ab27a2ea-e732-4e08-a1a3-56b5a761fe09 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1145-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00321-2010-2)                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Martynui Ausčiui, atsakovų atstovei Ingai Titovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,   n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. K. (V. K.) su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės priteisti jam 1175,79 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.Skunde nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariate.

Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Valstybės tarnybos įstatymo redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos (23 str. 2 d.). Seimas 2007-06-07 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43,44,49, 50 str. ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 str. įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007-10-0.

Å io įstatymo 11 str. buvo papildyta Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2007-06-07 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, iÅ¡liko.

Ginčo atveju taikant ankščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjui nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokėta 1 175,79 Lt priemokų ir priedų. Remiantis DK 186 str. 2 d., Å¡ie priedai ir priemokos yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis. Pažymėjo, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo,, kad anksčiau paminėtas teisinis reglamentavimas yra neteisėtas. Be kita ko, mano, kad nagrinėjamoje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.

Seimas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtino nuostatÄ , kad priemokų ir priedų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. IÅ¡ Å¡ios teisės normos atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui kilo pareiga taikyti pareigÅ«nų darbo užmokesčiams 70 proc. ribojimÄ , kai jų priedų ir priemokų suma dėl faktiÅ¡kai dirbto laiko virÅ¡ijo 70 proc. pareiginės algos. Kadangi Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valstybės valdžiÄ Lietuvoje įgyvendina Seimas, todėl tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais.

Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 str. 1 d., neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į darbo užmokestį. Seimo kaltė priimant minėtÄ Ä¯statymÄ yra kvalifikuotina kaip neatsargumas. IÅ¡ kitos pusės, CK 6.271 str. 1 d. yra įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl nagrinėjamu atveju kaltė nėra bÅ«tina valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga.

Valstybei nustačius ankščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės, dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, laiko, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai.

Papildomai nurodė, kad dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas laikotarpis. Patikslino, kad neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų laikotarpis yra nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31 (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Atsakovai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimuose į skundÄ (b. l. 17-19, 24-26) nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d.

Teigė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamas Å¡io teisės akto nekonstitucingumu. Laiko, kad atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. PareiÅ¡kėjui apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi bÅ«ti taikomi tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Taigi, atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ir kaltės. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu, praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad atsakovo sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų (Ä®statymo ir Statuto) nuostatas.

Teigė, kad atsakovas pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl skundo patenkinimo atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde neteisingai nurodė laikotarpį, tai yra nuo 2007-06-01 iki 2008-01-31 atskaitymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio nebuvo. Be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra tinkamas Lietuvos valstybės atstovas, nes nėra įgaliotas atstovauti Lietuvos valstybę.

Lietuvos valstybę turėtų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos potvarkiu Nr. 13 įgaliotas asmuo, t. y. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje atsakovų atstovė patvirtino atsiliepimuose iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ nepateikė.Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 26).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. K. ginčijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariate (b. l. 4).Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

IÅ¡ byloje esančių Suvestinių atsiskaitymo lapelių (b. l. 9-11, 20-21) matyti, kad nuo 2008-06-01 iki 2008-11-31 pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 1 175,79 Lt priemokų ir priedų. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai.

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 str., buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 str. 2 d. nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, jog:1. Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. o 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.2.

Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2007-06-07 ; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (200-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime nurodė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Byloje konstatuota, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., nei kituose Å¡io įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo suformuota pozicija, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Vadovaujantis DK 16, 93 str., taip pat įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, todėl darbo užmokestis priteistinas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pabrėžęs, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Todėl konstatuotina, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Teismas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 str. (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009, 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).

Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais. Å iuo atveju neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio laikotarpis nevirÅ¡ija trijų metų.Kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ . Todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 str.1 p.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,                                                                  n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. K. (V. K.) iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1175,79 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis litus 79ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                           Liuda Arlauskienė