2019-11-06 Nr. AB-21599-3-61-3-02642-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1276-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02642-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2017 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BR6-2024356 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsakovas nusprendė taikyti jam 2 669,98 Eur sankciją už neteisingą deklaravimą, ir įpareigoti atsakovą skirti išmoką netaikant sankcijos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. gegužės 24 d. pateikė paraišką (toliau – ir Paraiška), siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas gavo NMA laišką, kuriuo jis buvo informuotas, jog patikrinus Paraiškos duomenis, buvo rasti neatitikimai ir todėl reikia pateikti dokumentus, paaiškinančius nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas nedelsdamas 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė papildomus dokumentus (seniūnijos pažymą apie vykdomą žemės ūkio veiklą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų (toliau – ir registro) išrašus ). 2017 m. balandžio 20 d. pareiškėjas gavo Agentūros 2017 m. kovo 29 d. pranešimą „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikytų sankcijų“, kuriame buvo nurodyta, jog galutinės išmokos sumą pareiškėjui sudaro 5 613,72 Eur, o taikomų sankcijų sumą sudaro 3 353,24 Eur. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 28 d. vėl teikė papildomus duomenis ir dokumentus – privačios žemės panaudos sutartį, žemės sklypo nuomos sutartį, sutikimą dėl žemės subnuomos ir žemės sklypo planą, tačiau Agentūra skundžiamu Sprendimu pareiškėjo Paraišką tenkino iš dalies ir nusprendė taikyti sankcijas už neteisingą deklaravimą. Sprendime buvo nurodyta, jog pareiškėjas galimai padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą, t. y. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 2,42 ha.

3. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, priėmusi skundžiamą Sprendimą, netinkamai aiškino paramos skyrimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisingą ir iš dalies nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamų paramai gauti plotų dydis. Pareiškėjo teigimu, sankcijos už neteisingą deklaravimą gali būti taikomos tik tuomet, kai yra patikimai ir neginčijamai apskaičiuotas neteisingai deklaruotas plotas, priešingai, to nenustačius, sankcijos negali būti taikomos. Be to, sankcijos už neteisingą deklaravimą gali būti taikomos tik nustatyta tvarka atlikus visas būtinas procedūras, užtikrinančias deklaruotų laukų patikrą. Agentūros nustatyti neteisingai deklaruoti plotai, už kuriuos pritaikytos sankcijos, turėjo būti ne tik išmatuoti, bet ir tinkamai užfiksuoti. Atsakovas tik konstatavo aplinkybę, kad tam tikri plotai neteisingai deklaruoti, tačiau nenurodė, kokie objektyvus duomenys tai patvirtina, kaip ir kokias priemones naudojant buvo užfiksuotas pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.13.4 papunktį atsakovas turėjo teisę taikyti sankcijas, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas deklaruoja plotus, kuriuose neužsiima žemės ūkio veikla. Tačiau NMA net neginčijo fakto, jog visuose pareiškėjo deklaruotuose plotuose užsiimama žemės ūkio veikla. Be to, pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius jo valdymo teisę į visus žemės sklypus ir visą deklaruotą plotą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog neesminiai skirtumai ir nedidelės paklaidos susidarė tik todėl, kad visų jo naudojamų žemės ūkio veiklai ir deklaruotų plotų matavimai yra preliminarūs, o ne kadastriniai, todėl tam tikrais atvejais susidaro paklaida. Taip pat pažymėjo, jog nėra teisės aktais nustatyto reikalavimo, pagal kurį būtų privaloma ar leidžiama deklaruoti tik tuos žemės sklypų plotus, kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai. Be to, nėra teisės aktais nustatyto draudimo deklaruoti žemės ūkio naudmenas iš tų žemės sklypų (plotų), kurie suformuoti, įgyti, išnuomoti, suteikti panaudai pagal atliktus preliminarius matavimus. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti deklaruojamo žemės ūkio naudmenų bendrąjį teisėtumą, t. y. įrodyti teisinį pagrindą, patvirtinantį pareiškėjo teisę į konkretų žemės sklypą (žemės ūkio naudmenų plotą), tuo tarpu kilus ginčui dėl realaus, pareiškėjo faktiškai naudojamo žemės ploto tikslaus dydžio turi būti vertinami ne tik registro duomenys, nuosavybės, nuomos ar panaudos teisę patvirtinančių dokumentų duomenys, bet ir įvertinamas faktiškai naudojamas plotas, jo paklaida, atsiradusi dėl preliminarių matavimų.

5. Pareiškėjo deklaravimas vyko žemės ūkio specialistui „įbraižant“ deklaruojamus plotus pagal pareiškėjo nurodymą, seniūnijos atsakingo darbuotojo naudojamus žemėlapius, kartografinę medžiagą. Pareiškėjas, elgdamasis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, savo deklaruojamų žemės naudmenų plotus patikslino jo turimo matavimo prietaiso pagalba, kurio metu matavimo rezultatai sutapo su deklaruotais rezultatais.

6. Agentūra skundžiamame Sprendime nurodė tik padarytas išvadas, tačiau nenurodė jokių patikimų konkrečių faktinių duomenų, dokumentų, susijusių su minimais žemės sklypų plotais, kuriais remdamasis atsakovas padarė išvadas dėl neatitikimų, todėl skundžiamo Sprendimo teisingumo bei pagrįstumo neįmanoma patikrinti leistinais būdais ir priemonėmis. Šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, jog ginčijamas Sprendimas yra priimtas neteisėtai bei nepagrįstai, todėl yra naikintinas.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis ir jose numatytomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą. Taip pat pareiškėjas įsipareigojo pateikti Agentūrai teisingus duomenis. Tai, kad Paraišką padėjo užpildyti seniūnijos darbuotojas, nepriskiriama nuo pareiškėjo valios nepriklausančioms aplinkybėms. Agentūra, įvertinusi Paraišką, nustatė, jog pareiškėjas nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų 2,42 ha žemės plotui, už kurį ir taikyta neteisingo deklaravimo sankcija bei neskiriama parama jaunajam ūkininkui.

9. Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, deklaruotų laukų duomenis bei lygino juos su registre esančiais sklypų duomenimis. NMA neturėjo teisės savo sprendimuose atskleisti kitų asmenų duomenų, todėl Agentūros 2017 m. birželio 2 d. sprendime buvo nurodyti tik tie duomenys, kurie yra susiję su pareiškėjo pateikta Paraiška, t. y. iš deklaruoto ploto atimtas plotas, dėl kurio pareiškėjas nepateikė valdymo teisę įrodančių dokumentų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 24 d. pareiškėjas pateikė Paraišką, siekdamas gauti paramą už 6 žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,50 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,43 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,78 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 16,56 ha), (duomenys neskelbtini) (plotas 6,35 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 28,80 ha). NMA 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu nurodė neatitikimus dėl pateiktos Paraiškos ir paprašė pateikti papildomus dokumentus. NMA 2017 m. kovo 29 d. pranešime Nr. BR6-1839784 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikytų sankcijų“ nurodyta, jog pareiškėjui skiriamos galutinės išmokos sumą sudaro 5 613,72 Eur. NMA 2017 m. gegužės 29 d. rašte Nr. BR6-5280 buvo nurodyta, jog pareiškėjas deklaravo 53,42 ha plotą, tačiau žemės valdymo teisė įrodyta tik į 51,00 ha plotą. 2017 m. birželio 2 d. buvo priimtas skundžiamas NMA Sprendimas, kuriuo buvo apskaičiuota galutinė parama pareiškėjui (6 937, 41 Eur). Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė visų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų. Nustačius paraiškos trūkumus pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. teikė reikalaujamus dokumentus, tačiau nustatyta, kad Joniškio r. Savivaldybės administracijos Satkūnų seniūnijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. S-84 įrodo vykdytą žemės ūkio veiklą, tačiau pateiktais dokumentais nebuvo įrodyta žemės valdymo teisė į KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (neįrodyta valdymo teisė į 1,05 ha), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (neįrodyta valdymo teisė į 0,57 ha), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (neįrodyta valdymo teisė į 0,80 ha). Bendras nustatytas pažeidimo plotas sudaro 2,42 ha.

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms, tačiau pareiškėjas neneigė, jog jis deklaravo 53,42 ha ploto žemę, o atsakovas skundžiamame Sprendime nustatė, jog pareiškėjas deklaravo 2,42 ha žemės per daug. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis deklaravo žemės plotus, kurių matavimai yra preliminarūs, o ne kadastriniai, todėl galėjo susidaryti neatitikimai, be to, nurodė, kad jam deklaruoti padėjo Satkūnų seniūnijos vyriausiasis specialistas žemės ūkio klausimais. Teismo vertinimu, pareiškėjas žinojo, kad turi nurodyti tikslų deklaruojamą žemės plotą ir jį dirbti, tačiau deklaravo tokią žemę, kurios, kaip pats pripažįsta, ploto nė pats nežinojo. Teismas pabrėžė, kad Europos Sąjungos paramos išmokos gali būti teikiamos plėtoti žemės ūkio verslui, tik jei pats ūkininkas tiksliai įvykdo Paraiškoje nurodomas pareigas.

13. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, prisiėmė atsakomybę už teikiamų dokumentų teisingumą, o skundžiamame Sprendime sankcijos yra detaliai motyvuotos ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti NMA Sprendimo dalį, kuria atsakovas nusprendė taikyti 2 669,98 Eur sankciją, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą skirti išmoką netaikant sankcijų.

III. 14. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, jog teismas neatskleidė ginčo esmės, nevertino esminių pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų, nepasisakė dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Teismas pasisakė tik dėl skundžiamo Sprendimo atitikties VAĮ, tačiau nevertino visų kitų reikšmingų pareiškėjo teisinių ir faktinių argumentų, susijusių su žemės ūkio paskirties žemės plotų deklaravimo ypatumais, preliminariųjų ir kadastrinių matavimų skirtumais bei ypatybėmis, nevertino atsakovo teisių bei pareigų. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę ir nurodė esant nustatytas faktines aplinkybes, kurios neegzistuoja, kurių nepatvirtina jokie šios bylos duomenys, taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio reikalavimą identifikuoti pareiškėjo reikalavimus ir jų pagrindą, atskleisti ginčo esmę, taip pat nustatyti reikšmingas tiek faktines, tiek ir teisines bylos aplinkybes (ABTĮ 87 str. 3 d. 1 p., 4 d. 1 p.). Taip pat teismas netinkamai aiškino Taisykles, apsiribodamas šių Taisyklių 83 punkto paminėjimu ir neanalizuodamas šios teisės normos taikymo realių galimybių, prasmės ir esmės.

16. Pareiškėjas pateikė naujus įrodymus, jo nuomone, patvirtinančius skundo pagrįstumą. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus 2017 m. spalio 19 d. pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus ir jo priedą (toliau – ir Patikros ataskaita), kuris patvirtina, jog buvo atliktas naujos pareiškėjo paraiškos patikrinimas vietoje ir jo metu buvo nustatyta Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų, tačiau jie nebuvo pagrindu taikyti pareiškėjui sankcijas. Šie nauji įrodymai patvirtina, jog atsakovas dėl atliktų matavimų nuosavybės dokumentuose netikslumų (atlikti tik preliminarūs matavimai ir nėra kadastrinių matavimų) neturėjo teisės remtis išimtinai vien tik registro duomenimis, bet turėjo teisę ir pareigą patikrinti realiai pareiškėjo naudojamų, valdomų žemės sklypų plotų dydį, o teismas privalėjo tinkamai patikrinti šį atsakovo argumentą ir pripažinti jį nepagrįstu, nes jis lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą.

17. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagalba būtų galima nustatyti, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamų paramai gauti plotų dydis. Sankcijos už neteisingą deklaravimą gali būti taikomos tik tuomet, kai yra patikimai ir neginčijamai apskaičiuotas neteisingai deklaruotas plotas, priešingai, to nenustačius, sankcijos negali būti taikomos. Sankcijos už neteisingą deklaravimą gali būti taikomos tik nustatyta tvarka atlikus visas būtinas procedūras, užtikrinančias deklaruotų laukų patikrą. Teismas skundžiamame sprendime tik konstatavo aplinkybę, kad tam tikri plotai yra neteisingai deklaruoti, tačiau nenurodė, kokie objektyvūs duomenys tai patvirtina, kaip ir kokias priemones naudojant buvo užfiksuotas pažeidimas.

18. Pažymi, jog nėra teisės aktais nustatyto reikalavimo, pagal kurį būtų privaloma ar leidžiama deklaruoti tik tuos žemės sklypų plotus, kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai. Taip pat nėra teisės aktais nustatyto draudimo deklaruoti žemės ūkio naudmenas iš tų žemės sklypų (plotų), kurie suformuoti, įgyti, išnuomoti, suteikti panaudai pagal atliktus preliminarius matavimus. Taisyklėse nėra nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę ar pareigą deklaruoti būtent tuos (identiškus) plotus, kokie yra nurodyti nuosavybės ar kituose teisę į žemės sklypus patvirtinančiuose dokumentuose. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti deklaruojamo žemės ūkio naudmenų bendrąjį teisėtumą, t. y. įrodyti teisinį pagrindą, patvirtinantį pareiškėjo teisę į konkretų žemės sklypą (žemės ūkio naudmenų plotą), tuo tarpu kilus ginčui dėl realaus, pareiškėjo faktiškai naudojamo žemės ploto tikslaus dydžio turi būti vertinami ne tik registro duomenys, nuosavybės, nuomos ar panaudos teisę patvirtinančių dokumentų duomenys, bet ir įvertinamas faktiškai naudojamas plotas, jo paklaida, atsiradusi dėl preliminarių matavimų. Be to, pareiškėjas, elgdamasis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai savo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotus pasitikslino pats ir jo matavimų rezultatai sutapo su deklaruotais rezultatais. Ši aplinkybė paneigia visiškai nepagrįstą teismo sprendimo motyvą, esą pareiškėjas pats nežinojo, kokio ploto ir kokius žemės sklypus deklaruoja.

19. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė tik padarytas išvadas, tačiau nenurodė jokių patikimų konkrečių faktinių duomenų bei dokumentų, susijusių su minimais žemės sklypų plotais, jų atsakovo įrodinėjamais neatitikimais, kuriais remiantis atsakovas padarė tokias išvadas.

20. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BR6-2024356 dalies, kuria NMA nusprendė taikyti 2 669,98 Eur sankciją pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Agentūrai skirti išmoką netaikant sankcijos.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas žinojo, kad turi nurodyti tikslų deklaruojamos ir dirbamos žemės plotą, tačiau deklaravo tokią žemę, kurios, kaip pats pripažįsta, tikslaus ploto nė pats nežinojo. Be to, pareiškėjas, teikdamas Paraišką, prisiėmė atsakomybę už teikiamų dokumentų teisingumą, o skundžiamame Sprendime sankcijos yra detaliai motyvuotos ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą.

23. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog teismas neatskleidė ginčo esmės, nevertino esminių pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų, nepasisakė dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisės remtis išimtinai vien tik registro duomenimis, bet turėjo teisę ir pareigą patikrinti realiai pareiškėjo naudojamų ir valdomų žemės sklypų plotų dydį.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Byloje taikytinos Taisyklės, kurių 68.16 papunktis numatė, kad Agentūra, įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui), pareikalauja pareiškėjo pateikti visų plotų, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus. Taisyklių 83 punktas nustatė, kad pareiškėjams, iki einamųjų metų lapkričio 1 d. nepateikusiems 68.16 papunktyje nurodytų dokumentų ar pateikusiems ne viso ploto dokumentus, arba iš pateiktų dokumentų nustačius, kad valda buvo padidinta siekiant gauti didesnę paramos sumą, išmoka už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 24 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė Paraišką, kurioje deklaravo dirbamą 53,42 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatytas deklaruojamų žemės plotų neatitikimas, todėl NMA, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 68.16 papunkčiu, 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 1122553 „Pranešimas dėl duomenų neatitikimo“ paprašė pareiškėjo pateikti 2016 m. naujai deklaruotų plotų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų ir žemės dirbimą įrodančių dokumentų kopijas. Atsakydamas į minėtą raštą, pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Satkūnų seniūnijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. pažymą Nr. S-84 apie vykdomą žemės ūkio veiklą. Įvertinusi šiuos duomenis, NMA nustatė, jog iš dalies nepagrįsta deklaruotų žemės sklypų valdymo teisė (2,42 ha deklaruota per daug). Atsižvelgusi į tai, Agentūra pareiškėjo 2016 m. Paraiškai taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo.

27. Taigi, atsakovas veikė tinkamai, kilus abejonėms dėl deklaruotų žemės sklypų dydžių, paprašė iš pareiškėjo papildomų dokumentų ir vėliau iš duomenų visumos nustatė, jog pareiškėjas deklaravo daugiau dirbamos žemės, nei jos valdė pagal VĮ Registrų centro duomenis.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus apie tai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamų paramai gauti plotų dydis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Taisyklių 83 punktu, būtent pareiškėjas iki lapkričio 1 d. turėjo pateikti visus žemės dirbimo įrodymo ir žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Būtent pareiškėjui teko pareiga įrodyti, jog jis faktiškai dirba didesnį žemės plotą nei nurodyta VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenyse. To pareiškėjas nepadarė, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi galiojančiais ir nenuginčytas įrašais VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie pareiškėjo teisėtai valdomų žemės sklypų dydį. Nors pareiškėjas teigia, jog žemės sklypai suformuoti pagal preliminarius matavimus ir faktinis jų plotas gali skirtis, tai patvirtinančių leistinų ir pakankamų įrodymų (kadastrinių matavimų, faktinių aplinkybių nustatymo protokolų ar pan.) byloje nėra pateikta.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo teiginius dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus bei išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar atsakovas pareiškėjui pagrįstai taikė sankcijas, ar Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis teisėtai valdo būtent 53,42 ha ploto žemės sklypus, nes jo valdomų žemės sklypų bendras plotas pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis yra tik 51 ha, ir kad Agentūra jam nepagrįstai pritaikė sankciją už žemės sklypo naudmenų plotų neteisingą deklaravimą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

30. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas 2016 m. Paraiškos patekimo metu pasirašydamas Paraiškoje patvirtino, kad joje pateikti teisingi duomenys bei patvirtino, kad jis yra susipažinęs su Taisyklėmis, išmokos skyrimo tvarka, visais reikalavimais paramai gauti ir su galimomis akcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą. Taigi, būdamas rūpestingas ir apdairus, pareiškėjas, prieš teikdamas Paraišką, privalėjo įsitikinti, kad žemės sklypų, kuriuos valdo ir už kuriuose vykdomą veiklą prašo paramos, plotas yra atitinkantis oficialius dokumentus. Kadangi pareiškėjas to nepadarė, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jis privalo prisiimti neigiamas iš savo veiksmų (neveikimo) kilusias pasekmes. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturi valdymo teisės į 2,42 ha žemės plotą ir tai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas jam skirti sankciją.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius