ab28a1b9-e1a4-43a0-90be-03d46805bcec · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-384-603/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20724-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės I. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ : ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. B. ir J. B. du kartus per mėnesį pasiimdamas dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveždamas jas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val.; atsakovė turi sudaryti sÄ lygas dukroms bendrauti su tėvu telefonu, paÅ¡tu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryÅ¡io priemonėmis tiek, kiek tai netrukdys vaikų užsiėmimams, mokymuisi, nepažeis Å¡eimoje egzistuojančių tradicijų, vaikų interesų ar jų kasdieninės dienotvarkės. Nurodė, kad atsakovė jau virÅ¡ metų neleidžia jam matytis su dukromis, nėra galimybės su vaikais susisiekti telefonu, kadangi ieÅ¡kovo telefono numeris yra užblokuotas. IeÅ¡kovo teigimu, dėl tokių veiksmų vaikų bendravimas su ieÅ¡kovu gali atitolti ar net visai nutrÅ«kti.

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, o teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , bÅ«tų padaryta žala įstatymo saugomiems vaikų interesams, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai ir elgesys kelia grėsmę jiems. Å alių Å¡alių nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su ieÅ¡kovu, kadangi žino, kad jis nėra jų biologinis tėvas. Biologinis vaikų tėvas yra R. K., su kuriuo vaikai noriai bendrauja ir susitinka kiekvienÄ savaitę. Atsakovė taip pat nurodė, kad ruoÅ¡iasi inicijuoti tėvystės nuginčijimo procesÄ .

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius), pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriame nurodė, jog, ieÅ¡kovo bendravimas su vaikais nevyksta jau daugiau nei metus. Nors pas ieÅ¡kovÄ sudarytos sÄ lygos vaikams svečiuotis, tačiau ryÅ¡ys tarp jo ir dukrų nutrÅ«kęs, mergaitės faktiÅ¡kai nevadina jo tėvu (vadina vardu), nurodė, kad ieÅ¡kovas yra palikęs jas vienas be priežiÅ«ros, yra Å¡aukęs ant jų, iÅ¡sakė, kad nenori su juo bendrauti, niekad nėra buvusios jo namuose Å iauliuose.

Vaikų teigimu, mama jų prieÅ¡ tėvÄ nenuteikinėja. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas nėra dukrų biologinis tėvas, ji nori nuginčyti tėvystę, įvardino, kas yra tikrasis vaikų tėvas. Esant susidariusiai tokiai neaiÅ¡kiai situacijai, kai dėl suaugusiųjų tarpusavio ginčų dėl tėvystės (bei iÅ¡ to kylančių tėvo teisių ir pareigų), nėra užtikrinta ne tik vaikų teisė žinoti savo tikrÄ jÄ kilmę, bet ir kitos jų teisės ir teisėti interesai, daroma neigiama įtaka vaikų emocinei ir psichologinei gerovei, trikdoma darni vaikų raida.

Nurodė, kad iÅ¡aiÅ¡kino atsakovei jai tenkančiÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad dukrų teisė žinoti tikrÄ jÄ savo kilmę bÅ«tų tinkamai įgyvendinta ir užtikrinta. Pažymėjo, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nesprendžia Å¡alių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų bÅ«tinumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo M.

B. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė ieÅ¡kovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir J. B., tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais dalyvaujant jo pasirinktam psichologui, psichologo nurodytu laiku, jo nurodytoje vietoje Vilniuje. Atsakovę I. L. įpareigojo pristatyti vaikus bendravimui su ieÅ¡kovu psichologo nurodytu laiku į jo nurodytÄ vietÄ . Nurodė, kad psichologo paslaugų apmokėjimas tenka abiem Å¡alims lygiomis dalimis.

6. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo nurodomus argumentus, jog atsakovė neleidžia bendrauti su dukromis ir dėl to bendravimas gali nutrÅ«kti, tai, kad ieÅ¡kovo bendravimas su vaikais Å¡iuo metu yra sutrikęs ir jų tarpusavio ryÅ¡ys nutrÅ«kęs, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu – ryÅ¡io nebebus galima atstatyti. Sprendė, kad tokiu atveju bÅ«tų padaryta nepataisoma žala vaikų ir tėvo interesams, pažeista įstatyme numatyta jų teisė bendrauti, vaikų teisė turėti abu tėvus, ieÅ¡kovui bus užkirstas kelias vykdyti savo pareigÄ auklėti vaikus. Todėl padarė prieÅ¡ingas nei įrodinėjo atsakovė iÅ¡vadas, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo įvykdymas realiai pasunkėtų ar net pasidarytų negalimas.

7. Atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis vaikų tėvas, nesant nuginčyto įraÅ¡o apie ieÅ¡kovo tėvystę Å¡alių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, laikė nepaneigiančia įstatyme numatytos jo teisės bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus pačios atsakovės deklaratyvius teiginius ir vaikų nurodytas aplinkybes (tikėtinai žinomas iÅ¡ motinos, nes patys tokių aplinkybių vaikai žinoti negali), kad ieÅ¡kovas nėra jų biologinis tėvas.

8. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, kad ieÅ¡kovo bendravimas su vaikais keltų grėsmę vaikų interesams. Laikė, kad vaikų nenoras bendrauti su ieÅ¡kovu tokios grėsmės savaime nepatvirtina, kadangi nėra aiÅ¡kios tokio nenoro susiformavimo priežastys, o jas įvertinti bus galima tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ , iÅ¡tyrus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, kuris, remiantis į bylÄ pateiktais vaikų gimimo įraÅ¡ais, yra nepilnamečių Å¡alių dukrų tėvas, turi įstatymo ginamÄ teisę ir pareigÄ bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Nustatęs, kad ieÅ¡kovo ir vaikų tarpusavio ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, bendravimas jau metus nevyksta, vaikai yra neigiamai nusistatę tėvo atžvilgiu, laikė akivaizdžia aplinkybę, jog maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų vaikų interesų. Pažymėjo, kad dėl neigiamų nuostatų vaikai gali bijoti bendrauti su ieÅ¡kovu, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ jis turėtų teisę bendrauti su vaikais tiesiogiai neparuoÅ¡us vaikų tokiam bendravimui, gali neigiamai paveikti vaikus, o jų paėmimas bendravimui visam savaitgaliui, neatstačius nutrÅ«kusio tarpusavio ryÅ¡io, gali bÅ«ti žalingas vaikų psichikai.

Vaikai yra akivaizdžiai atitolę nuo ieÅ¡kovo, jiems nėra pažįstama jo gyvenamoji aplinka, todėl toks bendravimas gali vaikus iÅ¡gÄ sdinti ir sukelti neigiamų pasekmių tolesniam jų santykiui su tėvu.

10. Vertino, kad bendravimas su ieÅ¡kovu turi bÅ«ti atstatomas palaipsniui, visų pirma atkuriant sutrikusį emocinį ryšį tarpininkaujant psichologui. Laikė, kad atsakovei nurodant atsiliepime, jog su ieÅ¡kovu bendrauti vaikams yra nesaugu ir pavojinga, bendraujant per psichologÄ pavojus vaikams nekiltų.

11. Pažymėdamas, kad Å¡eimos bylose procesinės teisės normos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį, galimybę iÅ¡eiti už bylos nagrinėjimo ribų, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, taikyti alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ , sprendė, tikslu sureguliuoti susidariusiÄ situacijÄ , užtikrinti vaikų bendravimÄ su tėvu, jų tarpusavio ryÅ¡io atstatymÄ , nustatyti jų bendravimÄ dalyvaujant psichologui. Kadangi ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo grafikas (trukmė ir periodiÅ¡kumas) priklauso ne tik nuo Å¡alių, bet ir nuo psichologo užimtumo ir jo įvertinimo kokio intensyvumo bendravimas nagrinėjamu atveju galimas ir reikalingas, nustatė, jog ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimas dalyvaujant psichologui vyksta psichologo nurodytu grafiku. Todėl konkrečiÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais dalyvaujant psichologui tvarkÄ paliko psichologo kompetencijai.

12. Ä®vertinęs Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius ir negebėjimÄ susitarti su vaikais susijusiais klausimais, sprendė, jog psichologo kandidatÅ«ros parinkimas Å¡alių susitarimu Å¡iuo atveju nėra galimas. Kadangi ieÅ¡kovui teks bendrauti su vaikais dalyvaujant psichologui, sprendė, jog operatyvus kompetentingo ir jo lÅ«kesčius atitinkančio specialisto pasirinkimas visų pirma yra ieÅ¡kovo interesas, kurį užtikrinant svarbus ir ieÅ¡kovo pasitikėjimas parinktu specialistu. Todėl siekiant iÅ¡vengti Å¡alių nesutarimų dėl psichologo kandidatÅ«ros, operatyviai pradėti kurti ieÅ¡kovo ryšį su vaikais, nustatė, kad psichologÄ bendravimui su vaikais pasirenka ieÅ¡kovas. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra su atsakove Vilniuje, siekiant nevarginti jų vežiojimu į Å iaulius, kur gyvena ieÅ¡kovas, laikė, kad tarpininkavimui bendraujant su vaikais turi bÅ«ti pasirinktas psichologas, teikiantis paslaugas Vilniuje.

13. Kadangi skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga, sprendė, kad apmokėti psichologo paslaugas turi abi Å¡alys lygiomis dalimis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė I. L. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuriame praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir atsakovo praÅ¡ymo netenkinti. Nurodo, kad: 14.1. pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo įvykdymas realiai pasunkėtų ar net pasidarytų negalimas, virÅ¡ijo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus ir savo iniciatyva nustatė ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pasitelkiant psichologo pagalbÄ , nesivadovaudamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; 14.2. nustatant laikinÄ ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ byloje esanti medžiaga įvertinta formaliai, neatsižvelgiant į byloje pateiktÄ 2022 m. lapkričio 4 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vadÄ su priedais, tokiu bÅ«du suteikiant visiÅ¡kÄ prioritetÄ ieÅ¡kovui, neanalizuodamas ir nesiaiÅ¡kinant, dėl kokių priežasčių susiformavo nepilnamečių vaikų neigiamos nuostatos dėl nenoro bendrauti su ieÅ¡kovu; 14.3. ieÅ¡kovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas nevertino, jog ieÅ¡kovo pateiktame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytos tik deklaratyvios aplinkybės dėl laikinos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo, t.y., kad atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui bendrauti su dukromis, todėl yra rizika, kad vaikų bendravimas su ieÅ¡kovu gali visai nutrÅ«kti. Teismas nevertino, jog tiek atsakovės atsiliepime, tiek ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. lapkričio 4 d. medžiagoje nurodyta, jog bendravimas su ieÅ¡kovu nevyksta dėl aiÅ¡kaus pačių nepilnamečių noro bendrauti ir matytis su ieÅ¡kovu, kadangi dėl jo elgesio ir veiksmų bendravimo metu su juo jaučiasi nesaugios, jį vadina vardu, kadangi puikiai žino savo biologinį tėvÄ ir su juo noriai susitinka ir bendrauja; 14.4. kategoriÅ¡kai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, kuris remiantis į bylÄ pateiktais vaikų gimimo įraÅ¡ais, yra nepilnamečių Å¡alių dukrų tėvas, turi įstatymo ginamÄ teisę ir pareigÄ bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

IeÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, bendravimas jau metus nevyksta, vaikai yra susiformavę neigiamas nuostatas ieÅ¡kovo atžvilgiu ir juos Å¡iuo metu sieja iÅ¡imtinai tik teisinis santykis, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka ne tik, kad neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, bet ir yra žalinga nepilnamečių vaikų psichikai ir gerovei. Be to, vien civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as negali paneigti prioritetinio vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo, suteikti teisę ieÅ¡kovui nustatyti priverstinę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ; 14.5. skundžiama nutartis, kuria suteikta ieÅ¡kovui teisė ne tik vaikams nenorint bendrauti, nors ir dalyvaujant psichologui, bet ir pasirinkti psichologÄ bei apmokėti tik dalį psichologo paslaugų, kitÄ dalį įpareigojant apmokėti atsakovę, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams bei akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir interesus; 14.6. ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, t. y. bendravimo grafikas (trukmė ir periodiÅ¡kumas) paliktas yra psichologo nuožiÅ«rai, priklausomai nuo psichologo užimtumo ir jo įvertinimo kokio intensyvumo bendravimas nagrinėjamu atveju yra galimas ir reikalingas.

Tai suteikia ieÅ¡kovui galimybes, pasirinkus savo nuožiÅ«ra psichologÄ , piktnaudžiauti jam suteikta teise bendrauti su nepilnamečiais vaikais, t. y. suteikiant jam galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais neribotai. Toks neapibrėžtumas neabejotinai prieÅ¡tarauja nepilnamečių vaikų interesams, kurie nenori bendrauti su ieÅ¡kovu, o atsakovei sukelia nepagrįstas iÅ¡laidas, prisidedant prie psichologo paslaugų apmokėjimo.

15. IeÅ¡kovas M. B. praÅ¡o atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties netenkinti. Nurodo, kad: 15.1. ieÅ¡kovo pastangas bei nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimÄ pagrindžia duomenys 2022 m. gruodžio 12 d. Å iaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Pagalbos Plane. Atsižvelgus į atvejo vadybos proceso metu surinktÄ informacijÄ , atvejo vadybos procesas ieÅ¡kovo Å¡eimos atžvilgiu buvo užbaigtas, o dirbanti su Å¡eima Å iaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialinė darbuotoja A.

S. nurodė, kad bendravimas visada vyko geranoriÅ¡kai, klientas visuomet teikia aktualiÄ informacijÄ apie Å¡eimos situacijÄ , o Å¡eima puikiai sugeba tvarkytis buityje ir gyvenime, visas iÅ¡kilusias problemas dėl vaikų auklėjimo ir kitas problemas stengiasi iÅ¡spręsti patys, savarankiÅ¡kai; 15.2. nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais. IeÅ¡kovo ir nepilnamečių dukrų ryÅ¡ys yra suprastėjęs dėl atsakovės kaltės, kuri, sužinojusi apie ieÅ¡kovo kuriamus kitus santykius, nuteikinėja dukras.

Atsakovės neigiamÄ nusistatymÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pagrindžia ir grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovo teikiamas iÅ¡laikymas dukroms. Tėvystė Å¡iuo metu nėra nuginčyta, todėl vaikų tėvas yra ieÅ¡kovas; 15.3. laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tikslu apsaugoti nepilnamečių dukrų interesus, atkurti ieÅ¡kovo prarastÄ ryšį su dukromis dėl atsakovės neigiamos įtakos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinos apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais - teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai, jog ieÅ¡kovo bendravimas ir ryÅ¡ys su nepilnametėmis dukromis yra nutrÅ«kęs, kad ieÅ¡kovas turi įstatymo ginamÄ teisę ir pareigÄ bendrauti su nepilnamečiais vaikais, sprendė, jog ieÅ¡kovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis turi bÅ«ti atstatomas palaipsniui, atkuriant tarpusavio emocinį ryšį tarpininkaujant psichologui. Ä®vertinęs Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius ir negebėjimÄ susitarti su vaikais susijusiais klausimais, teismas taip pat iÅ¡sprendė psichologo pasirinkimo klausimÄ , konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ paliko psichologo kompetencijai, apmokėjimÄ už psichologÄ pavesdamas lygiomis dalimis abiems Å¡alims.

Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, ginčydama nutartį tuo aspektu, jog teismas neįvertino prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, to, jog nepilnametės dukros pačios pasirinko nebendrauti su ieÅ¡kovu dėl jo veiksmų ir elgesio bei dėl to, kad ieÅ¡kovas nėra tikrasis jų tėvas. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ bendravimo tvarkÄ su psichologu, virÅ¡ijo ieÅ¡kovo reikalavimus, pavesdamas dėl konkrečios bendravimo tvarkos spręsti psichologui, sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimui bei apskritai, bendravimo neapibrėžtumui.

Nurodo ir tai, kad nustatydamas pareigÄ abiems Å¡alims apmokėti psichologo paslaugas, sudarė papildomas atsakovei finansines iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentams žemiau nurodytų motyvų pagrindu nepritaria.

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

20. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko teisių iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; Å¡i norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ Å¡eimos teisėje.

21. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijos Nr. 19554/09, par. 79, ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentui, jog nustatydamas ieÅ¡kovo laikinÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnametėmis dukromis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai virÅ¡ijo ieÅ¡kovo reikalavimus.

25. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti konkrečiÄ laikinÄ bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkÄ . Teismas, įvertinęs Å¡alių neginčijamas aplinkybes, kad ieÅ¡kovo ir vaikų tarpusavio ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, kad vaikai yra neigiamai nusistatę ieÅ¡kovo atžvilgiu ir gali bijoti bendrauti su ieÅ¡kovu, sprendė, jog ieÅ¡kovo siÅ«loma laikina bendravimo tvarka gali bÅ«ti žalinga vaikų psichikai, todėl bendravimas su ieÅ¡kovu turi bÅ«ti atkurtas palaipsniui, tarpininkaujant psichologui.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo argumentų, prioritetas teiktas bÅ«tent nepilnamečių vaikų psichologinei bÅ«senai bendraujant su ieÅ¡kovu, vaikų paruoÅ¡imui bendrauti ir tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimui palaipsniui, tokiu bÅ«du kaip įmanoma maksimaliai užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad tiek procesinės, tiek materialinės teisės normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečias aplinkybes, taikyti reikalingas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios nebÅ«tinai turi sutapti su Å¡alių praÅ¡omomis, taigi ir virÅ¡yti atitinkamus reikalavimus ar iÅ¡eiti už praÅ¡ymo ribų.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose, galimybė iÅ¡eiti už bylos nagrinėjimo ribų, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, taikyti alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ . CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta teismo teisė taikyti teismo manymu reikalingas laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, sprendęs dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir atitinkamo bendravimo bÅ«do – tarpininkaujant psichologui, nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų, o prieÅ¡ingai, tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip įmanoma susiklosčiusioje tarp Å¡alių konfliktinėje situacijoje bei esant neigiamoms vaikų nuostatoms ieÅ¡kovo atžvilgiu, užtikrina nepilnamečių dukrų teises ir interesus.

26. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir apeliantės argumentui, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas neįvertino prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, to, kad nepilnametės dukros pačios pasirinko nebendrauti su ieÅ¡kovu dėl jo veiksmų ir elgesio bei dėl to, kad ieÅ¡kovas nėra tikrasis jų tėvas. PrieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantė, teismas laikinÄ sias apsaugos priemones parinko ir taikė įvertinęs prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus.

Kaip jau buvo minėta, teismas didelį dėmesį skyrė ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimui, nutrÅ«kusiam bendravimui atstatyti, kurio neatstačius bÅ«tų padaryta nepataisoma žala vaikų ir tėvo interesams, todėl, įvertinęs galimÄ Å¾alÄ nepilnamečių vaikų psichikai, sprendė emocinį ryšį atkurti pasitelkiant tarpininkÄ - psichologÄ . Nors apeliantė vienu iÅ¡ pagrindinių argumentų, įrodinėdama tai, kad teismas neįvertino prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, nurodo nepilnamečių vaikų galimÄ nenorÄ bendrauti su ieÅ¡kovu bei tai, kad ieÅ¡kovas yra vadinamas vardu, jis nėra biologinis mergaičių tėvas, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad minėtos aplinkybės nepagrindžia, jog teismas, nustatydamas laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pažeidė prioritetinius vaikų teisių ir interesų principus.

Kaip pagrįstai nurodo teismas, tai, jog ieÅ¡kovas nėra vaikų tėvas, nurodo tik pati atsakovė deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir teigia nepilnamečiai vaikai (kaip atkreipė dėmesį teismas, tikėtina, kad vaikai tai sužinojo iÅ¡ motinos). Kadangi vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), o jÄ patvirtina gimimo įraÅ¡as (CK 3.138 straipsnis), deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai minėtų aplinkybių nepaneigia. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡iems atsakovės argumentams neteikė teisinės reikÅ¡mės.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų nenoras bendrauti su ieÅ¡kovu ar neigiamos nuostatos ieÅ¡kovo atžvilgiu taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatant laikinÄ bendravimo tvarkÄ buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Pritartina apylinkės teismui, kad Å¡ias aplinkybes gali lemti daugybė priežasčių (pvz. ilga nebendravimo trukmė), kurios sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimÄ nėra vertinamos. Å iame civilinės bylos nagrinėjimo etape esminė aplinkybė yra galima grėsmė vaikų interesams, o jos teismas vaikų interesams nenustatė. Be to, kaip jau buvo minėta, nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra palaipsniui su tarpininko (psichologo) pagalba atkurti prarastÄ ieÅ¡kovo ir dukrų tarpusavio ryšį.

28. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimui bei apskritai, bendravimo neapibrėžtumui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog bendravimo tvarka parinkta siekiant optimaliai sureguliuoti susidariusiÄ situacijÄ . Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, kad bendravimo intensyvumÄ geriausiai įvertinti gali specialių žinių turintis psichologas, todėl bÅ«tent nuo to ir priklausys ieÅ¡kovo bendravimas (trukmė, periodiÅ¡kumas ir pan.) su nepilnamečiais vaikais. Taigi apeliantės argumentai dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio nuomonė. Nėra pagrindo sutikti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių neapibrėžtumo, kadangi, kaip jau minėta, bendravimo intensyvumÄ pavesta Å¡iuo atveju įvertinti specialių žinių turinčiam psichologui.

29. Teismas sutinka su apeliante, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs papildomas iÅ¡laidas. Tačiau pažymėtina, kad esant konfliktinei situacijai bei įstatyme įtvirtintai abiejų tėvų pareigai užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimÄ , toks teismo parinktas psichologo paslaugų apmokėjimo bÅ«das atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokio psichologo paslaugų apmokėjimo bÅ«do parinkimo.

30. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

31. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko skundžiama nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , nenukrypo nuo procesines ir materialines teisės normų bei teismų praktikos, nepažeidė prioritetinių vaikų teisių ir interesų principų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: netenkinti apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė