2022-01-24 Nr. BB-445-1-01-1-65036-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-01-24 Nr. BB-445-1-01-1-65036-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį), netinkamai įvertino aplinkybes ir ištyrė įrodymus, nukentėjusiosios parodymus įvertino kaip nuoseklius ir teisingus, o kasatoriaus paaiškinimus – negatyviai ir kaip gynybinę versiją, pažeidė in dubio pro reo principą. Byloje nebuvo neginčytinai nustatyta, kuriuo būdu sužalota nukentėjusioji, nes įvykio metu buvo ne tik nuteistojo šuo, bet ir nukentėjusiosios, kurie susipjovė, o nukentėjusioji bandė juos skirti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-6598/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65036-2017-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. G. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį), netinkamai įvertino aplinkybes ir ištyrė įrodymus, nukentėjusiosios parodymus įvertino kaip nuoseklius ir teisingus, o kasatoriaus paaiškinimus – negatyviai ir kaip gynybinę versiją, pažeidė in dubio pro reo principą. Byloje nebuvo neginčytinai nustatyta, kuriuo būdu sužalota nukentėjusioji, nes įvykio metu buvo ne tik nuteistojo šuo, bet ir nukentėjusiosios, kurie susipjovė, o nukentėjusioji bandė juos skirti.
Kasatorius taip pat nesutinka su paskirta bausme, nes neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis jam buvo paskirta bauda ir nustatytas jos dydis. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes nėra jokių realių duomenų apie nukentėjusiosios patirtas ar galinčias patirti išlaidas. Neturtinė žala priteista nepagrįstai, kadangi iš esmės nebuvo pateikti įrodymai, išskyrus pačios nukentėjusiosios paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, o priteista nukentėjusiosios naudai atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas teiginiais, jog teismų sprendimuose neginčytinai nenustatyta, kad būtent kasatoriaus veika buvo nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo priežastis. Kasatorius taip pat nesutinka su teismų atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, reiškia savo nuomonę, kad nebuvo nustatyta, kas yra šuns, kuris įkando nukentėjusiajai, savininkas ir laikytojas, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo sužalota nukentėjusioji, kelia versiją, kad pačios nukentėjusiosios šuo galėjo įkąsti jai į koją. Pažymėtina, kad tokie argumentai buvo teikiami ir nuteistojo apeliaciniame skunde, į kuriuos apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai atsakyta. Antai nutarties 15 punkte motyvuotai paneigtas argumentas, kad nukentėjusiajai galėjo įkąsti jos pačios šuo, 24-28 punktuose pasisakyta, kodėl nuteistasis pripažintinas šuns, apkandžiojusio nukentėjusiąją, laikytoju. Kasaciniame skunde šio teismo išvados teisės taikymo aspektu neskundžiamos. Kasacinio skundo turinys ir pateiktas prašymas išteisinti kasatorių patvirtina, kad kasatorius siekia, jog kasacinės instancijos teismas iš naujo ir kitaip įvertintų bylos įrodymus bei priimtų kasatoriui palankų sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Taigi minėti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
Kasatorius deklaratyviai nesutinka su jam paskirta bausme ir jos dydžiu. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde nepateikta jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nuteistajam skiriant straipsnio, pagal kurį jis yra nuteistas, sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą ir nustatant jos dydį.
Kasaciniame skunde ginčijama ir priteista suma turtinei žalai atlyginti, nes, kasatoriaus teigimu, nėra jokių realių duomenų apie nukentėjusiosios patirtas ir būsimas išlaidas. Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes nepateikti jokie įrodymai, išskyrus pačios nukentėjusiosios paaiškinimai apie patirtus išgyvenimus ir pan. Šiais klausimais skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytos išsamiai motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad teismų sprendimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo priimti, aiškiai netinkamai taikant civilinės teisės normas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, reguliuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
Kasatorius taip pat nesutinka su iš jo priteistu nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžiu. Dėl analogiško nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumento pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 42 punkte, o teisinių argumentų dėl teismo išvadų neteisėtumo kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas