Legislator Case Law & Legislation
2023-01-05 Nr. CB-174-2-30-3-00250-2020-9 AI generated

2023-01-05 Nr. CB-174-2-30-3-00250-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2023-01-05 Nr. CB-174-2-30-3-00250-2020-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 27 d. gautu atsakovo D. V. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas.

Legislator headnote

AI generated

2023-01-05 Nr. CB-174-2-30-3-00250-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2022 m. gruodžio 27 d. gautu atsakovo D. V. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-6091 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00250-2020-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 27 d. gautu atsakovo D. V. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185, 314 straipsniai). Teismas nemotyvavo savo pozicijos, kokiu būdu remiantis nustatyta, kad būtent ta sklypų riba, yra teisinga. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punktą. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį ir CK 4.39 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl nustatytinos ginčo žemės sklypų ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-387-248/2019, 28 punktas). Teismai pažeidė civilinėje teisėje vyraujančius principus – lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, interesų pusiausvyros ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, kurie įtvirtinti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą naują įrodymą, taip pažeisdamas CPK 314 straipsnyje įtvirtintas teisės normas.

Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį, todėl atsisakius priimti kasacinį skundą jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui D. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė