniuko ir buvo visas kraujuotas, padavė servetėlę ir nukentėjusysis iÅ¡važiavo namo (2 t., b. l. 10-11).

26. Liudytojas A. N. parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. - 2019 m. liepos 12 d. buvo su nukentėjusiuoju klube. Konflikto aplinkybių tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo nežino – jis sėdėjo ant bortelio, 10-11 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo, nematė, jog E. K. trenkė E. B., buvo tamsu, su ranka kažkas mostelėjo. Tuo metu prie nukentėjusiojo buvo daugiau žmonių, ne tik E. K.. Kai atėjo prie jo nukentėjusysis, jis buvo sužalotas. Patvirtino 2020 m. sausio 15 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 14-15).

IÅ¡ 2019 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas A. N. parodė vietÄ , kurioje E. B. stovint, prie jo iÅ¡ nugaros priėjo nepažįstamas vaikinas ir vienÄ kartÄ rankos kumščiu smogė E. B. į veido sritį. IÅ¡ kurios pusės, kuria ranka ir kaip buvo suduotas smÅ«gis - nematė, nes buvo labai tamsu, aplink stoviniavo daug klubo klientų, jis matė tik kumÅ¡tį. IÅ¡ kur atėjo minėtas vaikinas ir kur sudavęs smÅ«gį nuėjo – nepastebėjo (1 t., b. l. 71-76).

Pažymėtina, kad nors A. N. teisme teigė, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo susipainiojęs, tačiau nei 2019 m. rugsėjo 16 d., nei 2020 m. sausio 15 d. duotuose parodymuose bei parodymų patikrinimo vietoje metu nėra užfiksuota, kad A. N. būtų nurodęs, jog smūgį į veido sritį nukentėjusiajam sudavė būtent E. K. (1 t., b. l. 67; 77).

27. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintojo draugė E. S. neprisiminė ar pati matė, kaip E. B. trenkė nepažįstamas asmuo į veidÄ ir nukentėjusysis nuo smÅ«gio ritosi nuo kalniuko, ar jai tÄ sakė G. D.. Paskui nurodė, kad lyg tai prisimena, jog E. B. sudavė vaikinas, aukÅ¡tesnis už jį, juoda striuke ir plaukų spalva panaÅ¡ia kaip pas E. K.. Ji matė, kaip E. B. bėgo kraujas, veidas buvo kraujuotas (1 t., b. l. 90-92). IÅ¡ 2019 m. spalio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jai stovint su G.

D., atsisukusi, pamatė kaip nuo kalniuko ritasi nukentėjusysis E. B.. Kur tuo metu stovėjo E. K. parodyti negalėjo, nes neatsiminė (1 t., b. l. 84-90). Apklausiama teisme parodė, kad po to kai E. K. pastÅ«mė E. B., iÅ¡teisintasis grįžo į klubÄ . Vėliau pradėjo rinktis daug žmonių ir ji su G. D. matė, kaip E. B. „iÅ¡ kumščio“ į veido sritį trenkė kitas asmuo, ne E. K.. Trenkusio nukentėjusiajam asmens nematė, kadangi stovėjo nuo jo 5-6 metrų atstumu, vieta buvo neapÅ¡viesta.

Tuo metu, kai buvo suduotas smūgis E. B., E. K. stovėjo prie apsaugos darbuotojų (2 t., b. l. 15-16).

28. Liudytoja G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai su E. S. stovint prie automobilio, maždaug už 5 metrų neapÅ¡viestoje vietoje stovėjo vaikinų grupė ir ji pamatė, kaip vienas iÅ¡ nepažįstamų vaikinų ranka smogė vaikinui, su kuriuo konfliktavo E. K., į veido sritį. Nuo smÅ«gio vaikinas nusirito nuo kalniuko (1 t., b. l. 95-96). Apklausiama teisme ji nurodė, kad E. K. po apsistumdymo su E. B. nuėjo atgal į klubÄ ir atėjo didesnė grupelė žmonių, joje pamatė pažįstamÄ L. M.. Jie kalbėjosi, ji pasisuko ir matė, kad kažkoks vaikinas iÅ¡ tos grupelės trenkė nukentėjusiajam ir jis nusirideno nuo kalno. Kas trenkė, ji nematė, nes toje vietoje buvo neapÅ¡viesta. Tuo metu, kai nepažįstamas jai vaikinas trenkė nukentėjusiajam, E. K. buvo nuėjęs prie klubo (2 t., b. l. 16-17).

29. Liudytojas L. M. pirminių parodymu metu nurodė, kad jis nematė, jog E. K. dalyvautų muštynėse (1 t., b. l. 104). Teisme parodė, kad jis kalbėjosi su E. S. ir G. D., o E. K. su E. B., tačiau smurto su nukentėjusiuoju nematė, E. K. nukentėjusiojo nemušė, nepastūmė. Vėliau jis grįžo į klubo vidų ir su išteisintuoju daugiau nesusitiko (2 t., b. l. 17-18).

30. Liudytojas J. S. parodė, kad įvykio, įvykusio 2019 m. liepos 12 d. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, negali patvirtinti, jog tÄ dienÄ dirbo (2 t., b. l. 51-52).

31. Liudytojas P. L. parodė, kad dirbo 2019 m. liepos 12 d. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprisimena įvykio aplinkybių, kadangi panašių įvykių būna 30 per metus (2 t., b. l. 58-59).

32. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡teisintasis ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas susijusias su suduotu smÅ«giu į veido sritį E. B., todėl Å¡ių asmenų parodymų patikimumÄ teisėjų kolegija patikrina sistemiÅ¡kai analizuodama įvykių eigÄ bei byloje esančius duomenis. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad E. K. visÄ laikė neigė sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį. Tuo tarpu nuketėjusysis tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad bÅ«tent E. K. iÅ¡ nugaros sudavė jam smÅ«gį praskeldamas lÅ«pÄ ir sužeisdamas.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡iÄ kategoriÅ¡kÄ E. B. iÅ¡vadÄ lemia ne matymas konkretaus asmens sudavusį jam smÅ«gį į veidÄ , o daroma iÅ¡vada kad tai padarė bÅ«tent iÅ¡teisintasis. Jo manymas paremtas prieÅ¡ tai vykusio konflikto tarp jo ir E. K. bei aplinkybė, kad po smÅ«gio jam atsisukus iÅ¡teisintasis buvo už 2-3 metrų nuo jo. Šį manymÄ , o ne įsitikinimÄ patvirtina ir pačio E. B. duoti parodymai tiek 2019 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek 2020 m. sausio 7 d. apklausos metu, kuriuose jis parodė, kad iÅ¡ nugaros kažkas priėjo ir trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , jis susiėmė už skaudamos vietos ir atsisukęs pamatė nueinantį E. K. (1 t., b. l. 39-44; 45-46).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus veido srityje padarė būtent E. K., nors tiek E. S., tiek G. D. bei L. M. yra E. K. pažįstami asmenys, tačiau E. B. draugas A. N. nepatvirtino fakto, kad E. B. sužalojo išteisintasis, priešingai nurodė, kad prie nukentėjusiojo buvo ir daugiau žmonių, ne tik E. K.. Liudytojas tuo tarpu matė tik, kad su ranka kažkas mostelėjo, tuo metu buvo tamsu (2 t., b. l. 14-15).

33. Teisėjų kolegija įvertinusi surinktus bei aptartus duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog nepakanka duomenų, įrodančių, kad E. K. tyčia vienÄ kartÄ smogė kumščiu E. B. į kairę veido pusę, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis, vertindamas smÅ«gio jam sudavimÄ , remiasi tik prielaida, kad iÅ¡teisintasis galėjo jam suduoti smÅ«gį, todėl nepakanka vadovautis vien tik nukentėjusiojo parodymais, spendžiant E. K. kaltės klausimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o visos objektyviai nepaÅ¡alintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Tuo tarpu prokuroro skunde siekiant paneigti nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , keliamos įvairios versijos ir remiamasi prielaidomis, kurios nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

34. Prokuroras skunde nurodo, apylinkės teismas nenustatė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis bei kas kitas galėjo sužaloti E. B., ar susižaloti galėjo jis pats, tuo paliekant sÄ lygÄ E. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokiais skundo autoriaus teiginiais sutikti negalima. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamojo akto, perduoto su baudžiamosios bylos medžiaga teismui, turinys. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

BÅ«tent kaltinamajame akte pateikiamas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, kuriame, be kita ko, nurodomas nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, laikas, taip pat duomenys, kuriais grindžiamas atitinkamas kaltinimas, tai reiÅ¡kia – ir jame nurodytos laiko aplinkybės (BPK 219 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikÅ¡tas E. K., todėl teismas vertino ir analizavo tik jo kaltės klausimÄ ir tik tas aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais pastarajam kaltinimais.

Tuo tarpu pareiga nustatyti įtariamuosius ir pagrįsti įtarimus įrodymais, tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pateisino E. K. veiksmus ir nenustatė kas kitas ir kokiomis aplinkybėmis E. B. galėjo patirti sveikatos sutrikdymÄ , yra nepagrįsti. Apylinkės teismas ėmėsi priemonių abejonėms paÅ¡alinti, apklausė liudytojus, iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, juos vertino, tačiau iÅ¡sklaidyti abejones tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo pastÅ«mimu ar delno sudavimu per ausį, tiek dėl suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam, nepavyko.

Esant neįrodytiems objektyviesiems nusikaltimo sudėties požymiams, kaltinamasis buvo pagrįstai išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

35. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus ir jų patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad nepakanka duomenų, įrodančių, jog E. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika