2020-07-15 Nr. AB-13620-3-62-3-02686-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1535-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02686-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 11 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, kuriame buvo ankšta ir nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teigimu, nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, reikėjo daužyti duris ir tikėtis, kad pareigūnai išgirs. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose nebuvo šiukšliadėžių, peleninių, nuolat buvo šiukšlių, nebuvo įrengta sporto inventoriaus, todėl nebuvo galimybės tinkamai mankštintis. Pravieniškių PN-AK neužtikrino patalpos apšvietimo, nes langus užgožia trys poros grotų ir tinklas. Pravieniškių PN-AK nebuvo suteiktos tinkamos sąlygos naudotis higienos sanitariniais įrenginiais: kamerose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų, spintelės; sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio; sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o buvo skylė su papildoma vandens srove, taip pat nebuvo atskiros ventiliacijos nuo gyvenamųjų patalpų, kamerų dažai atsilupę, sienose skylės. Pareiškėjo teigimu, nebuvo sudarytos galimybės nusiprausti po šiltu vandeniu. Atvykstant ir išvykstant į/iš Pravieniškių PN-AK, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.).

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas už rėžimų reikalavimų pažeidimus atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriaus kamerų tipo patalpose. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

5. Atsakovo atstovo teigimu, 3-io sektoriaus būriuose įrengtos patalpos bei kamerų tipo patalpose baldais ir inventoriumi aprūpintos laikantis teisės aktų nuostatų. 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpose yra įrengti iškvietimo mygtukai, bei šiukšlių dėžės kiemeliuose. Nuteistasis į Ūkio skyrių nesiskundė dėl šiukšlių dėžių trūkumo. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato sporto įrengimo kamerų tipo patalpų kiemeliuose, tik esant galimybei.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pabrėžė, kad teisės aktai reikalauja, jog įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Kamerų tipo patalpų bendrą dušinę valo nuteistasis, dirbantis valytoju. Pažymėjo, kad nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien; techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai; patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių; apžiūrų metų užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu duomenų, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nėra; pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų psichologinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Vertinant aplinkybes, jog pareiškėjas iš tikrųjų jautė skunde nurodytus psichologinius išgyvenimus, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės.

7. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 20,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Dėl minimalaus gyvenamojo ploto teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais. Pažymėjo, kad atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėta, kad pareiškėjas skundu prašo priteisti neturtinę žalą už netinkamas sąlygas, kalint Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-iajį sektorių atvyko 2018 m. gegužės 30 d., o išvyko – 2018 m. birželio 12 d. Nurodytas vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. 43-14503 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus bei Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 77-1723 nurodytų gyvenamųjų patalpų ploto.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 3-ojo sektoriaus kamerą Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 7,56 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,78 kv. m. Pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 6 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 3-ojo sektoriaus kamerą Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas yra 16,16 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 8,08 kv. m.

Pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 3-ojo sektoriaus kamerą Nr. 8, kurios gyvenamasis plotas yra 7,67 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,835 kv. m. Teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjui laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 6 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d. buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m, nustatyta Taisyklių 111.2 p.), todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo minėtais laikotarpiais.

10. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad nėra teikiami duomenys apie gyvenamąsias patalpas (kameros numerį, plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir pan.), kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovas informacijos apie pareiškėjo kalinimo sąlygas minėtu laikotarpiu nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad jis minėtu laikotarpiu buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Teismas nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (3 paros) konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.

11. Dėl kamerų apšvietimo ir būklės teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų apšvietimo bei būklės nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kamerose) tariamai buvo pelėsis, sienų dažai atsilupę, skylės sienose, netinkamas apšvietimas, pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovo į bylą pateikta Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 77-1723 patvirtina, jog 3-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerose užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti bendra dirbtinė apšvieta. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo ir kamerų būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmesti.

12. Dėl šilto vandens nebuvimo teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktu, HN 134:2015 44 punktu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti dušu – pareiškėjas neneigia, jog kartą per savaitę jis turėjo galimybę praustis po dušu; pareiškėjas tik nurodo, kad nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu vandeniu. Taigi anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nėra pažeistas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją su nusiskundimais dėl šilto vandens nebuvimo (prašymu suteikti galimybę pasinaudoti šiltu vandeniu ar dušu dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl šilto vandens nebuvimo), todėl pareiškėjo argumentus dėl šilto vandens nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus.

13. Dėl inventoriaus teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, atsakovo atstovo atsiliepimo argumentais, kad kameros bei pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. kamerų tipo patalpų bendrosiose dušinėse yra veidrodis (1 vnt.), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)) ir kt.; kamerų tipo patalpose yra sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas) ir kt.; kiemeliuose yra šiukšlių dėžės ir kt.; sanitariniuose mazguose yra sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas) ir kt.; teisės aktai nenumato sporto įrengimo kamerų tipo patalpų kiemeliuose. Minėtas aplinkybes patvirtina Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 77-1723. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas skundėsi dėl inventoriaus trūkumo pataisos namuose. Teismas pareiškėjo argumentus dėl šiukšliadėžių ir peleninių trūkumo pasivaikščiojimų kiemeliuose, bei veidrodžių, tualeto reikmenų, spintelės trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl sporto inventoriaus įrengimo yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nes neaišku, kokio sporto inventoriaus nebuvo, nenurodyta, kokią žalą dėl to patyrė pareiškėjas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad vienu metu kiemelyje buvo neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ir dėl to nebuvo sudarytos galimybės judėti. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, bei pasivaikščiojimų kiemeliuose nebuvo būtino inventoriaus.

15. Dėl sanitarinio mazgo teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo abejoti, jog pataisos namų kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (ar unitazu) ir praustuvė, kurioje yra šalto vandens tiekimo ir atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi ar kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl netinkamos ventiliacijos sanitariniame mazge. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų aptariamu aspektu.

16. Dėl signalizacijos mygtuko teismas pažymėjo, kad Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. 77-1723 2 punkte nurodyta, jog kamerų tipo patalpose yra įrengti iškvietimo mygtukai. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl signalizacijos mygtuko, t. y. kad buvo būtinybė jais naudotis, tačiau jie veikė netinkamai. Teismas pareiškėjo argumentus dėl žalos, atsiradusios dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo, atmetė kaip nepagrįstus.

17. Dėl asmens ir daiktų apžiūros teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir kt.), asmenys daiktus turi susidėti į purvinas dėžes, tačiau nekonkretizavo aplinkybių, kuriose kamerose nebuvo laikomasi švaros reikalavimų, kokią konkrečia dieną tai buvo, ar dėl šių nusiskundimų kreipėsi į pataisos namų administraciją ir kt., todėl abstraktaus pobūdžio nusiskundimai nepatvirtina atsakovo atstovo nustatytos pareigos nevykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

18. Įvertinęs byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (3 paros), į tai, kad pažeidimai konstatuoti dėl to, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tuo laikotarpiu buvusias pareiškėjo kalinimo sąlygas, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 20,00 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkinta kaip nepagrįsta.

19. Teismas kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III. 20. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis nebuvo pažeista. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus.

20.2. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie kamerų tipo patalpas, kurias pareiškėjas skunde nurodė kaip ginčo objektą už atitinkamą ginčo laikotarpį. Atsakovo atstovas nepasisakė apie gyvenamąsias patalpas, nes pareiškėjas skundė tik kamerų tipo patalpas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 223 punktu, nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje. Nuteistajam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas. Nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo gyvenamosiose patalpose. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė.

20.3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nei viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Šiuo atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kyla būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde melagingai teigia, jog jis nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo lokaliniame sektoriuje ir apie jo buvimą tam tikrame būryje nepateikė jokių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 11 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (3 paras) nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, o kitus pareiškėjo argumentus (dėl nepakankamo apšvietimo ir kamerų būklės, šilto vandens nebuvimo, inventoriaus, signalizacijos mygtukų nebuvimo, asmens ir daiktų apžiūros) atmetė. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 20 Eur.

25. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pažeidimus dėl ploto normos.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu gyvenamojo ploto normos pažeidimu. Atsakovo atstovas teigia, kad pateikė teismui duomenis apie kamerų tipo patalpas, kurias pareiškėjas skunde nurodė kaip ginčo objektą už atitinkamą ginčo laikotarpį. Atsakovo atstovas nepasisakė apie gyvenamąsias patalpas, nes pareiškėjas skundė tik laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose. Nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo gyvenamosiose patalpose.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ginčui aktualias Taisykles, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (111.1 p.), o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m (111.2 p.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjui laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 6 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d. buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose (3,6 kv. m, nustatyta Taisyklių 111.2 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie gyvenamąsias patalpas (kameros numerį, plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir pan.), kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d., sprendė, kad atsakovo atstovas informacijos apie pareiškėjo kalinimo sąlygas minėtu laikotarpiu nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, jog jis minėtu laikotarpiu buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Teismas nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (3 paras) konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.).

30. Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartoje teismų praktikoje suformuotų taisyklių, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.

32. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, kuriame nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Priešingai nei teigia atsakovo atstovas apeliaciniame skunde, pareiškėjas neakcentavo ploto trūkumo tik kamerų tipo patalpose.

33. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas, atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl ploto trūkumo, nurodė kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 6 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d., jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių, tačiau nepateikė jokių duomenų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie gyvenamąsias patalpas (plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir pan.), kuriose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. Kadangi atsakovas neteikė įrodymų apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas visą ginčo laikotarpį ir nenurodė priežasčių pirmosios instancijos teismui dėl ko tai negali padaryti, pagrįstai buvo nustatytas minimalaus ploto trūkumas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (3 paras).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

36. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualią EŽTT ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir intensyvumą, įvertinusi kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 20 Eur suma yra proporcinga dėl Pravieniškių PN-AK padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, jos mažinti nėra pagrindo.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė