2021-08-12 Nr. AB-15955-4-45-3-00225-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3675-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00225-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl S. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 18 d.

2. Centras paaiškino, kad užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. balandžio 1 d., nes neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, buvo apgyvendintas Centre. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad prašymo nagrinėjimo metu jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis, pasinaudodamas suteikta teise laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2021 m. birželio 16 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos ir sulaikytas iki 48 valandų. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Centro nuomone, užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Užsienietis tvirtino, kad bijodamas, jog jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas prieglobsčio byloje ir jis bus išsiustas į (duomenys neskelbtini), jis pasišalino iš Lietuvos. Lenkijoje jis buvo sulaikytas ir 2 mėnesius praleido kalėjime.

4. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje prašė svarstyti galimybę skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jis yra prieglobsčio prašytojas.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. balandžio 1 d. kartu su kitais asmenimis, neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Jis neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis 2021 m. balandžio 23 d. išvyko iš Centro, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 14PR-22 nutraukti S. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Užsienietis 2021 m. birželio 16 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad S. A. nėra jo tikras vardas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Teismas akcentavo, kad užsienietis, apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką, taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 11 p.), todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Užsienietis, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro bei iš Lietuvos Respublikos, o tai laikytina piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra. Teismo vertinimu, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti teikimą. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 16 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

III. 9. (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. S. A. tvirtina, jog sulaikymo tikslą, t. y. užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, galima pasiekti ir alternatyviomis sulaikymui priemonėmis. Sulaikymas šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga priemonė. Apgyvendinus užsienietį Centre ir nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai per daug nesuvaržant jo laisvės ir nepažeidžiant jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesų.

11. S. A. 2021m. liepos 27 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo pradinio apeliacinio skundo turinį.

12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti S. A. apeliacinį skundą.

13. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad užsienietis iki šiol nepateikė jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų. Iš užsieniečio paaiškinimų teismo posėdyje darytina išvada, jog jis iš Lietuvos Respublikos teritorijos pasišalino tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas tikėtinas tokio pasišalinimo pasekmes. Centrui nekyla abejonių, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsieniečio elgesio negalima laikyti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Pritaikius užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų didelė tikimybė, jog jis tiesiog išeis iš Centro (pakartotinai), kadangi ne visa apgyvendinimo teritorija yra stebima ir saugoma (tam nėra poreikio ir resursų).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų ir nebandė išvykti ar slėptis, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

17. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis, o pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad S. A. nėra tikrasis jo vardas. Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, jis 2021 m. balandžio 1 d. prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą. Užsieniečiui atvykus į Centrą, jam buvo išaiškinta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimo Centre pagrindas ir Centro vidaus tvarkos taisyklės, informuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu negalima išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos (Centro 2021 m. balandžio 14 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 18–19). Nepaisant to, užsienietis 2021 m. balandžio 22 d. išvyko iš Centro ir negrįžo per nustatytą ar deklaruotą laiką po jo išvykimo (Centro 2021 m. balandžio 22 d. ir 23 d. tarnybiniai pranešimai, Centro byla, b. l. 19, 20). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pastarąją aplinkybę, 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 14PR-22 nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (Centro byla, b. l. 21). 2021 m. birželio 16 d. užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos kaip asmuo, prisistatęs M. H. (asmens perdavimo protokolas, Centro byla, b. l. 22). Jis pakartotinai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2021 m. liepos 12 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui, kuriame vėl išreiškė siekį gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasirašė kaip S. A. (Centro byla, b. l. 45).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsieniečio tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius