Legislator Case Law & Legislation
ab2d5c72-8a98-4271-b161-43701eacb718 AI generated

ab2d5c72-8a98-4271-b161-43701eacb718 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ab2d5c72-8a98-4271-b161-43701eacb718
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-4731-815/2016                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05415-2015-6                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

ab2d5c72-8a98-4271-b161-43701eacb718 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Ä®statymo 44 straipsnio 5 dalis. PareiÅ¡kėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tis patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“.

Keywords

AI generated
nutrition claims food – hygiene unfit notwithstanding health condition contrary to medical advice feed – products and hygiene expulsion despite health conditions
AI generated
dc5b096b-4e7a-4f39-be28-b98bb6ffc5f9
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
f2b6cd4c-ed54-4ad0-9399-6c1c606c9e5f
Administracinė byla Nr. I-2848-402/2017                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01829-2017-4                                                             Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
cf8ad005-7b93-4ef7-b572-fa309fcce91c
S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.
2f215ecb-7a6b-4081-9b96-9977ae00fe6a
Administracinė byla Nr. I-4872-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-04250-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas T.
518af53c-1a0d-46d0-9534-d94871efa4bc
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-4731-815/2016                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05415-2015-6                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas S. S. (S. S.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (skundas teismui iÅ¡siųstas 2015 m. lapkričio 13 d. (b. l. 4)), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).2. PareiÅ¡kėjas skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jo laikymo sÄ lygos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) buvo netinkamos, nežmoniÅ¡kos, žiaurios, pateikia, be kita ko, tokius argumentus.2.1.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jam LAVL nebuvo paskirta tinkama dieta, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, iÅ¡ esmės jis net nebuvo gydomas.2.2. LAVL jis laikytas 5 val. patalpoje be ventiliacijos, kartu su rÅ«kančiais asmenimis.2.3. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , be kita ko, remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad dėl neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ , nervinį stresÄ .

II Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 8–11).1. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti2.

Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas – 34,06 m2, 8 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, pateikti nėra galimybės.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nebuvo nustatytos.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.4.

LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), PÄ® taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas), be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.5.

LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame gydytas pareiÅ¡kėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedÅ«rų laiku bÅ«ti gryname ore Å¡io skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiÅ¡kėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. administracinę bylÄ Nr. A442-707/2014).6.

LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PÄ® eksploatavimo taisyklės) kuriose nenustatyta, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti gyvenamojoje patalpoje pataisos įstaigoje. LAVL palatos minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.7. Pagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pažymėtina, kad pagal HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.8. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai / normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.9.

Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje, žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje. Pagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kiekvienoje LAVL kameroje yra langai ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje.10.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Ä®statymo 44 straipsnio 5 dalis. PareiÅ¡kėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tis patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“.

Pagal LAVL ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) maisto tiekimo sutartį, maistas tiekiamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K valgyklos. Ligoninės dietistė iki 13 val. LukiÅ¡kių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriui pateikia pažymÄ apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių (kitai dienai). Porcijos gaminamos pagal esamÄ tÄ dienÄ Ä¯staigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičių. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 34 punktu, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę; asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Departamento direktoriaus įsakyme.

Naujai atvykusiems į LAVL suimtiesiems ir / ar nuteistiesiems karÅ¡tas maistas (jeigu pavėluoja pietums) patiekiamas pagal nustatytÄ dienotvarkę; jeigu suimtieji ir / ar nuteistieji atvyksta į LAVL pavėlavę pietums (pagal LAVL dienotvarkę), LAVL pareigÅ«nai visada pasiÅ«lo ir sudaro galimybę suimtiesiems ir / ar nuteistiesiems papietauti, nuvesdami juos į valgyklÄ .Pažymėtina, kad gydymosi laikotarpiu gydantis gydytojas pareiÅ¡kėjui nebuvo skyręs dietinio maisto.11. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKÄ®) 19 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tokio pobÅ«džio informacija yra iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti (pridedama).

Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti LAVL (LVAT administracinė byla Nr. A756-1160/2012). Ä®vertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKÄ® draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje / įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Administracinių teismų formuojama praktika rodo, kad LAVL pakankamais bÅ«dais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKÄ® įgyvendinimÄ (žr. pavyzdžiui, administracines bylas Nr. I-2020-189/2013, Nr. I-2503-189/2013, Nr. I-3903-281/2012).Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose.

Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , LAVL privalo vykdyti TKÄ®. TKÄ® nenustatyta galimybė skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, taip pat neįtvirtinta galimybė įrengti specialias rÅ«kymo vietas, kadangi TKÄ® draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.LAVL vadovaujasi BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagal kurį nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniuose.12.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo12.1. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Å¡iuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos kilimÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas grindžia neturtinės žalo kilimÄ .

Taip pat niekuo nepagrįsta praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.12.2. PareiÅ¡kėjas neturtinę žala (jo manymu, kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais) bei orumo pažeidimÄ kildina iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, pavyzdžiui, nuo tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos bÅ«klės ar net amžiaus.

EŽTT, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du. Remiantis teismui pateikiamais pareiÅ¡kėjo medicininiais dokumentais, LAVL darbuotojai pareiÅ¡kėjui suteikė medicininę pagalbÄ , iÅ¡raÅ¡ant jo savijauta pagerėjo, palyginus su savijauta, tik atvykus į LAVL. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas, visiÅ¡kai neturi pagrindo.Pažymėtina, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas S. S. prašė jo skundÄ tenkinti, be kita ko, nurodė, kad jo netenkino laikymo sÄ lygos LAVL, t. y. jam tekęs plotas buvo per mažas, be to, jis laikytas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, taip pat nurodė, kad Å¡ioje byloje nekelia ginčo dėl etapavimo sÄ lygų; pabrėžė, kad jau priimtas sprendimas byloje dėl jo ginčo su VieÅ¡ojo saugumo tarnyba (Liteko duomenimis, tai Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-5209-821/2016, kurioje jau yra įsiteisėjęs 2016 m. gegužės 13 d. sprendimas). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 20).2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡davė LAVL leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai, nurodytai Å¡iame leidime-higienos pase (b. l. 13).3.

Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 562-305, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. gydytas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12).4. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 27 d. patikrinimo metu nustatė, kad Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 nuo sienų vietomis buvo nusilupę dažai, suplyÅ¡usi linoleumo danga, tai neatitiko HN 47-1:2012 114 punkto (žr. 2015 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktÄ Nr. 13(15.3)-PA-1877 (b. l. 16–17)).5.

Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985, Chirurgijos skyriaus palatoje (plotas – 34,06 m2) buvo: 8 vieno aukÅ¡to lovos, 8 spintelės, po 1 stalÄ . lentynėlę, pakabÄ , kėdžių nebuvo (b. l. 27). II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 800 eurų atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui už jo, esÄ , netinkamas laikymo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas S. S. LAVL buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. BÅ«tent Å¡is plotas turi bÅ«ti vertinimo kriterijumi Å¡ioje administracinėje byloje, nes S. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m.3. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas S. S. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalÄ 800 eurų.3.1.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3.2. Pabrėžtina, kad S. S. LAVL gydytas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d.

Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 dėl lėtinio faringito (ligos kodas J31.2) (b. l. 12), t. y. pareiÅ¡kėjas LAVL buvo iÅ¡ viso 8 paras, be to, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis (b. l. 16–17). Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, Å¡io tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai Å¡ios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad Å¡ioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai.

Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.3.3.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LAVL palatose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Ä®rodymai, kad dėl LAVL kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.3.4. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl laikymo su rÅ«kančiaisiais, dietos neskyrimo.

Teismas pabrėžia, kad atsakovė nurodė, jog gydymosi laikotarpiu gydantis gydytojas pareiškėjui nebuvo skyręs dietinio maisto (b. l. 12), todėl šiuo aspektu pareiškėjo nusiskundimų negalima laikyti pagrįstais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tokio pobÅ«džio informacija yra iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti (b. l. 28-32).

Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti LAVL (LVAT administracinė byla Nr. A756-1160/2012). Ä®vertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKÄ® draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje / įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Todėl Å¡iuo aspektu taip pat negalima laikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstais.3.5.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (pareiÅ¡kėjas S. S. LAVL 8 paras buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, taip pat įvertinęs kompleksiÅ¡kai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų bÅ«klę), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 90 eurų, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų.

Teismo vertinimu, didesnės negu 90 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (netinkamai laikytas 8 paras).

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                  Ernestas Spruogis