ab2d4afe-7ca7-48ca-a0d2-0672ff39a2da · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2681-243/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01864-2015-2  Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2;   3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui R.

V. dėl 417,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. 417,57 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . PraÅ¡yme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, ir butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda. Nurodo, jog butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 apmokestintas 9,79 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, o butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, Klaipėda laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31 apmokestintas 443,97 Eur vietine rinkliava, iš kurios atsakovas sumokėjo 36,19 Eur, todėl susidarė 407,78 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota vieÅ¡osios teisės normomis. PareiÅ¡kėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytÄ turto objektÄ ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje ir praneÅ¡imais. Teismas konstatuoja: ginčo dalykas yra pareiÅ¡kėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. 417,57 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ , Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Ä®statymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys.

Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobÅ«dis. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiÅ¡kėja parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimÄ adresÄ .

Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotÄ ;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedÅ«ros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne vieÅ¡ojo naudojimo erdvėse (2 punktas).

Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytÄ turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-01 sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008-07-01. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008-07-01. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 pakeistas Tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir pripažintas netekusiu galios Tarybos 2008-07-31 sprendimo Nr. T2-300 1 punktas, kuriuo taip pat buvo pakeistas Tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“.

Vietinės rinkliavos dydžiui laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 apskaičiuoti taikomas Tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 patvirtinto priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos.IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, atsakovas paveldėjo iÅ¡ V. V., mirusio 2010-12-28 (b.l. 8). Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas atsakovui iÅ¡duotas 2011-03-29 ir 2011-04-04 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.  Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmimas jo įpėdiniams (CK 5.1. straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas, savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi, įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienas iÅ¡ paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimo metu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. PalikimÄ priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2013-09-17 nutartis civilinėje byloje 3K-3-434/2013 ir kt). Konstatuotina, jog R.

V. buto, adresu (duomenys nskelbtini) Klaipėda, faktiniu savininku ir valdytoju tapo nuo V. V. mirties, t.y. nuo 2010-12-28. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų taip pat matyti, jog atsakovas butÄ pardavė 2011-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4040. Vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuotas už visÄ 2011 metų balandžio mėnesį, nors mokėti jis turėtų už naudojimosi nekilnojamuoju turtu laikotarpį. Nors vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 3 dalimi prieÅ¡ trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir teisines pasekmes jiems sukelia tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre, tačiau sandorio Å¡alims ji galioja nuo sudarymo momento (CK 1.75 straipsnio 1 dalis).

Byloje nesant kitų duomenų, nuo kada butas faktiÅ¡kai perduotas pirkėjui ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nesant žymos apie priėmimo-perdavimo aktÄ , laikytina, jog nekilnojamojo daikto perdavimas pirkėjui įvyko pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo momentu. Pažymėtina, jog vietinė rinkliava nėra siejama iÅ¡imtinai su nuosavybės turėjimu, bet ir su nekilnojamojo daikto valdymu ar naudojimu, todėl pareiÅ¡kėja turi teisę vietinės rinkliavos nepriemokÄ prisiteisti iÅ¡ asmens, kuris tuo metu nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu valdė nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. 2015-04-20 nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014-11-04 nutartis Nr. A556-1729/2014). Konstatuotina, jog atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas už butÄ , adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, nuo 2011-01-01 (pareiÅ¡kėjos nurodyto laikotarpio, už kurį skaičiuojama vietinė rinkliava, pradžia) iki 2011-04-15, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje mažintinas 1,20 Eur (viena diena 0,08 Eur x 15 dienų).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l. 7), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos matyti, kad vietinė rinkliava apskaičiuota, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (b.l. 5-6). Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos.

Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimÄ vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja su pareiÅ¡kimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2015-10-14 (b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iÅ¡ atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo bÅ«ti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiÅ¡kėja turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ bei tvarkymÄ už 2008 ir 2009 metus, kuriÄ pagal pateiktÄ pažymÄ apie skolÄ sudaro 69,81 Eur. PraÅ¡ymas Å¡ioje dalyje dėl priteisimo 69,81 Eur atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo priteistina 346,56 Eur.

PraÅ¡ymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo R.

V., asmens kodas (duomenys nskelbtini), 346,56 Eur (trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 56 euro centai) pareiÅ¡kėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , atmesti praÅ¡ymÄ dalyje dėl 71,01 Eur vietinės rinkliavos priteisimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                  Vida Stonkuvienė