ab3247c4-ebe1-4cfa-9b71-cec9d5fac12e · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-26-280-/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.15; 75.3 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. sausio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Romualdo Januškos, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos), sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovei J.

Š., jos atstovui adv. V. S.,atsakovui D. B.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. ir advokato Eugenijaus Baršio, atstovaujančio V. B. interesams, apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-126/2009 pagal ieškovės J. Š. ieškinį, ginant neveiksnios V. B. interesus, atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo D.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (CK 3.40 str. 3 d. 1 p.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje — RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. N u s t a t ė:              IeÅ¡kovė J. Å ., gindama neveiksnios dukters V. B. interesus (ir bÅ«dama jos globėja), prašė: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 2007 m. kovo 23 d. RokiÅ¡kio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr.13, tarp V.

B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim.(duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. B. kaltės; priteisti iÅ¡ D. B. iÅ¡laikymÄ sutuoktinių V. B. ir D. B. dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį periodinę iÅ¡mokÄ po 300 Lt, jÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliacijÄ ; prašė priteisti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2009 m. balandžio 19 d. po 300 Lt mėnesiui, t. y. 6300 Lt;

A. B. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motinos V. B. globėja, ieÅ¡kove J. Å ., jai pavedant faktinę globÄ ir uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės A. B. turtÄ ; po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti turėtas pavardes: „B“, „B“ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylos vedimo iÅ¡laidas valstybei. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 23 d. jos dukra V. B. buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl santuokos, sudarytos 2007 m. kovo 23 d., nutraukimo atsakovui D. B., bet byla buvo sustabdyta iki bus iÅ¡spręstas kitoje byloje klausimas dėl V.

B. pripažinimo neveiksnia. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu V. B. pripažinta neveiksnia, o 2009 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovė J. Š. paskirta V. B. globėja.  Ieškovė nurodė, kad santuokinio gyvenimo V. ir D. B. negyvena nuo 2007m. gegužės mėnesio. Atsakovas D. B. visai nesirūpina šeima, išvyko gyventi pas savo tėvus, vengia dirbti. Dėl šių aplinkybių tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Sutuoktiniai neturi santuokoje įgyto dalytino turto, neturi kreditorių.

             IeÅ¡kovė su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kuriuo atsakovas praÅ¡o pripažinti D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kio r. CMS, įraÅ¡o Nr.(duomenys neskelbtini), negaliojančia dėl esminės klaidos (CK 3.40 str. 3 d. l p.) nuo sudarymo dienos ir nepilnametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu D. B., pavedant jam vaiko faktinę globÄ bei uzufrukto teisėmis tvarkyti vaiko turtÄ , nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsakovas niekada nesirÅ«pino savo dukra, jos nelanko. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos dukra V. nors ir neveiksni, tačiau labai myli dukrÄ ir jos, ieÅ¡kovės, padedama ja rÅ«pinasi.             Atsakovas D. B. ieÅ¡kinio nepripažino. Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad iki santuokos su V. B. draugavo labai trumpai ir nežinojo, jog ji neveiksni. SantuokÄ sudarė dėl to, kad V. turėjo gimdyti. Po santuokos sudarymo Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B. Mano, kad ieÅ¡kovė, V.

B. motina, J. Å . žinojo apie dukros ligÄ , bet prieÅ¡ santuokos sudarymÄ sÄ moningai tai nutylėjo. 2009 m. sausio 13 d. teismo sprendimu V. B. pripažinta neveiksnia. Jis nepripažįsta savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nes faktiÅ¡kai santuokos nebuvo. IeÅ¡kovė jam neleidžia bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, mano, kad santuoka turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos (CK 3.40 str.3 d .l p.) nuo santuokos sudarymo pradžios. Jis, sudarydamas santuokÄ , buvo sÄ Å¾iningas, yra dukros A.

B. biologinis tėvas, veiksnus, dirba ir gali pasirÅ«pinti savo vaiku pats. IeÅ¡kovė turi prižiÅ«rėti savo neveiksniÄ dukrÄ , todėl mano, jog ji negalės tinkamai auklėti jo dukros A.              RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.                           Teismas santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr.(duomenys neskelbtini), tarp D.

B. ir V. V., priėmusios santuokinę B. pavardę, pripažino negaliojančia dėl esminės klaidos (LR CK 3.40 str. 3 d. l p.) nuo santuokos sudarymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Po santuokos pripažinimo negaliojančia, V. B. paliko santuokinę pavardę “B”.              Teismas nustatė nepilnametės A. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu D. B., kuriam pavedė faktinę nepilnamečio vaiko globÄ ir jo turto tvarkymÄ uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl V. B. veiksnumo, 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl V. B. veiksnumo (b. l. 36, 37). RokiÅ¡kio apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 43, 44) V. B. pripažinta neveiksnia. Dar kitoje byloje 2008 m. kovo 3 d. nutartimi V. B. nustatyta globa ir jos globėja paskirta jos motina J. Å . (b. l. 54), kuri ir iÅ¡kėlė atsakovui Å¡iÄ bylÄ . Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-56, kuriuo V.

B. buvo konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas ir dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (pridėtos bylos Nr. 2-61-126/2009 b. l.

30) bei teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 43–44), kuriuo ji pripažinta neveiksnia, nustatė, jog D. B. sudarant santuokÄ su V. B., buvo pažeistos santuokos sudarymo sÄ lygos – santuokos savanoriÅ¡kumas (CK 3.13 straipsnis) ir asmens veiksnumas (CK 3.15 straipsnis). Teismas nurodė, kad bet kokie Å¡alių valios trÅ«kumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriÅ¡kumu, yra pagrindas pripažinti santuokÄ negaliojančia (CK 3.13, 3.15, 3.40 straipsniai). Nustatė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas nežinojo apie V.

B. sveikatos sutrikimus, nes nenustatyta, jog Å¡alys prieÅ¡ sudarydamos santuokÄ pasitikrino sveikatÄ CK 3.21 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad atsakovo nežinojimas apie sutuoktinės ligÄ laikytinas esmine atsakovo klaida, nes prieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų sudaręs santuokos su V. B. (su V. V.). Be to, santuokos negaliojimas yra susijęs ir su vieÅ¡uoju interesu – ieÅ¡kovė augina nepilnametę dukterį, kuri gyvena kartu su ieÅ¡kove ir V. B. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas, sudarydamas santuokÄ , buvo sÄ Å¾iningas (CK 3.45 str. 2 d.), t. y. jis negalėjo žinoti, kad V.

B. turi psichikos sutrikimų, nes Å¡i informacija nėra vieÅ¡a. Taip pat nustatė, kad ir V. B. sudarant santuokÄ buvo sÄ Å¾ininga, kadangi dėl savo sveikatos bÅ«klės ji negalėjo suprasti, jog jai yra kliūčių sudaryti santuokÄ (CK 3.45 str. 2 d.). Nurodė, kad pripažinus V. B. sÄ Å¾ininga registruojant santuokÄ , tenkintinas jos globėjos, ieÅ¡kovės ieÅ¡kininis reikalavimas palikti santuokinę pavardę „B.“ (CK 3.69 str.), o ieÅ¡kovės reikalavimas santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės atmestinas.Teismas, remdamasis RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada (b. l. 104, 105), nustatė, kad atsakovo D.

B. ir V. B. dukra A. gyvena kartu su motina V. B. ir močiutės J. Š. šeima mažame, 41 kv. m, dviejų kambarių su virtuve bute. Kartu šiame mažame bute gyvena ir ieškovės vyras E. Š. bei vaikai: R. L., R. L., F. L., A. Š., P. Š. Gyvenamoji aplinka skurdi, bute netvarkinga, nešvaru. Šeimos pragyvenimo šaltinį sudaro išmokos vaikams – 435,50 Lt, šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) – 540 Lt, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų – 360 Lt, šalpos našlaičių pensija – 360 Lt, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 180 Lt, iš viso 1875 Lt kas mėnesį.

RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 12 28 įsakymu Nr. AV-880 J. Å . Å¡eima įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sÄ raÅ¡Ä . RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu J. Å . pareikÅ¡tas įspėjimas už tėvų valdžios nepanaudojimÄ (ATPK 181 str.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodoma, kad A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kuris turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ ir yra pajėgus auginti dukrÄ .

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, patikrinę atsakovo D. B. gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡vadose (b. l. 107, 108, 136, 138) nurodė, kad D. B. gyvena dviejuose kambariuose kartu su tėvu R. B. ir motina T. B., tėvų nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Gyvenimo sÄ lygos minimalios. D. B. dirba degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, motina – (duomenys neskelbtini). Tėvas yra neįgalus ir gauna neįgalumo pensijÄ . Å eima nėra įraÅ¡yta į Panevėžio miesto socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ .

Skyrius neprieÅ¡tarauja, kad nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu D. B. IÅ¡ nurodytų įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gyvenimo sÄ lygos yra geresnės už ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė yra paskirta neįgalios V. B. globėja, pati augina savo 4 nepilnamečius vaikus, todėl sprendė, kad nepilnametei A. B. gyvenant su tėvu bus geriau, ji bus prižiÅ«rima ir auklėjama, kur jai bus geresnės buities sÄ lygos ir yra pagrindas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti pas tėvÄ , pas kurį tos sÄ lygos yra labiau užtikrintos ir kartu jam pavedama nepilnamečio vaiko faktinė globa bei turto tvarkymas uzufrukto teisėmis iki jos pilnametystės (CK 3.169, 3.190 str.).

Atsižvelgęs į tai, kad nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. B. ir į tai, kad atsakovas nepraÅ¡o iÅ¡laikymo dukrai, bei pati ieÅ¡kovė pripažino, jog atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ dukrai iki iÅ¡tuokos (b. l. 125), nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo atmestinas.Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 14d. sprendimu J. Å . (b. l.

17) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka valstybei (CPK 96 str.4 d.). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. Å . praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį, ginant V. B. interesus, patenkinti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais. 1). Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nustatyta A.

B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. B.. Tvirtina, kad A. B. yra labai prisiriÅ¡usi prie mamos V. B. Vaiko perdavimas tėvui D. B. bÅ«tų labai skaudus smÅ«gis anÅ«kei A. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. B. prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Neatsižvelgta, ar A perdavimas tėvui nepakenks V. B. sveikatai. Nors V. — ligonė, nors ir pripažinta neveiksnia, tačiau, kaip ir visi žmonės, ji jaučia, myli, pergyvena dėl savo vaiko. Apeliantė nemano, kad A. gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų geresnės pas atsakovÄ .

Panevėžio vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje buvo pažymėta, kad atsakovo namų aplinka netvarkinga, daug nereikalingų daiktų, trÅ«ksta Å¡varos. Neduota nė vieno ten gyvenančios žmogaus charakteristika. Atsakovas, kaip ji žino, mėgsta iÅ¡gerti, iÅ¡gėrinėja ir jo tėvas, todėl vargu, ar ten bus gera aplinka anÅ«kei A.2). VisiÅ¡kai nepagrįstai atmestas jos reikalavimas priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ nuo 2007 m. gegužės 19 d. Sprendime nurodyta, jog pati ieÅ¡kovė pripažino, jog atsakovas teikė geruoju iÅ¡laikymÄ dukrai.

IeÅ¡kinyje ji nurodė, kad padavus teismui ieÅ¡kinį, jis padarė keturias perlaidas, iÅ¡ viso 550 Lt. Ji todėl ir sakė, kad D. B. teikė iÅ¡laikymÄ , bet tokios sumos sumokėjimas neduoda pagrindo visiÅ¡kai atmesti jos reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo. Nurodyta sumokėta suma padengia labai maÅ¾Ä iÅ¡laikymo dalį, kuri priklausė nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo, 2009 m. rugsėjo 24 d. 3). Nemano, kad buvo pagrindas santuokÄ pripažinti negaliojančia dėl to, kad D.

B. sudarė santuokÄ dėl esminės klaidos. J. Å . ir jos vyras E. Å . bei jos dukra R. L. yra sakę D. B., kad V yra neįgali iÅ¡ vaikystės, kad turi invalidumÄ , rodė atsakovui V invalidumo pažymėjimÄ , o jis yra atsakęs, kad nereikia jo rodyti civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms, nes gali nesutuokti. Todėl santuoka negalėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos.Apeliaciniu skundu advokatas E. BarÅ¡ys, atstovaujantis neveiksnios V. B. interesams, praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Â panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , patenkinti J.

Š. ieškinį, ginant V. B. interesus. Nurodo, kad su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, kuriuo patenkintas atsakovo D. B. priešieškinis ir santuoka tarp D. B. ir V. B. pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos bei jų nepilnametės dukros A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. B., nesutinka. Duktė A. B. yra labai prisirišusi prie savo mamos V. B., tarp jų yra labai glaudus ryšys, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. B., pažeidžia vaiko interesus.

Nors V. B. yra pripažinta neveiksnia, ji, kaip motina, rÅ«pinasi savo dukra ir jÄ labai myli, jokių priekaiÅ¡tų iÅ¡ vaikų teisių apsaugos tarnybos dėl jos elgesio dukros atžvilgiu nebuvo, todėl vaiko atėmimas iÅ¡ motinos bÅ«tų skaudus smÅ«gis ne tik vaikui, bet ir jai pačiai. SantuokÄ pripažinti negaliojančia dėl to, kad D. B. sudarė santuokÄ dėl esminės klaidos, nebuvo pagrindo. D. B. prieÅ¡ santuokÄ buvo informuotas jos globėjos J. Å . ir globėjos vyro E. Å ., be to pats matė invalidumo pažymėjimÄ ir žinojo, kad V. yra neįgali ir iÅ¡ vaikystės turi invalidumÄ .

Apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo keisti pagal ieÅ¡kovės J. Å . ir advokato Eugenijaus BarÅ¡io, atstovaujančio V. B. interesams, apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai iÅ¡tyrė įrodymus ir nustatė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį – visiÅ¡kai.Dėl santuokos pripažinimo negaliojančiaByloje nustatyta (b. l. 3), kad atsakovas D.

B. ir V. B., santuokÄ Ä¯registravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. B. (b .l. 6). Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-56, kuriuo V. B. buvo konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, dėl to ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (CK 2.10 str.) (pridėtos bylos Nr. 2-61-126/2009 b. l.

30) bei teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 43–44), pripažinus neveiksnia, pagrįstai nustatė, jog D. B. sudarant santuokÄ su V. B., buvo pažeistos santuokos sudarymo sÄ lygos – santuokos savanoriÅ¡kumas (CK 3.13 straipsnis) ir asmens veiksnumas (CK 3.15 straipsnis). Apylinkės teismas nurodė pagrįstus teisinius argumentus, kad bet kokie Å¡alių valios trÅ«kumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriÅ¡kumu, yra pagrindas pripažinti santuokÄ negaliojančia (CK 3.13, 3.15, 3.40 straipsniai), kadangi byloje yra faktiniai duomenys, kad V.

B. serga vidutiniu protiniu atsilikimu ir dėl šios būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti nuo gimimo (CK 2.10 str.) (teismo psichiatrijos ekspertizės 2008-11-11 aktas Nr. 88TPK-56, pridėtos bylos Nr. 2-61-126/2009 b. l. 30). Teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu V. B. (b. l. 43–44), pripažinta neveiksnia.). Atsakovas D. B. nežinojo, kad V. V. yra neveiksni, nes byloje nepaneigta, kad iki santuokos įregistravimo sutuoktiniai bendravo trumpai, santuoka įregistruota tik dėl V. V. nėštumo.

Po santuokos sudarymo Å¡alys kartu negyveno.Å iomis aplinkybėmis galima konstatuoti esminę atsakovo klaidÄ , nes prieÅ¡ingu atveju santuoka nebÅ«tų buvus įregistruota. Kartu kolegija nurodo, kad tik 2009 m. sausio 13 d. teismo sprendimu V. B. pripažinta neveiksnia, jau po santuokos įregistravimo (CK 3.15 str.). Teismo sprendimas pripažinti neveiksnia tik patvirtina, kad V. V. sirgdama vidutiniu protiniu atsilikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti nuo gimimo. Remdamasis byloje esančiais iÅ¡vardintais įrodymais negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovas, sudarydamas santuokÄ , buvo nesÄ Å¾iningas (CK 3.45 str. 2 d.), t. y. jis negalėjo žinoti, kad V.

B. yra neveiksni. Be to, teismas nurodė, kad ir V. B., sudarydama santuokÄ buvo sÄ Å¾ininga, kadangi ji dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti, jog jai yra kliūčių sudaryti santuokÄ (CK 3.45 str. 2 d.). IeÅ¡kovės reikalavimas santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės atmestas pagrįstai. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo D. B. akivaizdi konfliktinė situacija, Å¡alys ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltino viena kitÄ netinkamu elgesiu.              Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo                   CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

CK 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. CK 3.3 straipsnio 1 dalis įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas – įvertinti, ar tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sÄ lygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Kilęs ginčas pirmiausia sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Nenustatyta, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu netinkamai vertino mažametės A.

B. interesus.              Teismas, remdamasis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 104, 105) nustatė, kad atsakovo ir V. B. dukra A. gyvena kartu su motina V. B. ir močiutės J. Š. šeima pastarosios mažame, 41 kv. m, dviejų kambarių su virtuve bute. Kartu šiame mažame bute gyvena didelis skaičius asmenų, tai yra ir ieškovės vyras E. Š. bei vaikai: R. L., R. L., F. L., A. Š., P. Š. Gyvenamoji aplinka skurdi, bute netvarkinga, nešvaru.

Å ios Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinį sudaro iÅ¡mokos vaikams – 435,50 Lt, Å¡alpos pensija neįgaliajam (invalidui) – 540 Lt, Å¡alpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų – 360 Lt, Å¡alpos naÅ¡laičių pensija – 360 Lt, priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinė kompensacija – 180 Lt, iÅ¡ viso 1875 Lt kas mėnesį. RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 12 28 įsakymu Nr. AV-880 J. Å . Å¡eima įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sÄ raÅ¡Ä .

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14d. nutarimu J. Å . pareikÅ¡tas įspėjimas už tėvų valdžios nepanaudojimÄ (ATPK 181str.). Pati J. Å . augina du savo mažamečius vaikus, globoja V. B., todėl vargiai ar fiziÅ¡kai begali tinkamai prižiÅ«rėti ir auklėti A. To negali tinkamai daryti ir neveiksni V. B.Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kuris turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ ir yra pajėgus auginti dukrÄ .

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, patikrinę atsakovo D. B. gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡vadose (b. l. 107, 108, 136, 138) nurodė, kad D. B. gyvena dviejuose kambariuose kartu su tėvu R. B. ir motina T. B., tėvams nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Gyvenimo sÄ lygos minimalios. D. B. dirba degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, motina – (duomenys neskelbtini). Tėvas yra neįgalus ir gauna neįgalumo pensijÄ . Å eima nėra įraÅ¡yta į Panevėžio miesto socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ .

Skyrius neprieÅ¡tarauja, kad nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu D. B. IÅ¡ visumos iÅ¡tirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu atsakovo D. B. gyvenimo sÄ lygos yra geresnės už ieÅ¡kovės, kad nepilnametei A. B. gyvenant su tėvu, ji bus geriau prižiÅ«rima ir auklėjama, jai bus sudarytos geresnės buities ir auklėjimo sÄ lygos (CK 3.169, 3.190 str.). Teismas negali tvirtinti, kad D. B. tinkamai auklės ir prižiÅ«rės savo dukrÄ , kol jis to dar neįrodė.

Yra aplinkybių, keliančių abejonių, ar jis bus tikrai atidus ir rÅ«pestingas, tačiau jis yra vaiko tėvas, pageidauja vaikÄ auklėti, kai vaiko motina to negali daryti dėl objektyvių priežasčių. Nenustatyta, kad jis dukrÄ skriaudė, ja nesirÅ«pino. Jei tai darė nepakankamai, tai tik dėl konfliktų su ieÅ¡kove. Teismas vertina ir tai, kad atsakovas nepraÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo iÅ¡ V. B. dukrai A. Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turės pasidomėti, kaip atsakovas auklėja ir prižiÅ«ri dukrÄ .

Jeigu atsakovas netinkamai auklės ir prižiÅ«rės dukrÄ , neužkirstas kelias vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeisti.IeÅ¡kovė yra pripažinusi teismo posėdyje, kad D. B. siųsdavo iÅ¡laikymÄ dukrai po 100 Lt (t. 1, b. l. 125), todėl esant jos nenuosekliems aiÅ¡kinimams, negalima daryti iÅ¡vados, kad yra iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kurio ji reikalauja.Tuo yra paneigti apeliacinių skundų argumentai, apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu J.

Å . (b. l.

17) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka valstybei (CPK 96 str.4 d.). Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                        Teisėjai                                                                 Romualdas JanuÅ¡ka                                                                                            Laimutė Sankauskaitė                                                                               Laimantas MisiÅ«nas