2013-11-07 Nr. AB-7611-3-61-3-03092-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -2020/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03092-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 16.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1676-142/2013 pagal pareiškėjų M. K. (M. K.) ir V. Č. (V. Č.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai 2012 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su skundu, kurį patikslino (b. l. 1-11, 21-29), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą: M. K. – 951,58 Lt, V. Č. – 433,93 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad tarnauja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui M. K. nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėjui V. Č. tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjai nurodė, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnį pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas, kuriomis pareigūnus nemokamai aprūpinti yra darbdavio pareiga.

Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. spalio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotos tarnybinės uniformos (atskirų jos dalių) nustatyti dėvėjimo terminai pasibaigė, tačiau visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys pareiškėjams nebuvo išduotos. Pagal Statuto 18 straipsnį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 2, 4 punktus, vienintelis atvejis, kai galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra, kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios.

Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai neprašė piniginės kompensacijos, taip išreikšdami savo valią gauti jiems priklausančias tarnybinės uniformos dalis, tačiau atsakovas pareigos aprūpinti tarnybine uniforma ar jos dalimis nevykdė. Lukiškių TI-K neįgyvendinus pareigos įstatymo nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius, nes ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taisyti, tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, pirštines ir pan.

Tvirtina, kad patirta turtinė žala įvertintina kompensacijos dydžio suma.

Atsakovas Lukiškių TI-K, kuris taip pat yra ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, pateikė atsiliepimą (b. l. 41-43), kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2003–2011 m. pareiškėjai nesilaikė Tvarkos 2-3 punktuose įtvirtintų sąlygų, t. y. raštu nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūnų uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjai laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Nurodė, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nurodė patyrę žalą laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui surašytas 2012 m. gruodžio 28 d., prašė vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 84-89) pareiškėjų skundą tenkino. Priteisė M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 951,58 (devynis šimtus penkiasdešimt vieną litą ir 58 centus) turtinės žalos atlyginimo. Priteisė V. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 433,93 (keturis šimtus trisdešimt tris litus ir 93 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Remdamasis Statuto nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, teismas darė išvadą, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Teisės aktai nenustato atvejų, kai pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra.

Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K iki šiol pareiškėjams neišdavė atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė ir šį Lukiškių TI-K neveikimą laikė neteisėtu ir nepagrįstu. Nustatęs, kad atsakovas nevykdė prievolės aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma, teismas darė išvadą, kad atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.

Įvertinęs pareiškėjų argumentus teismas sprendė, kad pareiškėjai, tarnyboje nešiodami savo drabužius ir avalynę, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, nuostolių buvimo faktas yra akivaizdus, jis, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Nurodė, jog pateikti į bylą tikslius duomenis apie patirtus nuostolius yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – praėjo ilgas laiko tarpas, dėl to gali būti neišlikę daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, be to, pareiškėjai, turėdami teisėtus lūkesčius gauti įstatyme nustatytas garantijas, galėjo tokių įrodymų ir apskritai nerinkti. Teismas nurodė, jog prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė įsigydami savo drabužius ir avalynę dėvėti darbe. Vertino, jog nors pareiškėjai nepateikė teismui objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, yra didelė tikimybė, kad pareiškėjų patirtos išlaidos buvo ne mažesnės, negu tarnybinės uniformos vertė.

Teismas darė išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, pripažintina, kad pareiškėjai turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjams turtinės žalos, pasireiškusios jų turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pažeidė Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo atlyginti.

Teismas laikė, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos. Dėl to sprendė, kad pareiškėjai nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (b. l. 96-98), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Paaiškina, kad 2003–2011 m. pareiškėjai nesilaikė Tvarkos 2-3 punktuose įtvirtintų sąlygų, t. y. raštu nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūnų uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymi, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjai laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Akcentuoja, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Nurodo, jog nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomos mokėti išmokos nemokėjimo terminas atsinaujina kiekvieną dieną. Teigia, kad kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas, kaip ir išlaikymas, ar darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo taikyti šiam mokėjimui kitokias sąlygas.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 109-111), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog atsakovas nenurodė teismo sprendimo panaikinimo juridinio pagrindo. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog atsakovas nepagrįstai dėsto argumentus dėl kompensacijos priteisimos, kadangi teismo sprendimu pareiškėjams yra ne priteista kompensacija, o atlyginta turtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų patirtos turtinės žalos, kuri kilo dėl to, kad pareigūnams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys, atlyginimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka.

Statuto 18 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tarnybinės uniformos dėvėjimo Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas iš esmės tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat visiškai pagrįstai rėmėsi jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl Kalėjimo departamento bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse dirbančių pareigūnų patirtos žalos, atsiradusios nesuteikus pareigūnams tarnybinės uniformos ar jos dalių, pasibaigus turimos tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, atlyginimo.

Pareiškėjai savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį, nustatė pagal Tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjai grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Paaiškino, jog atsakovui neįgyvendinus pareigos aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, buvo priversti dėvėti tas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs. Dėl to patyrė nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduotos netinkamo dydžio, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batus, drabužius. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Pareiškėjai nurodė neteikę atsakovui prašymų sumokėti kompensaciją, kadangi jų tarnybinės uniformos dalys pasibaigus jų dėvėjimo terminui nebuvo tinkamos dėvėti.

Kaip jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės aktuose įtvirtinta nuostata, jog pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai, gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Byloje nustatyta ir Lukiškių TI-K neginčijo tos aplinkybės, jog pareiškėjui M. K. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys, taip pat nebuvo sumokėta kompensacija už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjui V. Č.visos priklausiusios tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 12-17). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl paminėtų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai tarnyboje buvo priversti nešioti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydami savo drabužius dėvėti darbe (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nuostolių dydžiu, kurio atsakovas neginčija.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šia nuostata nagrinėjamu atveju pareiškėjams nuostoliai priteistini iš atsakovo Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad pareiškėjams nuostoliai priteistini iš atsakovo Lukiškių TI–K.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad M. K. 951,58 Lt (devyni šimtai penkiasdešimt vienas litas ir 58 centai), turtinės žalos atlyginimas ir V. Č. 433,93 Lt (keturi šimtai trisdešimt trys litai ir 93 centai) turtinės žalos atlyginimas priteistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė